Rusijos karinis samdinys. EPA – ELTA foto
Kyjivas/ Maskva, rugsėjo 17 d. (ELTA). Rusijos Federacija sukūrė naują privačią samdinių bendrovę. Tikėtina, kad jai vadovaus Rusijos gynybos ministerijai vadovaujantis generolas Sergejus Surovikinas, kuris neseniai buvo pastebėtas Alžyre, sekmadienio rytą rašo „Unian“.
Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centro (CNS) duomenimis, Rusijos gynybos ministerija siunčia savo atstovus į Baltarusiją ir tokias Afrikos šalis kaip Alžyras, Malis bei Sudanas.
Rusai planuoja įtikinti kuo daugiau „vagneriečių“ pasirašyti sutartį su naująja privačia karine bendrove.
„Taigi, dėl apmokytų žmogiškųjų išteklių toliau tarpusavyje varžosi Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „Gardservis“ ir naujoji samdinių bendrovė, vadovaujama Rusijos gynybos ministerijos“, – pridūrė CNS.
Anksčiau CNS pranešė, kad sutarties su Rusijos gynybos ministerija atsisakę „vagneriečiai“ pereis į Baltarusijos samdinių bendrovę „Gardservis“. Pagrindinė jos užduotis – neutralizuoti pasipriešinimą A. Lukašenkai nepalankaus jam politinio scenarijaus atveju.
Rugsėjo 15 dieną pasirodė Rusijos generolo S. Surovikino nuotraukos iš Alžyro. Iš Rusijos pranešama, kad jis paskirtas NVS bloko oro gynybos klausimų koordinacinio komiteto pirmininku.
Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenė priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema. Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje, taip pat apie Lietuvos-Baltarusijos santykius ir NATO.
Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai (karinės technikos perdavimas, karių rengimas) vadinta karo skatinimu, o Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje, teigia kariuomenė.
„Skleista dezinformacija, neva Baltijos šalys organizavo dronų ataką Pskovo oro uoste, kurios metu buvo apgadinti keturi kariniai orlaiviai IL-76. Dezinformacija siekta įtikinti auditorijas, kad NATO netiesiogiai yra įsitraukusi į karą su Rusija, o tam naudojasi Lietuva, Latvija ir Estija. Išpuolis netgi vadintas casus belli (past. pretekstas karui)“, – rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai.
Taip pat pažymima, kad Kremlius per savo kontroliuojamus šaltinius skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia grėsmę Sąjunginei valstybei. Pasienio punktų uždarymą propagandos ruporai vadino beprecedente, priešiška veikla, rašoma pranešime.
„Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, keliančius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje. Aktyviai vystyti priešiškos propagandos naratyvai apie NATO „puolamuosius tikslus“, tikėtina, ruošiantis komunikacinei kampanijai apie rugsėjį vyksiančias ne vienerias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas“, – akcentuojama išplatintame pranešime. Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste. Tuo tarpu Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad Lietuva ir Lenkija imasi agresyvių veiksmų prieš Baltarusiją, o bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos yra gynybinio pobūdžio atsakas į NATO keliamą grėsmę.
Lietuvos kariuomenė pažymi, kad Kremlius, didindamas informacinį spaudimą Lietuvai ir skleisdamas dezinformaciją, siekė konkrečių efektų – kad nebūtų uždaryti Lenkijos ir Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija. Taip pat, kad būtų priimti klaidingi sprendimai šalies viduje dėl hiperbolizuotos „Wagner“ grėsmės, pablogėtų transatlantiniai santykiai, sumažėtų visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO.
Vienas svarbiausių Kremliaus siekiamų efektų pastaruosius pusantrų metų – sumažėjusi Vakarų šalių ir jų gyventojų parama Ukrainai, akcentuojama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Kelcai, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pareiškė, kad jo šalis planuoja 2024 m. gynybai skirti daugiau kaip 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Planuojame kitais metais gynybai išleisti 137 mlrd. zlotų (30,4 mlrd. eurų). Tai atitinka daugiau kaip 4 proc. mūsų BVP“, – dalyvaudamas Lenkijos Kelcų mieste vykstančioje gynybos pramonės parodoje nurodė A. Duda, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP.
„Matydami už mūsų rytinės sienos kylantį pavojų… puikiai suvokiame, kad verta mokėti bet kokią kainą, jog Lenkija būtų laisva, suvereni ir nepriklausoma, o lenkai galėtų gyventi saugiai – to mus išmokė istorija ir patirtis“, – renginyje kalbėjo Lenkijos lyderis.
A. Duda šias pastabas išsakė tvyrant nuogąstavimams dėl saugumo, kaimyninėje Ukrainoje verdant Rusijos sukeltam karui. Lenkija kare aktyviai remia Kyjivo pusę. Pastaruoju metu Varšuva taip pat skambina pavojaus varpais dėl grėsmių, kurias, anot jos, kelia kita kaimynė Baltarusija, į šios teritoriją neseniai persikėlus Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams.
Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje Lenkija ginkluojasi ir jau pasirašė daugybę ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su JAV ir Pietų Korėja. Iš pastarosios šalies lenkai perka tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas „K9“. Tuo metu JAV praėjusį mėnesį patvirtino 12 mlrd. dolerių vertės sandorį dėl sraigtasparnių „Apache“ pardavimo Lenkijai. Birželį Varšuva gavo pirmąją pažangių amerikiečių gamybos tankų „Abrams“ siuntą. Negana to, Lenkija balandį taip pat paskelbė, kad pasirašė sutartį su europiečių kompanijos MBDA padaliniu Jungtinėje Karalystėje, kuris atsiųs raketų ir jų paleidimo įrenginių.
Jevgenijaus Prigožino lėktuvo nuolaužos. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Praėjus dviem dienoms po spėjamos rusų samdinių vadeivos Jevgenijaus Prigožino žūties per lėktuvo katastrofą, orlaivio nuolaužos išvežamos tirti. Apie tai penktadienį iš nelaimės vietos Tverės srityje pranešė valstybinė naujienų agentūra RIA.
Agentūros vaizdo įraše buvo matyti, kaip didelis užklotas nuolaužos fragmentas išvežamas sunkvežimiu. Nuolaužos gabenamos į kariuomenės transporto priemonių remonto dirbtuves, rašė Kremliui artimas laikraštis „Izvestija“.
Rusų karinio tinklaraštininko Rybaro „Telegram“ kanale paskelbtame įraše matyti, kaip iš tankaus miško ištraukiamas verslo klasės lėktuvo sparnas.
„Embraer Legacy 600“ tipo orlaivis trečiadienio vakarą sudužo maždaug pusiaukelėje tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo. Keleivių sąrašas rodo, kad lėktuvu skrido pats J. Prigožinas ir kiti privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovybės nariai.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Maskva, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir jos karo vado Dmitrijaus Utkino kūnai buvo rasti lėktuvo katastrofos vietoje ir atpažinti, praneša „Unian“. Reaktyvinis lėktuvas trečiadienio vakarą sudužo Tverės srityje, į šiaurę nuo Maskvos.
Apie tai, kad katastrofos vietoje J. Prigožino palaikai buvo atpažinti, pranešė Kanalas VČK-OGPU socialiniame tinkle „Telegram“, kuris laikomas artimu Kremliui. „J. Prigožino ir D. Utkino kūnai buvo rasti ir atpažinti. 21 val. 30 min. rasti visų 10 žmonių, skridusių J. Prigožino lėktuvu, palaikai. Pagrindinė oficiali versija – „sprogimas ore“. Į katastrofos vietą išvyko karinio dalinio, kuriame dislokuotos priešlėktuvinės gynybos sistemos, atstovai“, – sakoma „Telegram“ patalpintoje žinutėje.
„Wagner“ vadovo žūtį patvirtino ir šiai grupuotei artimas kanalas „Grey Zone socialiniame tinkle „Telegram“.
Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Informaciją apie keleivius taip pat patvirtino „Rosaviacija“ – Rusijos federalinė oro transporto agentūra. Pastaroji paskelbė, kad lėktuvu „Embraer – 135“ (EBM-135BJ) skrido šie keleiviai: Sergejus Propustinas, Jevgenijus Makarianas, Aleksandras Totminas, Valerijus Čekalovas, Dmitrijus Utkinas, Nikolajus Matusejevas ir Jevgenijus Prigožinas.
Tuo metu įgulos nariai buvo kapitonas Aleksejus Levšinas, antrasis pilotas Rustamas Karimovas ir skrydžio palydovė Kristina Raspopova. Pasak „Rosaviacijos“, skrydis buvo vykdomas nustatyta tvarka gavus leidimą naudotis oro erdve.
Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Baltijos kelio 34-ųjų metinių dieną Lietuvoje ir regione jaučiant įtampą dėl į Baltarusiją persikėlusios „Wagner“ grupuotės, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys ramina, kad šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos neįprastų veiksmų nėra, o šalies kariuomenė yra pasirengusi bet kokioms provokacijoms.
„(…) Šiandien, šią minutę, tiesioginio sienos perėjimo, kažkokios operacijos tikrai nesimato. (…) Yra raminimas, kad mes tikrai stebime, žiūrime, situacija dabar kontroliuojama, kas susiję su sienos kontrole ir parama sienos apsaugos tarnybai. Reakcija yra adekvati į šiandien esamą grėsmę“, – trečiadienį LRT teigė V. Rupšys.
Nepaisant to, generolas pažymėjo, kad Rusiją ir jai paklūstančią Baltarusiją reikėtų vertinti rimtai, o Jevgenijaus Prigožino vadovaujamą „Wagner“ grupuotę jis laiko nuolatine grėsme.
„Šita grėsmė („Wagner“ – ELTA) yra nuolatinė, apskritai, tiek Rusija, tiek, sakyčiau, sąjunga, karinė Baltarusijos ir Rusijos integracija į karines struktūras (…) kelia mums grėsmę. (…) Taip, kaip režimas yra nenuspėjamas, taip ir pati organizacija yra nenuspėjama dėl savo valdymo struktūros, dėl savo vadų ir, sakyčiau, Kremliaus užduočių jai“, – teigė kariuomenės vadas, pridurdamas, kad Lietuvos saugumo struktūros visada turi būti pasiruošusios bet kokiems iššūkiams.
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją. Lenkijos ir Lietuvos duomenimis, šiuo metu į šalį perkelta apie 4 tūkst. samdinių.
Į kaimyninę šalį atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su Baltarusijos armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų. Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Todėl, reaguojant ne tik į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, bet ir į Lietuvą gabenamų prekių kontrabandą, praėjusį penktadienį Vyriausybės sprendimu uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai (PKP) su Baltarusija. Baltijos kelias. Albumas. Mintis, Vilnius, 2000 metai. Sudarytojas – Vytautas Visockas
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į šalį atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda pažymėjo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.
Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema
Varšuva, rugpjūčio 14 d. (ELTA). Lenkijos Vidaus saugumo agentūra (ABW) sulaikė du rusus, kurie platino „Wagner“ samdinių grupuotės propagandinę medžiagą Krokuvoje ir Varšuvoje. Tai pirmadienį socialiniame tinkle X pranešė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.
„ABW, bendradarbiaudama su policija, identifikavo ir sulaikė du rusus, kurie Krokuvoje ir Varšuvoje platino „Wagner“ grupuotės propagandinę medžiagą. Abiem pateikti kaltinimai, taip pat ir dėl šnipinėjimo, jie suimti“, – parašė pareigūnas.
Portalas primena, kad birželio pabaigoje „Wagner“ grupuotė bandė įvykdyti karinį perversmą Rusijos teritorijoje. Po to dalis samdinių persikėlė į Baltarusiją, o apsišaukėlis jos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jie ruošiasi išpuoliams Lenkijos teritorijoje. Lenkijos valdžia išreiškė susirūpinimą ir paragino NATO sustiprinti rytinį Aljanso flangą.
Penktadienį laikraštis „Gazeta Krakowska“ pranešė, kad Krokuvoje pasirodė lipdukų, raginančių prisijungti prie „Wagner“ grupuotės. Policija pradėjo tyrimą.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
Minskas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Apsišaukėlis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad nurodė savo vyriausybei „susisiekti“ su kaimynine Lenkija, abiejų šalių pasienyje stebint aštrėjančią įtampą.
Praėjusią savaitę Lenkija pranešė, kad jos oro erdvę pažeidė du Baltarusijos sraigtasparniai. Šalis taip pat informavo sulaikiusi baltarusį, įtariamą dalyvavimu „Rusijos šnipų tinkle“. Jau daugybę metų įšaldyti Minsko ir Varšuvos santykiai pasiekė naujas žemumas, kai A. Lukašenka pradėjo leisti Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija vykdant invaziją į Ukrainą. Įtampa dar labiau paaštrėjo, kai į Baltarusiją persikėlė Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojai. Lenkija nurodė laikanti tai grėsme saugumui ir sustiprino savo sienų apsaugą.
„Mums reikia pasikalbėti su lenkais. Įsakiau ministrui pirmininkui su jais susisiekti, – tvirtino A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“ ir AFP. – Mes esame kaimynai, o kaimynų nepasirinksi.“
Šis neįprastas komentaras buvo paskelbtas praėjus dienai po to, kai Lenkija pareiškė, kad prie savo sienos su Baltarusija nusiųs 10 tūkst karių.
„Spalio 15 d. pas juos vyks parlamento rinkimai, be abejo, jiems reikia eskaluoti situaciją.. ir parodyti, kad jie yra tinkamai apginklavę (Lenkiją)“, – kalbėjo Baltarusijos diktatorius.
Lenkija yra perspėjusi dėl galimų provokacijų, kuriose gali dalyvauti „Wagner“ samdiniai.
Praėjusį mėnesį lankydamasis Sankt Peterburge, A. Lukašenka Rusijos prezidento Vladimiro Putino pašonėje pareiškė, kad „vagneriečiai“ esą „prašo vykti į Vakarus, prašo leidimo… vykti į Varšuvą, į Žešuvą“.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu konfrontacijos istorija dar nesibaigė.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dar niekas nesibaigė, ir Prigožino – Šoigu istorija taip pat nesibaigė. O tai, kad (Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus) Gerasimovas pastaruoju metu bando imituoti veiklą, parodyti, kad yra gyvas, jaunas, žvalus ir t. t., taip pat byloja, jog jis bijo ir nerimauja dėl savo ateities“, – teigė pareigūnas.
A. Jusovas taip pat neatmetė galimybės, kad generolas Sergejus Surovikinas bus grąžintas į frontą.
Atsakydama į klausimą apie Rusijos karininkų nepasitenkinimą V. Gerasimovu, A. Jusovas teigė, jog jie supranta, kad idėja užpulti Ukrainą buvo visiškai idiotiška ir kad rusai nepasiekė jokių vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslų, o tai reiškia, kad bus ieškoma atpirkimo ožių.
„Ir kadriniai kariškiai, žinoma, jau pradeda suprasti, kad būtent jie yra ruošiamai šiam vaidmeniui. Jiems tai nepatinka, todėl jie bando kažkaip atsikirsti, atsimušti, kol kas patylomis, kuluaruose“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.
Gegužės 10 d. Vyriausioji žvalgybos valdyba pareiškė, jog vieši S. Šoigu, V. Gerasimovo ir J. Prigožino ginčai rodo, kad jie tarpusavyje aiškinasi, kas kaltas dėl pralaimėjimų Ukrainoje.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvos institucijos, atsakingos už žvalgybą, nuolat stebi „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje. Visgi, premjerė sako suprantanti visuomenės nerimą dėl galimos grėsmės kaimynystėje. I. Šimonytė tikina – tiek Lietuvos institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusios situacijai, kuri šiuo metu stebima Baltarusijoje.
„Mūsų institucijos, atsakingos už žvalgybą ir karinę žvalgybą, situaciją stebi nuolat. Mes informacijos apie tai, kas vyksta grupuotėje „Wagner“, gaudavome visą šitą laikotarpį. Žinoma, po birželio pabaigos – to maišto ar ne maišto – jos gauname daug reguliariau“, – LRT televizijai pirmadienį sakė premjerė.
„Viešojoje erdvėje yra labai daug pastebėjimų, įrašų ar pakalbėjimų, pavyzdžiui, pono Lukašenkos su ponu Putinu. Matyt, yra ir tokio susijautrinimo, ką tai galėtų reikšti. Man atrodo, kad niekas čia labai smarkiai nepasikeitė. Mūsų kaimynystė, deja, yra mūsų grėsmė“, – kalbėjo ji.
I. Šimonytė teigė suprantanti, kad dėl viešojoje erdvėje prieinamos informacijos apie samdinių grupę „Wagner“, visuomenė jaučia nerimą.
„Bet koks nestabilumas, bet kokios manipuliacijos viešąja erdve ir bet kokie tokie pareiškimai, aišku, neprideda ramybės“, – sakė premjerė.
Tačiau, tikino ji, Lietuva, turėdama šalis agresores kaimynes, visada yra parengtyje. Anot I. Šimonytės, tiek valdžios institucijos, tiek kariuomenė yra pasirengusi įvairioms situacijoms, net jei jos vyksta šalia esančiose valstybėse. Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
„Man atrodo, turėdami tokią kaimynystę, mes gyvename nuolatinės parengties sąlygomis. Situaciją tikrai stebime ir stebime ne tik OSINT metodais (atvirųjų šaltinių žvalgyba – ELTA), ką turbūt galime daryti visi, bet taip pat stebi ir mūsų institucijos, jos bendrauja su partneriais, turi informacijos“, – tikino premjerė.
„Bet tai nėra dalykai, komentuojami viešai. Manau, kad ir mūsų institucijų, ir mūsų kariuomenės pasirengimas yra adekvatus tai situacijai, kurią mes dabar matome, o tų pareiškimų visą laiką buvo ir bus visokiausių, pačių neatsakingiausių: apie branduolinio ginklo naudojimą, apie Suvalkų koridorių, dar apie kažką. Tiesiog tai reikia matyti bendrame fone ir, matyt, taip ir matome“, – komentavo I. Šimonytė.
Vagner karys. EPA – ELTA foto
ELTA primena, kad pastaruoju metu stebimas karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė penktadienį nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Sankt Peterburgas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad „laiko“ Rusijos „Wagner“ samdinius centrinėje Baltarusijoje ir kad Minskas „kontroliuoja“ situaciją su liūdnai pagarsėjusiais kovotojais savo teritorijoje. Vagner karys. EPA – ELTA foto
„Jie prašo vykti į Vakarus, prašo mano leidimo… vykti į Varšuvą, į Žešuvą, – sakė A. Lukašenka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris nusišypsojo tai girdėdamas. – Bet, žinoma, aš juos laikau centrinėje Baltarusijoje, kaip ir susitarėme“. „Mes kontroliuojame, kas vyksta (su „Wagner“), – sakė jis, pridurdamas: „Jie yra blogos nuotaikos“.
V. Putinas su A. Lukašenka sekmadienį Sankt Peterburgo Konstantino rūmuose susitiko aptarti saugumo Rytų Europoje klausimus. „Mes, žinoma, kalbėsime apie saugumą mūsų regione“, – sakė V. Putinas A. Lukašenkai per susitikimą, kurį transliavo televizija. Jų susitikimas, pasak V. Putino, truks „pusantros, dvi dienas“.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Praha, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Čekija planuoja iš Vokietijos įsigyti 77 modernios 2A8 versijos pagrindinius kovos tankus „Leopard“, pranešė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, penktadienį Prahoje viešint jos kolegai iš Vokietijos Borisui Pistoriusui.
Tai labai geras ir labai svarbus žingsnis, pabrėžė B. Pistorius. „Mes tuo labai džiaugiamės, nes tai didina tarpusavio sąveiką, gebėjimą dirbti kartu“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, jau pasirašytas pradinis bendrasis susitarimas, pažymint, kad prie jo gali prisijungti ir kitos valstybės. Dėl detalių dar deramasi, pridūrė jis.
„Jei prisijungs daugiau šalių, aukščiau bus tik dangus“, – sakė B. Pistoriusas. Komentuodamas dabartinį kaimyninės Lenkijos susirūpinimą dėl rusų „Wagner“ samdinių perkėlimo į Baltarusiją, B. Pistoriusas sakė: „Jei mūsų draugams lenkams prireiks paramos, jei atsitiks blogiausia, jie ją gaus“.
Čekija jau gavo iš Vokietijos pirmąjį iš 14 senesnės 2A4 versijos tankų „Leopard“ pagal vadinamąjį žiedinio apsikeitimo susitarimą, pagal kurį Berlynas nesiunčia sunkiosios technikos Ukrainai tiesiogiai, o pakeičia sąjungininkų perduotą senesnę techniką.
Tiekimas taip pat apima šarvuotą gelbėjimo mašiną „Buffalo“ ir turi būti baigtas iki kitų metų pradžios. Tokiu būdu NATO narė gaus modernią techniką vietoj Ukrainai pristatytų sovietų gamybos tankų T72.
Vagner karys. EPA – ELTA foto
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog pastarosiomis dienomis Baltarusijoje pastebėtos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kolonos blogina saugumo situaciją regione.
„Matome tam tikrus pėdsakus, kad Wagner“ persikėlė į Baltarusiją. Tai kaip aš ir minėjau Vilniaus viršūnių susitikimo metu, tai tik blogina saugumo situaciją mūsų regione, nepriklausomai nuo to, ar „Wagner“ po to pajudės į vieną ar kitą pusę, o gal bus mėginama integruotis ar perduoti savo patirtį Baltarusijos kariuomenei“, – LRT laidos „Panorama“ žurnalistams sekmadienį sakė G. Nausėda.
Šeštadienį stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ paskelbė, kad iš Rusijos į Baltarusiją atvyko Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o jų vilkstinėje buvo apie 60 įvairių transporto priemonių.
Sekmadienį taip pat pastebėta Baltarusijos link judanti dar viena privačios karinės bendrovės „Wagner“ technika.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Eltai teigė situaciją stebinti, tačiau kol kas negavusi indikacijų, kurios skatintų imtis papildomų sienos su Baltarusija apsaugos priemonių. Lietuvos kariuomenė Eltai patvirtino, kad pranešimus apie galimą „Wagner“ grupuotės atvykimą į Baltarusiją stebi, analizuoja ir vertina. Tačiau, anot kariuomenės atstovų, kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai šuo metu papildomos grėsmės Lietuvai nekelia.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė nemanantis, kad dėl Baltarusijoje pastebėtos „Wagner“ kolonos reikėtų nerimauti. Anot politiko, į Baltarusiją atvyko lengvai ginkluota ir kovinės galios neturinti žmonių grupė, kuri papildomos grėsmės Lietuvos saugumui nekelia.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai. Prigožino fizionomija. Youtube.com
Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kas bus, jei banditui bei teroristui uoliai ir net karštligiškai rodysi, jog tai, ko labiausiai nenori ir net bijai – tiesioginis susidūrimas, fizinis kontaktas su juo? Kvailas klausimas – suprantama, kad taip tik skatinsi ir gundysi tą banditą tave pulti. Net jei jis iš esmės to nenori bei prisibijo, nes įpratęs pulti silpnesnius, o tu – stipresnis.
Šią, regis, iki skausmo banalią gatvės taisyklę, kurią žino net ir gatvėje nei karto nesimušusieji, vis dar itin sunku perprasti kai kurioms pagrindinėms pagrindinių Vakarų valstybių galvoms. Vakarai ir NATO, gink Dieve, nesiekia nuversti dabartinio Rusijos režimo ir visiškai nesikiša į jos vidaus reikalus. Tai šiomis dienomis rado reikalą paskelbti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Vokietijos žiniasklaidai komentuodamas neseną karinį maištą Rusijoje ir kalbėdamas apie Vakarų paramą Ukrainai. Šnekėdamas apie Kremliaus sukurtos ir išlaikytos teroristinės grupuotės „Wagner” ir jos vadeivos Jevgenijaus Prigožino maištą, Vokietijos kancleris dar pabrėžė, kad padėtis galėjo tapti labai pavojinga – mat, jei maištas būtų pavykęs, atominis Rusijos ginklas galėjo atsidurti J. Prigožino rankose. Suprask, dabartinis režimas ir jo vadeiva Vladimiras Putinas – stabilesni ir geriau prognozuojami, nei bet kas, kas juos nuverstų?
O. Scholzas dar ir pridėjo, jog, be abejo, Vokietijos žvalgyba ir jis pats iš anksto nieko nežinojo apie būsimą maištą.
Sutapimas, ar ne, šiomis dienomis paaiškėjo, kad Kyjive lankėsi JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Williamas Burnsas, kuris susitiko su aukščiausiais Ukrainos pareigūnais ir, žinoma, pačiu prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šie susitikimai ir kai kurios jų detalės buvo nutekintos į JAV spaudą. Jų, tiksliau į „The Washington Post“ nutekintos žinios esmė tokia – patys Ukrainos aukščiausi kariniai ir politiniai pareigūnai planuoja iki rudens atsiimti „kuo didesnę“ Rusijos užimtų teritorijų dalį ir, priartėję prie Krymo bei „paėmę įkaitu“ pusiasalį, priversti V. Putiną sutikti su kažkokiomis „Vakarų saugumo garantijomis“ Ukrainai be Krymo. Jei tie Ukrainos pareigūnai iš tiesų taip galvoja ir tai planuoja, tai sunku įsivaizduoti didesnę veidmainystę bei kvailumą.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Viena vertus, pats V. Zelenskis nuolatos konstatuoja, jog Ukraina į bet kokias derybas eis tik tuomet, kai atgaus viską – taip pat ir Krymą. Kas visiškai suprantama. Kita vertus, neįmanoma įsivaizduoti, kad faktinis sutikimas Rusijai palikti Krymą nesukeltų pražūtingų padarinių pačiai Ukrainos valdžiai ir būtų realiai įgyvendinamas. Ir jo pirmiausia neleistų įgyvendinti ne tik ir ne tiek pati Ukrainos visuomenė, kiek Kremlius. Ta pati Ukrainos valdžia ne kartą buvo konstatavusi ir kitą savaime suprantamą dalyką – Kremlius, palikus jam nors menkiausią dabar užgrobtos teritorijos dalį, toliau žūtbūt sieks tęsti agresiją ir siekti savo esminio tikslo – sunaikinti Ukrainą, kaip valstybę ir šalį.
Bet kokiu atveju, į JAV spaudą nutekinta žinia yra veikiau panaši būtent į pačių JAV ir kai kurių kitų Vakarų sostinių ne kartą siūlytą ir, panašu, vis dar tebesiūlomą „kompromisinį taikos planą“. Šio „plano“, turinčio daugybę variacijų, esmė paprasta – Ukraina turi palikti dalį teritorijos, pirmiausia – Krymą – Rusijai, mainais į šios „garantijas“. Tokia idėja remiama dviem visiškai priešingais argumentais – viena vertus, Ukraina esą ir taip nesugebės įveikti Rusijos pajėgų visoje savo teritorijoje, nes jos per stiprios, kita vertus – režimo negalima įvaryti į kampą, nes jis iš to silpnumo ir apimtas baimės mes atominę bombą. Bet kokiu atveju, pats šio „plano“ nutekinimo į viešumą faktas atrodo kaip viešas Kyijivo spaudimas, nepavykus užkulisiniam, arba pastarąjį sustiprinant.
Negana to, buvo paskelbta, kad W. Burnsas pats paskambino Kremliaus viršūnėms nuolatos palaikomu tarpusavio ryšiu ir asmeniškai prisiekė, jog JAV neturėjo nieko bendra su J. Prigožino maištu, niekaip prie jo neprisidėjo ar nemėgino kurstyti bei juo pasinaudoti. Lygiagrečiai buvo pasklidusios žinios, kad pačią maišto dieną JAV administracija esą spaudė Ukrainos valdžią nieku gyvu nemėginti kaip nors vėl smogti Rusijos teritorijai ar kitaip pabloginti ir taip blogą Rusijos vidaus padėtį. Iš esmės, tai ta pati mintis, kurią išsakė ir O. Scholzas – nieku gyvu nesikišame į Rusijos vidaus reikalus ir nesiekiame išsiūbuoti ar nugriauti jos režimo.
Prigožino fizionomija. Youtube.com
Galima daryti prielaidą, kad tokie vieši signalai – tik dūmų uždanga ir paties Kremliaus klaidinimas, o tikrovėje viskas yra priešingai. Galbūt, jau ne tik audžiami, bet ir vykdomi Kremliaus išsiūbavimo ir jo bokštų supjudymo tarpusavyje planai, V. Putinui paliekant tik vieną kelią – į Hagą. Tačiau kur kas labiau tikėtina, kad tokie pareiškimai iš tiesų liudija, jog svarbiausiose Vakarų viršūnėse strateginis mąstymas Rusijos atžvilgiu lieka nepakitęs – svarbiausia pernelyg „neeskaluoti“, neskatinti Kremliaus atsakyti tuo pačiu, ar net paspausti raudonąjį mygtuką, geriau jam pasiūlyti kokį nors „kompromisinį susitarimą“. O baisiausias dalykas, kurį tik galima įsivaizduoti – režimo griūtis ir po jos neišvengiamai seksianti sumaištis, grasinant visam pasauliui branduoline apokalipse.
Šiuo mąstymu grįstas ir nenoras, jog Vilniaus NATO viršūnių susitikime būtų išreikšta aiški politinė valia ir įsipareigojimas Ukrainą priimti į NATO po to, kai jos pergale baigsis karas. Vienas iš vakarietiškų argumentų prieš tai, dangstantis baimę Rusijai tiesiai į akis pasakyti, kad Vakarai iš principo pasiryžę stoti su ja į tiesioginę ginkluotą kovą – tuomet Rusija esą tiesiog stengsis nenustoti kariauti bet kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis. Ji ir toliau atakuos Ukrainą net ir tuo atveju, jei jos pajėgos bus visiškai čia sumuštos ir išvytos iš visos Ukrainos teritorijos.
Štai čia ir atsiremiame į esminį dalyką – dabartinis Rusijos režimas išties stengsis tęsti karą ir naikinti Ukrainą tol, kol turės tam fizinių jėgų ir apskritai bus gyvas. Ir jokie tarpiniai ar „kompromisiniai“ susitarimai čia neįmanomi, jie veiks tik kaip agresorės paskatinimas ir laiko jai suteikimas rengtis naujam agresijos etapui. Tad vienintelė ir esminė ne tik Ukrainos, bet ir visų Vakarų politikos kryptis bei siekis ir turėtų būti ne tik maksimalus Kremliaus režimo fizinis ir finansinis susilpnėjimas, bet ir jo griūtis. Tik tai yra vienintelė karo pabaigos sąlyga, kurios niekaip negali atšaukti galimybė, kad po dabartinio režimo, esą, gali ateiti „dar blogesnis“.
Tiesą sakant, juk ir pačios Vakarų sankcijos, kurios, nors vis dar per silpnos, nepakankamos ir skylėtos, jau yra kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, siekiant paveikti jos vidaus pajėgumą ir, galbūt, procesus. Šiomis dienomis priėmus vienuoliktąjį Europos sąjungos sankcijų Rusijai paketą, akivaizdu, kad reikės ne tik ir dvylikto, bet ir „niolikto“ – tam, kad pagaliau jos iš tiesų ne tik kirstų per režimo viršūnių kišenes ir juodų pinigų srautus į Vakarus ar į likusį pasaulį, bet ir rimtai išsiūbuotų gyvybiškai svarbius ekonomikos sektorius. Kuo didesnis nestabilumas ne tik režimo viduje, bet ir plačiosiose masėse – kad ir kaip jos beviltiškai atrodytų – kaip tik ir turėtų būti pagrindinis tokios politikos tikslas. Klanų kovą tarpusavyje ir prieš dabartines viršūnes turėtų būt ne pagrindinis Vakarų baubas ir netikėtumas, nuo kurio bėgama į šalį, o kaip tik visomis jėgomis skatinamas ir inicijuojamas procesas.
Žinoma, šalia turi būti laikomos atvertos durys – tiems, kurie išties pradėtų siekti realaus susitarimo su Vakarais ir Ukraina pastarųjų sąlygomis, bet ir gaudami tam tikras garantijas sau, o pro kitas duris išlydėdami V. Putiną į Hagą. Arba į velionio Josifo Kobzono koncertą.
Tačiau tokiai politikai reikalinga ne tik drąsa, bet ir aiški ir, svarbiausia, bendra strategija, nuo tik gynybinio ir reaktyvaus mąstymo pereinant prie puolamojo bei proaktyvaus.
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Bet, kaip matome, nėra nei vieno, nei kito, nei trečio. Tad belieka pakartoti, kad Vakarai ar, teisingiau, pagrindinės jų šalys, greičiausiai, ims atsikvošėti tik tada, kai Rusijos režimas, pasitelkęs Baltarusiją arba, veikiau, Iraną, ims rengti tiesioginius teroristinius išpuolius jų teritorijoje ir prieš jas pačias. Kol pagrindinių Vakarų šalių tai nepasieks tiesiogiai, vargu ar tą mąstymą pakeisti galės net ir tokie Rusijos išpuoliai, kaip, pavyzdžiui, jos teroro aktas Ukrainos Zaporižios atominėje jėgainėje.
Ar Rusija, pavyzdžiui, ryšis tiesiogiai įsikišti – o gal jau įsikišo – į eilinius masinius neramumus bei riaušes Prancūzijoje? Kremliaus propaganda ne tik atvirai džiūgauja dėl tokios „pamokos“ geriausiam V. Putino telefoniniam draugui, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, bet ir leipsta nuo svajonių apie tai, kad šios riaušės peraugs į tikrą pilietinį ir rasinį karą ne tik toje šalyje, bet ir kuo plačiau aplinkui. Propagandininkai jau ir atvirai ragina Kremlių imtis tą karą esą galinčių paskatinti teroristinių išpuolių ar paraginti draugus islamistinius režimus to imtis.
Ką gi, belieka pakartoti – jei tu nepuoli bandito, banditas puls tave. Galbūt net ne vienas, pasitelkęs kitus.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, primena dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
„Prisiminkime, prezidentas vetavo įstatymą nustatydamas ir teigdamas, kad turėtume taikyti vienodą teisinį režimą šitiems žmonėms, kurie atvyksta iš Rusijos ir iš Baltarusijos. Sakyčiau, valdančioji dauguma piktdžiugiškai šį veto atmetė – na dabar stovi prie suskilusios geldos“, – LNK televizijai duotame interviu sakė G. Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad artimiausiu metu prie teisinio režimo suvienodinimo rusams ir baltarusiams reikės sugrįžti.
„Reikės prie šio klausimo grįžti artimiausiu metu, nes tokiu būdu yra prisiimama visiška atsakomybė, kad prie mūsų sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybe apsiginklavę žmonės, už kurių drabužių slėpsis tie patys „Wagner“ kariai. Aš negąsdinu, aš tiesiog siūlau labai gerai pagalvoti, kokioje situacijoje dabar esame“, – akcentavo G. Nausėda.
„Tie vaikinai turbūt neturi jokių skrupulų ir tinkamose rankose gali būti panaudoti vienokiems ar kitokiems piktiems kėslams“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Seimas balandžio mėnesį neįsiklausė į prezidento G. Nausėdos siūlymus dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovo veto buvo atmestas 99 parlamentarų balsais.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Nepritarti įstatymą vetavusio prezidento siūlymams, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams tuomet kvietė ir valdantieji, ir opozicijai priklausantys parlamentarai.
Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).
Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.
Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad po trumpo „Wagner“ samdinių maišto, apnuoginusio kur kas didesnį, nei anksčiau manyta, prezidento Vladimiro Putino silpnumą, Rusija tapo nestabili ir pavojingesnė.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Wagner“ maišto padariniai dar neišsemti.
„Silpnesnis Putinas yra didesnis pavojus“, – sakė į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taip pat dalyvaujantis viršūnių susitikime, sakė, kad „dar per anksti daryti galutines išvadas“, tačiau birželio 24 d. „Wagner“ maištas ir žygis Maskvos link atskleidė „įtrūkius ir susiskaldymą“ Rusijoje.
Vakarų lyderiai, įskaitant daugelį Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvių, pakartojo, kad neramumai Rusijoje yra jos vidaus reikalas, jų vyriausybės šiuose įvykiuose nevaidino jokio vaidmens.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
Diskusijos per viršūnių susitikimą sutelktos į pastangas „padvigubinti“ karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sakė U. von der Leyen. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime turi dalyvauti vaizdo ryšiu.
Su Baltarusija besiribojančios ES šalys išsakė susirūpinimą, kad paskui „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną į Baltarusiją gali atvykti ir daugelis jo samdinių.
„Esame nepaprastai susirūpinę dėl įvykių Baltarusijoje“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kovotojų grupės arba šie serijiniai žudikai, kaip aš juos vadinu (…) gali atsirasti Baltarusijoje bet kurią akimirką ir niekas nežino, kada jie galėtų atsisukti prieš mus“, – sakė jis.
Pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, galimas jų persikėlimas tik sustiprino jos požiūrį, kad „Baltarusija ir Rusija kartu yra ir bus pavojingos“. Jos teigimu, Rusijos valdžioje yra „įtrūkių“, tad „mes turime išlaikyti spaudimą Rusijai“ taikydami sankcijas. Kiaulės snukis. Youtube.com
Nors Maskva nesustabdė karo Ukrainoje ir mėgina išlaikyti normalumo fasadą, ES pareigūnai mano, jog V. Putinas imsis veiksmų Rusijoje, siekdamas atkurti savo įvaizdį, kad jo valdžia tvirta.
„V. Putinas prarado jėgos monopolį“, – sakė J. Borrellis ir pridūrė manąs, jog V. Putinas imsis vidaus valymo ir demonstruos tvirtybę. Pasak jo, „visos Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos“ analizuoja galimus scenarijus Maskvoje, nes „dabar dėl Rusijos vidaus nestabilumo turime ją vertinti kaip riziką“.
Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
Tarp dokumentų, kurie rasti kratų „Wagner“ grupės būstinėje Sankt Peterburge metu, buvo medžiagos, turinčios informacinės atakos prieš Lietuvą pėdsaką, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Per kratas, kurias Rusijos teisėsauga savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde. Tarp dokumentų buvo ir pasas, išduotas Jevgenijaus Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti“, – trečiadienį pranešta departamento „Facebook“ paskyroje.
VSD primena, kad prieš trejus metus J. Prigožino vardas buvo panaudotas prieš Lietuvą nukreiptoje melagienoje su vienu tikru faktu – 2020 m. pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
„Tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos Federacijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui tuomet labai artimas oligarchas. J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 m. birželio 1 diena“, – skelbia VSD.
Kaip rašyta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos. 2020 m. vasario 26 d. reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 d. traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui. Kaukės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo metu Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas užimančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje. Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą.
„Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų. Apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis: J. Prigožinas neva susitiko ne tik su įtakingais valstybės tarnautojais, bet ir su Lietuvos verslo įmonių vadovais“, – aiškino VSD.
Iš tiesų, tvirtina departamentas, J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minėtu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. VSD mano, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir jų gebėjimu užtikrinti tarptautinių ribojamų priemonių įgyvendinimą.
Trys kaukės. Slaptai.lt foto
„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, informacinis išpuolis nebuvo sėkmingas, melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, jis nesukėlė rezonanso nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – patikino VSD.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, dokumentas, rastas „Wagner“ būstinėje, patvirtina, kad šią informacinę ataką vykdė J.Prigožino kontroliuojami subjektai, neatmestina – drauge su Rusijos režimo slaptosiomis tarnybomis.
VSD stebi ir vertina potencialius saugumo situacijos regione pokyčius, susijusius su galimu J.Prigožino ir „Wagner“ samdinių persikėlimu į kaimyninę Baltarusiją, ir nuolat teikia aktualią informaciją sprendimų priėmėjams.
Suimtieji. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ lyderis pareiškė, kad savaitgalį nutrauktas maištingas jo žygis į Maskvą atskleidė „labai rimtų saugumo problemų“ Rusijoje.
Pirmadienį paskelbtame garso įraše Jevgenijus Prigožinas sakė, kad „Wagner“ vilkstinė sustojo už 200 kilometrų nuo Maskvos ir savo kelyje „užblokavo visą karinę infrastruktūrą“, įskaitant oro bazes.
Žygio į Maskvą akimirka. EPA – ELTA foto
Savaitgalį ginkluotam maištui vadovavęs „Wagner“ vadas sakė, kad miestuose pakeliui į Maskvą jo kovotojus palaikė „laimingi“ civiliai.
„Rusijos miestuose civiliai mus pasitiko su Rusijos vėliavomis ir „Wagner“ simboliais“, – sakė J. Prigožinas pirmoje po sustabdyto maišto paskelbtoje garso žinutėje.
J. Prigožinas taip pat pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasiūlė būdus, kaip samdinių grupuotė „Wagner“ galėtų toliau veikti.
„A. Lukašenka ištiesė ranką ir pasiūlė ieškoti sprendimų, kaip tęsti privačios karinės bendrovės „Wagner“ veiklą teisinėje jurisdikcijoje“, – garso žinutėje sakė J. Prigožinas, neatskleidęs savo buvimo vietos.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Vėl suklupo. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Vašingtonas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad po samdinių grupuotės „Wagner“ nutraukto žygio į Maskvą dar „per anksti“ daryti galutines išvadas, ir pridūrė, jog Vakarai „neturi nieko bendra“ su šiuo maištu ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negalės teisintis, kad dėl to kalti Vakarai ir NATO.
„Aš taip pat sukviečiau svarbiausias mūsų sąjungininkes per „Zoom“ skambutį“, – žurnalistams sakė J. Bidenas. Jis pridūrė, kad visos sąjungininkės sutarė, kad V. Putinui jokiu būdu nebus leista „pasiteisinti (…) ir dėl to apkaltinti Vakarus ir NATO“.
Sumaištį sukėlė „kova Rusijos sistemoje“, sakė J. Bidenas. Joe Bidenas. Suklupo…
Jis taip pat teigė pasakęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad JAV parama išliks tvirta. „Kad ir kas nutiktų Rusijoje, mes, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir toliau remsime Ukrainos gynybą, suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą“, – teigė savaitgalį V. Zelenskiui sakęs J. Bidenas, kai sukilę „Wagner“ samdiniai trumpam užėmė svarbų Rusijos pietų miestą ir grasino pasiekti Maskvą.
JAV prezidentas pridūrė, kad pirmadienį vėl skambins svarbiausioms sąjungininkėms. Jis neatskleidė, kuriems lyderiams, bet šeštadienį konsultavosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku.
Prigožino karys. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 24 d. (AFP-ELTA) Šeštadienį samdinių grupuotės „Wagner“ vadas netikėtai pareiškė, kad jo kariai traukiasi atgal, kad išvengtų kraujo praliejimo. Neramumai Rusijoje. EPA – ELTA foto
„Mes apgręžiame savo kolonas ir grįžtame į lauko stovyklas“, – paskelbė Jevgenijus Prigožinas, anksčiau žadėjęs žygiuoti į Maskvą ir nuversti karinę vadovybę. Jis teigė suprantantis momento svarbą ir nenorįs „pralieti rusų kraujo“.
