Lietuvos miškuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors 2021 m. pasaulio lyderiai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje COP26 įsipareigojo iki 2030 stabdyti miškų nykimą, naujausi Pasaulio išteklių instituto (World Resources Institute – WRI) ir Merilendo universiteto surinkti duomenys rodo, kad įsipareigojimai toli gražu nevykdomi, praneša „The Guardian“. Vien per praėjusius metus dėl sparčiai mažėjančio medžių skaičiaus buvo prarastas Šveicarijos dydžio pirminių (žmogaus veiklos nepaveiktų – natūralių) atogrąžų miškų plotas.
 
Nyksta milijonai hektarų atogrąžų miškų
 
Praėjusiais metais nuo Bolivijos Amazonės iki Ganos kiekvieną minutę buvo iškertama po maždaug 11 futbolo aikščių pirminių atogrąžų miškų. Didžiausias miškų plotas išnyko Brazilijoje, rašo „The Guardian“.
 
Daugiausia anglies dioksido sugeriančios ir biologiškai įvairiausios planetos ekosistemos iškirstos dėl tokių sektorių kaip žemės ūkis, gyvulininkystė ir kasyba. Dar daugiau, kai kuriose šalyse dėl vykdomos ūkinės veiklos iš savo žemių išstumtos vietinės miškuose įsikūrusios bendruomenės.
 
Remiantis WRI ir Merilendo universiteto surinktais duomenimis, 2022 m. būtent atogrąžų miškuose prarasta 4,1 mln. hektarų pirminių miškų, t. y. maždaug 10 proc. daugiau nei 2021 m.
 
Nevykdomi Glazgo susitarimo įsipareigojimai
 
2021 m. Kopenhagoje COP26 metu daugiau nei 100 pasaulio lyderių, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, Kinijos prezidentą Xi Jinpingą ir buvusį Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonaro, pasirašė vieną iš svarbiausių dokumentų – Glazgo susitarimą dėl miškų, kuriuo įsipareigojo iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą.
Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Iš viso susitarimą pasirašė lyderiai valstybių, kuriose auga apie 85 proc. pasaulio miškų.
 
Vis dėlto naujausi miškų stebėjimo platformos „Global Forest Watch“ duomenys rodo, kad deklaraciją pasirašiusiems šalių vadovams nepavyksta įvykdyti duotų įsipareigojimų. Analizė taip pat rodo, kad pagal pirminių atogrąžų miškų nykimą 2022 m. pirmauja Brazilija, Kongo Demokratinė Respublika (KDR) ir Bolivija.
 
Bolivija buvo viena iš nedaugelio didžiųjų miškingų šalių, kurios nepasirašė COP26 įsipareigojimo sustabdyti miškų nykimą. Jis šalyje sparčiai didėja – per 2022 m. išaugo beveik trečdaliu.
 
Atogrąžų miškai – nepakeičiami
 
WRI ir Merilendo universiteto ataskaitoje taip pat teigiama, kad pirminių atogrąžų miškų nykimas reikšmingai prisideda prie pasaulinio atšilimo ir biologinės įvairovės nykimo, rašo BBC.
 
Brazilijos, KDR ir Indonezijos drėgnieji atogrąžų miškai sugeria didžiulius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius.
 
Kertant ar deginant šiuos senus miškus, sukaupta anglis patenka į atmosferą, dėl to visame pasaulyje kyla temperatūra.
 
Šie miškai taip pat labai svarbūs biologinei įvairovei ir milijonų žmonių pragyvenimo šaltiniams išlaikyti.
 
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Mokslininkai įspėja, kad šių funkcijų – arba „ekosistemų paslaugų“ – neįmanoma lengvai pakeisti pasodinus medžių kitur, nes šie miškai kūrėsi labai ilgą laiką.
 
„Kyla klausimas, ar esame pasirengę sustabdyti miškų naikinimą iki 2030 m.? Trumpas atsakymas – ne, – sakė „Global Forest Watch“ vadovas Rodas Tayloras. – Pasauliniu mastu gerokai nukrypome nuo kelio ir einame klaidinga kryptimi. Mūsų atlikta analizė rodo, kad 2022 m. pasaulio miškų kirtimas buvo daugiau nei 1 mln. hektarų didesnis nei reikia, kad iki 2030 m. būtų pasiekti užsibrėžti tikslai. Praradus miškus, juos atkurti daug sunkiau. Jie yra tarsi neatkuriamas turtas.“
 
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad nesustabdžius atogrąžų miškų nykimo mažai tikėtina, jog pasaulinis atšilimas bus apribotas iki 1,5 °C, lyginant su ikipramoninio laikotarpio lygiu.
 
Kai kuriose šalyse – teigiami pokyčiai
 
Nors apskritai atogrąžų miškų situacija nėra gera, kai kuriose šalyse stebimi ir teigiami pokyčiai, kurie rodo, kad miškų nykimą įmanoma sustabdyti, rašo „The Guardian“.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Pavyzdžiui, Indonezijos ir Malaizijos Vyriausybėms bei verslams pastaraisiais metais ėmusis ryžtingų veiksmų, pavyko pasiekti rekordiškai žemą miškų nykimo lygį.
 
Indonezijoje 2019 m. naujose palmių aliejaus plantacijose buvo paskelbtas ilgalaikis draudimas kirsti mišką, taip pat sugriežtinta gaisrų stebėsena.
 
Abiejose šalyse veiksmų ėmėsi aliejinių palmių kompanijos: apie 83 proc. palmių aliejaus perdirbimo pajėgumų šiuo metu veikia pagal įsipareigojimus neiškirsti miškų, nenaudoti durpynų ir neeksploatuoti naudingųjų iškasenų.
 
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
 
2023.07.03; 06:00