Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos Senato (parlamento aukštųjų rūmų) Saugumo komitetas trečiadienį pasiūlė inicijuoti šalies prezidento Milošo Zemano apkaltos procedūrą. Tai žurnalistams pranešė komiteto pirmininkas Pavelas Fischeris.
„Komiteto nuomone, M. Zemanas negali eiti valstybės vadovo pareigų, – pareiškė jis. – Dėl šio pasiūlymo – nušalinti M. Zemaną – kitą savaitę bus balsuojama Senate“. Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.
Pasak P. Fischerio, prezidentas nesiorientuoja dabartiniuose įvykiuose, o jo veiksmai prieštarauja nacionalinei konstitucijai. Čia parlamentaras priminė, kaip M. Zemanas balandžio pabaigoje komentavo 2014 metais kariniuose sandėliuose Vrbeticės kaime šalies rytuose nugriaudėjusių sprogimų tyrimą. Prezidentas tada pareiškė, kad tiriamos kelios incidento versijos, o ne tik Rusijos specialiųjų tarnybų sąsajos su šiais sprogimais.
Anot Senato komiteto pirmininko, šiuo pareiškimu M. Zemanas padarė žalą Čekijos nacionalinio saugumo interesams.
Jeigu Senatas, kuriame daugumą turi M. Zemano politiniai oponentai, balsuos už jo apkaltą, šį sprendimą dar turės patvirtinti Deputatų Rūmai (parlamento žemieji rūmai), kuriuose dominuoja prezidento šalininkai.
Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos (ČSSR) vadovai, kuriems Čekijos policija iškėlė baudžiamąsias bylas, humaniškumo sumetimais neturi pakliūti į kalėjimą. Tai ketvirtadienį interviu Prahos televizijos kanalui „Barrandov“ pareiškė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.
„Žmonėms, kurių amžius – daugiau kaip 90 metų, bausmė (įkalinimas) netenka prasmės. Tikiuosi, kad jie (ČSSR vadovai) nebus pasodinti į kalėjimą. Ir tai yra gerai“, – sakė Prahos Hrado šeimininkas.
Dokumentacijos ir komunizmo nusikaltimų tyrimo valdyba, priklausanti Čekijos policijai, iškėlė baudžiamąsias bylas buvusiam Čekoslovakijos komunistų partijos generaliniam sekretoriui Milošui Jakešui (97 metai), buvusiam ČSSR vyriausybės vadovui Liubomirui Štrougalui (95 metai) ir buvusiam Čekoslovakijos vidaus reikalų ministrui Vratislavui Vajnarui (89 metai). Jie kaltinami piktnaudžiavimu tarnybiniais įgaliojimais. Praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje jie leido Čekoslovakijos pasieniečiams naudoti šaunamuosius ginklus prieš piliečius, mėginusius pereiti ČSSR sieną ir patekti į Vakarus.
Policija pranešė, jog nuo 1976 metų iki 1989 metų lapkričio, kai Čekoslovakijos komunistų partija dėl Aksominės revoliucijos neteko valdžios, mėgindami pereiti ČSSR valstybinę sieną žuvo devyni ir buvo sužeisti mažiausiai septyni piliečiai.
Komentuodamas šiuos faktus M. Zemanas stebėjosi dėl to, kad policijos sprendimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusius Čekoslovakijos vadovus buvo priimtas praėjus 30 metų po Aksominės revoliucijos.
„Tai, kad pasienyje buvo šaudoma į žmones – kiaulystė. Ši kiaulystė nusipelno bausmės, bet kodėl šis klausimas pradėtas spręsti tik po 30 metų? Tai, kad pasienyje aidėjo šūviai, buvo žinoma ir anksčiau. Buvo žinoma ir tai, kas įsakė šaudyti. Bet aš būčiau gailestingas žmonėms, perkopusiems 90 metų. Nusiųsti juos į kalėjimą reikštų pasmerkti juos myriop“, – pareiškė Čekijos prezidentas.
Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos prezidento Milošo Zemano, pavadinusio Turkiją „faktine „Islamo valstybės“ (IS) sąjungininke“, žodžiai yra šmeižtas, neatitinkantis draugiškų Ankaros ir Prahos santykių.
Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Turkijos URM atstovas Hami Aksoy`us.
„Mes atmetame ir griežtai smerkiame melagingą ir šmeižikišką Čekijos prezidento M. Zemano pareiškimą mūsų šalies ir mūsų prezidento adresu. Akivaizdu, kad šis šmeižtas neatitinka mūsų draugiškų santykių su Čekija“, – pabrėžė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Antradienį M. Zemanas pareiškė, jog Turkija „tarpininkavo logistikos operacijose aprūpinant „Islamo valstybę“, kai ši teroristinė organizacija buvo okupavusi didelę Sirijos ir Irako teritorijos dalį“.
Čekijos prezidentas taip pat apkaltino Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą vykdant šalies islamizavimo politiką. Pasak M. Zemano, ši šalis jau nebėra „pasaulietinė Kemalio Ataturko valstybė“. „Ji išpažįsta islamo ideologiją, o iš to galima daryti loginę išvadą, kad Turkijos valstybė yra artima islamo radikalams“, – teigė Čekijos prezidentas.
