NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarei Ylva Johansson pareiškus, kad neteisėtai sieną mėginančių asmenų apgręžimo politikai nėra vietos Europos Sąjungos teisėje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad pakeisti vykdomos politikos Lietuva neketina. Anot jo, kiekviena šalis yra atsakinga pati nuspręsti, kokios priemonės yra tikslingos.
„Įkomponuoti į teisę apgręžimo politiką yra sunkus uždavinys, bet tai, kad ji (ELTA – Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė) kritikuoja, nereiškia, kad to nereikia siekti. Laikai keisis, ideologiniai lūžiai vyks ir, aš manau, kad reikia su ta stipria vėliava judėti į priekį“, – penktadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad apgręžimo politiką Lietuva ir toliau ketina vykdyti.
„Tai, ką mes ir darome, vykdysime ir toliau, nes mes saugome ir savo, ir Europos Sąjungos sieną. (…) Mes, kaip valstybė, spręsime, kokios priemonės yra tikslingos“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, natūralu, jog kairiosios politinės jėgos nepripažįsta, kad apgręžimo politika yra tai, ko šiuo metu reikia siekiant suvaldyti migrantų krizę. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Politinės valios, suprasdamos ideologinę įvairovę Europoje ir pakankamai didelį politinės kairės jėgos bloką, kur įeina socialistai, žalieji, dalis liberalų, jie sau niekados neleistų pripažinti oficialiai, kad apgręžimo politika yra tai, ko reikia Europai. Bet, nepaisant to, mes tai turime daryti nacionaliniu mastu ir rodyti kaip gerą pavyzdį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad penktadienį Vilniuje vykusioje „Sienų valdymo konferencijoje“ dalyvaujanti Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson sveikino Lietuvą sėkmingai susitvarkius su migrantų krize. Visgi Y. Johansson teigė, kad migrantų apgręžimo politika yra neteisėta, nes, jos teigimu, migrantams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti prieglobsčio.
„Atstūmimai yra aiškiai neteisėti, žmonės turi teisę prašyti prieglobsčio, todėl pateikėme siūlymą, paremtą sutarties 78(3) straipsniu, kad būtų aišku, kokios išimtys yra galimos šiose ypatingose aplinkybėse Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, taip pat – kokios išimtys nėra galimos“, – LRT televizijai teigė Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė.
Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson. EPA-ELTA nuotr.
Rugpjūčio 1–2 dienomis Lietuvoje lankysis už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson. Ji atvyksta vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kvietimu ir nori iš arti pamatyti, kokie iššūkiai kyla Lietuvai kovojant su neteisėta migracija.
„Su komisare Ylva Johansson glaudžiai bendradarbiaujame nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios. Buvome ne kartą susitikusios ir aptarėme situaciją Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Baltarusijos veiksmai nukreipti ne tik prieš Lietuvą, bet prieš visą Europos Sąjungą, todėl būtina telkti maksimalias pajėgas“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Pirmadienį EK narė Vyriausybės rūmuose susitiks su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir aptars Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) institucijų bendradarbiavimo stiprinimą, siekiant suvaldyti Baltarusijos režimo sukeltą neteisėtos migracijos bangą. Numatyta aptarti ES skiriamą finansinę ir techninę pagalbą, siekiant stiprinti ES išorės sienos kontrolę, ES dialogo su migrantų kilmės ir tranzito šalimis stiprinimą, nelegalios migracijos tinklų ardymą ir papildomas ribojančias priemones Baltarusijos režimui.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto per tris tūkstančius migrantų.
Pastarąjį kartą Europos Komisijos narė Lietuvoje lankėsi praėjusiais metais vasario pabaigoje. Tuomet vizito metu buvo aptarti aktualūs Europos Sąjungos išorės sienos apsaugos ir bendrų sienos stebėjimo standartų nustatymo bei specialiosios Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimo ir finansavimo klausimai.
Penktadienį oficialaus darbo vizito į Lietuvą atvyksta už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson.
Y. Johansson susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir aptars naująjį ES migracijos paktą, taip pat ES išorės sienų apsaugos, specialiosios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo klausimus ir galimybę Lietuvoje steigti ES civilinės saugos centrą „rescEU“.
Susitikimuose su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene Europos Komisijos narė aptars naująjį ES migracijos paktą, ES išorės sienų apsaugos, specialiosios Kaliningrado tranzito schemos finansavimo, kovos su dezinformacija, piliečių teisių ir laisvo asmenų judėjimo po „Brexit‘o“ klausimus, taip pat galimybę Lietuvoje steigti ES civilinės saugos centrą „rescEU“.
