žemės ūkis

Verslas

Vytenis Andriukaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Nusikalstamos V. Putino chuntos pradėtą karą prieš Ukrainą pasmerkė 141 pasaulio valstybė. Jau trys savaitės, kai bebaimėje kovoje prieš agresorių Ukraina laimi psichologinę ir moralinę pergalę. Su begaline simpatija V. Zelenskiui ir Ukrainos kariams bei žmonėms daugybė šalių teikia karinęir humanitarinę pagalbą. Aktyviai padedama ir 3,2 mln. pabėgėlių, tarp kurių didžioji dalis – motinos ir 1,2 mln. vaikų! Dedama be galo daug pastangų užtikrinti pabėgėlių ir jų vaikų gyvybinius poreikius. 

Ukrainoje agresijos padariniai siaubingi, jau sunaikinta per 30 ligoninių, žuvo arba sužeisti jose dirbę medikai. Tai beprecedentis humanitarinių įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas per pastaruosius 70 metų Europoje. Jungtinės Tautos  (toliau – JT) ir jos agentūros (Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitos)  kartu su didžiąja dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, teikia aktyvią pagalbą Ukrainai pinigais, medikamentais, maistuir įranga, reikalinga humanitarinei krizei švelninti. Ukraina kovoja ir mes visi solidarizuojamės su jos teisinga kova bei tikime pergale.

Ši Rusijos agresija prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Kilo nauja grėsmė aprūpinti pasaulį maistu. V. Putino veiksmai sukėlė grėsmę ir eiliniams Rusijos piliečiams, nes dėl iki šiol nematytų pasaulio valstybių ekonominių ir finansinių sankcijų prieš agresyvią V. Putino invaziją į Ukrainą kenčia ir Rusijos ūkis bei jos žmonės.

Dar iki šio karo Rusija ir Ukraina vaidino didelį vaidmenį pasaulio apsirūpinimo maistu sistemoje. Pernai Rusijos ir Ukrainos kviečių eksportas sudarė net 25 proc. viso pasaulio kviečių eksporto rinkoje. Ukraina yra viena iš pagrindinių saulėgrąžų bei kukurūzų eksportuotojų, taip pat ji vaidina didelį vaidmenį aprūpinant pasaulį kiaušiniais, paukštiena, daržovėmis, vaisiais ir kitais maisto produktais.

Karas prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Akivaizdu, kad šį pavasarį Ukraina neapsės visų savo laukų ir negaus tokių derlių, kokius turėjo prieš metus. 

JT maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO), Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Komisija jau paskelbė nerimą keliančias šių metų prognozes dėl labai greitai augančių pasaulio maisto, energijos išteklių, kuro, trąšų, pesticidų ir sėklų kainų.

Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

JT generalinis sekretorius įspėjo pasaulio valstybes apie prasidedančią pasaulinę maisto krizę, gresiančią bado ir  socialinių konfliktų bangą daugelyje besivystančių šalių, kurios buvo ir yra priklausomos nuo kviečių bei kitos maistui  gaminti reikalingos žemės ūkio produkcijos importo. 

Klimato kaitos sukeltos sausros Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, pandemija dar labiau gilina prasidėjusią maisto krizę. FAO jau paskelbė šių metų maisto kainų indeksą, jis pasiekė rekordinį 140 punktų rodiklį ir toliau tik augs. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu maisto kainos pasaulyje išaugo maždaug tris kartus. 

Prognozuojama, kad kviečių kaina sieks per 400 Eur už toną. Kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, aliejaus kainos brangs du – tris kartus. Lietuvos žmonės taip pat jau susiduria su smarkiai augančiomis kainomis ir nematyta infliacija.

Ukrainai jau dabar trūksta maisto, jo trūks ir visus šiuos metus. Pasaulio maisto rinkai kils didelių sunkumų, maisto krizė apsunkins Ukrainos atstatymo darbus.

NeatidėliotinasLietuvos politinis uždavinys – padėti Ukrainai jos kovoje už laisvę, užauginant  ir jai trūkstamos žemės ūkio produkcijos. Būtina Lietuvoje užauginti kiek įmanoma didesnius derlius ir  maksimaliai intensyvinti maisto produktų gamybą, dalį jos skirti Ukrainai.

Tai yra ir mūsų kovos už Ukrainos pergalę reikalas. Suprantama, kad nuo ypač didelio maisto kainų augimo, vienų ar kitų maisto produktų trūkumoturime apsaugoti mūsų žmones ir sukaupti  pakankamas  maisto atsargas šių metų rudeniui.Tačiau dalis žemės ūkio produkcijos ir maisto turi būti skiriama Ukrainai. Tai yra be galo svarbus strateginis Lietuvos tikslas, reikalaujantis skubių veiksmų jau dabar, nes pavasario sėja ir viso žemės ūkio sektoriaus veiklos aktyvinimas yra neatidėliotinas Vyriausybės uždavinys.

Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų nukenčia ir Lietuvos įmonės, gaminančios trąšas bei kurą. Akivaizdūs sunkumai ištiko Jonavos „Achemą”, Kėdainių „Lifosą”, su degalų gamybos sunkumais susiduria „Mažeikių nafta”. Tai veikia Lietuvos žemdirbių apsirūpinimą trąšomis bei kuru. Pabrango pesticidai ir sėklinė medžiaga.

Vyriausybė jau dabar privalo skubiai parengti strateginių veiksmų planus, kurie numatytų trumpojo (pirmų trijų- keturių šių metų kovo ir balandžio mėn. savaičių),  vidutinio (gegužės – birželio) ir ilgojo laikotarpio (iki viso derliaus nuėmimo ir sandėliavimo) laikotarpių veiksmus. 

Plane turi būti numatytas skubus akcizo mažinimas žemės ūkyje naudojamiems degalams, skubios PVM lengvatos žemės ūkio veiklai reikalingoms prekėms, pelno mokesčio žemės ūkio subjektams atidėjimai, subsidijos trąšoms ir kitiems išaugusiems ūkininkų kaštams kompensuoti.

Reikia laikinai užšaldyti visus biurokratinius ribojimus bei nereikalingą žemės ūkio subjektų kontrolę, perteklinius nacionalinius apribojimus, iki rudens įšaldyti pievų ir pelkių atkūrimo iniciatyvas, nukelti iki metų pabaigos kai kurias, apsunkinančias žemės ūkio veiklą, naujas iniciatyvas.Jau dabar reikia diegti kuo pigesnę kreditavimo sistemą žemės ūkio subjektams, suderinus su atskirais žemės ūkio sektoriais, teikti jiems skubią paramą pagal jų praktinės veiklos poreikius bei ūkininkavimui padedančias inovacijas, remti išmaniąją melioraciją bei mokslo pasiekimų diegimą.

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Strateginiu tikslu tampa Lietuvos nacionalinio maisto saugumo rezervo padidinimas, PVM lengvatų pagrindiniams maisto produktams taikymas, skubus antiinfliacinių priemonių paketo priėmimas Seime, apsaugant  pažeidžiamas gyventojų grupes, kad jos galėtų apsirūpinti svarbiausiais maisto produktais.

Šiandien Vyriausybės tikslas labai aiškus – pasiekti, kad visi žemės ūkio sektoriai dirbtų maksimaliais pajėgumais, būtų išlaikyti aukšti derlingumo rodikliai ir aukštas kitos žemės ūkio produkcijos efektyvumas. Nedovanotina, kai aukšti Žemės ūkio ministerijos valdininkai teigia, kad žemdirbiai turėtų pasitenkinti mažesniais derliais bei produkcijos gamybos tempais. Tai atspindi visišką valdininkų nesusigaudymą gresiančios maisto krizės akivaizdoje, kaip ir nesuvokimą, kad Lietuva privalo efektyviai padėti tiek sau, tiek ir Ukrainai maisto apsirūpinimo srityje. 

Kylančios maisto produktų krizės akivaizdoje Lietuvos žemės ūkis tampa strateginės svarbos sritimi. Tai būtų mūsų reali pagalba kovojančiai Ukrainai.

2022.03.21; 06:00

Aktualijos

Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas nemano, kad didelė lėšų dalis, skiriama iš ES biudžeto žemės ūkiui bei tiesioginėms išmokoms, yra gerai. Jis taip pat pažymėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda derybose Europos Vadovų Taryboje (EVT) parodė nenuoseklumą, politiškai iškeldamas ūkininkus aukščiau Lietuvos ekonomikos intereso.
 
„Jei žiūrėtume iš Lietuvos ūkininkų perspektyvos, tai yra dalinis laimėjimas, nes numatytas paramos jiems didėjimas, bet nesulyginamas su tomis sumomis, kurias gauna senbuvių šalių ūkininkai. Bet jei žiūrėtume bendrai iš visos ES ar Lietuvos perspektyvos, tai, jog žemės ūkiui bus toliau skiriama maždaug trečdalis viso biudžeto lėšų, o konkrečiai tiesioginėms išmokoms ketvirtadalis, tai nėra teigiamas dalykas.
Įvertinant tai, kad, daugelio analitikų nuomone, šios išlaidos neefektyvios ir kelia socialinio teisingumo klausimų, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę ir kitus šiuolaikinius iššūkius ES, būtų prasmingiau nukreipti ribotas ES biudžeto lėšas tiems dalykams, kurie iš tiesų duoda pridėtinę vertę, prisideda prie visos ekonomikos augimo, o ne tiesiog palaiko aukštesnį tam tikros visuomenės pajamų lygį“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.
 
Jo nuomone, G. Nausėda, sprendžiant, kaip panaudoti ES lėšas, turėtų akcentuoti veiksnius, kurie svarbūs ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui.
 
„Manau, kaip ekonomistas jis supranta, kad ilgalaikiam ekonomikos augimui visų pirma apskritai svarbus bendras Lietuvos produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė, gebėjimas prisitaikyti prie krizių, įskaitant tokias krizes, kaip dabartinė, ar kokia buvo prieš kiek daugiau nei 10 metų, susijusi su finansų krize pasaulyje. O produktyvumo augimas vis labiau priklauso nuo įmonių inovatyvumo. Nepaisant to, kad prezidentas vis prisimena paminėti skaitmenizaciją ar žaliąją ekonomiką, bet kai žiūrime į konkrečius derybų klausimus, atrodo, kad politiškai jam daug svarbesnė parama žemės ūkiui. Tai matau čia tam tikrą nenuoseklumą, atotrūkį, kuris veikiausiai rodo, kad ūkininkai jam, kaip politikos veikėjai, svarbesni nei bendras Lietuvos ekonomikos interesas“, – kalbėjo politologas.
 
Pasak R. Vilpišausko, Lietuva, jei norės prisijungti prie turtingesnių ES šalių klubo, turės susitaikyti su Sanglaudos politikos lėšų mažėjimu.
 
„Sanglaudos lėšų mažėjimas susijęs su Lietuvos ekonomikos augimu. Tai lėšos, siejamos su šalies santykiniu išsivystymo lygiu. Kuo turtingesnė šalis, lyginant su ES vidurkiu, tuo ji mažiau gali pretenduoti į šias lėšas, bent jau toks bendras principas. Jei norime, kad Lietuva taptų turtingesnė, neišvengiamai turėsime susitaikyti su Sanglaudos lėšų mažėjimu ir ieškoti kitų ekonomikos augimo šaltinių. Dabartinės krizės fone Atsigavimo fondo lėšos tampa svarbios, bet daug svarbiau nei konkrečios sumos – tai, kaip lėšos bus panaudotos Lietuvos ekonomikos ilgalaikiam augimuiׅ“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Po derybų taip pat liko neatsakyti keli klausimai: dėl naujų mokesčių įvedimo siekiant finansuoti paskolintą ES Gaivinimo fondo paketą bei, jei to nepavyks padaryti, ar didės šalių narių įnašai į ES biudžetą. Anot politologo, šių klausimų nepavyko išspręsti derybose, todėl jų sprendimas perleistas Europos Parlamentui (EP).
 
„Tai priklausys nuo tolesnių derybų, nes šitie klausimai iš esmės liko neatsakyti ir atidėti vėlesniam laikui. Tikėtina, kad juos aktyviai kels ir EP nariai, kai procesas persikelia į šią instituciją, kur bus svarstomas EVT priimtas susitarimas. Turbūt bus bandoma daugiau įsipareigojimų su galimais finansavimo šaltiniais numatyti“, – sakė jis, pridurdamas, kad dėl vadinamojo plastiko mokesčio ar kai kurių taršos mokesčių gali būti rastas sutarimas, tačiau dėl kitų mokesčių derybos gali užsitęsti.
 
„Daugelis šalių atsargiai žiūri į naujų mokesčių įvedimą, nes tai gali būti papildoma mokestinė našta ES mokesčių mokėtojams arba gali apriboti šalių galimybes pritraukti investicijas, o tokia iki šiol buvo Lietuvos pozicija. Tai, kas dabar sutarta tarp ES šalių vadovų, palieka daugiausiai neatsakytų klausimų būtent dėl įmokų į daugiametį ES biudžetą ir dėl to, kaip bus grąžinamos pasiskolintos Atsigavimo fondo lėšos. Tai tiesiog pripažinimas, kad šie klausimai politiškai buvo tokie sudėtingi, kad į juos galutinai atsakyti nepavyko ir bus ieškoma atsakymų ateityje“, – komentavo R. Vilpišauskas.
 
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.
Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
 
Pagal EVT pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
 
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
 
ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
 
Šalies vadovas pažymėjo, kad, prireikus, Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų, reformoms įgyvendinti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.24; 06:20
Aktualijos

Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas, Rasa Petrauskienė ir Kazys Starkevičius prašo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) pradėti Nacionalinio saugumo strategijos peržiūrą.
 
„Kai kurios šalys jau peržiūri savo strategijas, tarpusavio ekonominę priklausomybę, riboja tam tikrų prekių eksportą tam, kad pirmiausia užsitikrintų vidaus tiekimą, didina rezervus, galvoja apie nacionalinių gamybinių pajėgumų stiprinimą. Kitaip tariant, judama tam tikro ekonominio savarankiškumo arba ekonominio patriotizmo link, kad kritiniais atvejais valstybės turėtų galimybes užtikrinti stabilų būtiniausių ir reikalingiausių išteklių patiekimą. Tai yra svarbūs uždaviniai valstybėms, kurios yra santykinai atviros ekonomikos, tarp jų ir Lietuvai, norinčioms tinkamai suvaldyti ir įveikti tokio ir panašaus masto pandemijas“, – sako L. Kasčiūnas.
 
R. Petrauskienės teigimu, vien tik žinojimas apie maisto rezervą suteiktų visuomenei ramybę ir didesnį pasitikėjimą valstybe. „Jei būtume jį turėję iki šios koronos krizės, tai pirmosios karantino dienos nebūtų sutiktos prekybos centrų apsiaustimi ir anekdotais apie grikius. Daugelis Europos Sąjungos valstybių yra pasiruošusios importo nebuvimui, sienų uždarymui, o Lietuva kritinėse situacijose yra pažeidžiama. Dabartinė situacija, kai dėl COVID-19 plitimo stringa eksportas, valstybinio maisto rezervo kaupimui yra ypatingai paranki, jis padėtų ištverti šį sunkų laikotarpį Lietuvos gamintojams, ypač žemės ūkio sektoriuje, išlaikyti darbo vietas.“
 
„Koronaviruso pandemija ypatingai išryškino žemės ūkio sektoriaus svarbą, nes apsirūpinimas būtiniausiais maisto produktais ekstremalios situacijos sąlygomis yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių. Galima teigti, jog tai tampa nacionalinio saugumo klausimu. Lietuvos žemės ūkis yra pakankamai stiprus ir gali patenkinti ne tik šalies vidinius poreikius, bet ir dirbti eksportui. Pagrindinių maisto produktų, išskyrus kiaulieną, daržoves ir vaisius, šalies maisto pramonės įmonės pagamina viršydamos vidaus poreikį. Todėl dabartinėje situacijoje labai svarbu imtis priemonių, kurios padėtų žemės ūkio sektoriaus dalyviams produktyviai tęsti savo veiklą”, – komentavo Seimo narys K. Starkevičius.
Daugelis valstybių tiek Europoje, tiek kituose žemynuose turi sukaupusios rezervus, kurie leidžia užtikrinti svarbiausių žemės ūkio ir (arba) maisto produktų poreikius net trims mėnesiams.
 
Tačiau, anot konservatorių, Lietuvos  žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiandien valstybės rezerve yra tik miltai ir cukrus. Akivaizdu, kad toks šalies maisto rezervas pagal savo asortimentą yra, jų nuomone, nepakankamas.
 
„Manome, jog vienas iš nacionalinio saugumo prioritetų ir uždavinių yra tinkamo valstybės maisto rezervo kaupimas ir efektyvaus žemės ūkio sektoriaus saugumo užtikrinimas. Valstybės maisto rezervo formavimas turi tapti priemone, stiprinančia žemės ūkio sektorių ir padedančia jam įveikti ekonomines ir finansines problemas, ypač krizių metu. Tai gali apimti tiek būtiniausių maisto produktų gamybinių pajėgumų užtikrinimą, kurie prireikus galėtų būti aktyvuojami ekstremalių situacijų ar krizių metu, tiek galimybes naudotis maisto pasaugojimo paslauga, kai maisto produktų gamyba ar tiekimu užsiimantys ūkio subjektai valstybės užsakymu kauptų reikiamas būtinų maisto produktų atsargas, ir taip būtų garantuojamas nepertraukiamas jų tiekimas visais krizinių ar ekstremalių situacijų scenarijais”, – rašoma Seimo narių išsiųstame rašte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Dainiui Gaižauskui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 05:00
Verslas

Maisto produktai. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas siūlo koreguoti nacionalinio saugumo strategiją, į ją įtraukiant nuostatą, kad valstybė turėtų adekvačių gamybinių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų.
 
Reaguodami į tokį G. Palucko pasiūlymą, kitų partijų atstovai vertino idėją nevienareikšmiškai. Konservatorių teigimu, būtina stiprinti ekonominį patriotizmą ir kalbėti apie savus maisto išteklius bei galimybę juos užsitikrinti, o štai „valstiečių“ manymu, kalbos apie gamybinių pajėgumų užtikrinimą baziniams maisto poreikiams prasilenkia su sveiku protu, nes Lietuva priklauso bendrai ES rinkai. Tuo tarpu liberalai teigė, kad tokia idėja verta diskusijos, tačiau, jų teigimu, pirmiausia reikėtų užtikrinti pajamų srautą gyventojams ir sunkumus patiriančiam verslui.
 
„Kai sienos užsidaro, šalims, nesugebančioms pasigaminti reikiamo maisto kiekio, kyla realus pavojus jo pristigti. Tai yra nacionalinio saugumo reikalas, kad šalis turėtų adekvačių gebėjimų pasigaminti pagrindinių maisto produktų – pieną, mėsą, grūdus ir pan. Kitaip tariant, mūsų žemės ūkis turi tapti nacionalinio saugumo reikalu“, – idėją pristatė G. Paluckas.
Gintautas Paluckas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Socialdemokratų lyderis pažymėjo, kad panašiu keliu suka ir kitos šalys, krizių metu siekdamos užtikrinti maisto tiekimo grandines.
 
„Pasikeitęs pasaulis rodo, kad maisto tiekimo kanalų užtikrinimas yra gyvybiškos svarbos. Mes įsivaizduojame, kad štai maisto galėsime atsivežti iš lenkų, ispanų. Tačiau kas nutiks, jei jiems patiems trūks darbo rankų ar kitos šalys pradės kaupti maisto atsargas? Turime pasirūpinti, kad baziniai šalies poreikiai būtų patenkinti“, – komentavo G. Paluckas.
 
LVŽS lyderis R. Karbauskius siūlymą vadina prasilenkiančiu su sveiku protu
 
Vis dėlto tokiam socialdemokratų lyderio pasiūlymui nepritarė valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, kalbėti apie apsirūpinimo maistu strategiją nėra reikalo, nes Lietuva priklauso vieningai ES rinkai ir egzistuoja bendra žemės ūkio politika.
 
„Ponas Paluckas, matyt, visiškai blogai jaučiasi be kokio nors dėmesio, ir šie pasiūlymai nieko bendro su sveiku protu net neturi. Mes esame bendroje rinkoje, ES strateginis klausimas yra apsirūpinimas maisto produktais. Esame atviroje ES rinkoje, tai kad mums Lietuvoje reikėtų pradėti daryti kažkokią strategiją ir atsiskirti nuo ES, tai čia yra Palucko idėja. Galbūt Paluckas dar pasiūlys iš ES išstoti? Tai reikštų beveik tą patį“, – svarstė R. Karbauskis.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
„Dėl ES tiems, kas mąsto blaiviai, klausimų nekyla. Jeigu mes pradėtume svarstyti, ar išstoti iš ES, o to tikrai nedarysime, tai būtų galima pradėti svarstyti ir tokius pasiūlymus“, – tęsė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis.
 
R. Karbauskis patikino, kad tokie klausimai yra sprendžiami ES mastu.
 
„Yra strategijos, galbūt jas reikia šiek tiek pakoreguoti – dabar ES pieno sektorius patirs labai rimtų problemų, tai į tuos dalykus reikia atsižvelgti: yra intervenciniai pirkimai, kiti instrumentai, juos reikia naudoti. Kad mūsų valstybė – Lietuva pradėtų kažkokią savo politiką vykdyti… Jis (G. Paluckas – ELTA) tikriausiai nelabai supranta, kad mes niekada negautume leidimo vykdyti savo politiką žemės ūkio klausimais, kai yra bendroji ES žemės ūkio politika“, – teigė R. Karbauskis, pridūręs, kad sektoriuje sutrikimų nėra, tiekimai yra vykdomi, tad maisto produktų nepritrūks. Jeigu susidarytų sunki situacija, tvirtino „valstiečių“ lyderis, Europos Komisija bendromis jėgomis ieškotų sprendimų.
 
L. Kasčiūnas kalba apie maisto rezervą: ekonominis patriotizmas turi stiprėti
 
Vis dėlto opozicijos atstovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas G. Palucko siūlymo nevertino taip kritiškai. Priešingai – priminė, kad dar prieš porą savaičių kartu su kolegomis iš Seimo Kaimo reikalų komiteto – Rasa Petrauskiene bei Kaziu Starkevičiumi įregistravo Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo” pakeitimo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamą valstybės maisto rezervo kaupimą bei efektyvų žemės ūkio sektoriaus saugumą šalies viduje.
 
„Malonu, kad ponas Paluckas kartoja mūsų argumentus, tai geras ženklas. Faktas, kad globali situacija parodė, jog pandemijos metu globalios prekybinės grandinės ir priklausomybė nuo tarptautinių rinkų įvairiuose sektoriuose gali tapti silpnybe, kai užsiveria sienos. Dėl to, be jokios abejonės, reikia galvoti apie nacionalinių resursų, pajėgumų stiprinimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Parlamentaro nuomone, reikėtų stiprinti valstybės maisto rezervą, dėl ko jis su kolegomis ir pasiūlė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimus. Tuo tarpu G. Palucko siūlymas užtikrinti maisto gamybinius pajėgumus, teigė L. Kasčiūnas, vertas diskusijos.
 
„Kryptis, kurią Paluckas iškelia kaip diskusiją, yra įdomi ir tikrai svarstytina, tik turime matyti konkretų veiksmų planą – tada būtų galima vertinti, ką jis turi galvoje. Mes negalime nueiti iki planinės ekonomikos reguliavimo – primelžti nustatytą kiekį pieno, prigaminti konkretų skaičių plytų. Šia prasme reikia turėti sveiko proto, kaštus ir naudą analizuoti, bet privalėsime peržiūrėti savo priklausomybę ir tas ekonominis patriotizmas turėtų sustiprėti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
„Turime vertinti ir kai kur mes negalėsime turėti patys – toliau priklausysime nuo bendros europinės rinkos, bet kai kuriuos dalykus mes turime gebėti pasigaminti ir patys“, – patikino politikas.
 
V. Čmilytė-Nielsen: diskusija naudinga, bet pirmiausia turime padėti žmonėms ir verslui
 
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos strategijos neturi likti tik popieriuje.
 
„Laikai dabar neeiliniai ir sprendimų reikia neeilinių, tačiau šiuo atveju aš skeptiškai vertinu. Vienas dalykas, kuris yra svarbus – gali tekti peržiūrėti saugumo strategiją ir akcentus gali tekti sudėlioti šiek tiek kitaip, bet būtent ši idėja man yra nauja, kad taip vienareikšmiškai vertinčiau. Su strategijomis pas mus nėra taip blogai ir popieriuje yra tas pats pagalbos verslui planas numatytas pakankamai detalus, bet ko šiandien trūksta – realių veiksmų. Nė vienas euras dar nepasiekė žmonių kišenių“, – nuostabos neslėpė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.

Jos teigimu, diskusija apie maisto užsitikrinimą gali būti naudinga, tačiau šiuo metu, pasak liberalų lyderės, svarbiausia yra padėti žmonėms atsigauti finansiškai.
 
„Neatmetu to, kad tokia diskusija yra naudinga ir turėtume apskritai būti pasirengę visiems ne tokiems geriems scenarijams, bet vėlgi šiandien, man rodos, labiausiai trūksta pajamų žmonėms. Mes matome, kad Velykas dalis žmonių sutiks tris keturias savaites būdami be galimybių dirbti. Apie tai, man rodos, šiandien yra svarbiausia kalbėti ir valdžios pagalbos labiausiai reikia žmonėms ir verslui – tiems, kuriuos pirmoje eilėje palietė ši pandemija“, – Eltai komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
 
Europos Sąjunga, pasak politikės, taip pat imasi būtinų priemonių krizei valdyti.
 
„Europiniu mastu yra imamasi priemonių, kaip atsakui šiai krizei. Užtikrinama pagalba, parama ir tikrai, matyt, tuo galima remtis“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
 
Apie šalies aprūpinimą maistu pirmadienį užsiminė prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, yra galimybė kaupti valstybės rezervą, pasinaudojant privačių įmonių „pasaugojimo“ paslauga – kai pačios bendrovės kaupia tam tikras maisto atsargas valstybės užsakymu ir taip garantuojamas nepertraukiamas maisto produktų tiekimas „visais scenarijais“.
 
„Tai yra patogu tiek pačiai valstybei, siekiant garantuoti nepertraukiamą maisto produktų tiekimą visais scenarijais, tiek ir pačioms bendrovėms, nes jos gauna papildomi užsakymų. Šiuo atveju – valstybės užsakymų“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:55