Austrijos specialusis dalinys. EPA – ELTA nuotr.

Prisiekusiųjų teismas Zalcburge šnipinėjimu Rusijos naudai kaltinamo 71 metų amžiaus Austrijos armijos dimisijos pulkininko bylą nagrinės ateinančių metų kovo mėnesį. Tai pirmadienį žurnalistams pranešė teisėjas Peteris Egeris.
 
Pasak jo, šnipinėjimu kaltinamo austro procesas prasidės kovo 2-ąją, numatyti keli teismo posėdžiai, kurie veikiausiai bus uždari. Jeigu austrų kariškis pensininkas bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Lapkričio 8 d. Zalcburgo miesto prokuratūra Žemės teisme pateikė praėjusių metų lapkritį sulaikytam šalies armijos dimisijos pulkininkui oficialų kaltinimą dėl šnipinėjimo Rusijos naudai.
 
„Teisiamasis kaltinamas mažiausiai 25 metus šnipinėjęs Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), padaręs žalos Austrijai, išdavęs valstybės paslapčių ir atskleidęs karinių paslapčių“, – buvo sakoma Zalcburgo prokuratūros pranešime.
 
Pernai Austrijos teisėsaugos institucijos pranešė atliekančios tyrimą šalies armijos dimisijos pulkininko atžvilgiu. Jis buvo įtariamas 20 metų perdavinėjęs Rusijos karinei žvalgybai informaciją apie Austrijos karinę aviaciją, artilerijos sistemas, aukščiausius pareigūnus, taip pat apie migracijos krizę. Už savo veiklą jis gavęs 300 tūkstančių eurų.
 
Pats įtariamasis, pasak jo advokato, nelaiko savęs šnipu ir teigia neatskleidęs valstybės paslapčių ir nepadaręs žalos Austrijai.
 
Šių metų liepą Austrijos VRM paskelbė Rusijos piliečio Igorio Zaicevo tarptautinę paiešką. 65 metų rusas įtariamas užverbavęs Austrijos armijos pulkininką, suimtą 2018 metais. Manoma, kad pirmas jų „darbo susitikimas“ įvyko 1987 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 07:30

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišalis susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse, abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai aptarti Vienoje penktadienį vykusiame Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišaliame susitikime.

Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.

Vasario pradžioje Ženevoje vykusioje Espoo konvencijos konferencijoje pripažinta, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Šią poziciją tvirtai palaikė ir nebranduolinės valstybės kelią pasirinkusi Austrija.

Pasak prezidentės, Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui, todėl būtina siekti šios branduolinės jėgainės uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei yra atsakomybė ir užtenka politinės valios.

Austrijos parama Lietuvai svarbi toliau telkiant tarptautinę paramą. Tai valstybė, kuri rengia branduolinės saugos ekspertus ir yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) namai. Vienoje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Aptariant ES aktualijas, susitikime pabrėžta, kad, JK viduje nerandant sutarimo dėl „Brexito“, įkaitais tapo ne tik šios valstybės žmonės, bet ir visa ES. Susiklosčiusi politinio neaiškumo situacija stabdo derybas dėl naujojo septynmečio ES biudžeto, dėl to gali vėluoti finansinė parama strateginiams projektams.

Susitikime, pasak pranešimo, kalbėta ir apie ES atsparumo stiprinimą hibridinėms grėsmėms. Tai ypač aktualu šiemet, kai už kelių mėnesių žmonės rinks naują Europos Parlamentą. Todėl būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad priešiškos išorės jėgos nepaveiktų ES piliečių apsisprendimo.

Būdama neutrali valstybė, Austrija aktyviai prisideda prie sustiprinto ES bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje – PESCO. Kaip ir Lietuva, ši šalis bendradarbiauja net keliuose PESCO projektuose, tarp jų karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo stiprinimo srityse.

Susitikime taip pat pabrėžta, kad intensyvėjantys dvišaliai ryšiai atveria naujų perspektyvų Lietuvos ir Austrijos žmonių gerovei. Per metus 19 proc. išaugo dvišalė prekyba, mezgasi tvirti meno, kultūros ir mokslo saitai. Žengiami pirmieji žingsniai Kauno ir Vienos universiteto bendradarbiavimo srityje. Kultūrinius ryšius skatina Vilniaus ir Zalcburgo miestų partnerystė. Daug potencialo glūdi aukštųjų ir finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.03; 13:54