žemės sklypas

Aktualijos

Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Statybos leidimas namui, kurį Vilniuje prie Neries pasistatė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, neturėjo būti išduotas. Tai pripažino Vilniaus miesto savivaldybė, kuri dėl išduoto leidimo nusprendė kreiptis į prokuratūrą, praneša portalas „Delfi“.
 
Vilniaus miesto savivaldybė ketina nagrinėti situaciją dėl prieš aštuonerius metus išduotų leidimų statyboms vietoje, kur šiuo metu stovi parlamentaro R. Žemaitaičio namas.
 
Kaip rašoma portale, R. Žemaitaitis sklypą netoli Laurų kvartalo įsigijo 2015 metais. Registrų centro duomenys rodo, kad Seimo narys sklypą nusipirko iš buvusio partiečio, tuometei „Tvarkai ir teisingumui“ priklausiusio Vlado Kainovaičio. Sklypą R. Žemaitaitis įsigijo po to, kai V. Kainovaitis gavo leidimą statyboms. Šį leidimą verslininkui išdavė Vilniaus miesto savivaldybė 2015-ųjų balandį.
 
Tačiau R. Žemaitaičiui priklausantis sklypas Laurų gatvėje ir 2015 m., ir dabar patenka į vandenviečių 1-ąją griežtojo režimo apsaugos juostą. Pagal teisės aktus, tokioje juostoje „draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu“, rašo portalas „Delfi“.
 
Prieš išduodant leidimą statyboms turėjo būti patikrinta, ar jos pagal įstatymus galimos, tai nebuvo padaryta.
 
Antradienį portalui „Delfi“ parlamentaras R. Žemaitaitis teigė nusipirkęs sklypą ne tik su leidimu, bet ir su pastatu. Seimo narys tvirtino, kad jei namą lieps nugriauti, jis reikalaus, kad leidimus išdavusi Vilniaus miesto savivaldybė kompensuotų nuostolius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.19; 07:00 
Trumposios naujienos

Skuodo rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai apgaule įgyjant didelės vertės žemės sklypą buvo pateikti asmenims A. V., A. Š. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A.

Teismas A. V. ir A. Š. pripažino kaltais dėl nuosavybės teisių į svetimą žemę atkūrimo. A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmę trejiems metams ir atidėjo jos vykdymą dvejiems metams. A. Š. paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vyresniajai specialistei J. A. už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Buvusiai Nacionalinės žemės tarnybos vyresniajai specialistei atimta teisė dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigas ketverius metus.

Teismas konstatavo, kad A. V., siekė apgaule per A. Š. įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą – 76,68 ha žemės sklypą, žinodamas, kad teisėti žemės paveldėtojai nepateikė institucijoms pirminio prašymo grąžinti žemę arba išmokėti kompensaciją. A. V. pasitelkęs kitą asmenį suklastojo dokumentą – prašymą grąžinti žemę ar išmokėti kompensaciją.

Pagal šį nuosavybės atkūrimo prašymą ir remdamasis melagingais sukurstytų liudytojų parodymais NŽT prie ŽŪM Kretingos skyrius išdavė žinomai neteisėtas išvadas, pagal kurias buvo įgyvendintas nuosavybės teisių atkūrimas A. Š. vardu.

Atkūrus nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytą žemę nuteistojo A. Š. vardu, VĮ Registrų centre iš viso buvo įregistruota 12 žemės sklypų ir tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyta 123,1124 ha valstybinės žemės, kurių vertė gali būti didesnė kaip 120 tūkst. eurų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Informacijos šaltini9s – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.02.21; 07:41

Trumposios naujienos

Kauno apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtai aptverto valstybinės žemės sklypo ir tvenkinio Druskininkų mieste.

Prokuratūra patikrinimą pradėjo gavusi grupės asmenų prašymą įvertinti Druskininkų savivaldybės bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus tarnautojų veiksmų teisėtumą, o taip pat imtis priemonių viešajam interesui ginti.

Pareiškėjai teigė, kad Druskininkų mieste dalis valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Turistų g. 13 yra neteisėtai aptverta tvora, tokiu būdu su R. M. priklausančiais keliais privačiais žemės sklypais sudarant vientisą teritoriją. Todėl valstybinės žemės sklypo dalimi, kurioje yra iškastas tvenkinys, gali naudotis vienintelis minėtųjų žemės sklypų savininkas, kadangi prie tvenkinio galima patekti tik iš minėtųjų žemės sklypų.

Pasak patikrinimą atlikusio Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus, žemės sklypas Turistų g. 13, Druskininkuose, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora ne tik stovi valstybinės žemės sklype, bet ir neteisėtai užkerta galimybę patekti į dalį valstybinės žemės sklypo.

Patikrinimo metu taip pat buvo suabejota Druskininkų miesto savivaldybės atstovų pateikta informacija, jog minėtas tvenkinys yra hidrotechninis įrenginys, kurio paskirtis – greta esančio Vijūnėlės parko teritorijoje susidarančio paviršinio vandens surinkimas ir drenavimas į gruntą, taip saugant Vijūnėlės parką nuo užliejimo pavasarinio polaidžio metu.

Apibendrindamas patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, prokuroras M. Šalčius konstatavo, kad žemės sklype (Turistų g. 13) tvora aptvertoje dalyje esantis vandens telkinys, skirtingai nei teigia Savivaldybė, neatitinka hidrotechninio įrenginio sąvokos. Taip pat nustatyta, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausanti tvora ne tik stovi valstybinėje žemėje, bet ir apriboja laisvą ir netrukdomą disponavimą valstybiniu žemės sklypu. Tokiu būdu yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos teisėti interesai, o kartu ir viešasis interesas.

Viešąjį interesą ginantis prokuroras M. Šalčius, atsižvelgdamas į tai, kad disponavimo valstybine žeme pažeidimai yra padaryti NŽT veiklos srityje, vasario 7 dieną nusprendė taikyti vieną iš viešojo intereso gynimo priemonių ir nutarimu pareikalavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos spręsti dėl priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų informuoti Kauno apygardos prokuratūrą apie priimtą sprendimą

„Apribojimai visuomenei patekti į valstybinę žemę neabejotinai pažeidžia viešąjį interesą, o pagal susiformavusią viešojo intereso gynimo praktiką, visų pirma valstybės institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas pažeidimas, privalo imtis priemonių tokiems pažeidimams pašalinti,“ – sakė prokuroras M. Šalčius.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt portalas.

2017.02.13; 04:11

Trumposios naujienos

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė buvusios teisėjos A. Š. apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ji pripažinta kalta dėl padėjimo sukčiauti, ir pirmosios instancijos teismo skirtą 7 530 eurų baudą.

2011 m. kovo 1 d. ikiteisminį tyrimą pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra, atsižvelgdama į daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą, vėliau tyrimas buvo perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybai.

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad buvusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėja suklastojo teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taip padėdama teisininkui S. V. naudojant suklastotą dokumentą apgaule įgyti 1,6 mln. litų (arba 464 tūkst. eurų) vertės žemės sklypą sostinės M. K. Čiurlionio gatvėje. 2012 m. vasario 14 d. ikiteisminis tyrimas buvo baigtas ir perduotas teismui.

2016 metais teismai išnagrinėjo 21-ą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų tirtą bylą. 32 asmenys nuteisti dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba, prekybos poveikiu ir kitų korupcinio pobūdžio nusikaltimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.02.01; 01:52