Benjaminas Netanyahu. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Jeruzalės teismas prasidėjo nagrinėti bylą, kurioje Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu kaltinamas korupcija.
Teismui vyriausioji prokurorė teigė, kad šalies premjeras „neteisėtai naudojosi“ savo galia, siekdamas žiniasklaidos magnatų paslaugų ir žadėdamas savo pagalbą.
Anot prokurorės Liat Ben Ari, B. Netanyahu piktnaudžiavo „jam patikėta didžiule valdžia ir, be kita ko, reikalavo bei gavo nederamų privilegijų iš pagrindinių Izraelio žiniasklaidos priemonių savininkų, siekdamas pasirūpinti savo asmeniniais reikalais, tarp kurių buvo ir sprendimas siekti perrinkimo“.
B. Netanyahu, kuriam šiuo metu yra 71-eri, yra pirmasis Izraelio istorijoje premjeras, kuriam teko stoti prieš teismą.
Trijose atskirose bylose jis kaltinamas kyšininkavimu, sukčiavimu ir pateisinamų lūkesčių pažeidimu. Prokurorų teigimu, B. Netanyahu sistemingai priimdavo jam skirtas brangias dovanas ir mainais į savo paslaugas stengėsi pagerinti įvaizdį šalies žiniasklaidoje.
Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama padėti pamatus atviros visaapimančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos sukūrimui.
Kultūros ministerija įsitikinusi, kad tokia sistema sujungs atskirai teikiamus duomenis, juos papildys ir tuo padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.
Lietuvoje iki šiol nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius informacijos rengėjus ir skleidėjus.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, žiniasklaidos skaidrumas aktualus visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu peržiūrimos ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įžangoje deklaruojama, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas tiesiogiai susijęs su saviraiškos laisve – demokratinių sistemų kertiniu akmeniu. Visuomenės informavimo priemonių svarba Lietuvoje didėja, todėl procesų, susijusiu su visuomenės informavimo skaidrumu, suaktyvinimas yra būtinas.
Gegužės pradžioje Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas buvo pateiktas suinteresuotų institucijų (ministerijų, komisijų, tarnybų bei asociacijų) pastaboms derinti. Po kelių savaičių Kultūros ministerijoje vykusios diskusijos metu buvo aptartos valstybės institucijų, žiniasklaidos sektoriaus dalyvių pateiktos pastabos ir vertinimai, susiję su minėta teisėkūros iniciatyva. Diskusijoje dalyvavę žiniasklaidos priemonių ir asociacijų nariai bei atstovai pasisakė už biurokratinės ir administracinės naštos mažinimą, išreiškė norą skatinti didesnį duomenų integralumą tarp skirtingų informacinių sistemų ir valstybės registrų.
Su tuo susijęs ir rugpjūčio pradžioje Kultūros ministerijoje vykęs konsultacinis susitikimas su žiniasklaidos sektoriaus dalyviais dėl planuojamos steigti Medijų tarybos. Numatoma, kad tai bus Kultūros ministerijos patariamoji institucija, kuri galėtų prisidėti prie medijų politikos formavimo krypčių nustatymo, taip pat tapti diskusijų platforma visuomenės informavimo srities klausimams aptarti.
Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas planuojamas Seimo rudens sesijoje.
