Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis laišku kreipėsi į Vokietijos vadovus su raginimu nebepirkti rusiškos naftos ir dujų.
 
„Gerbiamasis Prezidente Steinmeier, Gerbiamasis Kancleri Sholz, kiekvieną dieną Ukrainoje prievartaujami, kankinami, šaudomi ar bombomis žudomi žmonės: moterys, vaikai, senjorai. Jų kūnai paliekami pūti gatvėse. Lyg aukščiausio lygio ciniško žiaurumo būtų negana, prie kūnų pritvirtinamos minos“, – į Vokietijos vadovus kreipiasi V. Landsbergis. 
 
„Ir vis tik, kaip ir anksčiau istorijoje – po Aušvico, Belseno, Baby Yaro, po Ruandos, po Kosovo ir Srebrenicos – pasaulis nesiliauja kartojęs „Niekada daugiau“, bet ir nesugeba veikti. Jungtinės Tautos diskredituoja ir žemina pačios save“, – taip pat pažymi jis.
 
Profesorius akcentuoja, kad Europos Sąjunga jau skyrė Ukrainai milijardą eurų, tačiau ta pati Europos Sąjunga moka ne vieną milijardą eurų už Rusijos naftą ir dujas, taip „finansuodama karo nusikaltėlį“.
 
„Kiek dar – šimtų ar tūkstančių – kūnų reiks atrasti po Rusijos barbariškos „specialiosios operacijos“, kiek dar Mariupolių ir Bučų reikia sunaikinti, kad Europos Sąjungos šalių vyriausybės padarytų vieną drąsų žingsnį – atkirstų Kremliaus režimą nuo pagrindinio pajamų šaltinio – dujų ir naftos eksporto?
 
Taigi, jei mes, tardami: „Niekada daugiau“ tai ir manome, laikas veikti yra dabar. Nes alternatyvus neveiksnumas reiškia „Žudyk toliau“, – akcentuoja jis.
Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
V. Landsbergis akcentuoja, kad Vokietija kiekvieną dieną mokėdama už rusišką naftą ir dujas finansuoja Rusijos agresiją Ukrainoje.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Kiekvieną dieną, kai Jūs mokate už rusišką naftą ir dujas, Jūs mokate už Putino tankus, už tai, kad jie siautėtų Ukrainos žemėje. Jūs mokate už tai, kad agresorius ir toliau žudytų, luošintų ir naikintų. Kiekvieną dieną, kai Jūsų vyriausybė delsia parduoti ar perduoti Ukrainai vokiečių ginkluotės, tankų, artilerijos ir šaudmenų, Jūs padedate Maskvos agresijai tęstis“, – pabrėžia V. Landsbergis.
 
„Kiekviena tolesnė karo diena reiškia, kad šimtai moterų, vaikų ir vyrų – žmonių gimusių gyventi taikiai ir laimingai, kaip ir Jūs ir mes – mirs žiauriai, siaubingose kančiose ir skausme, prievartaujami, kankinami ir apleisti“, – taip pat rašo jis.
 
 Todėl profesorius ragina Vokietijos valdžią nebūti Rusijos nusikaltimų bendrininke ir priimti reikiamus sprendimus rusiškos naftos embargui.
 
„Kviečiu, atmeskite neveiklumą, abejingumą, egoizmą ar baimę ir nebūkite šių nusikaltimų bendrininkai. Neleiskite, kad siauri interesai jus paralyžiuotų. Kiekvieną sykį, kai Jūsų valdžia leidžia Rusijos karo nusikaltimų rėmėjams. Vokietijos gatvėse mosuoti karo nusikaltėlių vėliavomis, Jūs įžeidžiate aukų atminimą“, – akcentuoja V. Landsbergis.
 
„Tai turi liautis. Karas ir žudymas turi liautis. Ir jūsų galioje – paskelbti embargą Rusijos naftai ir dujoms. Jūs turite galią uždrausti Rusijos karo nusikaltėlių rėmėjų veiklą ir Rusijos propagandą. Ir teikti Ukrainai reikiamų ginklų. Mūsų draugai vokiečiai – mes pasitikime Jumis, Jūsų sąžine ir morale“, – pažymi de fakto pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas V. Landsbergis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2022.04.14; 08:26

Estijos Respublikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Estija iškvietė Rusijos ambasadorių po pranešimų apie žiaurumus Ukrainoje.
 
Rusijos pajėgų įvykdytas civilių ir vietos gyventojų žudymas Bučoje yra griežčiausiai smerkiamas, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Diplomatui buvo pasakyta, kad šie siaubingi smurto aktai rodo ne tik visišką tarptautinės teisės, bet ir pagrindinių žmoniškumo principų nepaisymą.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.04.05; 07:00

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, vasario 21 d. (AFP-ELTA). JAV žvalgyba teigia, kad po bet kokios invazijos į Ukrainą Rusija panaudos ypač žiaurią strategiją civiliams gyventojams „sutriuškinti“, pirmadienį sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sallivanas.
 
Rusijos įsiveržimas į savo buvusią sovietinę kaimynę – Vašingtonas ir Vakarai įspėja, gali jis įvykti bet kurią dieną – bus „itin smurtinė“ operacija, „tačiau mes taip pat turime žvalgybos duomenų, leidžiančių manyti, kad Rusijos pajėgos panaudos dar žiauresnę brutalumo formą”, NBC News sakė J. Sullivanas.
 
„Tai bus karas, kurį Rusija pradės prieš Ukrainos žmones, siekdama juos represuoti, sutriuškinti, pakenkti“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
 
Jungtinės Valstijos anksčiau perspėjo Jungtines Tautas, kad Maskva yra sudariusi juodąjį sąrašą ukrainiečių, „kurie turi būti nužudyti“ arba sulaikyti po invazijos, sakoma laiške, kurį sekmadienį gavo naujienų agentūra AFP.
Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
 
Vašingtonas turi „patikimos informacijos, kad Rusijos pajėgos greičiausiai naudos mirtinas priemones, kad išsklaidytų taikius protestus ar kitaip atremtų taikų civilių gyventojų pasipriešinimą“, sakoma JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei Michelle Bachelet adresuotoje žinutėje.
 
Prancūzija siūlo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo kolegai amerikiečiui Joe Bidenui surengti viršūnių susitikimą, kad sumažintų įtampą, tačiau, pasak J. Sullivano, galimybės išvengti konflikto menkos.
 
„Tikimybė, kad bus rastas diplomatinis sprendimas – atsižvelgiant į rusų kariuomenės judėjimą – kas valandą mažėja“, – sakė jis ABC News.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.02.22; 07:12

Šiaurės Korėja toliau vykdo viešus žudymus tam, kad įbaugintų piliečius. Kita vertus, egzekucijų kiekis mažėja dėl kylančio tarptautinio spaudimo, praneša AFP.
 
Ilgą laiką Pchenjanas buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas sukelti gyventojų baimę, pasitelkia viešąsias egzekucijas. Šalies vadovas Kim Jong Unas praeityje mirties bausmes yra vykdęs ir vyriausiems patarėjams, taip pat 2013 m. egzekucija buvo įvykdyta ir jo dėdei Jang Song Thaekui.
 
Organizacijų grupės „Transitional Justice Working Group“ atstovai paruošė pranešimą ir apibendrino, kad per kelis dešimtmečius buvo įvykdyta daugiau nei šimtas viešų žudymų.
 
Naujausias jų įvyko 2015 metais. Egzekucijos buvo grindžiamos tokiais neaiškiais kaltinimais kaip smulkių monetų ar karvės vagystės.
 
„Viešojo susidorojimo taisyklės reikalauja, kad trys šauliai paleistų tris ratus šovinių į pasmerktąjį. Iš viso paleidžiamos devynios kulkos“, – sakė Seule veikianti grupė, kuri siekia išryškinti Šiaurės vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus.
 
Tai buvo plačiai paplitęs susidorojimo, ypač su elitu, būdas. Ši praktika buvo „sukurta maksimizuoti visuomenės baimę“, nes žinota, kad gandas apie egzekucijos metodus pasklis po visą šalį.
 
Vis dėlto studija, paremta 610 iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų liudijimais, taip pat parodė, kad Pchenjanas įsisąmonino, jog tarptautiniame lauke yra atidžiai stebimas, ir tai privertė mažinti viešojo susidorojimo praktiką.  
 
„Nuo 2005 pastebima, kad viešos kartuvės išnyko ar bent jau jų skaičius smarkiai sumažėjo. Kai kurie svarsto, kad šį pasikeitimą lėmė tarptautinis spaudimas pabaigti tokią praktiką“, – rašoma pranešime.
 
„Slaptų egzekucijų galėjo ir padaugėti, bet Šiaurės Korėja, atrodo, yra atsargesnė skirdama mirties bausmes, nes siekia įgyti pripažinimą ir normalios šalies statusą“, – teigė Ethanas Shinas, vienas iš pranešimo autorių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.11; 02:00