Žiniasklaidos priemonės

Trumposios naujienos

Cenzūra. Visko pasakyti negalima

Liubliana, rugsėjo 30 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį tsistatydino Slovėnijos naujienų agentūros STA generalinis direktorius, neatlaikęs dešiniojo sparno nacionalistų vyriausybės spaudimo, kuri jau kelis mėnesius neskiria STA priklausančių biudžeto lėšų.
 
„Nedalyvausiu trypiant žurnalistų nepriklausomumą“, – atsistatydinimo pareiškime sakė Bojanas Veselinovičius, aiškindamas savo sprendimą.
 
Kiek anksčiau žlugo Slovėnijos valstybinės žiniasklaidos institucijos „Ukom“ vadovo Urošo Urbanijos ir STA derybos dėl mokėjimų blokavimo nutraukimo.
 
Ministras pirmininkas Janezas Janša, kurį kritikai dažnai kaltina autoritarinio vadovavimo tendencijomis, daugiau ar mažiau atvirai siekia daryti įtaką agentūros, kuriai pagal įstatymą garantuojamas dalinis valstybės finansavimas, pranešimams.
 
Kartu redakcijos vadovybė ir darbuotojai išlaiko žurnalistinį savarankiškumą.
 
Panašiai kaip jo kolega iš Vengrijos Viktoras Orbanas, J. Janša bando kontroliuoti svarbiausias Slovėnijos žiniasklaidos priemones. Neseniai jam pavyko į visuomeninio transliuotojo RTVS direktoriaus pareigas paskirti jį remiantį asmenį.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.10.01; 00:05
Gordijo mazgas

Spynų ryšulys. Slaptai.lt nuotr.

Ukraina pirmadienį užblokavo kelių stambių Rusijos žiniasklaidos priemonių svetaines, taip įgyvendindama dar vieną sankcijų paketą Rusijai, kurią ji kaltina propagandos skleidimu.
 
Ryšiai tarp buvusių sovietinių respublikų smarkiai pablogėjo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir ėmė remti ginkluotus separatistus Rytų Ukrainoje.
 
Sekmadienį paskelbtas prezidento Volodymyro Zelenskio dekretas, kuriuo nurodoma Ukrainoje užblokuoti 12 Rusijos žiniasklaidos organizacijų svetaines.
 
Tarp jų – verslo dienraštis „Vedomosti“, kurį neseniai perėmė Kremliui palankūs redaktoriai, ir, be kita ko, laikraštis „Moskovskij Komsomolec“.
 
Dekretu taip pat nurodoma įšaldyti tų organizacijų vietines banko sąskaitas.
 
Kremlius kritikavo šį žingsnį, apibūdindamas Ukrainą kaip žengiančią „žodžio laisvės užsmaugimo“ kryptimi ir ribojančią „nepageidaujamą ir nepatogią“ informaciją.
 
Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas šį žingsnį apibūdino kaip „galutinį Rusijos žiniasklaidos išvalymą“ iš Ukrainos.
Tačiau „Moskovskij Komsomolec“ vyriausiasis redaktorius Pavelas Gusevas sakė, kad sprendimas „jokiu būdu“ neturės įtakos jų Ukrainos biuro darbui.
 
„Yra modernių būdų, kaip, esant reikalui, apeiti šiuos apribojimus“, – sakė jis Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.
 
Šios priemonės yra tik naujausia Ukrainos sankcijų banga Rusijos įmonėms ir verslininkams.
 
Birželį Kijevas įvedė sankcijas dešimtims asmenų ir įmonių, susijusių su Rusijos gynybos sektoriumi.
 
Vasarį Ukraina užblokavo tris prorusiškus televizijos kanalus. Pasak prezidentūros, taip buvo siekiama kovoti su Kremliaus propaganda.
 
Maždaug 40 mln. Ukrainos gyventojų daugiausia yra dvikalbiai, o daugumos žmonių, gyvenančių šalies rytuose, kur vyksta pagrindinės kovos, pirmoji kalba yra rusų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.24; 08:00
Gordijo mazgas

Socialiniai tinklai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį perspėjo dėl augančios didžiųjų technologijų bendrovių įtakos, nes šios bendrovės esą konkuruoja su ištisomis valstybėmis.
 
Šiuo metu Rusija didina spaudimą užsienio internetinėms bendrovėms, kurios nėra įpareigotos laikytis valstybinės cenzūros, skirtingai nei dauguma šalies viduje registruotų žiniasklaidos priemonių.
 
„Šios bendrovės nėra tik ekonominės milžinės. Kai kuriose srityse jos jau dabar de facto konkuruoja su valstybe“, – virtualioje Pasaulio ekonomikos forumo sesijoje sakė V. Putinas.
 
Rusijos lyderis teigė, esą neaišku, kur yra riba tarp „sėkmingo globalaus verslo“ ir „bandymų savo nuožiūra kontroliuoti visuomenę“.
 
„Matėme tai Jungtinėse Valstijose“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje sausio pradžioje vykusias Donaldo Trumpo šalininkų riaušes Kapitolijuje.
 
Maskva anksčiau šią savaitę apkaltino JAV technologijų milžines kišantis į Rusijos vidaus reikalus per suimto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno palaikymo protestus.
 
Prieš prasidedant protestams Rusijos žiniasklaidos prievaizdas „Roskomnadzor“ nurodė kelioms interneto platformoms, įskaitant „YouTube“ ir „Instagram“, ištrinti pranešimus, kuriuose raginama dalyvauti protestuose.
 
Trečiadienį Rusijos Valstybės Dūmos užsienio kišimosi komiteto pirmininkas Vasilijus Piskariovas tikino, kad socialinio tinklo „TikTok“ padalinio Rusijoje vadovas buvo iškviestas į parlamentą pokalbiui.
 
Pasak jo, „susikaupė klausimų“ apie Kinijoje įsikūrusį socialinį tinklą, pastaraisiais mėnesiais išpopuliarėjo tarp Rusijos jaunuolių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 16:21
Trumposios naujienos

Rusijos parlamento vyresnieji nariai ketvirtadienį pasiūlė atsakyti tuo pačiu į JAV atsisakymą leisti Rusijos finansuojamai žiniasklaidos priemonei RT patekti į JAV Kongresą.

Rusijos politikas Aleksejus Puškovas pasiūlė, kad JAV žiniasklaidos priemonėms būtų draudžiama patekti į abejus Rusijos parlamento rūmus. Rusijos aukštųjų parlamento rūmų Valstybės suverenumo gynimo komiteto pirmininkas Andrejus Klimovas taip pat reikalavo tokio paties atsako. Tačiau, kaip pranešama, draudimas būtų taikomas ne visiems žurnalistams, o tam tikrai masinės žiniasklaidos žurnalistų kategorijai, susijusiai su JAV vyriausybės propagandos skleidimu.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pasirašė įstatymą, nukreiptą prieš Rusijoje veikiančias, tačiau užsienyje įregistruotas ir finansavimą iš užsienio gaunančias žiniasklaidos priemones. Įstatymas leidžia reikalauti užsienio žiniasklaidos priemonių užsiregistruoti Rusijoje „užsienio agentais“.

Tokio žingsnio Rusija ėmėsi po to, kai RT buvo nurodyta užsiregistruoti JAV „užsienio agentu“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.01; 02:30