Vytautas Kasiulevičius

Politinės intrigos

Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Lietuvos Prezidentas liūdnai kalbėjo apie sveikatos tautos būklę, kur ryškiai aliarmo varpais ima skambinti COVID-19. Nuskambėjo graudi frazė: buvo Lietuvoje vasarą pristabdyta vakcinacija, ir vėliau, kai padėtis vėl ėmė kritiškai blogėti, valdžia pradėjo verstis per galvą, bandydama šį procesą kaip nors paspartinti. Bet visuomenę sudaro ne puodai ar kitokie įrankiai, ją sudaro gyvi žmonės su savo įsitikinimais, mąstymu, ambicijomis, gal net ir prietaringumu.

Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visi, kas gyvena Lietuvoje, gerai jaučia vyriausybės ir prezidentūros tylųjį konfliktą. Kas tuo suinteresuotas ir kas čia mėto akmenėlius į svetimą daržą, ne man spręsti. Bet ir profesionalūs žurnalistai nemoka užkirsti tam reiškiniui kelio. Kai Prezidentas pavasarį buvo paskelbęs savo norus, kad iki vasaros vidurio pasiskiepytų 70-80 proc. suaugusių gyventojų, šiandien jo kaltinimas vyriausybei savotišku sabotažu nėra visai iš piršto laužtas. Trintis tarp prezidentūros ir vyriausybės yra pastebimas gyva akimi. Piliečiams tokios ambicijos – kas iš valdžios institucijų yra teisesnis – tikrai nėra svarbiausias. Visuomenė geidžia būti sveika ir, kiek sąlygos leidžia, naudotis laisve. Priminsiu čia tikriausiai ne visų užmirštą faktą, kuris turėjo vietos pavasarį – vyriausybės potvarkiu buvo sustatyti prioritetai, kam reikę skiepytis pirmiausiai. Atidarius skiepų paketą reikia jį suvartoti per 3 dienas, vėliau tapdavo netinkamu ir reikėdavo išlieti. Kai viename skiepų punkte kažkas užsirašęs neprisistatė, liko dilema – išlieti, ar gal dar kas atsiras norintis. Vilniaus Santariškių ligoninės gydytojas epidemiologas Vytautas Kasiulevičius pasiūlė savo žmoną. Žiniasklaidai sužinojus tą gydytoją tiek viešai visi valkiojo, kol žmogus išėjo iš ligoninės. Tai tik vienas konkretus pavyzdys, kad, Skaitytojau, žinotumei – Prezidentas netuščiažodžiavo. Gal todėl spauda ir televizija užsipuolė gydytoją, kad jis buvo Premjero S. Skvernelio šeimos gydytojas?

Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Po tokių Prezidento graudžių žodžių save gerbianti Premjerė arba viešai atsiprašydama turėtų tuos faktus paneigti, ar atsiprašiusi garbingai atsistatydinti. Deja, anot E. Mieželaičio, „čia Lietuva, čia lietūs lyja…“

Baigdamas pridursiu – aš nepasisakau už kokią nors partiją, ir žiūriu abejingai, kas kokiai pakraipai atstovauja. Valdžios atstovus vertinu pagal jų išmintį ir moralę. Todėl manau, kad tik Tauta gali būti abiejų šių valstybės institucijų teisėja.

2021.10.22; 05:00

Aktualijos

Kova su COVID-19 Santaros Klinikose. Vidmanto Balkūno (VUL Santaros Klinikos) nuotr.

Visuomenėje Covid-19 efektyviausiai pasklinda įvairiuose žmonių susibūrimuose, kai vienu metu įvyksta daug artimų rizikos kontaktų: ilgesnis negu 15 minučių trunkantis buvimas arčiau kaip 2 metrų atstumu, ypač jeigu nenaudojamos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje.
 
Skirtingai nuo SARS-CoV-1 viruso, kurį susirgęs asmuo intensyviausiai platina antrąją ligos savaitę, Covid-19 pandemiją sukėlusią infekciją susirgę asmenys intensyviausiai platina dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo bei pirmosiomis ligos dienomis. Reikia nepamiršti, kad aukštos rizikos kontaktai su Covid-19 asimptominiais asmenimis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų visų kontaktų. Štai todėl tokiomis masinio žmonių užsikrėtimo vietomis tampa įvairūs klubai, viešojo maitinimo įstaigos, mokyklos, darbovietės, bažnyčios.
 
Tokiose žmonių susibūrimo vietose vienas asmuo gali užkrėsti keletą asmenų, nors superplatintojai (kai vienas asmuo užkrečia 10 ir daugiau asmenų) nėra toks dažnas reiškinys. Uždarose bendruomenėse (slaugos, nakvynės namai, sulaikymo vietos, kalėjimai) užsikrėtimo lygmuo taip pat yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad uždarose bendruomenėse gali užsikrėsti net 60 – 80 proc. gyventojų.
 
Aukštos rizikos kontaktų tyrimai labai svarbūs. Kinų mokslininkų atlikta studija rodo, kad iš 1015 Covid-19 rizikos kontaktų namų aplinkoje užsikrėtė 105 t.y. kas dešimtas, gydymo įstaigoje iš 679 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 7 asmenys t.y. 1 proc., laisvalaikio vietose ir darbovietėse iš 875 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 11 asmenų t.y. 1,3 proc., iš o iš 818 viešajame transporte užsikrėtė tik 1 asmuo arba 0,1 procento. Gyvenimas viename būste, o ypač maitinimasis kartu, tampa reikšmingi Covid-19 infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
 
Vytautas Kasiulevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip jau buvo minėta, iš visuomenės į šeimas patekusi infekcija plinta efektyviai. Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje įvyksta nuo 17 iki 38 procentų Covid-19 rizikos kontaktų ir nuo 46 iki 66 procentų visų antrinių užsikrėtimų šia infekcija. 59 tūkstančių žmonių tyrimas Pietų Korėjoje parodė, kad namų aplinkoje SARS-CoV-2 užsikrečiama šešis kartus dažniau negu kitų Covid-19 kontaktų metu. Sutuoktiniai užsikrečia du kartus dažniau negu kiti suauge kartu gyvenantys asmenys.
 
Studijos rodo, kad vaikai šeimoje užsikrečia rečiau negu suaugę ir rečiau užkrečia kitus šeimos narius, tačiau lankantys mokyklas vaikai kelia riziką seneliams, gyvenantiems kartu su anūkais viename būste.
 
Formuojant žmonių apsaugos strategiją būtina ne tik mažinti nebūtinų kontaktų bendrą skaičių, bet ir formuoti atskirus žmonių klasterius, pavyzdžiui, darbovietėse, kai nekontaktuojama gyvai su kitais klasteriais arba pamainomis, skyriais, grupėmis. Tai taip pat leistų sumažinti viruso plitimą visuomenėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 00:05
Aktualijos

Vytautas Kasiulevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto prof. Vytautas Kasiulevičius, ne kartą pasisakęs dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo, šeštadienį savo Feisbuko paskyroje rekomenduoja Vyriausybei Airijos ir Izraelio pavyzdžiu įvesti 3-6 savaičių karantiną.
 
Kaip rašo profesorius, Airija spalio 21 dieną 6 savaitėms įvedė nacionalinį karantiną:
 
1. Vestuvės ir laidotuvės. Ne didesnės kaip 6 žmonių grupės, kuriose dalyvauja artimi giminaičiai.
2. Bažnyčia. Ne daugiau kaip 10 žmonių pamaldose. Rekomenduojamos pamaldos online.
3. Viešojo maitinimo įstaigos. Maistas tik išsinešimui.
4. Parduotuvės. Maisto parduotuvės ir vaistinės veikia įprastu režimu. Kitos uždarytos.
5. Sporto klubai. Tik individualios treniruotės lauke.
6. Miesto transportas. Rekomenduojama vykti tik į darbą ir būtinais reikalais.
7. Mokyklos ir darželiai. Veikia darželiai, pradinės klasės, kitose klasėse derinamas gyvas ir nuotolinis mokymas.
8. Nevyksta jokie vieši renginiai.
9. Nuo savo gyvenamosios vietos negalima nutolti daugiau kaip 5 km., išskyrus vykimą į darbą.
 
Pasak prof. V. Kasiulevičiaus, po 9 dienų šių taisyklių laikymosi matomas ryškus naujų atvejų mažėjimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.01; 02:00
Aktualijos

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius teigia, kad šiuo metu situacija dėl koronaviruso yra neblogai valdoma.
 
„Sveikatos apsaugos sistema iš esmės yra kontroliuojama. Labai gerai, kad karantinas įvestas labai anksti, (…) aš matau tą situaciją kaip neblogai valdomą. Kada yra labai anksti imamasi griežtų karantino žingsnių, (…) sumažiname smūgį sveikatos apsaugos sistemai. Turėkime galvoje, kad šiaip mūsų sveikatos apsaugos sistema nebuvo pakankamai pasiruošusi būtent tokiam protrūkiui“, – Delfi laidoje „Dėmesio centre“ teigė ekspertas.
 
Vyriausybė praėjusią savaitę nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d., primena ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 06:00
Aktualijos

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Balandį koronavirusas toliau plis, o piką pasieks gegužės pirmomis savaitėmis, teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
 
„Situacija nėra nei tokia bloga, kaip galvoja pesimistai, bet nėra ir tokia gera, kaip viliasi optimistai. Infekcijos plėtra pasaulyje atitinka klasikinę pandemiją. Jokios paslapties ir sąmokslo čia nėra. Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo situacija stabilizuosis. Jau anksčiau savo paskyroje citavau prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigia, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 diena, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija – gegužės 1 dieną, o Švedija tarp gegužės 26 dienos ir birželio 5 dienos. Tuo tarpu preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis”, – savo feisbuko paskyroje rašo profesorius.
 
Pasak V. Kasiulevičiaus, gali būti, kad oro temperatūros kilimas neturės tokio didelio teigiamo poveikio, kokio visi norėtumėm. Niekas to iki šiol nežino.
 
„Visgi, nepaisant išaugusių registruotų naujų COVID-19 atvejų skaičiaus, tokią situaciją priskirčiau prie bent iš dalies kontroliuojamos. Nors šiuo metu daugelis specialistų sutaria, kad registruotų atvejų skaičius atitinka tik dalį (10-40 proc.) realaus susirgimų skaičiaus ir tik kai kurie linkę šiuos skaičius dauginti dar iš didesnių skaičių, tikėtina, kad iki šiol sveikatos apsaugos sistemos apkrovimas yra saikingas”, – sako profesorius.
 
Pasak V. Kasiulevičaus, temperatūra yra pirmas ženklas verčiantis pagalvoti apie COVID-19. Jo nuomone, visi sukarščiavę turėtų būti traktuojami, kaip sergantys šia infekcija, kol nebus paneigta kitaip. Sukarščiavus atsiranda ir kitų požymių, pvz. didelis nuovargis ir raumenų skausmas. Labai svarbus požymis yra dažnėjantis kvėpavimas. Jeigu suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnis viršija 20 kartų per minutę, stiprėja kosulys ir prisideda dusulys karščiavimo fone, tikėtina, kad vystosi COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas.
 
Internete apie Covid-19 – gausybė įvairiausių pranešimų. Slaptai.lt nuotr.

Profesorius nurodo kad, kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sunkesnės ligos eigos pacientų gydymui, pacientams sutikus ir laikantis maksimalių saugumo standartų, taikomas kol kas eksperimentinis hydrochlorokvino ir azitromicino derinys. Jo nauda pagrista in vitro tyrimais ir nedidelio paskelbto prancūzų mokslininkų tyrimo rezultatais, kuriame šiuo deriniu buvo gydyti 36 pacientai. Tokiu gydymu stengiamasi apsaugoti pacientų plaučius ir pagreitinti viruso išsivalymą iš organizmo. Gydymo pradžia teikia vilčių, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų leidžiančių teigti, kad tokį derinį žmonės galėtų saugiai naudoti net tik ligoninėje, bet ir namuose gydant lengvus infekcijos atvejus.
 
Tačiau, anot V. Kasiulevičiaus, reikia nepamiršti, kad tinkamai neprižiūrint minėtų vaistų kombinacija gali sukelti rimtus širdies veiklos sutrikimus.
 
Kur Lietuvos Achilo kulnas pandemijos įkarštyje? – klausia profesorius ir atsako: vienareikšmiškai – sveikatos apsaugos sistema.
 
„Net ne karantino taisyklių nesilaikantys naujieji lietuviai ir buduliai. Pastaruosius gali priversti laikytis taisyklių policija. Bet užsikrečiantys ir į saviizoliaciją būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami. (…) Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ligų ir psichikos ligų. Tik todėl Lietuvos medikų sąjūdis ir kitos medikus vienijančios organizacijos nenustoja kartoti, kad medikai turi būti saugūs. Medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu”, – rašo prof. V. Kasiulevičius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 16:27
Aktualijos

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad koronaviruso plitimo valdymo operacijai turi vadovauti kariškis, o šalia jo – patyręs karo medikas, kurį konsultuotų profesionalūs infekcinių ligų specialistai ir epidemiologai.
 
Kartu profesorius pažymi, kad premjero Sauliaus Skvernelio ir ministerijų vaidmuo šiuo metu – vykdyti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus.
 
„Vadovauti COVID-19 operacijai turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Tokių tikrai turime. Šalia tokio žmogaus privalo būti patyręs karo medikas. Vienas. Pabrėžiu – karo medikas. Buvęs Afganistane, Afrikoje, Irake ar Ukrainoje. Patikėkite – tokių irgi turime. Karo mediką konsultuoti turi profesionalūs epidemiologai ir infekcinių ligų specialistai. Jeigu tokių neturime (nors, kiek žinau, kai kurių niekas dar neklausė nuomonės), galima porą ištraukti iš Italijos ir Kinijos“, – penktadienį V. Kasiulevičius rašo feisbuke.
 
„Premjerui reikia leisti užsiimti ekonomika ir nukrauti rūpinimąsi visokiais reagentais ir terpėmis. Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos turi tiesiog vykdyti visus Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nurodymus šią valandą, o ne svarstyti ir imituoti veikimą“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.21; 02:00