Kol kas nėra aišku, ar socialinis tinklas „Facebook“ ir jo vadovas Markas Zuckerbergas rimtai žiūri į vartotojų nerimą dėl privatumo, teigia „Facebook“ tyrimą atliekanti Airijos duomenų apsaugos komisijos komisarė Helen Dixon.
Pasak H. Dixon, jos vadovaujama komisija tęs „Facebook“ ir kitų Airijoje Europos būstines įkūrusių JAV interneto milžinų tyrimus dėl galimų duomenų apsaugos įstatymų pažeidimų.
„Tikrai bus bent keli „Facebook“ tyrimai, kurių išvadas turėsime jau artimiausiais mėnesiais. Pamatysime, ar „Facebook“ ir M. Zuckerbergas rimtai žiūri į vartotojų privatumą ir duomenų apsaugą“, – interviu televizijai CNBC sakė H. Dixon.
Paklausta, ar Airijos duomenų apsaugos tarnybos bendradarbiauja su JAV federaline prekybos komisija, kuri, pasak žiniasklaidos, ketina pradėti „Facebook“ tyrimą Jungtinėse Valstijose, H. Dixon patvirtino, kad „pokalbių buvo“.
„Mes visi prie tų pačių klausimų prieiname iš skirtingų teisėtvarkos pusių, bet mūsų tikslai yra panašūs“, – teigė H. Dixon.
Airijos duomenų apsaugos komisija šiuo metu atlieka 11 „Facebook“ tyrimų. Pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), už duomenų apsaugos reglamento pažeidimus įmonėms gali būti skirtoms didžiulės baudos, siekiančios 4 proc. metinių pajamų. „Facebook“ atveju bauda galėtų siekti net 2 mlrd. dolerių.
Iki šiol Airijos tarnybos nėra skyrusios baudų pagal BDAR. Vis dėlto, tikino H. Dixon, „baudos bus skirtos, jei aptiksime pažeidimų“. Tuo pačiu komisarė patikino, kad bauda nėra savitikslė, o svarbiausia – pokyčiai bendrovių privatumo politikoje ir sudaromas precedentas kitoms įmonėms.
„Žinoma, baudos yra svarbios, tačiau jos – tik dalis viso vaizdo“, – sakė H. Dixon. Pasak jos, visuomenė pradeda suprasti visus socialinių tinklų verslo modelio ypatumus.
„Manau, „Cambridge Analytica“ skandalas buvo tas persilaužimo momentas, kai žmonės suprato šio verslo modelio ypatumus ir tai, kaip jų pačių asmeniniai duomenys atneša pelną bendrovėms“, – kalbėjo H. Dixon.
Internetui reikia naujų taisyklių, kad būtų sustabdytas neapykantos kurstymas, apsaugotas vartotojų privatumas ir duomenys bei užtikrintas rinkimų skaidrumas, teigia „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas.
Straipsnyje „Washington Post“ M. Zuckerbergas tikino, kad vyriausybės ir interneto reguliavimo tarnybos turi prisiimti „aktyvesnį vaidmenį“.
„Technologijos sudaro didžiulę mūsų gyvenimo dalį, o tokių bendrovių kaip „Facebook“ atsakomybė yra didžiulė. Kasdien mes priimame sprendimus apie tai, kas yra žalinga, kas sudaro politinę reklamą ir kaip kovoti su sudėtingomis kibernetinėmis atakomis“, – rašė „Facebook“ direktorius.
„Šie dalykai yra itin svarbūs mūsų bendruomenės saugumui užtikrinti. Bet jei dabar pradėtume nuo pradžių, neturėtume prašyti bendrovių priimti šiuos sprendimus savarankiškai“, – tvirtino M. Zuckerbergas.
Pasak jo, reguliavimas reikalingas keturiose srityse: „žalingo turinio, rinkimų sąžiningumo, privatumo ir duomenų perdavimo“.
„Facebook“ kovą susidūrė su kritikos banga po dviejų išpuolių Kraistčerčo mečetėse Naujojoje Zelandijoje, kai teroristas savo išpuolį tiesiogiai transliavo feisbuke. „Facebook“ taip pat kritikuojamas dėl to, kad leido Rusijos „troliams“ į socialinį tinklą įkelti reklamas, kuriomis siekta paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Socialinį tinklą supurtė ir „Cambridge Analytica“ skandalas, kaip bendrovė esą pardavė milijonų vartotojų duomenis trečiajai šaliai.
Trečiadienį socialinių tinklų milžinas pranešė uždraudžiantis baltųjų viršenybės (angl. white supremacy) idėjas palaikantį turinį, o ketvirtadienį įvedė griežtesnes politinės reklamos taisykles, galiosiančias iki Europos Parlamento (EP) rinkimų gegužės pabaigoje.
Markas Zuckerbergas yra Facebook įkūrėjas. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ yra „skaitmeniniai gangsteriai“, kuriems nepavyko kovoti su melagingų naujienų sklaida ir kurie pažeidė duomenų privatumą, tyrimo ataskaitoje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai.
Įstatymų leidėjai 18 mėnesių trukusio technologijų bendrovių ir dezinformacijos tyrimo ataskaitoje taip pat apkaltino didžiausią pasaulyje socialinį tinklą bandant nuslėpti Rusijos kišimosi į rinkimus visame pasaulyje mastą.
„Facebook“ yra kaltinamas dėl nepakankamo atsakymo į Rusijos naudojamas melagingas naujienas ir tikslinę reklamą, kuria siekta paveikti 2016 m. JAV prezidento ir nemažai kitų rinkimų Europoje. „Facebook“ vadovams teko kaltinimai bandant nuslėpti kišimosi į rinkimus įrodymus, kuriuos pateikė „Facebook“ darbuotojai.
Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininkas Damianas Collinsas teigė, kad „Facebook“ tyčia siekė „apsunkinti mūsų darbą, suteikdamas nepilnus, netikslius ir kartais net klaidinamus atsakymus į mūsų užduotus klausimus“.
Pats „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas atmetė tris prašymus atvykti į komiteto posėdį.
„Bendrovėms, kaip „Facebook“, neturėtų būti leidžiama elgtis kaip skaitmeniniams gangsteriams internete, įsivaizduojant, kad jie yra aukščiau įstatymų“, – rašoma 108 puslapių ataskaitoje.
Komitetas taip pat paragino įvesti privalomą etikos kodeksą visoms technologijų įmonėms, kurių priežiūra užsiimtų nepriklausoma Jungtinės Karalystės institucija. Pasak parlamentarų, „Facebook“ turi būti įpareigotas iš platformos išimti „žalingo turinio šaltinius“.
„Rekomenduojame, kad Vyriausybė pradėtų nepriklausomą rinkimų tyrimą, – įskaitant 2017-ųjų JK rinkimus, 2016-ųjų „Brexito“ referendumą ir 2014-ųjų Škotijos referendumą, – ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, kalbant apie užsienio įtaką rinkimams“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Rusija ne kartą neigė besikišusi į 2016 m. „Brexito“ referendumą ir tikino nepalaikiusi nei pasilikimo, nei pasitraukimo iš ES stovyklų.
„Facebook“ atstovas spaudai Karimas Palantas teigė, kad Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės vadovai „pritaria komiteto nerimui dėl melagingų naujienų ir sąžiningų rinkimų“.
„Esame atviri prasmingam bendradarbiavimui ir palaikome komiteto rekomendacijas dėl rinkimų įstatymo reformų“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime sakė K. Palantas.
Tuo tarpu parlamentaras D. Collinsas pareiškė, kad „Facebook“ ėmėsi tik kosmetinių pakeitimų, kuriais siekiama tiesiog atbaidyti reguliuotojus.
„Jie ėmėsi žingsnių, manau, tiesiog atbaidyti reguliuotojus. M. Zuckerbergas neturėtų būti tas, kuris sprendžia, kaip turėtų atrodyti reklama per „Facebook“ rinkimų JK metu“, – BBC radijui sakė D. Collinsas.
Anksčiau parlamento komitetas nustatė, kad „Facebook“ inžinieriai aptiko galimai kenksmingus Rusijos veiksmus jau 2014-aisiais – kur kas anksčiau, nei tai iškilo į viešumą.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad du „Facebook“ pareigūnai, liudiję komitete, „tyčia klaidino komitetą arba buvo tyčia neinformuoti „Facebook“ vadovybės apie Rusijos kišimosi į rinkimus užsienyje mastą“.
JK parlamento komitetas taip pat apkaltino „Facebook“ sprendimą siūlyti „Netflix“ ir kitoms populiarioms programėlėms prieigą prie vartotojų duomenų net po to, kai „Facebook“ sugriežtino savo privatumo taisykles.
Jungtinės Karalystės vyriausybė turi 8 savaites parengti atsakymą parlamentarų tyrimui. Vyriausybė taip pat, tikimasi, kovą pristatys siūlymus, kuriais, teigė D. Collinsas, bus paremtas naujas įstatymas, reguliuojantis socialinių tinklų įmonių elgesį rinkimų metu.
Spaudimas Jungtinei Karalystei auga, nes Vokietija ir Prancūzija jau įvedė taisykles, nustatančias, kaip „Facebook“ gali rinkti vartotojų duomenis, ir įpareigojančias įmonę kovoti su melagingomis naujienomis. Vokietijos konkurencijos tarnyba prieš kelias savaites apribojo duomenų srautus, kuriuos „Facebook“ gauna iš įmonei priklausančių programėlių „Instagram“ ir „Whatsapp“. Tuo tarpu Prancūzija priėmė įstatymus, nurodančius socialiniams tinklams, vykstant rinkimams, išimti kenksmingą turinį.
D. Collinso teigimu, dabar JK parlamentas turės nuspręsti, kokias taisykles įvesti ir kokias bausmes skirti.
„Turi būti įteisintos aiškios teisinės nuobaudos – gali būti baudos, gali būti kažkas rimtesnio“, – BBC radijui sakė parlamentinio tyrimo komiteto pirmininkas.
„Facebook“ pranešė pirmąjį metų pusmetį sugriežtinsiantis politinės reklamos socialiniame tinkle taisykles šalyse, kuriose šiemet vyks rinkimai, taip siekdamas sustiprinti skaidrumą, kurį bendrovė buvo priversta užtikrinti po skandalų Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje.
„Besiruošdami svarbiems šių metų rinkimams visame pasaulyje, tęsiame pastangas užkirsti kelią užsienio valstybių kišimuisi ir suteikiame vartotojams daugiau informacijos apie reklamą, kurią jie mato mūsų socialinėse platformose“, – teigiama „Facebook“ pranešime.
Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje norintieji užsisakyti politinę reklamą turi patvirtinti savo tapatybę ir gyvenamąją vietą. Be kita ko, politinė reklama „Facebook“ šiose šalyse yra saugoma viešoje elektroninėje bibliotekoje iki 7 metų.
„Nušviečiant politinę reklamą, naujienų tarnybos, reguliuotojai, priežiūros institucijos ir žmonės visame pasaulyje gali reikalauti atsakomybės iš reklamos davėjų ir „Facebook“, – teigiama socialinių tinklų milžino pranešime.
Pasak „Facebook“, prieš pat ateinančius rinkimus Nigerijoje ir Ukrainoje nebus leidžiama jokia užsienio subjektų politinė reklama. Indijoje „Facebook“ paleis elektroninę reklamos biblioteką ir reikalaus iš politinės reklamos užsakovų tapatybės patvirtinimo.
Tuo tarpu Europos Sąjungoje „Facebook“ paleis vadinamuosius „skaidrumo įrankius“ prieš pat Europos Parlamento (EP) rinkimus gegužę. Iki birželio pabaigos „Facebook“ tikino suteiksiantis prieigą prie šių įrankių, užtikrinančių daugiau skaidrumo, reklamos davėjams visame pasaulyje.
„Facebook“ pernai buvo priverstas pripažinti, kad „Cambridge Analytica“, politinė įmonė, 2016 m. dirbusi Donaldui Trumpui, pavogė dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų duomenis.
Kai kurie „Brexito“ referendumo kritikai kaltina „Cambridge Analytica“ pasinaudojus pavogtais duomenimis, siekiant pakreipti Didžiosios Britanijos gyventojus pasitraukimo iš ES link.
Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose specialiojo prokuroro Roberto Muellerio D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija tyrime buvo nagrinėjami „Facebook“ vartotojai ir privačios grupės, valdomos Interneto tyrimų agentūros, gerai žinomos kaip Rusijos „trolių ferma“.
Dėl tokio didžiulio nerimo Europos Parlamente ir JAV Kongrese buvo apklaustas net „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas.
Dar viena šalis, kurioje „Facebook“ buvo kritikuotas, yra Brazilija, kurioje, kritikų teigimu, „Facebook“ padėjo platinti dezinformaciją didžiulio sunkvežimio vairuotojų streiko pernai gegužę metu.
Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas, anot Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajanio, yra pasiruošęs asmeniškai liudyti Europos Parlamentui dėl su „Cambridge Analytica“ susijusio duomenų skandalo.
M. Zuckerbergas kiek įmanoma greičiau – gal jau kitą savaitę – atvyks į Briuselį, trečiadienį tviteryje rašė A. Tajanis. „Mūsų piliečiai nusipelno visiško ir detalaus paaiškinimo“, – teigė jis. „Facebook“ vadovas, be kita ko, turėtų susitikti su Parlamento frakcijų pirmininkais.
Europos Parlamentas daug savaičių mėgino įtikinti M. Zuckerbergą liudyti. Šis pradžioje mėgino pasiųsti į Europą savo pavaduotoją Joelą Kaplaną.
Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Cambridge Analytica“ galėjo neteisėtai pasinaudoti iki 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenimis, 2,7 mln. iš jų – ES piliečiai.
M. Zuckerbergas prisiėmė atsakomybę dėl duomenų nutekėjimo skandalo. EPA-ELTA nuotr.
„Facebook“ vadovas liudijimo Kongrese metu prisiėmė atsakomybę dėl milijonų socialinio tinklo naudotojų asmeninių duomenų nutekėjimo ir perspėjo dėl „ginklavimosi lenktynių“ su Rusijos dezinformacijos mašina.
M. Zuckerbergas į JAV įstatymų leidėjų klausimus atsakinėjo beveik penkias valandas. Liudijimo metu „Facebook“ įkūrėjas dar kartą atsiprašė už skandalą, o vėliau susilaukė daug klausimų dėl to, kaip „Facebook“ renka ir saugo žmonių asmeninius duomenis.
„Tai buvo mano klaida ir aš atsiprašau“, – apie neprideramą maždaug 87 mln. naudotojų asmeninių duomenų pasidalijimą su bendrove „Cambridge Analytica“, kuri dirbo Donaldo Trumpo 2016 m. prezidento rinkimų kampanijoje, sakė M. Zuckerbergas.
„Aš įkūriau „Facebook“, aš jam vadovauju ir aš esu atsakingas už tai, kas čia nutinka“, – pridėjo jis.
M. Zuckerbergas pridėjo, kad „Facebook“ nepavyko adekvačiai apsaugoti savo platformos.
„Tai galioja kalbant apie melagingas naujienas, užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus, neapykantos kurstymą, taip pat duomenų privatumą“, – apgailestavo „Facebook“ įkūrėjas.
33-ejų metų vadovas taip pat kalbėjo apie nuolatines problemas, su kuriomis susiduria socialinis tinklas, siekdamas apsiginti nuo Rusijos manipuliacijų rinkimuose JAV ir kitur.
„Rusijoje yra žmonių, kurių darbas – išnaudoti mūsų ir kitas internetines sistemas. Todėl tai yra ginklavimosi lenktynės. Jie šioje srityje vis tobulės, todėl mums taip pat reikia į tai investuoti bei tapti geresniais“, – sakė M. Zuckerbergas.
Paklaustas apie interneto reguliavimo galimybę, M. Zuckerbergas teigė esąs atviras tokiai idėjai, bet tuo pat metu perspėjo, kad per daug sudėtingos taisyklės gali padaryti neigiamą įtaką kylančioms socialinių tinklų įmonėms.
„Manau, kad internetas tampa vis svarbesniu reiškiniu žmonių gyvenime, ir manau, jog mums reikia diskutuoti apie tai, koks reguliavimas būtų teisingas. Reikia būti atsargiems, kad nauja reguliavimo politika dar labiau nesutvirtintų ir taip laiminčių socialinių tinklų kompanijų statuso“, – svarstė M. Zuckerbergas.
Galiausiai, „Facebook“ vadovas, panašu, paliko galimybę, kad ateityje bus galima išvysti ir mokamą socialinio tinklo versiją.
„Tačiau visada turėsime „Facebook“ versiją, kuri bus nemokama“, – patikino jis.
