Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius teigia, kad diskusijos dėl rusų dezertyrų įsileidimo į Europos Sąjungą (ES) turėtų vykti Bendrijos mastu. Reaguodamas į Berlyno pareiškimus, kad Vokietija yra pasirengusi priimti nuo karo tarnybos prievolės bėgančius rusus, diplomatas pabrėžė, kad priimant visus rusus Europos šalyse gali kilti rimtų saugumo problemų.
„Viena vertus, tai nėra paprasta pagalba žmogui. Kita vertus, tai galimai sukūrimas kažkokių saugumo įtampų, kurių visiškai šiuo metu niekam nereikia“, – Eltai sake L. Linkevičius.
„Mobilizacijos atveju kilo grėsmė jiems (rusams – ELTA) patiems ir jie mėgina dėl to išsisukti. Bet žmonės iš esmės nepasikeitė. Mes esame tikrai girdėję ir matę tuos sociologinius tyrimus, kur daugelis kalba, kad 3/4 visuomenės palaiko šitą karą. Vadinasi, tie žmonės vis tiek gali sukelti grėsmę saugumui“, – situaciją vertino ekspertas.
Anksčiau šią savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad visų Rusijos piliečių humanitarinių vizų prašymus Lietuva ir toliau vertins individualiai. Tokią šalies poziciją L. Linkevičius vertino kaip „gana lanksčią ir nekategoriška“. Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad ir kitų ES šalių elgesys turi išlikti panašus ir nuoseklus.
„Yra humanitariniai atvejai, kai žmonės yra persekiojami ar dar labiau persekiojami po kilusių viešų demonstracijų. Ką gali žinoti – galbūt jie pakeis savo nuomonę. Čia yra labai individualūs atvejai. Bet mes kalbame, kad neturėtume masiškai uždegti žalios šviesos visiems, kurie dabar čia bėga, nes nežinia, ką jie po to čia veiks“, – kalbėjo jis.
Apie Rusijos visuomenės reakciją: kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie Bučą?
Abejoti, ar Europa turėtų priimti visus nuo mobilizacijos bėgančius rusus, verčia ir didžiuosiuose Rusijos miestuose kilę protestai – pasak L. Linkevičiaus, jie yra gerokai pavėluoti.
„Peršasi tokia nuomonė, kad visa visuomenė tylėjo, galbūt dauguma apsimetė, kad išvis nedalyvavo politikoje, žiūrėjo per televiziją į tą karą ir staiga karas atėjo arti prie jų pačių, pradėjo grasinti jiems patiems. Tada išėjo į gatves. Kiek kas turėjo pinigų – pabėgo arba dar mėgina pabėgti iš šalies. Tą rodo ir kamščiai prie sienų, ir (skrydžių – ELTA) bilietų kainos. Tie, kas neturi tam lėšų, išeina į gatves protestuoti“, – teigė diplomatas.
„Tai tikrai, prieštaringi jausmai. Viena vertus, galima suprasti tą jų protestą. Bet kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie skerdynes Bučoje?“ – svarstė jis. Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi, žinios apie mobilizaciją sukėlė didžiulę Rusijos visuomenės įtampą, sako ambasadorius, todėl protestų banga gali būti esminių pokyčių Rusijoje pradžia.
„Paprastai Rusijoje vyksta kažkokie pokyčiai ne tada, kai žmonės bando protestuoti, bet kai vyksta karas, revoliucijos – tada kažkas pasikeičia. Dabar, matyt, irgi toks atvejis, kai karas atėjo į pačią Rusiją. Žmonės pajuto, kad tai susiję su jais pačiais ir jie turi kažkaip reaguoti – arba pasiduoti ir kaip iki šiol toleruoti visa tai, ką su jais daro, arba imtis pokyčių, nes pokyčių Rusijoje gali imtis tik patys rusai“, – pabrėžė L. Linkevičius, akcentuodamas, kad ir prognozuoti, kokios bus šių įvykių pasekmės, yra sunku.
ELTA primena, kad trečiadienį Vladimiras Putinas pasakė kreipimąsi į tautą, kuriame pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija. Žinia apie mobilizaciją sukėlė gyventojų neramumus – protestų metu sulaikyta daugiau kaip 1 tūkst. rusų. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, bando išvykti iš šalies.
