Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį parlamente žlugus balsavimui dėl pirmalaikių rinkimų, Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva sušauktas koalicijos partnerių posėdis, apie kurį viešose politikų darbotvarkėse neskelbta.
Pasibaigus vakariniam parlamento posėdžiui, tartis dėl valdančiosios daugumos ateities Seimo pirmininkės kabinete susirinko premjerė Ingrida Šimonytė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, liberalai Eugenijus Gentvilas ir Edita Rudelienė ir Laisvės partijos nariai Vytautas Mitalas bei Tomas Vytautas Raskevičius.
Visgi, po susitikimo ir TS-LKD pirmininkas, ir premjerė Eltai atsisakė komentuoti tai, kas konkrečiai buvo aptarta posėdyje.
Tuo metu mažųjų koalicijos partijų atstovai Eltą informavo, kad susitikimo metu konservatoriai buvo raginami kaip galima greičiau šaukti partijos prezidiumą ir išspręsti klausimą dėl I. Šimonytės ateities Vyriausybėje.
Anksčiau antradienį TS-LKD pirmininkas ir premjerė nurodė, kad sprendimus dėl Ministrų kabineto priims konservatorių prezidiumas, kurio posėdį ketinama šaukti kitą savaitę.
„Padiskutavome, kaip ir kas mato tą situaciją. Sutarėme, kad dabar Tėvynės sąjungos prezidiumas ir spręs, ar jis pasitiki premjerės darbu, ar premjerė tuos darbus nuo šios partijos galės tęsti ir po to žiūrėsime, koalicijoje, kaip dėliojame (planus – ELTA) toliau“, – Eltai sakė V. Mitalas, nurodęs, kad „lyg ir buvo sutikimas“, jog konservatoriai šauks posėdį artimiausiu metu. Rinkimų stendas Pilaitės mikrorajone. Slaptai.lt nuotr.
„Jeigu Šimonytė buvo pasakiusi, kad po NATO viršūnių susitikimo Vyriausybė atsistatydina – jau nuo vakar, po konservatorių prezidiumo to klausimo nebekuteno. Šiandien Šimonytė pasakė, kad tą turėtų spręsti partijos prezidiumas. Mes ir sutarėme, kad ne mes, koalicijos partneriai, esame atsakingi už atsiradusią situaciją, o didieji partneriai. Ir jie turi išspręsti šį klausimą. Ir išspręsti jį kaip galima greičiau“, – komentavo E. Gentvilas.
E. Gentvilas ragino TS-LKD prezidiumui rinktis jau trečiadienį: tai valstybės interesas
Liberalų frakcijos seniūnas nurodė, kad TS-LKD prezidiumas turėtų šaukti posėdį jau rytoj – trečiadienį. Pasak ilgamečio Seimo nario, atsidūrus tokioje situacijoje, kai sprendžiami valstybės stabilumui svarbūs klausimai, negalima delsti.
„Aš sakiau – rytoj renkatės. Bet aš negaliu tai partijai nurodinėti“, – Eltai sakė liberalas.
„Jeigu neišsprendžiate greitai, o, pavyzdžiui, spręsite kitą savaitę, tai jūs supraskite, kad visa žiniasklaida bus pilna antraščių: kas vyksta, kas dedasi, kas bus, Gentvilai, ką tu manai, Čmilyte, ką tu manai, Mitalai, ką tu manai… Jų interesas ir visų mūsų interesas – greitas jų prezidiumo sprendimas, ar jie deleguoja Šimonytę toliau vadovauti Vyriausybei, ar jie keičia poziciją“, – dėstė jis.
Reklamos stendas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
E. Gentvilo nuomone, kliūčių posėdžiauti konservatoriams neturėtų sukelti ir TS-LKD pirmininko G. Landsbergio suplanuotas darbo vizitas.
„Kad Landsbergis išvyksta į Prancūziją… Klausykite, jie pirmalaikių Seimo rinkimų sprendimą priėmė gegužės 19 d. prezidiumo posėdyje nuotoliniu būdu. Tai Šimonytei išsakyti paramą arba atšaukti tą paramą – tikrai nebūtina laukti kitos savaitės“, – samprotavo jis.
„Bet aš negaliu patarinėti tai partijai. Jai kažkas kitas patarinėja. Ir kol kas – nelabai sėkmingai. Aš gal būčiau geresnis patarėjas, bet neleidžiu sau to“, – pakartojo politikas, akcentuodamas, kad TS-LKD partijai gali tik pasakyti savo nuomonę.
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė konservatorių prezidiumo iniciatyvai rugsėjo 10 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Apie visos politinės sistemos pertvarką konservatorių pirmininkas prakalbo kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis. Premjerė I. Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų. Tai reiškia, kad tokiu atveju atsistatydintų ir visas Ministrų kabinetas.
Visgi, po žlugusio balsavimo politikų retorika sušvelnėjo. G. Landsbergis nurodė, kad galimybes Vyriausybei toliau tęsti darbą pirmiausiai vertins koalicijos partneriai, o vėliau reikės sulaukti ir TS-LKD prezidiumo pozicijos. Tuo metu I. Šimonytė pripažino, kad pareikšdama apie planus atsistatydinti, pasak pačios premjerės, „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimas dėl jos ateities taip pat priklauso nuo TS-LKD prezidiumo.
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad valdančioji dauguma galėtų į Vyriausybės vadovus siūlyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą, jei po NATO viršūnių susitikimo ji nutartų atsistatydinti. Visgi, akcentuoja jis, valdantieji neturėtų pamiršti, kad tokiu atveju Ministrų kabinetą reikės formuoti iš naujo. O šiame procese, akcentuoja šalies vadovas, jis aktyviai bei atsakingai dalyvaus.
„Visokie galimi variantai. Jei valdančioji koalicija matys ir laikys, kad dabartinė premjerė galėtų būti Vyriausybės vadove ir kitoje Vyriausybėje, tokia yra jos teisė. Ji gali šią kandidatūrą teikti. Tačiau atsistatydinus premjerei, atsistatydina ir visi kiti ministrai. Tad Ministrų kabinetą teks formuoti iš naujo. Ir kaip tą dariau atsakingai formuojant šią Vyriausybę, taip tą darysiu ir dabar“, – pirmadienį LNK televizijai sakė prezidentas.
Interviu metu G. Nausėda įvertino ir konservatorių partijoje išsiskyrusias nuomones dėl to, ką premjerė turėtų daryti kilus vadinamajam „čekučių skandalui“. Šalies vadovas pažymi, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už tai, ką viešai kalbėjo ir žadėjo.
„Reikia prisiimti atsakomybę už tai, ką kalbi viešojoje erdvėje, gal kitą kartą geriau tarp keturių sienų pakalbėti ir kad niekas to negirdėtų. Bet jei viešai paskleidžiamos žinutės, be jokios abejonės, reikia pasakius A, pasakyti ir B“, – sakė G. Nausėda.
Kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo apie visos politinės sistemos perkrovą. Pasak jo, pastaroji problema liečia ne tik savo išlaidų negalinčius pagrįsti ministrus, bet visas politines partijas. Todėl TS-LKD prezidiumas pasiūlė Seimui surengti naujus rinkimus – priešingu atveju, Vyriausybė atsistatydintų.
Praėjusią savaitę registruotame nutarimo projekte, konservatoriai siūlo Seimui surengti naujus rinkimus rugsėjo 10 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, Seimui pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji atsistatydins.
Po tokių pareiškimų, imta vis garsiau diskutuoti, kas I. Šimonytę galėtų pakeisti Vyriausybės vadovės poste. Konservatorių pirmininkas G. Landsbergsis leido suprasti, kad ministrės pirmininkės pareigų dar kartą galėtų imtis pati I. Šimonytė. Pasak jo, formuojant naują Ministrų kabinetą, jam galėtų vadovauti „naujas senas“ premjeras.
Tačiau pati I. Šimonytė nesiėmė spekuliuoti, ar po atsistatydinimo imtųsi vadovauti naujai Vyriaysybei.
„Kam čia tuos hipotetinius scenarijus nagrinėti. Kol kas aš einu šias pareigas, einu pareigas ne kažkokiame laikiname statuse“, – ketvirtadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Daugelio ministrų ir visos Vyriausybės vertinimas per pastaruosius keletą mėnesių suprastėjo, rodo rugsėjo 15–24 d. „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai, kuriuos šeštadienį paskelbė portalas lrytas.lt.
Anot apklausos, ministrų kabinetu teigė pasitikintys 19,5 proc., o nepasitikintys – 46,9 proc. gyventojų. Prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 21,9 ir 43,3 procento. Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę dabar palankiai įvertino 27,2 proc. (liepą – 30,4), o nepalankiai – 56,1 proc. (liepą – 50,9) apklaustųjų.
Vos 8,1 proc. apklaustųjų palankiai įvertino šią savaitę opozicijos inicijuotą interpeliaciją atlaikiusį energetikos ministrą Dainių Kreivį, o 61,8 proc. jį teigė vertinantys nepalankiai. Per liepos mėnesį atliktą apklausą jį teigiamai vertino 17,3 proc., o nepalankiai – 41,1 proc. piliečių.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė liepą palankiai įvertinta 15,4 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 61,3 proc., o rugsėjo apklausos duomenimis 11,9 proc. palankiai, o 65,9 turėjo priešingą nuomonę.
Aplinkos ministrą Simoną Gentvilą palankai įvertino 14,7 proc., o nepalankiai – 50,6 proc. apklaustųjų. Prieš du mėnesius šie skaičiai buvo atitinkamai 18,7 ir 44,1 procento, skelbia „Lietuvos rytas“.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos vadovaujamos Vyriausybės ministrai nebijo opozicijos inicijuojamų interpeliacijų. Jas, tikina politikė, į oponentų kritikos akiratį patekę ministrai tikrai atlaikys.
„Aš esu tikra, kad atlaikys visi (ministrai – ELTA) kadangi iš tų priekaištų, kuriuos tenka girdėti, tai tie priekaištai arba retai būna verti interpeliacijos, arba, tiesa sakant, yra nebūtinai pagal adresą. Daug priekaištų, kurie yra žeriami ministrui Kreiviui, tai, tiesa sakant, interpeliacijų iniciatoriai galėtų savo Vyriausybėms praeityje tuos priekaištus pareikšti. Tai, turbūt, būtų gerokai pagrįsčiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė, pažymėdama, kad gaila laiko, kurį tenka skirti reaguojant į keliamas interpeliacijas.
„Tai yra darbo dalis, tai yra kontakto dalis ir, manau, kad niekas tų interpeliacijų labai nebijo. Galbūt tik gaila truputėlį laiko, kurį reikia pačiam procesui skirti – tada kai reikia spręsti kitus klausimus. Bet opozicijos yra tokia teisė. Bet kai visi ministrai pagal sąrašą yra pradedami interpeliuoti, tai aš logiškai sakau, kad gal tada interpeliuokite Vyriausybę. Bus paprasčiau, greičiau, pigiau ir mažiau darbo“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę opozicija paruošė interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui projektą ir surinko 62 opozicinių frakcijų atstovų parašus. Taip pat kalbama apie galimybę inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Valdantieji konservatoriai toliau lieka pirmoje partinių reitingų lentelės pozicijoje, tačiau teigiamai vertinančių Vyriausybės veiklą – mažėja. Tai rodo naujausia Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 dienomis atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Rugpjūčio mėnesį TS-LKD palaikė 12,5 procento gyventojų, o liepos mėnesį už šią partiją balsavę būtų 11,2 procento apklaustųjų.
Antroje lentelės vietoje – opozicinė partija „Vardan Lietuvos“. Sauliaus Skvernelio vadovaujamą politinę jėgą rugpjūčio mėnesį palaikė 9,5 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – 11,2 proc.
Trečiojoje vietoje rikiuojasi opoziciniai socialdemokratai: liepos mėnesį šią partiją palaikę būtų 10,1 procentas apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 8,3 procento.
Opozicijoje veikianti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užima ketvirtą reitingų lentelės poziciją. Liepą šią politinę jėgą parėmę būtų 7,4 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 7,1 procento.
Liberalų sąjūdis rugpjūtį susilaukė 6,4 procento apklaustųjų paramos. Liepą už šią valdančiąją jėgą būtų balsavę 6,6 procento gyventojų. Tuo tarpu už Laisvės partiją rugpjūtį būtų balsavę 5,1 procento, o mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje – 4,5 procento respondentų.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ rikiuojasi toliau reitingų lentelėje. Liepos mėnesį už šią politinę jėgą balsavę būtų 4,8 procento apklaustųjų, rugpjūtį – 4,2 procento.
Politinių partijų reitingų lentelę užbaigia opozicijoje veikianti Darbo partija. Liepos mėnesį už ją balsavę būtų 2,5 procento apklaustųjų, rugpjūčio mėnesį – 2,4 procento.
Sumenko palankus Vyriausybės vertinimas
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Delfi skelbiama apklausa atskleidžia, kad sumažėjo gyventojų, kurie ministrų kabineto darbą vertina teigiamai. Liepos mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės darbą vertino 32,4 procento apklaustųjų, rugpjūtį tokių buvo 28,8 procento. Pokytis viršija paklaidos ribą, parama menko 3,6 procento.
Tuo tarpu paklaidos ribose nuo praėjusio mėnesio apklausos padaugėjo Vyriausybės veiklą vertinančių neigiamai. Liepą tokių buvo 61,8 procento, rugpjūtį – 64,2 procento.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Augantys valstybės skolos administravimo kaštai signalizuoja, kad galimybių pasiskolinti neribotas pinigų sumas nėra, pabrėžia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, skolinimosi kainos brangimą pirmiausia lemia rinkos dalyvių įskaičiuojamos geopolitinės rizikos.
„Aplinkui kalbant kolegoms, tenka išgirsti, kad viskam galime pasiskolinti, kiek tik kam į galvą kvėšteli. Tai faktas, kad taip nėra“, – šeštadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.
Vis tik premjerė pažymi, kad už skolą Lietuva šiuo metu moka kur kas mažiau nei 2009 m., kuomet už skolą buvo mokamos ir 9 proc. siekiančios palūkanos.
„Labai ilgai užtruko, kol Lietuvos obligacijų pajamingumas sumažėjo. Aišku, pirmiausia dėl to, kad įstojome į euro zoną. Tai tuomet, kai žmonės klausia, ko mums ten stoti ir kokia iš to nauda, tai dabar tą naudą galime labai paprastai įsivertinti. Nes devalvacijos rizika dabar tikrai būtų įkainota ne 3 proc., o gerokai daugiau“, – tikino ji.
I. Šimonytė kartu atkreipia dėmesį, kad dabar, kai skolos kaina yra didesnė nei 0 proc., jos augimas reškia, kad vis didesnė valstybės išlaidų dalis būtų skiriama palūkanų mokėjimui, o ne kitų valstybės poreikių tenkinimui.
„Iki šiol tendencija buvo palanki, kai ankstesnės ženklios išlaidos skolai aptarnauti mažėjo ir tai atverdavo erdvės kitoms išlaidoms finansuoti. Dabar tendencija gali tapti priešinga, kai reikės atidėti daugiau pinigų skolos aptarnavimui. Tai reiškia, kad galimybės didinti finansavimą kitoms sritims bus atitinkamai mažesnės. Tai yra problema ir ją reikia matyti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Tačiau premjerė kartu patikino, kad kitų metų biudžeto deficitas dar bus „palankus, kadangi dalis jo dar galės būti padengiama nulinėmis palūkanomis, lėšas pasiskolinant iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility). Vis dėlto ministrė pirmininkė įspėja, kad iš skolintų lėšų nereikėtų įprasti finansuoti nuolatinių ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų.
„Nereikėtų vėl įprasti finansuoti nuolatines išlaidas iš skolos. Vienkartinės išlaidos, kurios susijusios su kažkokiais šokais, karo pabėgėlių poreikiais ar energetikos šoku, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu pradėsime savo einamąsias išlaidas finansuoti iš skolintų lėšų – labai rekomenduočiau to nedaryti“, – akcentavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rugpjūčio pabaigoje SEB banko pateiktais duomenimis, pirmasis 2022 metų pusmetis buvo ypač sėkmingas valstybės finansams – per jį valstybės biudžete fiksuotas 818 mln. eurų perteklius, o dėl to mažiau, nei tikėtasi pavasarį, šiemet augs ir valstybės skola.
2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos poveikio švelninimo paketą Vyriausybė parengė, o Seimas priėmė dar pavasarį. Juo nuo birželio padidintos senatvės pensijos ir socialinės išmokos, o nuo liepos visiems buitiniams vartotojams kompensuojama dalis elektros ir dujų kainų.
Prezidentūra laukia naujo prezidento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentūra nėra patenkinta tuo, kaip Lietuvos interesus Europos Sąjungos struktūrų koridoriuose bando apginti dešiniųjų ministrų kabineto atsakingi asmenys. Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad, jo nuomone, Vyriausybės apsukos sprendžiant energijos kainų klausimą ir ieškant europinio lygio priemonių šiai problemai spręsti yra per lėtos. Kritikuoja jis ir ministro bei kitų politikų išsakytą poziciją, kad rekordiškai aukštų energetikos kainų klausimas turėtų būti išspręstas Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu – formate, kuriame Lietuvai atstovauja prezidentas. Pasak jo, toks bandymas permesti atsakomybę už sprendimą yra netikslus.
„EVT yra kulminacija – pati pabaiga sprendimų priėmimo, jeigu nesusitariama ir jeigu šakinės tarybos nepriėmė sprendimo kvalifikuota balsų daugumos būdu. Dar gegužės mėnesį EVT patvirtino RePower EU planą, kuriame suformuluoti uždaviniai dėl kainų mažinimo, o sprendimų paieška vyksta toliau darbo grupėse, tarp ministerijų, derinant interesus Briuselyje su komisijos atstovais, ieškant sąjungininkų…Tuomet vyksta ministrų tarybos, kurios ir priima tokius sprendimus, kaip konkrečiai turi veikti vienas ar kitas rinkos reguliavimo elementas įgyvendinant EVT sprendimus“, – Eltai sakė patarėjas.
„Mes stipriai vėluojame su savo pasiūlymais, su mūsų problematikos aktualizavimu. Negalime laukti EVT, nes tada bus per vėlu. Nes to klausimo EVT gali net nebūti, mes galime būti pervažiuoti iki tol“, – teigė J. Neverovičius.
Pavyzdžiui, svarstė J. Neverovičius, Lietuvai aktyviai nesiūlant konkrečių problemos sprendimo būdų, galėtų būti realizuotas Lietuvai itin nepalankus Europos Komisijos pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo.
Europos Komisija siūlo apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams. Pigią elektrą ne iš dujų gaminančios įmonės šiuo metu uždirba didelius pelnus, kadangi elektros rinkos kainą lemia rangiausias energijos šaltinis, kurio reikia gamybai – tai yra dujomis kūrenamos elektrinės. EK argumentuoja, jog sumažinus perteklines pajamas, ES šalys gautų naujų išteklių pažeidžiamiausiems namų ūkiams ir įmonėms paremti.
J. Neverovičius pažymi, kad tokio Lietuvai nenaudingo pasiūlymo atsiradimas rodo, jog Lietuva nedalyvavo ir toliau nedalyvauja sprendimų artikuliavimo procese.
„Akivaizdu, kad Lietuva šiame procese nedalyvavo, nes mums pasiūlymai iš Komisijos pusės yra visiškai nenaudingi – pirmiausia rekomendacija surinkti viršpelnį ir padalinti tose rinkose, kur vyksta gamyba. Kadangi Lietuvoje nevyksta gamyba, tad išeina taip, kad mūsų namų ūkiai, mūsų verslas mokėtų brangiausias kainas ES, o visą naudą pasiima tos valstybės, kurios gamina elektrą“, – sakė J. Neverovičius.
„Gali būti, kad, Lietuvai nesugebėjus suburti pakankamos daugumos, klausimas net nenueis iki EVT, nes jis bus nuspręstas šakinėje ministrų taryboje. Taigi į EVT klausimas gali net nenueiti, jis bus uždarytas ir mums bus primestas nepalankus sprendimas. Taip kaip jau kartą atsitiko su mobilumo paketu“, – apibendrino patarėjas.
ELTA primena, kad visų ES šalių už energetiką atsakingi ministrai Briuselyje penktadienį diskutavo, kaip suvaldyti rekordiškai aukštas energijos kainas.
ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija yra pasiūliusi įvesti elektros gamybai naudojamų dujų kainų „lubas“, tuo metu EK – jas taikyti ir iš Rusijos tiekiamoms dujoms bei apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, taip siekiant sušvelninti elektros kainų šuolio poveikį gyventojams.
Lietuvai joje atstovavusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, didelė dalis ES valstybių pritartų nustatyti dujų kainų „lubas“, o dar rugsėjį galima tikėtis konkretesnių priemonių, kaip Bendrijoje bus apribojamos augančios energijos kainos.
Antrasis pasiūlymas, kuriam taip pat pritaria didesnė dalis ES valstybių, Lietuvai, anot ministro, nėra palankus, nes tuomet dalyje šalių elektros kainos sumažės, tuo metu Lietuvoje – išliks aukštos. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
Šią savaitę ministras neatmetė, kad energetikos rinkos tobulinimo klausimas gali persikelti ir į EVT.
D. Kreivys antradienį teigė, kad penktadienį vyksiančiame energetikos ministrų susitikime klausimas, kaip spręsti energetikos krizę, nebus išspręstas. Anot jo, diskusija bus perkelta ir į Europos vadovų tarybą.
„Aš jau žinau ministrų susitikimo išvadas. Tai mes tokius dalykus jau žinome. Sprendimo ministrų taryboje nebus priimta, o visi sprendimai kelsis į vadovų tarybą. Šiandien jau yra aišku, kas bus ateinantį penktadienį“, – TV3 laidoje teigė ministras.
D. Kreivys pažymėjo, kad už energetikos klausimus atsakingų ES šalių ministrų susitikimas yra tik tarpinė derybų stotelė.
„Tai yra tarpinė stotelė ir derybos toliau tęsis ir greičiausiai derybos bus pabaigtos vadovų taryboje, nes tai yra aukščiausio lygio klausimas“, – nurodė D. Kreivys.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, vertindamas Vyriausybės darbą, teigia, kad kai kurių ministrų veikloje skandalų bei nesusipratimų yra daugiau, nei realiai padarytų darbų.
„Aš tikrai nenorėčiau sakyti, kad yra kažkokia a priori bloga valia, arba noras daryti negerus sprendimus. Tiesiog vieniems ministrams sekasi geriau, o kitiems – blogiau. Todėl aš pirmiausia vertinu, ar žmonės mėgina pasimokyti iš klaidų ir tiesiog siekia geriausio. Ar vis dėl to jiems ir toliau nesiseka“, – Delfi televizijai duotame interviu teigė G. Nausėda.
„Matau pastangas eilės ministrų daryti gerus sprendimus, bent jau siekti jų. Bet, na, kai kurių ministrų veikloje skandalų, nesusipratimų kol kas yra daugiau, nei realiai padarytų darbų“, – pridūrė jis.
Visgi paklaustas, ar nemato poreikio keisti tam tikrus ministrus, prezidentas neskuba pateikti savo pareigas netinkamai atliekančių ministrų pavardžių.
„Manau, kad mes pirmiausia pakalbėsime siauresniuose formatuose. Ir tikrai norėčiau pirmiausia matyti pačios Vyriausybės vadovės viziją – ką ji galvoja dėl atskirų ministerijų veiklos artimiausią politinį sezoną. Manau, kad tikrai bus galimybė apie tai padiskutuoti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad opozicija Seimo rudens sesijos metu taip pat ketina inicijuoti interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, svarstoma galimybė interpeliuoti ir energetikos ministrą Dainių Kreivį bei aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
Lietuvos Vyriausybė
Rugsėjo pabaigoje „Baltijos tyrimai“ atliko apklausas, kurių metu gyventojai nurodė, jų nuomone, blogiausiai dirbančius Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės ministrus. Nieko nuostabaus, kad prasčiausiai šalies piliečiai vertina tuos ministrus, kuriems daugiausiai tenka tvarkytis su nelegalių migrantų ir koronaviruso sukeltomis krizėmis.
Tačiau, kaip rodo rugsėjo 17–spalio 3 dienomis Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, tik opozicines partijas remiančių rinkėjų nuomonė dėl to, kurie ministrai tvarkosi prasčiausiai, yra vieninga.
Žvelgiant į tai, kaip ministrų darbą vertina valdančiąsias partijas palaikantys piliečiai, nuomonių pasiskirstymas dėl to, kurie Vyriausybės nariai dirba blogiausiai, varijuoja. Koaliciją sudariusių partijų elektoratai kaip blogai dirbančius yra linkę nurodyti tuos ministrus, kuriuos delegavo ne jų remiamos partijos.
Rugsėjo pabaigoje respondentų buvo prašoma pasakyti, kurie du dabartinės Vyriausybės ministrai, jų nuomone, dirba blogiausiai. Pavardes ar ministerijas respondentai minėjo patys ir ministrų sąrašas nebuvo pateikiamas.
Apklausoje dalyvavę gyventojai kaip blogiausiai dirbančius dažniausiai nurodė sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį (35 proc.), ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę (29 proc.), vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę (24 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (19 proc.). Į prasčiausiai vertinamų ministrų sąrašo penketuką pateko ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (10 proc.).
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kitus I. Šimonytės Vyriausybėje dirbančius ministrus paminėjo nuo 1 proc. iki 6 proc. respondentų. 3 proc. gyventojų teigė, kad visi ministrai dirba blogai, o 2 proc. respondentų teigė priešingai – kad visi dabartiniai ministrai dirba gerai. Tuo tarpu apie septintadalį (15 proc.) respondentų šiuo klausimu apskritai neturėjo nuomonės.
Valdančiųjų partijų rinkėjai nurodo skirtingus „blogiausiai dirbančius“ ministrus
Skirtingas valdančiosios daugumos partijas palaikantys gyventojai skirtingai vertina ministrų darbą. Tam tikra išimtis yra tik konservatoriai. Nors vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė priklauso Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai, konservatorių elektoratas ją, kaip prasčiausiai dirbančią ministrę, išskyrė ganėtinai dažnai.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi kaip blogiausiai dirbančią ministrę dažniausiai TS-LKD partijos rinkėjai minėjo Laisvės partijos lyderę A. Armonaitę (33 proc. konservatorių rinkėjų). Dažnai konservatorių elektorato buvo minėta ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska (22 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalio konservatorius palaikančių piliečių nuomone, prastai su pareigomis tvarkosi ir TS-LKD priklausanti A. Bilotaitė (23 proc.). Tuo tarpu, kad blogai dirba sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys nurodė 17 proc. konservatoriams simpatizuojančių gyventojų.
Laisvės partijos rinkėjams labiausiai neįtinka D. Kreivys
Laisvės partiją remiantys piliečiai ministrus, kurie, jų nuomone, dirba blogiausiai, rikiuoja jau kita pasirinkta tvarka. Laisvės partijos simpatikų nuomone, prasčiausiai dirba konservatoriams priklausantis energetikos ministras Dainius Kreivys (17 proc.). D. Kreivys, įvertinus visų respondentų balsus, rikiuojasi šeštoje vietoje. Kaip blogiausiai dirbantį ministrą jį nurodė 6,6 proc. visų apklausoje dalyvavusių respondentų.
Žvelgiant į Laisvės partijos rėmėjų nuomonių pasiskirstymą, taip pat ganėtinai dažnai paminėtas Liberalų sąjūdžio deleguotas aplinkos Simonas Gentvilas (16 proc.) ir krašto apsaugai vadovaujantis konservatorius Arvydas Anušauskas (15 proc.). Tačiau bendruose vykdytos apklausos rezultatuose šie ministrai neišsiskiria itin prastu vertinimu: S. Gentvilą kaip blogai dirbantį nurodo 3,5 proc., o. A. Anušauską – 1,8 proc. apklausoje dalyvavusių visų respondentų.
Nepartinis, TS-LKD į ministrus deleguotas A. Dulkys, kaip blogai dirbantis ministras, paminėtas 15 proc. Laisvės partijos gerbėjų dalies.Taip pat Laisvės partijos elektoratas kaip blogai dirbančius dažniau paminėjo konservatoriams priklausančius A. Bilotaitę (13 proc.) ir G. Landsbergį (11 proc.).
Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogiausiai dirbančias mato A. Armonaitę ir A. Bilotaitę
Galima pažymėti, kad Laisvės partiją remiantys asmenys kaip blogiausiai dirbančios nenurodė Laisvės partijos pirmininkės A. Armonaitės.
Tuo tarpu kitos liberalios politinės jėgos – Liberalų sąjūdžio elektoratas pastarąją šioje apklausoje nurodo dažniausiai. 28 proc. už Liberalų sąjūdį ketinančių balsuoti rinkėjų tvirtina, kad A. Armonaitė Vyriausybėje dirba prasčiausiai. Tokia pati dalis Liberalų sąjūdžio rėmėjų nurodo ir konservatorę A. Bilotaitę (28 proc.). Šiek tiek mažesnei daliai – 21 proc. šios partijos simpatikų atrodo, kad sunkiausiai sekasi A. Dulkiui. Liberalų sąjūdžio rinkėjai kaip blogai dirbančius šiek tiek dažniau minėjo konservatorius G. Landsbergį (16 proc.) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujančią Jurgitą Šiugždinienę (14 proc.). Bendroje apklausoje švietimui Lietuvoje vadovaujanti ministrė rikiuojasi 7 vietoje. Ją, kaip prasčiausiai besitvarkančią ministrę, nurodo 4 proc. respondentų.
Tai, kad blogai dirba E. Dobrovolska, nurodė 13 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų. Kaip ir Laisvės partijos atveju, Liberalų sąjūdžio rinkėjas nebuvo linkęs savo remiamos partijos deleguotų ministrų nurodyti kaip prastai dirbančių.
Opozicijos partijų elektoratas vieningas: prasčiausiai vertinami tie patys ministrai
Savo ruožtu už opozicijoje esančias partijas ketinantys balsuoti gyventojai vieningi – blogiausiai dirba A. Dulkys, A. Armonaitė, A. Bilotaitė ir G. Landsbergis. Iš esmės nesiskiria ir ministrų rikiavimo tvarka, kurią pateikia už „valstiečius“, socialdemokratus ir „darbiečius“ ketinantys balsuoti piliečiai.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (42 proc.), A. Armonaitė (37 proc.), A. Bilotaitė (33 proc.). Taip pat dažnai apklausoje minėtos G. Landsbergio (20 proc.) ir E. Dobrovolskos (13 proc.) pavardės.
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys. Sveikatos apsaugos ministrą šioje apklausoje paminėjo net 64 proc. „valstiečius“ remiančių respondentų. Taip pat išskirta A. Armonaitė (36 proc.) bei A. Bilotaitė (36 proc.) ir G. Landsbergis (19 proc.).
Galiausiai Darbo partijos rinkėjų nuomone, blogiausiai dirba A. Dulkys (36 proc.), A. Armonaitė (32 proc.), A. Bilotaitė (22 proc.) ir G. Landsbergis (16 proc.).
R. Ališauskienė: valdančiųjų elektoratas skirsto ministrus į savus ir nesavus
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sako, kad tvarka, kokia gyventojai išrikiavo prasčiausiai vertinamus ministrus, nenustebino. Pasak jos, nelegalių migrantų ir COVID-19 sukeltas krizes sprendžiantys Vyriausybės nariai ir yra kritiškiausiai vertinami ministrai.
„Keturi ministrai generuoja didžiąją dalį visų atsakymų. Ir tai ministrai, kurie atsakingi už kilusių krizių valdymą. Apie migrantus daugiau šneka Landsbergis ir Bilotaitė, o apie COVID – Dulkys ir Armonaitė. Tai tos ministerijos, kurios tvarkosi su kriziniais dalykais, daugiausiai ir susilaukia neigiamos reakcijos“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kita vertus, R. Ališauskienė mano, kad ministrų darbo kokybės vertinimas ir krizių primesta darbotvarkė nebuvo vieninteliai kriterijai gyventojams išskiriant blogiausiai dirbančius ministrus. Sociologės teigimu, vykdytoje apklausoje nemažai įtakos turėjo ir tai, kaip gyventojai vertina ministrų asmenybes.
„Dulkio vertinimas apskritai yra nepalankus. Armonaitė neigiamų vertinimų taip pat sulaukia ne tik kaip dirbanti ministrė, bet ir kaip politikė. Šiuo metu ji yra blogiausiai iš visų vertinama. Taigi yra ir asmenybiniai dalykai“, – sakė „Baltijos tyrimų“ direktorė.
Komentuodama, kodėl valdančiajai daugumai priklausančių partijų rinkėjų nuomonė išsiskiria, R. Ališauskienė svarstė, ar tai tik nėra skirstymo į „savas – nesavas“ ministras priežastis.
„Gali būti, kad dėl to, jog tai savas ar nesavas ministras. Kai žiūri į rinkėjų nuomones pagal partijas, bent jau valdančiosios koalicijos mastu, blogiau yra vertinamas ne savos partijos ministras. Išskyrus gal Tėvynės sąjungos rėmėjus. Jie Bilotaitę gan dažnai paminėjo kaip tą, kuri dirba blogiausiai“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
„Tuo tarpu Liberalų sąjūdis į priekį taip pat iškėlė Armonaitę ir Bilotaitę. Laisvės partija minėjo taip pat ministrus, kuriuos delegavo kitos partijos, o Armonaitės – apskritai nepaminėjo“, – teigė ji.
Sociologė neatmetė galimybės, kad toks nuomonių pasiskirstymas gali būti susijęs ir su valdančiųjų partijų rinkėjų jaučiamu nepasitenkinimu, kad jų remiama politinė partija turi per mažai erdvės. Tą, pasak jos, rodo kitos atliktos sociologinės apklausos.
„Į klausimą, ar respondentai, jei dabar būtų rinkimai, norėtų, kad būtų tokia pati valdančioji dauguma, tai 7 iš 10 rinkėjų nori kitos. Dabartinę sudėtį ir toliau matyti norėtų daugiausiai Tėvynės sąjungos rinkėjai. Tuo tarpu koalicijos partnerių – liberalų, Laivės partijos rinkėjai gan dažnai sako, kad norėtų kitos. Taigi tai gali būti vienas iš atvejų, kai šių partijų rėmėjai mano, kad jų partijai tenka per mažai galių, kad dominuoja konservatoriai“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2021 m. rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Apklaustųjų nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.
„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.
Šalies vadovas taip pat pranešė pasirašęs Vyriausybės parengtą įstatymą dėl vienkartinės išmokos už pasiskiepijimą nuo COVID-19. Visgi, neslepia prezidentas, sprendimas už skiepus 75 metų ir vyresniems senjorams skirti vienkartines 100 eurų išmokas kelia klausimų.
„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuoti ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – komentavo šalies vadovas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kai pernai metų pabaigoje darbą pradėjo nauja Vyriausybė, buvo deklaruojama, kad nauja Vyriausybė pirmiausia įneš politinį stabilumą. Koaliciją suformavo vien tik dešiniosios partijos, taigi gan lengvai buvo sutarta ir dėl vertybinių principų, dėl ko tokia koalicija išvis yra sudaroma. Praėjo pusė metų – pažadai ištesėti. Lietuva užėmė aiškią nedviprasmišką vertybinę poziciją tarptautinėje politikoje, o Seimo ir Vyriausybės darbas tapo prognozuojamas ir nuoseklus.
Politinis stabilumas
Sauliaus Skvernelio valdymo laikotarpiu tuometę valdančiąją koaliciją drebino politiniai mūšiai ir įtakos zonų dalybos. „Skvernelininkai“ prieš „karbauskininkus“, Seimas prieš Vyriausybę, įtampa su „Valstiečių“ partijos atskilėliais, sąjunga su Lenkų rinkimų akcija ir kita. Dabar gi visiškas štilis. Vyriausybė dirba ramiai, Seimas priima sprendimus, jokių rimtesnių skandalų ar įtampų. Galima tvirtinti, kad Lietuva šiandien yra brandi liberali Vakarų demokratija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinės politinės kovos šį pusmetį yra ne dėl postų ar įtakų, bet dėl idėjų. Liberalizuoti alkoholio pardavimą ar ne, įteisinti partnerystę ar ne. Yra nesutarimų, požiūriai skiriasi, vyksta mitingai, protestai, bet tai ir yra demokratijos triumfas, kai vertinama laisva diskusija ir galiausiai randami sprendimai.
Priešingai nei buvo prognozuojama kai kurių neprietelių, Seimas ir Vyriausybė geba priimti sprendimus, valdančioji koalicija turi pakankamai balsų, o rezultatai tiek politiniame lauke, tiek socialiniame, tiek ekonominiame yra labai geri. Covid-19 krizė suvaldyta, o finansai, socialinė situacija ir ekonomika aiškiai gerėja kasdien.
Nuosekli tvirta vertybinė pozicija
Dabartinė Vyriausybė ir Seimas išsiskiria aiškiu vertybiniu kursu.
Laukinis bizonas. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio politikoje Lietuva yra tvirtai už liberalią demokratiją, humanizmą ir žmonių apsisprendimą. Jokių nuolaidžiavimų. Jeigu yra pasirinkimas, kroviniai ar žmogaus teisės, šiandien Lietuva kompromisų su sąžine nedaro. Šį Lietuvos pasirinkimą pastebėjo ir kitų šalių žiniasklaida, stambiausi Vakarų spaudos leidiniai. Kai kas kritikuoja ir skundžiasi, kad tokia griežta pozicija žlugdoma ekonomika, bet ilgainiui ekonomika visada suklesti ten, kur gerbiamos demokratinės vertybės. Ar nebus, kad po kelerių metų baltarusiški startuoliai Lietuvoje sukurs daugiau pridedamosios vertės ir darbo vietų nei šiandien trąšų vagonai?
Ne mažiau svarbi diskusija vyksta Seime dėl žmogaus teisių ir kiekvieno galimybių. Yra skirtingi požiūriai, vertinimai, bet pati diskusija yra net vertesnė nei kažkoks greitas teisės aktų priėmimas. Tėvynės sąjunga niekada nebuvo už sprendimų forsavimą, bet visada buvo atvira be jokių kategoriškumų. Vertybinis apsisprendimas negali būti primestas jėga, todėl atvira diskusija, atskirų politikų kaukių nusimetimas, prieštaringai vertinamų asmenų pasirodymas tikruoju amplua, leidžia pamatyti visą vaizdą ir susivokti visuomenei. Apsispręsti, kas yra tikroji tolerancija ir empatija, o kokie veikėjai tėra netikri pranašai.
Vilniaus metropoliteno projektas. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Susisiekimo ministerijos parengtai išvadai, kuria siūloma nepritarti Seimo nutarimo projektui Vilniaus metropoliteno projektą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.
2016–2020 metų kadencijos parlamentarų parengtame Seimo nutarimo projekte siūloma pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimo organizavimą.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme nustatyta, kad, savivaldybės institucijoms priėmus sprendimą dėl metropoliteno poreikio, savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka gali inicijuoti metropoliteno projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Susisiekimo ministerijos parengtoje išvadoje rašoma, kad siūlomą sprendimą dėl Vilniaus metropoliteno projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu Seimas galėtų priimti tik tuo atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės institucijos, priėmusios sprendimą dėl Vilniaus metropoliteno poreikio, inicijuotų Vilniaus metropoliteno projekto pripažinimą ypatingos valstybinės svarbos projektu
Pasak ministerijos, pasiūlymas Vyriausybei pradėti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimo organizavimą prieštarauja Metropoliteno įstatyme nustatytai metropoliteno projekto įgyvendinimo organizavimo tvarkai, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldos savarankiškumo atliekant įstatymuose nustatytas funkcijas principą.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo.
Požeminio Vilniaus metro maketas. Slaptai.lt Susisiekimo ministerija nepritaria įstatymo projektui, kuriuo siūloma pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir pasiūlyti Vyriausybei pradėti jo įgyvendinimo organizavimą.
Vilniaus gatvėse. Slaptai.lt nuotr.
Šį klausimą Vyriausybė ketina svarstyti trečiadienio posėdyje.
Anot ministerijos, siūlymas paneigia Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme nustatytą teisę savivaldybės institucijoms savarankiškai spręsti dėl metropoliteno projekto įgyvendinimo atitinkamos savivaldybės teritorijoje poreikio.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija papildomai informavo, kad nepritaria Seimo nutarimo projektui, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl metropoliteno poreikio ir neinicijuoja jo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu.
Seimas po pateikimo yra pritaręs įvairioms frakcijoms atstovaujančios parlamentarų grupės siūlymui pripažinti Vilniaus metropoliteno projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu. Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.
Projektas atiduotas svarstyti Seimo Ekonomikos komitetui, bet kada jis grįš į posėdžių salę, kol kas neaišku. Automobilių spūstis Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Nutarimo projektą inicijavę Seimo nariai siūlo Vyriausybei pradėti organizuoti Vilniaus metropoliteno projekto įgyvendinimą.
Dar šių metų balandžio mėnesį parengtame nutarimo projekte kalbama ir apie transporto spūsčių mažinimą, taip pat greitą, saugų, patogų, patikimą viešąjį transportą.
Nutarimo projekto autoriai pabrėžia investicijų svarbą ir tai, kad Seime jau yra priimtas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas.
Taip pat nutarimo projekte akcentuojama projekto svarba Vilniaus gyventojų civilinės saugos užtikrinimui Astravo atominės elektrinės incidento atveju.
Karantinas pratęsiamas iki gruodžio 31-os dienos vidurnakčio. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrų Kabinetas, pirmadienį susirinkęs į neeilinį posėdį, nusprendė pratęsti karantino režimą iki gruodžio 31-os dienos vidurnakčio. Vyriausybė taip pat apsisprendė ir dėl naujų ribojimų, kurie įsigalios nuo nuo gruodžio 9 dienos.
Vyriausybei nutarus, bus draudžiami daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis. Taip pat bus draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei juose dalyvauja daugiau nei dvi šeimos ir (ar) namų ūkiai ir ne daugiau nei 10 asmenų.
Griežtesnės sąlygos numatomos ir prekybininkams: parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei teritorijose šalia jų siūloma užtikrinti nebe 10, o 15 kv. m prekybos plotą (kai visas prekybos plotas yra 10 tūkst. kv. m arba mažesnis) arba 30 kv. m prekybos plotą (kai visas prekybos plotas yra didesnis nei 10 tūkst. kv. m) vienam lankytojui.
Taip pat šalia parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse leidžiama užpildyti ne daugiau kaip 20 procentų visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams bei neįgaliesiems skirtų transporto priemonių stovėjimo vietų.
Prekybos ir paslaugų teikimo vietose rekomenduojama padidinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 asmenys, asmenims iš vieno šeimos ir (ar) namų ūkio lankytis po vieną, nustatyti ilgesnį darbo laiką.
Sprendimai dėl švietimo veiklos organizavimo
Vyriausybės nutarime rekomenduojama, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankytų tik tie vaikai, kurių tėvai (įtėviai, globėjai) neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Taip pat rekomenduojama mokykloms, vykdančioms švietimą pagal pradinio ugdymo programą, skelbti mokinių atostogas nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2021 m. sausio 3 d.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Verslininkas, nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad kadenciją baigianti Vyriausybė nenori daryti radikalių žingsnių valdant koronaviruso situaciją šalyje.
„Buvo pakankamai daug komunikuojama, kad virusas yra nelabai pavojingas jaunesniems žmonėms, kelia grėsmę tik tiems, kurie turėjo šalutinių negalavimų, susirgimų, kad daugiau grėsmingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, ir ta komunikacija galbūt leido žmonėms šiek tiek pro pirštus žiūrėti į viską.
Iš kitos pusės, dabar išgyvename Vyriausybių pasikeitimą. Ir ta Vyriausybė, kuri nueina, galbūt nedaro ar nenori daryti radikalių žingsnių. Nauja Vyriausybė galėjo būti suformuota šiek tiek greičiau. Tokiomis nepaprastomis sąlygomis šiek tiek greičiau suformuota nauja Vyriausybė ir galėjo priiminėti tuos nelengvus sprendimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo A. Avulis.
Jis taip pat turėjo priekaištų Prezidentūrai dėl lėtai tvirtinamų kandidatų į ministrus.
„Keistai šiek tiek atrodo, kai Prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet pati tiesiog nemato, kad trypčioja vietoje, viskas sprendžiama paskutinę valandą, paskutinę dieną. Tikrai keistai atrodo. Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, visada reikėtų tuos pačius reikalavimus kelti sau“, – teigė A. Avulis.
Lietuvos vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti dėl karantino sąlygų griežtinimo.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į nepalankią COVID epidemiologinę situaciją Lietuvoje, siūloma viešose vietose leisti būriuotis ne daugiau kaip po 2 asmenis (dabar leidžiama būriuotis iki 5 asmenų).
Taip pat siūloma uždrausti visose parduotuvėse, prekybos centruose bei paslaugų teikimo vietose vykdyti prekybą laikinose prekybos vietose (išskyrus prekybą maisto produktais, pirotechnikos priemonėmis ir prekybines saleles), t. y. kai prekyba vykdoma ne fiziškai atskirtose parduotuvėse, o, pavyzdžiui, bendrose prekybos centrų patalpose, praėjimuose ir panašiai.
Taip pat siūloma rekomenduoti visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nenaudoti trumpalaikių pardavimų skatinimo priemonių (išpardavimų, nuolaidų valandų, degustacijų ir kt.), kurios didina pirkėjų ir lankytojų srautus tam tikru itin trumpu laiku ir tam tikroje vietoje (išskyrus prekybą internetu).
Karantino režimas Lietuvoje galioja nuo lapkričio 4 iki gruodžio 17 dienos.
Prezidentas susitinka su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda ir paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė susitiko aptarti pateiktų kandidatūrų į ministrus. Po susitikimo Prezidentūra pareiškė, kad šalies vadovui ir paskirtajai premjerei pavyko susitarti dėl to, kad kai kurioms ministerijoms bus ieškoma naujų kandidatų. Visgi I. Šimonytė šią Prezidentūros žinutę patikslino, teigdama, kad tokio susitarimo nebuvo. Ekspertų nuomonės dėl skirtingų I. Šimonytės ir Prezidentūros pozicijų išsiskyrė.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, apžvalgininkas Virgis Valentinavičius mano, kad šį nesusikalbėjimą nulėmė tai, kad Prezidentūra ir paskirtoji premjerė skirtingai suvokia ministrų skyrimo procesą. Pasak apžvalgininko, prezidentas, „egzaminuodamas“ kandidatus, yra nusileidęs į techninį-biurokratinį lygį, o I. Šimonytė laikosi politinio lygmens ir suvokia, kad jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Mindaugas Jurkynas mano, kad antradienį įvykęs šalies vadovo susitikimas su paskirtąja premjere buvo daugiau informacinio pobūdžio ir jame nebuvo išsakyta G. Nausėdos galutinė pozicija. Politologas įsitikinęs, kad galutinį sprendimą šalies vadovas priims tik po susitikimo su visais kandidatais.
V. Valentinavičius: Prezidentūra ir I. Šimonytė skirtingai supranta ministrų skyrimo procesą
V. Valentinavičius mano, kad skirtingos Prezidentūros ir I. Šimonytės ištransliuotos žinutės dėl naujų kandidatų į ministrus paieškų indikuoja ryškėjantį konfliktą tarp šalies vadovo ir paskirtosios premjerės.
„Mano nuomone, ryškėja konfliktas dėl to, kaip Prezidentūra ir paskirtoji premjerė supranta ministrų skyrimo procesą. Prezidento atstovas minėjo žodį kompetencija, o I. Šimonytė kalbėjo apie Vyriausybę kaip koalicijos kūrinį. Vadinasi, prezidentas akcentuoja kompetencijas konkrečioje srityje, o I. Šimonytei rūpi bendras politinis paveikslas: kiek šita Vyriausybė politiškai pajėgi vykdyti savo keliamus uždavinius“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
MRU docentas mano, kad G. Nausėda, kritikuodamas kandidatų į ministrus kompetencijas, savotiškai bando apeiti valdančiosios koalicijos įsipareigojimus rinkėjams.
„Susidaro toks įspūdis, kad prezidentas „kabinėjasi“ dėl vadinamųjų kompetencijų ir kalbėdamas apie kompetencijas, atrodo, reiškia būdą apeiti valdančiosios koalicijos politinius įsipareigojimus rinkėjams. Nes I. Šimonytė, derindama su koalicija, parenka savo ministrus vykdyti programas, kurias partijos apgynė per rinkimus, už kurias balsavo rinkėjai, tuo tarpu prezidentas kalba apie atskirų sričių kompetencijas“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.
„Jeigu tai yra būdas pašalinti iš žaidimo poną Arūną Dulkį, nes jis neturi konkrečiai mediko kompetencijų, tai yra sunkiai suprantamas dalykas, ir aš tada suprasčiau, kodėl I. Šimonytė priešinasi“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičius taip pat mano, kad I. Šimonytė šioje situacijoje neturėtų nusileisti G. Nausėdos daromai įtakai, nes būtent jai reikės prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą.
„O kokia prasmė jai nusileisti? Ji, kaip premjerė, galų gale atsakys už Vyriausybę ir už jos darbus, tai jeigu bus peršami ministrai, kurie jai visiškai netinka politiškai, bet kurie kažkodėl tinka ponui G. Nausėdai, tai kaip jai reikės su jais dirbti? Kaip jai reikės prisiimti atsakomybę už visą Vyriausybės darbą?“, – retoriškai klausė V. Valentinavičius.
„Ji turi Vyriausybę sudaryti pati, o prezidentas gali atmesti kažkurią kandidatūrą, jeigu nurodys rimtas priežastis. Bet tos priežastys turi būti politinės, o ne formalios biurokratinės“, – taip pat akcentavo jis.
MRU docentas taip pat pabrėžia, kad ištęstas, biurokratizuotas kandidatų į ministrus tvirtinimo procesas kenkia valstybei, nes trukdo naujai Vyriausybei greičiau sėsti prie darbų.
„O rimtų, aiškių priežasčių, kodėl tai vyksta ir kodėl kažkurie kandidatai netinkami, išskyrus kažkokias abstrakčias pastabas apie kompetencijas, mes negirdime“, – teigė jis.
V. Valentinavičius pabrėžia, kad G. Nausėdai, be svarių argumentų atmetus jam neįtikusias ministrų kandidatūras, prezidentas turės prisiimti ir asmeninę atsakomybę dėl Vyriausybės sudarymo užvilkinimo.
„Niekas neabejoja, kad I. Šimonytė nori greičiau sėsti prie darbų, nes viskas dega, bet, kita vertus, ji gali dirbti tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki ir kuriais pasitiki koalicija. Tai prezidentui būtų gerai tai suprasti“, – apibendrino jis.
M. Jurkynas: tai nėra galutinis prezidento sprendimas
Tuo tarpu M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad prezidentas kol kas nebuvo susitikęs su visais kandidatais į ministrus, o susitikimas su I. Šimonyte, jo teigimu, buvo daugiau informacinio pobūdžio. Būtent dėl to VDU politologas mano, kad kol kas prezidentas nėra priėmęs galutinio sprendimo, kurių kandidatų į ministrus neskirti.
„Manau, kad čia nėra galutinis sprendimas, tik informacija, kad kai kurie iš tų kandidatų galbūt neatitinka prezidento matymo ir jo įsivaizdavimo, kas turėtų būti Vyriausybėje. Nes prezidentas turi konstitucines galias ir pareigas prisidėti prie Vyriausybės formavimo. Natūralu, kad I. Šimonytė dabar turi laiko aptarti pokalbį su prezidentu ir jo nuomonę tiek savo partijoje, tiek su koalicijos partneriais“, – Eltai sakė M. Jurkynas.
Visgi VDU profesorius teigia, kad konfliktas tarp prezidento ir paskirtosios premjerės galėtų kilti, jeigu premjerė nuspręstų dar kartą teikti šalies vadovui neįtikusias ministrų kandidatūras.
„Konfliktas būtų, jeigu premjerė atsisakytų tvirtinti prezidento norimus pokyčius ir paliktų tuos pačius kandidatus. Tada mes turėtume konfliktinę situaciją. Jei ne, tai tos konfliktinės situacijos nebūtų, nes būtų ieškoma tam tikrų kompromisų, pavyzdžiui, kai kurie kandidatai būtų keičiami, kai kurie ne“, – teigė jis.
Visgi VDU politologas teigia manąs, kad Prezidentūra su I. Šimonyte bent preliminariai aptarė naujų kandidatų ieškojimo galimybę.
„Jeigu prezidentas taip sako, vadinasi, toks sutarimas galėjo būti. Aš manau, kad buvo bent jau aptarta, jog esant kažkokiems nesutarimams bus ieškomi kompromisai arba ieškomi kandidatai: vieni, dėl kurių prezidentas nesutinka, liks, bet kiti galbūt keisis. Manau, kad tai yra natūralus Ministrų Kabineto sudarymas, dalyvaujant prezidentui“, – savo nuomonę išsakė jis.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buriamos centro dešinės koalicijos lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad pretendentų gauti ministrų portfelius pavardžių Vyriausybėje, kuriai ji vadovaus, dar reikės šiek tiek palaukti.
„Tikiuosi, kad rytoj turbūt nepavyks paskelbti viso sąrašo, bet ilgiau nei po savaitgalio tai neturėtų užtrukti. Tebevyksta, sakyčiau, dvišalės konsultacijos, kaip geriausiai atsižvelgti į koalicijos partnerių interesus ir pasiūlyti geriausius kandidatus tose pozicijose, kuriose yra daugiau nei vienas vienos partijos pretenduojantis kandidatas. Tam dar reikia šiek tiek laiko“, – ketvirtadienio vakarą Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Valdančiąją daugumą formuojančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos lyderiai ketvirtadienio vakarą parlamento rūmuose rinkosi tartis dėl naujos kadencijos Seimo vadovybės.
Kandidatė į premjero postą I. Šimonytė taip pat patvirtino, kad nuolat vyksta diskusijos ir su Prezidentūra. Anot jos, su šalies vadovu Gitanu Nausėda aptartos pavardės tiek tų asmenų, kurie yra realiai svarstomi kaip galintys užimti konkrečias ministerijas, tiek tų, kurių pavardės pasirodė viešojoje erdvėje, tačiau, anot politikės, tikrai nebus teikiamos.
„Su prezidentu esu diskutavusi apie darbus, apie koalicijos formavimą, apie aktualijas. Taip pat apie kai kurias pavardes, kurios visada tokiuose susitikimuose yra minimos. Bet jokio sąrašo, kurį būčiau pateikusi prezidentui vertinti, kol kas nesu pateikusi (…). Prezidentas akylai stebi viešąją erdvę ir taip pat teiraujasi, ar tai kas yra girdima yra svarstoma. Tų pavardžių buvo minima daug, todėl ir reakcija buvo atitinkama“, – teigė I. Šimonytė.
Pasak būsimos premjerės dar nėra aišku, kokios partijos kokias konkrečiai ministerijas gaus.
„Jeigu būtų galutinai aišku turbūt būtų galutinai aiškus ir ministrų kabineto siūlomas sąrašas“, – teigė ji.
Tačiau, tikino I. Šimonytė, koaliciją formuojančioms partijoms ministerijų portfelių kvotos, dėl ko jau buvo sutartą šios savaitės pradžioje, nebeturėtų keistis.
„Dėl to diskusijų nėra, yra diskusijos labiau dėl pozicijų į kurias pretenduoja kelių partijų atstovai – geri atstovai. Kadangi tik vienas žmogus gali būti šioje pozicijoje, tuomet lieka sutarti, ką galima pasiūlyti kitose institucijose“, – apibendrino naujos valdančiosios daugumos lyderė.
Naujosios valdančiosios koalicijos partneriai – konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – šios savaitės antradienį teigė preliminariai pasitvirtinę ministrų portfelių kvotas. Tuomet teigta, kad nuspręsta į Seimo pirmininko postą kelti V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą. Taip pat teigta, kad bent du ministerijų postai atiteks Liberalų sąjūdžiui ir trys – Laisvės partijai.
Penktadienį, lapkričio 13-osios vidurdienį, į pirmąjį posėdį rinksis 2020–2024 metų kadencijos Seimas.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo bei papildomų ribojimų jo metu.
„Visoje Europoje turime itin sparčiai prastėjančią COVID-19 situaciją. Kasdien augantys susirgimų ir netekčių skaičiai aiškiai signalizuoja, kad privalome imtis griežtesnių veiksmų. Kaip tą daro ir didžioji dauguma Europos šalių.
Kai Lietuvoje turime apie 1000 užsikrėtusių žmonių per parą, priemonių pasirinkimas, deja, nėra didelis. Arba vakcina, arba karantinas. Vakcinos kol kas nėra. Lieka priemonės, kurios yra griežtos, tačiau būtinos“, – antradienį feisbuke rašė S. Skvernelis.
Jei siūlymams būtų pritarta, viešojo maitinimo įstaigų darbas būtų nutraukiamas, maistą būtų leista teikti tik išsinešimui, maisto parduotuvėms ir vaistinėms ypatingų ribojimų nebūtų, kitos parduotuvės turėtų užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kv. metrų plotą vienam pirkėjui.
Judėjimas tarp šalies miestų būtų nerekomenduojamas, tačiau griežtų suvaržymų nebūtų.
Vestuvėse ir laidotuvėse galėtų dalyvauti ne daugiau nei 10 artimų giminaičių.
Bažnyčiai bus siūloma nutraukti tiesiogines pamaldas ir pereiti prie nuotolinio bendravimo.
Taip pat siūloma stabdyti sporto klubų, baseinų, SPA veiklą, drausti šokių, dainavimo ir kitus kontaktinius užsiėmimus.
Viešbučių veikla nebūtų draudžiama, tačiau nebūtų leidžiama teikti grupinių paslaugų, būtų privalomas kaukių dėvėjimas. Taip pat siūloma riboti maitinimo paslaugas viešbučiuose, išskyrus maisto pristatymą į kambarius arba išsinešimui.
Darbą, kai tai įmanoma, reikėtų organizuoti nuotoliniu būdu, taip pat perkelti visų paslaugų teikimą nuotoliniu režimu.
Transporte būtų įvedami panašūs ribojimai kaip pavasarį – reikėtų laikytis atstumų, užimti sėdimas vietas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį visuomenei pristatė atnaujintą gerovės valstybės viziją, o ketvirtadienį informavo apie savo iniciatyvą steigti patariamąją Sveikatos ekspertų tarybą.
Politologai, vertindami pastarųjų dienų šalies vadovo iniciatyvas, teigia, kad taip prezidentas ne tik demonstruoja politinį aktyvumą, tačiau ir bando stiprinti savo pozicijas naujai išrinktos valdžios atžvilgiu ir formuoti naujosios Vyriausybės darbotvarkę. Visgi ekspertai skeptiškai vertina galimybę, kad G. Nausėdos vėl suaktualinta gerovės valstybės vizija gali kaip nors ženkliau paveikti būsimos Vyriausybės programą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius teigia, kad žvelgiant į porinkimines prezidento iniciatyvas galima akivaizdžiai pastebėti šalies vadovo suaktyvėjimą ir siekį sustiprinti savo pozicijas naujųjų valdančiųjų atžvilgiu.
Politologas taip pat atkreipia dėmesį, kad laikas pristatyti atnaujintą gerovės valstybės viziją yra pasirinktas neatsitiktinai. V. Valentinavičius įsitikinęs, kad G. Nausėda, pateikęs savo gerovės valstybės viziją, bando daryti įtaką ir būsimos Vyriausybės programai.
„Prezidentas bando sukurti vaizdą, kad jis turi grandiozinę viziją ir kad būsimai Vyriausybei geriau į tai atsižvelgti. Bet su tuo yra kelios problemos. Ta vizija yra labai miglota ir labai prieštaringa, lozungo joje yra daugiau negu nuoširdžių įsitikinimų“, – sakė politologas.
„Per spaudos konferenciją prezidentas aiškino, kad mokesčių kelti negalima. Bet į tai, kaip būsimai Vyriausybei nieko nedarant su mokesčiais gauti lėšų geriau finansuoti švietimą ir sveikatos apsaugą, prezidentas atsakymo neturi“, – šalies vadovą sukritikavo jis.
Paklaustas, ar ši prezidento iniciatyva gali padaryti įtaką Vyriausybės programai, V. Valentinavičius tikina tokią galimybę vertinantis skeptiškai. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Prezidentas tiki, kad galėtų, bet aš tokį tikėjimą vertinu labai skeptiškai. Aš manau, kad Ingrida Šimonytė yra labai savarankiška ir nepriklausoma politikė ir ji, skirtingai nuo prezidento, man atrodo, turi kur kas geresnį supratimą apie svarbiausias problemas, su kuriomis dabar susiduria valstybė. Ji nepriklausoma ir savarankiška, kad gali pati su koalicijos partnerių pagalba sukurti savo strategiją“, – teigė jis.
Tuo tarpu vertindamas prezidento iniciatyvą steigti Sveikatos ekspertų tarybą, politologas teigia, kad tokiu būdu šalies vadovas paprasčiausiai bando reaguoti į svarbiausią šių dienų aktualiją. Visgi V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad G. Nausėdos idėja pandemijos valdymą perduoti ekspertams ir specialistams nėra nauja. Pasak to, apie tai jau anksčiau yra kalbėjus kandidatė į premjeres I. Šimonytė.
„Tai nėra prezidento idėja. Prezidentas puikiai žino, kad Vyriausybė kaip tik šį dalyką darys, ir tai atrodo truputį bandymas užbėgti už akių. Bet kokiu atveju, tokios prezidento renkamos tarybos bus daugiau teorinio pobūdžio užsiėmimai, diskusijų klubas. Tokios grupės turės realią galią tik tuomet, kai jas kurs ir įgalios Vyriausybė, nes tai yra vykdomosios valdžios reikalas“, – akcentavo jis.
Buvo galima tikėtis, kad prezidentas po rinkimų sugrįš prie gerovės valstybės sampratos
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas taip pat antrina V. Valentinavičiui, teigdamas, kad šalies vadovas savo pastarųjų dienų iniciatyvomis bando pademonstruoti aktyvumą. Jis taip pat mano, kad prezidentas vėl aktualizuodamas gerovės valstybės viziją bando formuoti būsimos Vyriausybės darbotvarkę.
„Galima buvo tikėtis, kad po rinkimų, prasidėjus naujos koalicijos formavimui, prezidentas sugrįš prie gerovės valstybės sampratos, nes buvo ir anksčiau kalbėjęs ir minėjęs, kad ketina su kandidatais į būsimos Vyriausybės ministrus kalbėtis apie tai, kaip stiprinti gerovės valstybę Lietuvoje. Dabar, manau, kad ir matome šia kryptimi daromus žingsnius“, – sakė politologas.
„Prezidentas neabejotinai nori formuoti naujos Vyriausybės darbotvarkę tokiu būdu viešai siūlydamas savo idėjas“, – pridūrė jis.
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi R. Vilpišauskas mano, kad didelės įtakos naujosios Vyriausybės programai ši G. Nausėdos iniciatyva neturės.
„Manau, kad tuo iš esmės jo įtaka ir apsiribos – viešu darbotvarkės siūlymu. O jau nuo Vyriausybės ir koalicijos partnerių priklausys, kiek bus atsižvelgta į prezidento idėjas, nes Vyriausybė nėra įpareigota įgyvendinti prezidento siūlymus, ji tik turės sureaguoti ir pagrįsti savo poziciją, kokia ji bebūtų“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Visgi labai sunku įvertinti, kiek šitas prezidento aktyvumas viešai suaktyvinant diskusiją apie gerovės valstybę ir jos svarbiausius elementus paveiks naujos Vyriausybės prioritetus“, – pripažino jis.
