L. Linkevičius dalyvauja Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime. URM nuotr.
Šiemet sukanka 5 metai, kai, Lietuvai pirmininkaujant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, buvo vieningai priimta rezoliucija dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose. Šioje rezoliucijoje pareikštas susirūpinimas dėl žurnalistų saugumo yra aktualus ir šiandien, teigia laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius.
Pirmadienį L. Linkevičius nuotoliniu būdu dalyvavo pirmajame Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų susitikime, organizuotame Kanados ir Botsvanos užsienio reikalų ministerijų.
„Kelia nerimą tai, kad taikos metu žurnalistų žūsta daugiau nei karo zonose. Mes smerkiame visus išpuolius, represijas ir smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, kurie yra persekiojami, sulaikomi ar net žudomi ne tik ginkluotų konfliktų, bet ir taikos metu“, – savo pasisakyme teigė L. Linkevičius.
Ministras dar kartą paragino Baltarusijos valdžios institucijas susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš taikius demonstrantus, taip pat žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus, sustabdyti nepagrįstus sulaikymus ir įkalinimus, o teisėsaugos institucijų atstovus, atsakingus už žurnalistų pažeminimą, nedelsiant patraukti atsakomybėn.
Renginio metu taip pat vyko Pasaulinės žiniasklaidos laisvės konferencija, buvo paskelbtas Žiniasklaidos laisvės koalicijos ministrų komunikatas.
Žiniasklaidos laisvės koalicija buvo įsteigta 2019 metų liepos mėnesį Londone. Steigimo iniciatorės – Jungtinės Karalystės ir Kanados užsienio reikalų ministerijos. Lietuva prie šios iniciatyvos prisijungė per koalicijos inauguracinį renginį Londone. Šiuo metu koaliciją sudaro 38 valstybės.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Vėjo jėgainės Žemaitijoje. Slaptai.lt nuotr.
Skandalinga energetika. Pasirodo, tai, kad 2025 m. Lietuva, Latvija ir Estija nutrauks paskutinį elektros energijos ryšį su Rusijos ir Baltarusijos energetine sistema ir galutinai įsijungs į kontinentinės Europos energetinį tinklą, visai nėra toks gėris, kaip kalbama Lietuvoje. „Litovskij kurjer“ teigimu, kitose šalyse toks planas laikomas jei ne skandalingu, tai mažų mažiausia netikėtu. Dėl jo ginčijamasi netgi pačiame Briuselyje! Nesutaria ir Baltijos šalys tarpusavyje. Ir Lenkija baiminasi praradimų, kad energijos srautai iš Lietuvos ir Švedijos sumažins vietinių elektrinių pelningumą…
Esą ir patys lietuviai neslepia, kad projekte dar daugiau klausimų, nei atsakymų, o Europos Sąjungos palaikymas – kol kas irgi visiškai deklaratyvus. Ir šiaip, kvailučiai mes, nes greičiausiai elektros energija galutiniam vartotojui brangs, nukentėsime ekonomiškai. Turbūt greitai pasiprašysime atgal į pigų didžiosios kaimynės glėbį…
Saugokime propagandininkus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidarė Vilniuje tarptautinę konferenciją „Žurnalistų saugumas – nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“, rašo „Litovskij kurjer“. Bet ten dalyvavusiai „Russia Today“ televizijos žurnalistei labai nepatiko ministro žodžiai, kad tokie kanalai, kaip „Russia Today“, neturi nieko bendra su žurnalistika.
Rusai nenusileis. Slaptai.lt nuotr.
„Žurnalistai, dirbantys valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, irgi žurnalistai!“ – skundėsi taip ir neišdrįsusi prisistatyti šios televizijos darbuotoja. Ir pareiškė, kad, jei jau čia konferencija, kurioje svarstomi žurnalistų saugumo klausimai, tai ir „Russia Today“ žurnalistai turi teisę į saugumą. Hm. Gal ji taip subtiliai prašėsi politinio prieglobsčio, o mes, stuobriai, nesupratome?
Oazė ekstremistams. Rusijos opozicionieriaus Viačeslavo Malcevo bendražygis, koalicijos „Naujoji opozicija“ vadovas ir „Rusiško maršo“ organizatorius Jurijus Gorskis, nuo liepos 7 d. buvęs namų arešte, savo feisbuko paskyroje paskelbė pabėgęs nuo KGB, kirtęs ES sieną ir „su švaria sąžine iškeliavęs į lietuviškas žemes“. Apie tai pranešė laikraštis „Obzor“.
Gana neutraliai pranešė. Parašė, kad Gorskis liepos 5 d. buvo sulaikytas įtariant ekstremizmu. Kokiu ekstremizmu – neparašė. Gal audė džichadisto diržą ar, dar baisiau, skatino žmones eiti į gatves ir reikšti savo nuomonę. „Kodėl šitų kontrų Rusijoje nesmaugia, aš nesuprantu“, – po straipsniu piktinasi jokio smurto ir neapykantos neskatinantis komentatorius, kurio IP adresas mūsų saugumui turbūt jau žinomas.
Nemoka skraidyti. Kas čia lojo, kad rusų kariniai lakūnai virš Baltijos skraido nutrūktgalviškai? Štai NATO žvalgybinis lėktuvas praskrido virš civilinio lainerio А–321 tik 150 m atstumu! Ir laineris tas skrido iš Helsinkio į Miuncheną. Tuoj saviškius į Baltiją numuš…
„Primename, kad birželio gale rusų naikintuvas SU–27 nugynė NATO F–16, kai pastarasis virš Baltijos mėgino prisiartinti prie lėktuvo, kuriuo virš Baltijos skrido RF gynybos ministras Sergejus Šoigu“, – kažkaip grėsmingai primena „RuBaltic.ru“.
Prarastoji pramonė. Sovietiniu periodu Baltarusija ir „trys Baltijos seserys“ turėjo panašią ekonomikos struktūrą su aukštosiomis technologijomis aprūpinta sunkiąja pramone, tačiau po SSSR griuvimo ekonominiai keliai išsiskyrė: Baltarusija sukūrė jungtinę valstybę su Rusija ir taip išsaugojo bei modernizavo sovietinį industrinį palikimą, o Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą ir visą stambią pramonę prarado, rašo „RuBaltic.ru“.
Tais senais gerais laikais Baltarusija ir Baltijos šalys buvo pramoninis regionas, pramonė jų ekonomikos struktūroje sudarė per 60 proc. Baltarusija turėjo MAZ, BelAZ, „Atlant“, „Vitiaz“, „Gorizont“. Baltijos šalys – Ignalinos AE, RAF, „Radiotechnika“, VEF, „Punane Ret“. Lietuva, Latvija ir Estija buvo Sovietų Sąjungos Silicio slėnio analogas. Aišku, paveldėtos gamyklos buvo nerentabilios, jas reikėjo modernizuoti, optimizuoti ir t.t., tačiau Baltijos šalys šių pramonės objektu atžvilgiu jokios valstybinės politikos neturėjo.
Tai va. Taip ir gyvenam šiandien – išbadėję, apskurę. Didžiausias eurointegracijos „bonusas“, pasak „RuBaltic“, kad galime laisvai judėti po ES. Rezultatas – pusė darbingų gyventojų pabėgo į kitas ES šalis. Taip pasirašėme sau mirties nuosprendį. O laimingi ir ramūs baltarusiai džiaugiasi ir klesti. Ura.
Vargšai braliukai. Latvijos Seimo valdančiosios koalicijos atstovas Edvīns Šnore lengvai ir žaismingai, oficialiai ir viešai lygino rusus su etėlėmis, nė trupučio nesibaimindamas kaltinimų kurstant rasinę ir nacionalinę nesantaiką, – piktinasi Rusijos naujienų agentūra „RuAn.info“.
Naujienų agentūra neketina atsukti kito skruosto – ilgiausiame straipsnyje cituoja 1935 m. Maskvoje išleistą knygą, kurioje latviai apibūdinami kaip siaubingai nuskurdę, moterys – apsirengusios tik vienu skuduru, kuris vos pridengia nuogybes. Latviai miega ant plikos žemės, valgo vien grikių duoną, raugintus kopūstus ir neraugintus agurkus. O pirmasis latvių kalbos vadovėlis išleistas tik 1868 m. ir rusų kalba. O raštą latviai gavo tik 50 metų anksčiau už čiukčius…
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taikiniai. Turbūt dėl aukščiau cituojamo pasisakymo smarkiai įsižeidė ir „Vesti.lv“: „Didžiuokitės, latviai! Jus paims į karą su Rusija vietoj taikinių!“ Ir cituoja buvusią Latvijos prezidentę Vairą Vikę–Freibergą, kad tik pusė latvių turi intelektą. Esą, nors tiksli citata – pusė Latvijos gyventojų, bet eksprezidentė rusų niekada nelaikiusi žmonėmis…
Siena. Lenkija nori atsitverti nuo Ukrainos siena, – praneša naujieną rusų bendruomenės Latvijoje portalas „baltijalv.lv“. Ups. Paspaudus antraštę paaiškėja, kad ne tik su Ukraina, bet ir Baltarusija. Dar toliau paskaičius – kad ne dėl politinių priežasčių, o dėl kiaulių maro. Bet taip, šaunuoliai, propagandininkai, reikiama mintis vienoje kitoje galvoje jau gyva…
Pulkininkas. Ukrainos kontržvalgyba sulaikė Donbaso kovotojų instruktorių pulkininką Valerijų Gratovą, praneša „Gordonua.net“. Rusų pulkininkas su padirbtu Ukrainos pasu keliavo į nepripažintą Prisdniestrę, kad ten užimtų vadovaujanti postą.
Gratovas sulaikytas specialiosios operacijos metu. Jis jau ne pirmą kartą ketino nukeliauti į Pridniestrę su padirbtu pasu, apsimetęs į akis nekrentančiu pensininku, kukliu darbo veteranu.
Vilniuje pirmadienį rengiama tarptautinė konferencija „Žurnalistų saugumas – nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“.
Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje rengiamoje konferencijoje ketinama įvertinti žurnalistų saugumo padėtį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) regione ir aptarti naujus iššūkius, kylančius žurnalistų darbe – propagandą, neapykantos sklaidą internetinėje žiniasklaidoje, suvaržymus socialinėje žiniasklaidoje, informacinių šaltinių apsaugą, darbą konfliktų zonose, moterų žurnalisčių saugumą ir kitas grėsmes.
Konferencijos svečius sveikins užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Europos žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Rikardas Gutjeresas (Ricardo Gutierrez), ESBO pirmininkaujančios Austrijos specialusis atstovas ambasadorius Kristijanas Štrohalas (Christian Strohal), kiti aukšti ESBO pareigūnai.
Pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos ekspertai, žurnalistai, užsienio šalių diplomatai, parlamentarai, akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai.
Konferenciją rengia Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir ESBO atstovo žiniasklaidos laisvei biuras kartu su Kultūros ministerija ir Frydricho Eberto (Friedrich Ebert) fondu.
