Stokholmas, lapkričio 22 d. (ELTA). Švedijos saugumo policija (Säpo) antradienio rytą surengė operaciją Stokholmo rajone ir sulaikė du asmenis, įtariamus šnipinėjimu, praneša portalas SVT.
„Operacija vyko pagal planą. Mes ją surengėme anksti rytą. Mums padėjo tiek policija, tiek ginkluotosios pajėgos“, – sakė žurnalistams Fredrikas Hultgrenas Fribergas iš Säpo spaudos tarnybos.
Pasak jo, vienas iš sulaikytųjų įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir neteisėta žvalgybine veikla prieš užsienio valstybę, kitas – bendrininkavimu. Per operaciją taip pat buvo atliktos kratos namuose, poėmiai ir apklausos.
Savo tinklalapyje Säpo rašo, kad ši byla nesusijusi nė su viena kita iš dabar tiriamų bylų.
„Saugumo policijos misija – ginti Švediją ir demokratiją. Mūsų šalis neturi būti platforma neteisėtai žvalgybinei veiklai tiek prieš Švediją, tiek prieš kitas užsienio valstybes“, – pabrėžė F. Hultgrenas Fribergas.
Penktadienį Stokholmo apygardos teismas patenkino prokuratūros prašymą pratęsti suėmimą žmogui, įtariamam šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pranešė teismo atstovai.
„Apygardos teismas prokuroro prašymu šiandien priėmė sprendimą dėl žmogaus, įtariamo neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją, suėmimo pratęsimo. Kaltinimai bus pateikti pirmadienį, kovo 18 d. Posėdis paskirtas 15 valandą“, – sakoma pranešime.
45 metų švedas įtariamas „neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją“. Jis buvo sulaikytas vasario mėnesį per susitikimą restorane Stokholmo centre. Švedijos saugumo policijos (SAPO) pareigūnų nuomone, jį užverbavo Rusijos specialiųjų tarnybų agentas, „dirbęs diplomatinėje priedangoje“. Spėjama, kad sulaikytasis šnipinėjo bent jau nuo 2017 metų. Jeigu jo kaltė bus įrodyta, jam gresia nuo šešių mėnesių iki ketverių metų kalėjimo.
Vyras neigia savo kaltę. Jis dirba Švedijoje aukštųjų technologijų srityje su informacija, kuri, pasak SAPO atstovų, domina užsienio šalių žvalgybininkus. Kaip pranešė leidinys „Dagens Nyheter“, jis turi keturis vaikus, gimė Švedijoje ir yra jos pilietis.
Vyras turi savo bendrovę, kuri rengia informacijos perdavimo modeliavimo, mobiliųjų telefonų programavimo ir kompiuterių virusų modeliavimo projektus. Be to, jis dirbo mokslinį darbą ir skelbė straipsnius mokslo žurnaluose. Anksčiau buvo nuteistas lygtinai už užpuolimą.
Imdamasi atsakomųjų veiksmų, Rusija iš šalies išsiuntė Slovakijos diplomatą, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Tokio žingsnio Rusija ėmėsi po to, kai Slovakija iš šalies išsiuntė Rusijos diplomatą, kaltindama jį šnipinėjimu.
Praėjusią savaitę Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis pranešė, kad jo šalis išsiuntė Rusijos diplomatą, nes jis „vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO.”
„Nedraugiški veiksmai visada iššaukia proporcingas atsakomąsias priemones“, – ketvirtadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Atstovė tvirtino, kad, prieš imdamasi veiksmų, Slovakija turėjo pranešti Rusijai apie šnipinėjimą.
„Apgailestaujame dėl šio nedraugiško Slovakijos žingsnio, kuris prieštarauja mūsų dvišalių santykių tradicijoms“, – teigė M. Zacharova.
Slovakijos užsienio reikalų ministerija nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš šalies. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė žinybos spaudos sekretorius Borisas Handelis.
„URM nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš Slovakijos fakto, – pabrėžė jis. – Nebus komentarų ir dėl (šio incidento) detalių“.
Apie Rusijos diplomato išsiuntimą trečiadienį žurnalistams pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis. Anot jo, Rusijos diplomatas buvo išsiųstas lapkričio 22 d. „remiantis informacija, gauta iš karinės žvalgybos“, jis „buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kadangi vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO“.
„Slovakija atliko (išsiuntimo) procedūrą jos neviešindama. Žinoma, apie tai informuotos visos NATO valstybės. Buvo tikimybė, kad visuomenė vis tiek sužinos šią informaciją. Todėl aš nusprendžiau, kad reikia oficialiai informuoti jus (žurnalistus) apie tai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.
Rusijos ambasada Bratislavoje atsisakė komentuoti Slovakijos premjero pareiškimą.
Čekijos žvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad, jos duomenimis, Rusijos ir Kinijos diplomatai 2017-aisiais Čekijoje suaktyvino šnipinėjimo veiklą. Tam sąlygas sudarė didelė Rusijos ambasados Prahoje ir bemaž neriboti Kinijos finansiniai ištekliai.
„Kinijos šnipų po diplomatine priedanga žvalgybinės veiklos Čekijoje ir iš Kinijos vadovaujamos žvalgybinės veiklos prieš taikinius Čekijoje intensyvumas pastebimai išaugo“, – konstatuojama pirmadienį Čekijos saugumo informacijos tarnybos paskelbtoje ataskaitoje apie 2017 metus.
Ataskaitoje priduriama, kad Kinijos šnipai per Čekijoje veikiančias organizacijas siekia suskaldyti Europos Sąjungą. Ypač didelį dėmesį jie esą skiria Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijoms bei ekonominiam ir moksliniam šnipinėjimui.
„Kinija turi beveik neribotą kapitalą, kurį gali pasiūlyti užsienio įmonėms mainais į prieigą prie intelektinės nuosavybės“, – sakoma dokumente.
Kalbant apie Rusiją, jos strategijos tikslas – pakirsti NATO ir ES, silpninant jos nares po vieną.
„Rusijos diplomatinės misijos dydis ir didelė žmonių, turinčių sąsajų su Rusijos žvalgybos tarnybomis, infiltracija padidina rizikas, susijusias su Čekijos piliečių, konkrečiai – politikų ir valstybės tarnautojų, neapdairumu“, – sakoma ataskaitoje.
Kaip neretai Kremliaus pasitelkiami šnipinėjimo instrumentai dokumente išskiriami dezinformaciją skleidžiančios interneto svetainės ir Rusijos investuotojų vykdomas Čekijos įmonių supirkimas.
Dabartinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino žvalgybinė veikla Rytų Vokietijoje buvo susijusi su nelegaliu šnipinėjimu, praneša naujienų agentūra TASS.
V.Putinas tai atskleidė interviu Rusijos TV laidai „Naujienos šeštadienį“. Interviu fragmentas buvo panaudotas siužete apie Rusijos išorinės žvalgybos tarnybos 95-metį.
„Visas mano darbas Sovietų Sąjungos žvalgyboje buvo susijęs ne šiaip sau su Išorinės žvalgybos tarnyba, o būtent su nelegaliu šnipinėjimu“, – sakė V.Putinas.
Jis taip pat teigė, kad atsisakyti savo gyvenimo ir artimųjų bei ilgiems metams išvykti iš šalies gali ryžtis ne bet kas, o tik išrinktieji.
Vidinis įsitikinimas ir/arba nuomonė nei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso, nei Baudžiamojo proceso kodeksuose, nei Operatyvinę (žvalgybinę ar kontržvalgybinę) veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose niekada nebuvo ir nėra priskiriami faktinių duomenų arba įrodymų kategorijoms ir nėra pripažįstami įrodymais, kurių pagrindu aplamai galėtų būti priimtas koks nors sprendimas.
Dėl šios priežasties neišvengiamai atkreiptinas dėmesys į keletą svarbių momentų. Visi be išimties asmenys, atsakingi už teisingą sprendimų priėmimą savo vidinius įsitikinimus konkrečioje vertinimo situacijoje privalo ir privalėtų susiformuoti tyrimo proceso metu neginčytinai pagrįstai ir teisėtai nustatytų faktų, faktinių aplinkybių, neabejotinai patikimų šaltinių pateiktų pagrįstų duomenų, bei teismo proceso ar kitokio informacijos duomenų tyrimo metu kruopščiai ir visapusiškai patikrintų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių arba paneigiančių konkrečias, nagrinėjamo klausimo sprendimui esmingai reikšmingas faktines aplinkybes bei faktus.
Žozefina Beiker (Josephine Baker, 1906 – 1975) – amerikietė, užsiiminėjusi žvalgybine veikla prieš vokiečius Prancūzijoje antrojo pasaulinio karo metais.
Kilusi iš Sent-Luiso, trečiajame dešimtmetyje ji buvo viena iš žymiausių juodaodžių žvaigždžių Brodvėjaus scenoje. Triukšmingai debiutavusi Paryžiuje 1925 metais, Žozefina Beiker pasiliko Prancūzijoje ir 1937 metais jai buvo suteikta Prancūzijos pilietybė.
Kai 1939 metų rugsėjį Prancūzija paskelbė karą Vokietijai, Žakas Abtey (Jak Abtey), Prancūzijos karinės žvalgybos tarnybos (Antrasis biuras) Paryžiaus kontržvalgybos skyriaus viršininkas, užverbavo Ž.Beiker, ir ji tapo jo slapta informatore (kaip ir vokiečiai, prancūzai tokius nesavanaudiškus agentus vadino „garbės agentais“). Iš pradžių Ž.Abtey rimtai būgštavo, kad amerikietė iš tikrųjų gali būti dviguba agentė, kaip legendinė Mata Hari. Bet Ž.Beiker jį užtikrino, kad yra pasirengusi dėl Prancūzijos paaukoti gyvybę, jeigu to prireiks.
Oficialiai Karinės žvalgybos organizacija JAV kariuomenėje galutinai sukurta 1885 –aisiais metais. Viskas prasidėjo nuo to, kad tik ką paskirtas karo ministras uždavė kažkokį nekaltą klausimą apie užsienio ginkluotąsias pajėgas ir sužinojo, kad jo pavaldiniams apie jas absoliučiai nieko nežinoma.
Kad daugiau nepakliūtų į tokią keblią padėtį, karo ministerijoje buvo įsteigtas padalinys, skambiai pavadintas Karinės informacijos valdyba (Military Information – MI). Kaip organizacija naujoji tarnyba priklausė generolo adjutanto štabui ir iš pradžių joje buvo tik du bendradarbiai (karininkas ir sekretorius). Jų pareiga buvo analizuoti laikraščių pranešimus ir medžiagą, gaunamą iš valstybės departamentų bei kitų šaltinių. (Tuo metu JAV KJP jau veikė prieš trejus metus įkurta Jūrų žvalgybos valdyba).
Jungtinėse Amerikos Valstijose – dar vienas žvalgybinis skandalas. Federalinių tyrimų biuro (FTB) agentai demaskavo naują Rusijos agentų tinklą.
Tik šis, naujasis, nė kiek nepanašus į garsiosios Anos Čapman grupės šnipų – nelegalų – veiklą. Naujasis tinklas specializavosi vogdamas iš JAV mikroschemas, reikalingas Rusijos pramonei. Mat Rusija tų schemų, kaip dabar aiškėja, pati pasigaminti jau nebesugeba.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt pateikia dvi užsienio spaudoje pasirodžiusių straipsnių apie šį konfliktą santraukas.