žala gamtai

Aktualijos

Protesto akcija „Fejerverkai? Ačiū, NE!”. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, prie įėjimo į Vingio parką, apie keturiasdešimt aktyvistų surengė protesto akciją, kuria siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą fejerverkų poveikį. Renginio iniciatoriai – organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ bei Lietuvos žaliųjų partija.
 
Anot pastarosios politinės jėgos pirmininkės Ievos Budraitės, nėra jokios naudos iš šeštadienio vakarą sostinėje vyksiančios pramogos – „Vilniaus fejerija“. Maža to, šis įvykis, tikino politikė, gali gąsdinti pabėgėlius iš Ukrainos.
 
„Šiandien oro sąlygos ypač nepalankios išsisklaidyti teršalams, kuriuos sukels „Vilniaus fejerija“. Tai komercinis renginys, kuris vyksta visų mūsų gerovės sąskaita. Taip pat ir gamtos, kuri čia, Vingio parke, yra ypač turtinga. Galiausiai sąskaita gyventojų, tiek aplinkinių, tiek miesto svečių, tiek karo pabėgėlių iš Ukrainos. Mes manome, kad krautis pelną visų sąskaita nėra sąžininga“, – Eltai teigė I. Budraitė ir pažymėjo, kad Vilnius miesto savivaldybė nesilaiko anksčiau duoto įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams.
 
„Vilniaus miesto savivaldybė iš tiesų apgavo savo gyventojus pažadėdama, kad daugiau tokių renginių nebus“, – teigė ji.
 
Panašius argumentus prieš renginį „Vilniaus fejerija“ išsakė ir protesto akcijoje sudalyvavęs komikas, visuomenės veikėjas Olegas Šurajevas.
 
„Savivaldybės nihilizmas darosi akivaizdus. Mes turime problemą, kad Vilniaus savivaldybė remiasi labai formaliais aspektais ir bijo parodyti vertybinį stuburą“, – Eltai sakė jis.  
 
„Dabar daug pabėgėlių iš Ukrainos, nesuprantu kam reikia daryti šį triukšmą. Antras dalykas… Jei mes solidarizuojamės su Ukraina, tai bent šiais metais nereikėtų daryti tokio renginio. Be to, yra ir ekologinis argumentas“, –teigė O. Šurajevas, dar kartą pažymėdamas, kad renginio sukuriama pridėtinė vertė yra labai abejotina.
 
Į protesto renginį susirinkę aktyvistai laikė palaktus su užrašais, kuriuose akcentuotos žaliosios vertybės: „Stop pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Stop triukšmui“, „Vilniau, ar matai, skęsta dūmuose tavo pažadai“. Taip pat raginimai atsižvelgti į Vilniuje apsistojusius pabėgėlius iš Ukrainos: „Ukrainos vaikai bijo“, – rašoma viename iš aktyvistų laikytų plakatų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.26; 07:00
Trumposios naujienos

Pamuštas rusų okupantų tankas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Per pusmetį, praėjusį nuo Rusijos agresijos pradžios, Ukrainos gamtai padaryta žala pasiekė 395 mlrd. grivinų (10,74 mlrd. eurų).
 
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių ministerija.
 
Pasak žinybos atstovų, per šešis karo mėnesius užfiksuoti daugiau kaip 2 tūkst. aplinkai padarytos žalos faktų.  
 
Dėl oro taršos Ukrainos patirti nuostoliai sudaro 176 mlrd. grivinų (4,79 mlrd. eurų), dėl vandens taršos – 106,3 mlrd. grivinų (2,89 mlrd. eurų), dėl dirvožemio taršos – 8,8 mlrd. grivinų (0,24 mlrd. eurų).
 
„Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios mes fiksuojame visus okupantų nusikaltimus aplinkai, kad ateityje priverstume juos padengti visą ukrainiečių tautai padarytą žalą“, – sakoma ministerijos pranešime.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.38; 00:30
Aktualijos

Help – padėk

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Lietuvos delegacija nuotoliniu būdu susitiko su Ukrainos delegacija, vadovaujama Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministro Ruslano Strileco. Dvišalio susitikimo metu pristatytas Ukrainoje vykstančio karo poveikis ir žala aplinkai, įvardintos Lietuvos pagalbos Ukrainai formos ir aptartas planuojamas aplinkos ministro S. Gentvilo ir delegacijos vizitas į Ukrainą.
 
Ministras R. Strilecas, pristatydamas karo poveikį ir žalą aplinkai, teigė, kad okupuotose teritorijose šiuo metu įvertinti žalos neįmanoma, tačiau tose vietose, kur galima tai padaryti, fiksuojama itin didelė vandens ir oro tarša. Azovo ir Juodosiose jūrose padaryta žala florai ir faunai palies visas su jomis besiribojančias kaimynes. Pažymėta ir miškų užminavimo problema: nuo minų žūsta ne tik gyvūnai, bet ir gaisrininkai, vykstantys gesinti gaisrų.
 
„Ne tik siūlome Ukrainai pagalbą, bet ją realiai ir suteiksime. Pagalba bus teikiama techninėmis priemonėmis, tokiomis kaip automobiliai, konsultacijomis miškų, gamtos apsaugos, klimato kaitos, taršos mažinimo bei kitose srityse Ukrainai integruojantis į ES. Taip pat padėsime naujai įsteigtą Radvilų nacionalinį parką pritaikyti rekreacijai ir gyventojų lankymui“, – teigė aplinkos ministras S. Gentvilas.
 
Sutarta, kad Lietuva perduos Ukrainai labai reikalingų didelio pravažumo automobilių miškininkams ir nacionalinių parkų darbuotojams bei kitos įrangos. Jau rugpjūčio pabaigoje Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos – Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – Ukrainai perduos 5 priešgaisrinius automobilius, 25 automobilius, dvi valtis, 300 ugniagesių aprangos komplektų.
 
Tokia parama, pasak Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministro, labai reikalinga, o keli visureigiai keliaus į karo zoną, kur bus naudojami renkant žalos aplinkai įrodymus.
 
Lietuva, kaip pažymima Aplinkos ministerijos pranešime, prisidės ir prie naujausio, neseniai įsteigto nacionalinio parko „Pushcha Radzivila“, kuriame atkuriamos pelkės, parengimo geresnei laukinės gamtos ir buveinių apsaugai bei žmonių lankymui. Todėl susitikimo metu buvo pasiūlyta pagalba rengiant dokumentus paramai gauti. Taip pat ministras S. Gentvilas pristatė idėją, kad Lietuva parkui galėtų padėti ne tik ekspertinėmis žiniomis ar turimais resursais, bet ir dovanodama stumbrų, kuriems, mūsų gamtininkų vertinimu, ten gyventi būtų puikios sąlygos.
 
„Kaip žinote, sudėtinga Vakarų Europos šalims paaiškinti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Baltijos šalys, ypač Lietuva, labai aiškiai ir teisingai supranta situaciją, užjaučia ir remia Ukrainą, skirtingai nei kai kurios Vakarų šalys ar jų žmonės, kurie nesuvokia šio baisaus karo, užgriuvusio Ukrainą. Būsiu sąžiningas: tai pirmas toks susitikimas su Europos ministerija, kurio pabaigoje galime užtikrintai kalbėti apie užmegztus konkrečius horizontalius ryšius ir kontaktus. Esu įsitikinęs, kad bendromis pastangomis padarysime daug gerų dalykų ne tik Ukrainai ir Lietuvai, bet ir visai Europai ir Europos Sąjungai“, – susitikimą apibendrino ministras R. Strilecas.
 
Artimiausiu metu planuojamas Lietuvos atstovų vizitas į Ukrainą. Aplinkos ministerijos vadovaujama delegacija, kurioje dalyvaus miškų ir vandentvarkos sektoriaus specialistai, verslo atstovai, turėtų susitikti su Ukrainos aplinkos sistemos darbuotojais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.08.05; 16:01
Aktualijos

Fejerverkai. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, globojančią šeštadienį vyksiantį fejerverkų festivalį, klausdama, ar savivaldybė ketina įvertinti galimą šio renginio poveikį aplinkai, žmonėms ir gyvūnams, kodėl festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke ir kaip žadama kompensuoti padarytą žalą. Sostinės savivaldybės deklaraciją dėl fejerverkų atsisakymo žalieji laiko deklaratyvia.
 
Rašte Savivaldybei pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai gali nusėsti ir irdami teršti dirvožemį, o sprogimo garsai gali turėti neigiamos įtakos tiek laukiniams, tiek ir naminiams gyvūnams.
 
Rašte teigiama, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš baimės gyvūnai net nugaišta. Todėl žalieji teiraujasi, ar prieš suteikdama leidimą savivaldybė atsižvelgė į faktą, kad festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke, ar buvo vertinamas renginio poveikis parko gamtinei aplinkai, paukščiams ir kitiems gyvūnams.
 
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai. Ji gali sukelti įvairių kvėpavimo takų susirgimų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų problemų. Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio. Ypač šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
 
Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl panašių priežasčių šią vasarą priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo per miesto šventes bei svarbias progas atsisakyti fejerverkų ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Ši rezoliucija įsigalios gruodį, tačiau tai nereiškia, kad kitąmet fejerverkų festivalis įvykti negalės. Rezoliucijos įsipareigojimai galioja tik pačios savivaldybės rengiamoms šventėms.
 
Tokią tvarką I. Budraitė vadina deklaratyvia ir ragina ją peržiūrėti. Jos įsitikinimu, ribojimai turėtų galioti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims arba savivaldybė turėtų bent jau numatyti taršos kompensavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, stebint kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore prieš ir po tokio renginio, o vėliau iš jo organizatorių reikalaujant kompensuoti sukeltą žalą.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.09.26; 06:42
Aktualijos

Ikiteisminį tyrimą dėl galimos „Grigeo Klaipėda“ taršos atliekantys prokurorai teigia esantys finišo tiesiojoje, tačiau dar neįvardija, kada byla bus perduota į teismą.
 
„Šiuo metu esame finišo tiesiojoje, kai vertiname visus surinktus duomenis, vertiname, kokioje apimtyje galėtume tyrimą baigti ir tyrimą perduoti į teismą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.
 
„Kada byla pasieks teismą, negalime įvardyti, viskas priklauso nuo proceso dalyvių užimamos pozicijos šiame procese. Bylos apimtis yra didelė, ir kiekvienas kaltinamasis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga”, – pridūrė prokurorė.
 
Paklausta, kokia žala, prokurorų vertinimu, padaryta gamtai, ji sakė, kad ji yra „nemaža”, tačiau tikslios sumos neįvardijo.
 
„Dėl žalos yra paskaičiuota, tačiau šiuo metu neįvardysime. Neįvardysime dėl to, kad žala gamtai yra pagrindinis ginčo objektas ir pati įmonė samdėsi užsienio ekspertus, kurie padarė tyrimą ir padarė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip, ir mūsų specialistai pagal metodikas atitinkamas apskaičiavo žalą, ji yra nemaža. Manyčiau, kad būtų teisingiausia, jog dėl žalos pasisakytų galutinai teismas“, – sakė G. Skersinskytė.
 
Pasak prokurorės, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir didelio kiekio dokumentų klastojimo.
 
Ji nurodė, kad byloje gyventojai nebuvo pripažinti nukentėjusiais.
 
Paklausta, ar tiriama daugiau tokio pobūdžio bylų, G. Skersinskytė sakė, kad jų kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla yra išskirtinė.
„Kartais pasitaiko, tačiau „Grigeo Klaipėda“ byla išskirtinė dėl savo masto, kiekio ir padarytos žalos. Kartkartėmis turime tokių bylų, kai neteisėtai iškertamas miškas ar dar kažkas panašaus vyksta, tačiau tokių didesnių nėra daug“, – sakė prokurorė.
 
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė taip pat sakė, kad ikiteisminio tyrimo apimtis yra itin didelė.
 
„Planuotus baigimo terminus koreguoja karantino ribojimai. Ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės ne tik susipažino su daugiau nei 80 tūkst. failų turiniu ir tūkstančiais popierinių dokumentų, bet ir juos vertino“, – sakė D. Pocienė.
 
ELTA primena, kad prieš metus Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 00:30
Trumposios naujienos

Šių metų spalį Radviliškyje bendrovės „Gairelita“ teritorijoje kilusio didžiulio gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos ir Šiaulių apygardos Šiaulių apylinkės prokuratūroje pradėtame ikiteisminiame tyrime.

Iškart po įvykio prokuratūra kreipėsi į Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybą, prašydama pateikti turimus duomenis apie nukentėjusius asmenis, jiems bei aplinkai padarytą žalą.

Gavus patikslintą Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio informaciją dėl įvykio aplinkybių bei Radviliškio rajono savivaldybės prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, spalio 20 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 2 dalį – dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo bei pagal 270 straipsnio 1 dalį – dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas šiuo metu tikslina padarytos žalos dydį dėl į aplinkos orą išmestų ir į paviršinius vandens telkinius išleistų teršalų kiekio.

Radviliškio miesto gyventojai, kurių gyvenamieji namai yra šalia gaisravietės, prašo pripažinti juos nukentėjusiais byloje ir ketina pateikti prašymus atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2016.10.26; 04:15

Aktualijos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino pirmos instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Ukmergės gyventojas Algirdas Augūnas už sugadintą ir pakeistą Siesarties upės vagą bei padarytą didelę žalą gamtai nuteistas 75 MGL, t. y. 9 tūkst. 750 litų, dydžio bauda.

Nuteistasis taip pat turės atlyginti aplinkai padarytą žalą – beveik 290 tūkst. litų ir sumokėti civilinio ieškovo patirtas proceso išlaidas – daugiau kaip 7 tūkst. 600 litų.

Continue reading „Už pakeistą Siesarties upės vagą ukmergiškis turės sumokėti per 300 tūkst. litų” →