Žukas

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Darbėnų miestelio šventėje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir sekmadienį, viešėdamas Darbėnuose, pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus, skelbia DELFI.
 
„Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu”, – teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį paskelbė, kad skiria naujus Nacionalinio saugumo, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Komunikacijos grupių vadovus.
 
Vadovauti Nacionalinio saugumo grupei prezidentas skyrė Darių Kuliešių, iki šiol dirbusį šioje grupėje Prezidento patarėju. Švietimo, mokslo ir kultūros grupei nuo liepos 15 d. vadovaus istorikė Jolanta Karpavičienė, ėjusi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotojos kultūrinei veiklai pareigas.
 
Naujasis Komunikacijos grupės vadovas bus paskelbtas liepos mėnesį.
 
Buvęs vyriausiasis Prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jonas Vytautas Žukas vystys privačią veiklą, vyriausioji patarėja švietimui, mokslui ir kultūrai Sonata Šulcė tęs kūrybinį ir mokslinį darbą, o vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių.
 
Šalies vadovas sekmadienį žurnalistams užsiminė, kad bent dviejų iš šių patarėjų sprendimai gali būti susiję su asmeninėmis aplinkybėmis.
„Politika yra toks dalykas, kuris labai sunkiai pakenčia kitų dalykų konkurenciją”, – sakė G. Nausėda, atkreipdamas dėmesį, kad du iš trijų patarėjų turi mažų vaikų, šeimas, o jų darbas Prezidentūroje yra toks alinantis, kad kitiems dalykams sunkiai lieka laiko.
 
Kaip skelbia DELFI, kalbėdamas apie sprendimą dėl V. J. Žuko, šalies vadovas teigė, kad galbūt generolui po darbo kariuomenės vado pozicijoje reikėjo ilgesnio atšalimo laikotarpio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:05
Aktualijos

Susitikimo metu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu aptarė pastarosios savaitės įvykius Irake, kur mokymo misijose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
 
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Vytauto Jono Žuko, Lietuva vienašališkai nesiūlys atšaukti savo karių iš Irako.
 
Pasak V. J. Žuko, dėl savo karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, todėl Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims.
 
Raketomis apšaudytoje Ain al Asado karinėje bazėje iš viso buvo šeši Lietuvos kariai. Antradienį, apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku, Lietuvos kariai kartu su kitų valstybių kariais paliko karinę bazę, nes buvo gauta informacija dėl galimos raketų grėsmės. Balistinių raketų ataka įvykdyta kiek po vidurnakčio. Šiuo metu Irane yra 12 Lietuvos karių, vieni atlieka patarėjo funkcijas, kita dalyvauja kariniuose mokymuose.
Šiuo metu visi karių mokymai sustabdyti.
 
„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. (…) Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl mūsų tarnaujančių karių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumo. Prezidento nuomone, geriausias būdas šiuo metu valdyti situaciją Irake – deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis. Taip pat yra jo sprendimas savarankiškai nesiimti jokių veiksmų ir laukti sąjungininkų sprendimų, kas liečia karių saugumą bei jų perdislokavimą regione“, – teigė V. J. Žukas.
 
Ministras R. Karoblis dar kartą patikino, kad Irake esantys Lietuvos kariai nenukentėjo, ir yra dedamos visos pastangos užtikrinti jų saugumą. Tiek R. Karoblis, tiek L. Linkevičius dar kartą patikino, kad Lietuvos pozicija yra tokia pati kaip ir kitų NATO šalių – JAV pastangos kovoti su terorizmu yra remiamos.
 
R. Karoblis teigė, kad nė vienas karys nepasiprašė būti sugrąžintas į Lietuvą. Ministras sakė, kad vėl sužinojus apie galimą pavojų, Lietuvos kariai gali būti perdislokuojami.
 
„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos tam tikros priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių ir kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.
Tuo tarpu L. Linkevičius teigia, kad prie deeskalacijos proceso galėtų prisidėti ir ES.
 
„Kaip ES galėtų įsijungti į šį derinimo procesą, deeskalacijos procesą kaip potencialus veikėjas. ES turi tam pakankamai ekonominių ir politinių argumentų tą daryti. Įvyko tai, kas įvyko. Raginame susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką (…) Tikimės, kad netrukus apie tai kalbės ir JAV prezidentas“, – sakė L. Linkevičius.
 
Susitarimas su Iranu dėl branduolinės programos, pasak L. Linkevičiaus, šiuo metu nėra veiksnus.  
 
„Faktiškai jis nėra veiksnus šiuo metu. De jure tebeegzistuoja, de facto sunku pasakyti kaip yra“, – teigė L. Linkevičius.
 
ELTA primena, kad anksčiau oficialus Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas pranešė, jog Iranas raketomis smogė mažiausiai dviem JAV naudojamoms karinėms bazėms Irake. Pasak jo, Iranas paleido keliolika raketų į ir Erbilio miesto oro uostą.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė darysianti viską, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.09; 06:18
Aktualijos

Pirmadienio rytą prie Vilniaus į avariją pateko prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Jonas Žukas. Jis išvežtas į ligoninę, pranešė DELFI portalas.
 
Senajame Ukmergės kelyje, ties Aukštųjų Rusokų viensėdžiu, susidūrė automobiliai „Subaru“ ir „Audi“. „Subaru“ vairavo V. J. Žukas.
 
Nukentėjo abu vairuotojai, jie išvežti į ligoninę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.02; 10:57
Žvalgyba

VSD direktorius Darius Jauniškis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas po prezidento Gitano Nausėdos susitikimu su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Dariumi Jauniškiu informavo, kad, apsikeitus žvalgais su Rusija, į Lietuvą buvo grąžinti du piliečiai: Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tomašaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frodė Bergas, kuris perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žiniai.
 
„Šiandien Lietuvos pasienyje įvyko operacija, kurios metu šie Rusijoje kalėję Lietuvos ir Norvegijos piliečiai atvyko į Lietuvą, o Rusijos Federacijai buvo perduoti du jų piliečiai. Džiaugiamės ilga, sudėtinga ir daugybės institucijų darbo pareikalavusia operacija, kurioje asmeniškai buvo įsitraukęs ir Lietuvos prezidentas“, – penktadienį Prezidentūroje sakė V. Žukas, pabrėžęs, jog G. Nausėda šiam reikalui skyrė ypatingą dėmesį.
 
„Ačiū už kantrybę ir pasitikėjimą savo šalimi, kurios pamatinė pareiga – ginti savo žmonių teises ir laisvę. Bet kokia politika netenka prasmės, jei nematome jos galutinio tikslo – žmogaus ir jo artimųjų išgyvenimo“, – pridūrė V. Žukas.
 
Tuo tarpu VSD vadovas D. Jauniškis patvirtino informaciją ir, padėkojęs pareigūnams bei valstybės vadovams, informavo, kad operacija buvo įvykdyta pasienyje.
 
„Apsikeitimas vyko viename iš pasienio kontrolės postų. Ši tarptautinė operacija buvo kruopščiai suplanuota ir įvykdyta patyrusių žvalgybos pareigūnų. Noriu pasakyti jiems daug komplimentų ir didelį ačiū už profesionalumą, už gerai suplanuotą operaciją ir jos įvykdymą“, – kalbėjo D. Jauniškis.
 
„Šis įvykis dar kartą patvirtina, kad Lietuvai rūpi kiekvienas pilietis ir visada bus dedamos didžiausios pastangos ginti ir saugoti savo žmones. (…) Gerbiant Mataičio, Tomašaičio ir jų šeimos narių privatumą, manau, kad daugiau komentuoti būtų tiesiog nemoralu. Apgailestauju, tačiau daugiau ir plačiau atskleisti žvalgybos operacijos detalių, deja, negaliu“, – pridūrė D. Jauniškis.
 
Prezidento vyr. patarėjas Antanas Bubnelis kartu priminė, kad J. Mataitis buvo sulaikytas 2015 m. Kaliningrade ir nuteistas 13 m. laisvės atėmimo bausme, o A. Tomašaitis buvo sulaikytas 2015 m. gegužę Maskvoje ir nuteistas 12 m. laisvės atėmimo bausme.
 
Prezidentas G. Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, penktadienį pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, tarp jų dviem Rusijos žvalgams, taip atverdamas kelią mainams su Maskva, primena ELTA.
 
Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
 
Malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.15; 15:30
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda svečiuojasi Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda per pirmą savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, apsilankymą Rukloje susitiko su Lietuvos ir NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės kariais. Šalies vadovas domėjosi karių gyvenimo sąlygomis, apžiūrėjo, kaip gyvena nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kartu pietavo valgykloje.

Prezidentas susipažino su Ruklos įgulos kariuomenės daliniais – mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko veikla, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės užduotimis. Susitikime aptarė kariuomenės vystymo ir modernizacijos projektų tęstinumą bei glaudesnio bendradarbiavimo su sąjungininkais užtikrinimą.

 „Vakar Valstybės gynimo taryba priėmė svarbius sprendimus, kurie lems mūsų kariuomenės pajėgumų plėtrą artimiausiais metais. Galiu pasidžiaugti, kad vyrauja bendras susitarimas, kad išorinių grėsmių akivaizdoje mes turime elgtis labai atsakingai ir skirti atitinkamą dėmesį savo krašto apsaugai. Lietuva tikrai pasieks 2 proc. BVP karinių išlaidų lygį šiemet ir laikysimės numatyto plano didinti šias išlaidas kitais metais“, – sakė Prezidentas.

Lietuvos ginkluotė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Valstybės vadovas išbandė naująsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Šią vasarą iš šių 88 specialiai Lietuvos kariuomenei Vokietijos kompanijos pagamintų mašinų oficialiai perduotos pirmosios keturios. Visos 88 mašinos bus pristatytos į Lietuvą iki 2021 m. pabaigos.

Per apsilankymą Rukloje dėmesio skirta Vokietijos vadovaujamoms NATO priešakinėms pajėgoms (angl. Enhanced Forward Presence, eFP) Lietuvoje. NATO aukščiausių vadovų susitikime Varšuvoje 2016 m. priimtas sprendimas sustiprinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybinius pajėgumus įsteigiant NATO misiją − priešakines pajėgas.

Šiuo metu rotacijoje bataliono kovinės grupės pagrindą sudaro kariai iš Vokietijos. Mūsų šalyje taip pat dislokuoti Nyderlandų, Čekijos, Norvegijos, Islandijos ir Belgijos kariai. Vizito pabaigoje šalies vadovas stebėjo Lietuvos karių ir NATO priešakinių pajėgų taktines sąveikumo pratybas, apžiūrėjo karinę techniką, bendravo su tarptautinio bataliono kariais.

Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

„Esame dėkingi Vokietijai už lyderystę, užtikrinant visos Europos saugumą, ir už atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui Lietuvoje, kuris tapo neatsiejama mūsų gynybos dalimi. Šios pajėgos mūsų šalyje demonstruoja tvirtą Aljanso narių solidarumą, padėdamos užtikrinti Lietuvos, regiono ir viso Aljanso saugumą“, – po pratybų stebėjimo teigė Prezidentas.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.09.18; 08:00
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visuomenės pasitikėjimas kariuomene yra vienas jos stiprybės pamatinių akmenų, todėl ir aktyvios, pilietiškos visuomenės ir modernios, atviros kariuomenės dialogas yra būtinas mūsų valstybės saugumo garantas, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tauragėje sveikindamas susirinkusius į Kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventę.

Šeštadienio vidurdienį Tauragės miesto centre Garbės sargybos kuopos parodomąja programa, lydima NATO Oro policijos misiją atliekančių Vengrijos naikintuvų skrydžio atidaryta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės šventė. Į miesto centre esantį parką atvyko daug karinės technikos, ginkluotės ir karinės įrangos, kurią šventės lankytojams pristatė Lietuvos ir Lietuvoje dislokuotų NATO sąjungininkų kariai.

Kariuomenės ir visuomenės vienybės šventėje Vilniuje prie Baltojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikiuosi, kad Tauragės gyventojams Lietuvos kariai nesukelia didelės nuostabos, nes mieste įsikūrusi Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa, o kaimynystėje – Sakalinės kaime – dislokuotas Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, tačiau esu tikras, kad tiek Lietuvos ir kitų NATO šalių karių, tiek šiuolaikinės karinės technikos ir ginklų Tauragėje dar nėra buvę. Tai ir buvo vienas iš argumentų pasirenkant pagrindinę kariuomenės ir visuomenės vienybės šventę šiemet surengti būtent Tauragėje“, – apie sprendimą pagrindinei metų šventei pasirinkti Tauragės miestą sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kariniame miestelyje savo ginkluotę, karinę techniką ir įrangą visuomenei pristatė visų rūšių Lietuvos kariuomenės pajėgos, vyko įvairios rungtys ir estafetės, buvo pristatomi tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdai. 

Netoli parko esančiame stadione lankytojus traukė mieste nusileidęs Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“, vyko kariuomenės ir visuomeninių meno kolektyvų koncertai. Lankytojams buvo pristatomos ir istorinės ekspozicijos – nuo XIV a. kario iki Nepriklausomybės kovų ir partizanų laikotarpio ginkluotė ir ekipuotė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19
Aktualijos

Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Kanados kariuomenės vadas generolas Jonathan’as H. Vance’as ir jį lydinti delegacija. 

Ketvirtadienį aukšto rango Kanados pareigūnas buvo iškilmingai sutiktas prie Krašto apsaugos ministerijos, susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku, kitais kariuomenės atstovais. 

„Kanada – reikšminga mūsų regiono saugumo rėmėja. Nors geografiškai esame tolimos šalys, tačiau vertybine ir grėsmių saugumui suvokimo prasmėmis esame labai artimi. Esu dėkingas Kanadai už svarų indėlį į regione įgyvendinamas NATO saugumo stiprinimo priemones ir už kitas dvišalio ir daugiašalio karinio bendradarbiavimo iniciatyvas“, – susitikime su Kanados kariuomenės vadu sakė J. V. Žukas.

Lietuvos kariuomenės atstovai svečią supažindino su šalies kariuomenės pajėgumais, jų vystymo prioritetais ir planais, šalyje planuojamomis tarptautinėmis karinėmis pratybomis ir informacinės erdvės analize. 

Lietuvos ir Kanados kariuomenių vadai lankėsi Antakalnio kapinėse, kur generolas J. H. Vance’as pagerbė žuvusių už Tėvynę Lietuvos karių atminimą padėdamas gėlių prie jiems skirto memorialo. 

Vizitą Lietuvoje J. H. Vance’as baigė apsilankymu Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete, kur susitiko su jo vadu pulkininku Jakobu Sogardu Larsenu, ten tarnaujančiais Kanados karininkais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.02; 18:00
Aktualijos

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, pirmadienį paaiškėjus aplinkybėms, kad pas kariuomenės vadą kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda lankosi su verslo lobistu Valdu Sutkumi, turinčiu su gynybos pramone susijusių interesų, teigia, kad toks G. Nausėdos elgesys yra nederamas ir kenkia kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetui ir tuo pačiu visai kariuomenei.

„Didžiuojuosi ir pasitikiu Lietuvos kariuomene bei jos vadovybe. Labai gerai, kad kariuomene, kaip institucija, pasitiki ir dauguma Lietuvos piliečių. Šį pasitikėjimą verta branginti ir puoselėti, tačiau labai nesolidu ir nederama, kai šiuo visuomenės pasitikėjimu norima pasinaudoti ir spekuliuoti. Kandidatas į Prezidentus, o tuo pačiu ir į Vyriausiuosius ginkluotųjų pajėgų vadus G. Nausėda sąmoningai ar iš nepatyrimo, bet įtraukė kariuomenės vadą į politinę rinkimų kampaniją. Tai nederamas elgesys, nes kariuomenė politikoje nedalyvauja. Paaiškėjusios aplinkybės, kad pas kariuomenės vadą einama kartu su verslo lobistais, taip pat neprideda nei solidumo, nei orumo. Todėl viešai kreipiuosi į kandidatą G. Nausėdą, ragindama jį vengti kariuomenės politizavimo ir nebesinaudoti kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko autoritetu savo rinkimų kampanijoje“, – pabrėžė Seimo narė R. Juknevičienė.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Anksčiau kandidatas G. Nausėda yra viešai pareiškęs apie tai, kad jis norėtų šiuo metu savo pareigas einantį kariuomenės vadą J. V. Žuką matyti savo politinio pasitikėjimo komandoje.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.04.09; 12:44
Aktualijos

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas ketvirtadienį Londone dalyvaus Jungtinės Karalystės vadovaujamose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose (angl. UK-led Joint Expeditionary Force, JEF) dalyvaujančių šalių kariuomenių vadų konferencijoje.

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Joje susitikę Danijos, Estijos, JK, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos kariuomenių vadai išsamiai aptars JEF panaudojimo galimybes, pajėgumų vystymo projektus ir planus, taip pat planuojamą ateinančių trejų metų kovinio rengimo planą. 

Be to, kariuomenių vadai bus supažindinti su balandžio pradžioje planuojamų JEF šalių gynybos ministerijų stalo pratybų sumanymu ir peržiūrės jų scenarijų iš karinės pusės.

Jungtinės ekspedicinės pajėgos – aukštos parengties apie 10 tūkst. karių dydžio daugianacionalinis junginys, skirtas greitai reaguoti į netikėtas krizines situacijas Europoje ir už jos ribų. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, pajėgos gali būti aktyvuojamos, kai spendimą dėl to priima pajėgumus skiriančios valstybės. 

JEF koncepcija skiriasi nuo tarptautinių organizacijų, tačiau jos yra pasirengusios vykdyti tiek humanitarinės paramos, atgrasymo, tiek ir įvairias kovines operacijas pagal NATO standartus ir procedūras. Esant poreikiui šios ekspedicinės pajėgos gali remti Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Organizacijos ir NATO operacijas.

Nuo 2016 m. JEF operaciniame štabe Nortvude (JK) tarnauja Lietuvos karininkas. JEF pasirengime operacijų vykdymui Lietuvos kariuomenę periodiškai atstovauja kuopos dydžio (apie 150 karių) vienetas iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kuris būna priskirtas Danijos kariuomenės kovinei grupei, taip pat karo medikas, priskirtas JK karo lauko ligoninei. Pagal LR Seimo suteiktą mandatą, šiemet JEF veikloje gali dalyvauti iki 190 karių ir civilių.

2015 m. rudenį steigiamąjį susitarimo memorandumą dėl JEF sukūrimo pasirašė septynios šalys – Jungtinė Karalystė, Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai ir Norvegija, o 2017 m. vasarą prisijungė dar dvi – Suomija ir Švedija. 2018 m. birželį JEF šalių gynybos ministrai Londone pasirašė galutinį JEF susitarimo memorandumą, žymintį pilną pajėgų operacinį pasirengimą.

Valentina Gudienė (ELTA)