20-oji Vaižganto premija už publicistikos knygą „Kauno saulė“ skirta filosofui, prozininkui, dramaturgui Arvydui Juozaičiui.
Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, minėdamos Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę Juozo Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę.
Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Liutauras Degėsys ir kt.
Šiais metais Vaižganto premijai buvo pasiūlyta keturiolika kandidatų: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė; Vytautas Čepas; Daiva Grikšienė; Česlovas Iškauskas; Indrė Jonušytė; Arvydas Juozaitis; Aistė Kučinskienė; Jonas Liniauskas; Dovydas Pancerovas; Leonas Peleckis-Kaktavičius; Justinas Sajauskas; Jūratė Sučylaitė; Vidmantas Valiušaitis; Jurga Žąsinaitė.
Į Vertinimo komisiją Rašytojų sąjunga buvo delegavusi Jurgitą Jasponytę-Burokienę, Gediminą Kajėną ir Danielių Mušinską, Žurnalistų sąjunga – Audronę Nugaraitę, Joną Staselį ir Gerimantą Statinį.
A. Juozaitis – filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas, publicistas, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kūrėjas ir iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo narys, Seimo tarybos narys. Daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas ir rekordininkas. Išleidęs per trisdešimt – novelių, esė, publicistikos, dramų – knygų, daugelio pjesių ir filmų scenarijų autorius. Apdovanotas Baltijos Asamblėjos literatūros premija, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Estijos Respublikos Marijos žemės Ketvirtojo laipsnio ordinu, Lietuvos žurnalistų sąjungos Vinco Kudirkos premija, Liudviko Rėzos premija, Ievos Simonaitytės, Juozo Keliuočio, „Varpų“ literatūrinėmis premijomis.
„Kauno saulė“ yra miesto epo, „karo ir taikos“ knyga, – sako autorius, – Rašiau ją ieškodamas naujosios Lietuvos valstybės šaknies, leisdamas tą šaknį. Dabartinės Lietuvos istorija tėra šimto metų, bet kokia nuostabi! Kaip ir kiekviena lemtinga istorija, ji reikalauja tiesaus žvilgsnio ir žodžio. Troškau pamatyti, išgirsti ir aprašyti valstybės stebuklą, pajusti valstybę auginantį miestą. Taip jau yra, kad nūdienos Lietuva gimė Kaune, tad Kaunas – šios istorijos herojus. Miestas, išplėšęs tautą iš nebūties, vertas karo ir taikos epo.
Konkursą religine tema organizuoja Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras (NRTIC) ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (toliau – LŽS), kartu vykdydami projektą “Religinės įvairovės pažinimas ir sklaida Lietuvoje”, organizuoja straipsnių ir fotografijų konkursus.
Konkursų tikslas – prisidėti prie religinės įvairovės pažinimo sklaidos bei žmonių teisės reikšti savo įsitikinimus, religijos laisvės puoselėjimo Lietuvoje. Jo siekis – išrinkti geriausius Lietuvoje skelbtus straipsnius ir fotografijas, susijusius su religinės įvairovės ir žmogaus teisių tematika.
Apdovanojami trys geriausi konkurso darbai. Organizatoriai turi teisę skirti papildomų prizų ir sudėlioti laimėjusiųjų eilę.
Balandžio 4-ąją Seimo spaudos konferencijų salėje rinkosi Druskininkų politikai, žurnalistai, verslininkai, menininkai ir visuomenės veikėjai, kad viešai paskelbtų apie susiklosčiusią teisinio nihilizmo ir demokratijos saulėlydžio situaciją Druskininkuose.
Konferenciją pradėjęs Seimo narys Arvydas Anušauskas sakė: „Druskininkuose iškylančios grėsmės, akivaizdu, ankščiau ar vėliau bus multiplikuojamos ir kitose savivaldybėse, jei joms nebus užkirstas kelias. Kita vertus, toje savivaldybėje matome akivaizdžių įstatymo pažeidimų, buvo pradėti patikrinimai, tačiau generalinė prokuratūra ir kitos šalies teisėsaugos institucijos nerado aplinkybių, dėl kurių pradėtų ikiteisminius tyrimus ir imtųsi ginti viešąjį interesą“.
Pinigų kalba – globali, universali. Ją moka žurnalistas ir taksistas, eskimas ir aborigenas, mažas ir senas. Tiesą sakant, ją suvokia bet kas, turintis bent riešuto dydžio smegenis. Net žiurkės.
Septyniasdešimtųjų pradžioje viename Teksaso koledžų šešios laboratorinės žiurkės Raymondui Battalio ir Johnui Kageliui įrodė, kad geba veikti pagal išskaičiavimą. Eksperimentinėse dėžėse įkurdintos žiurkės išmoko spaudinėti dvi „gėrimų automato” svirtis ir prisikliukinti vieno iš dviejų: gardaus šaknų alaus arba aitraus toniko. Aišku, alus buvo paklausesnis.