Moldovoje tūkstančiai protestuotojų reikalavo pirmalaikių parlamento rinkimų. EPA-ELTA nuotr.

Tūkstančiai Moldovos gyventojų sekmadienį protestavo prie nacionalinio parlamento pastato sostinėje Kišiniove, reikalaudami Rusijos remiamos vyriausybės atsistatydinimo ir naujų parlamento rinkimų.
 
Moldovos naujai išrinkta provakarietiška prezidentė Maia Sandu paragino žmones protestuoti, kai dabartiniam prezidentui Igoriui Dodonui ištikimi įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo už tai, kad Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos (šalies žvalgybos agentūros) kontrolė būtų perduota iš prezidento parlamentui.
 
M. Sandu sekmadienį kreipdamasi į protestuotojus sakė, kad „pirmalaikiai parlamento rinkimai yra neišvengiami, o trumpiausias kelias tai pasiekti – atsistatydinant vyriausybei.“
Maia Sandu. Igoris Dodonas. EPA-ELTA nuotr.
 
„Šiandienos protestas nėra susijęs su ideologiniais ar politiniais partijų skirtumais, tai greičiau piliečių, kuriems įkyrėjo korupcija ir kurie nori geresnio gyvenimo, protestas“, – teigė išrinktoji prezidentė M. Sandu, kuri pasisako už glaudžius santykius su Europos Sąjunga (ES).
 
M. Sandu prezidentės pareigas perims gruodžio 24 d. Lapkričio viduryje vykusiuose prezidento rinkimuose M. Sandu įveikė I. Dodoną, kurį atvirai parėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 12:00

Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė

Vokietijos valdžia 2019 m. identifikavo daugiau nei 32 200 dešiniojo sparno ekstremistų, skelbiama ataskaitoje, pranešė „Deutsche Welle“.
 
Ekstremistų skaičiaus augimas gali būti susijęs su tuo, kad pareigūnai pirmą kartą įskaičiuoja ir su kraštutinės dešinės AfD partija susijusias grupes.
 
2019 m. aktyvių dešiniojo sparno ekstremistų rodikliai Vokietijoje išties išaugo, pirmadienį pranešė Berlyne įsikūręs laikraštis „Tagesspiegel“.
 
Vokietijos federalinė vidaus žvalgybos tarnyba (BfV) ir valstybiniu lygmeniu veikiančios žvalgybos agentūros šiemet identifikavo daugiau nei 32 200 ekstremistų, praneša laikraštis, remdamasis saugumo šaltinių surinkta informacija.
 
Šis rodiklis yra trečdaliu didesnis už 2018 m. rodiklius – tais metais užfiksuota 24 100 į dešiniojo sparno ekstremistų tinklą įsitraukusių asmenų.
 
Viena iš padaugėjimo priežasčių yra tai, kad BfV šiemet įtraukė ir su partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susijusias grupuotes, pirmą kartą jos laikomos ekstremistinėmis.
 
Šių metų sausį dėl įtarimų ekstremizmu BfV nusitaikė į AfD kraštutinės dešinės frakciją, žinomą kaip „Der Flügel“ („Sparnas“), bei partijos jaunimo grupę „Junge Alternative“ („Jaunoji alternatyva“).  
 
Pasak laikraščio „Tagesspiegel“, valdžios pareigūnai į dešinės ekstremistų sąrašą įtraukė 7 000 „Sparno“ narių ir 1 000 „Jaunosios alternatyvos“ narių.  
 
Sausį BfV taip pat paskelbė, kad sustiprintas abiejų su AfD susijusių grupių stebėjimas, siekiant išsiaiškinti, ar jos nekelia grėsmės konstitucinei tvarkai.
 
Šis sprendimas reiškia tai, kad BfV gali kaupti asmeninius AfD grupių duomenis ir pasitelkti slaptus informatorius bei kitus žvalgybos metodus informacijai rinkti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.17; 06:19

Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mazjeras (Thomas de Maiziere) patvirtino, kad, suėmus terorizmu įtariamą sirą, buvo užkirstas kelias „dideliam teroristiniam išpuoliui Vokietijoje“. Jis pabrėžė, kad dėl besitęsiančios islamistinio terorizmo grėsmės saugumo tarnybos, „jei reikės, veiks ryžtingai ir nuosekliai“.

Anot ministro, visi atliko „puikų darbą“. „Aš dėkoju žvalgybos agentūros darbuotojoms ir darbuotojams, kriminalinei policijai, specialiesiems šalies ir federalinių žemių daliniams, taip pat teisėsaugai, kurie kiekvieną dieną rūpinasi mūsų saugumu“, – kalbėjo T. de Mezjeras.

Jau antradienio rytą Vokietijos prokuratūra paskelbė, kad suimtas 19-metis Jamenas A. (Yamen A.), kuris įtariamas „Vokietijoje planavęs islamistinį išpuolį panaudojant labai galingus sprogmenis ir jam jau buvęs konkrečiai pasirengęs“.

Jaunas vyras jau seniai buvo stebimas tarnybų. Jis esą jau liepą apsisprendė Vokietijoje detonuoti sprogmenis, „kad nužudytų ir sužeistų kuo daugiau žmonių“. Nuo liepos jis pradėjo ieškoti komponentų ir cheminių medžiagų sprogmeniui pasigaminti.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.01; 00:01

Tom Hamburger, Ellen Nakashima / The Washington Post

„Aukšto rango Hilari Klinton štabo valdininkas apkaltino Rusijos vyriausybę dirigavus JAV demokratų partiją diskredituojančių duomenų publikavimui, kad paremtų respublikoną Donaldą Trampą – ir kai kurie informacijos saugumo ekspertai su tuo sutinka“, – sakoma  laikraščio The Washington Post straipsnyje. Kibernetinė žvalgyba

„Jeigu kaltinimai teisingi, pasak analitikų, tai bus pirmas precedentas, kai rusai aktyviai stengėsi paveikti rinkimus tokiu būdu“, – rašo žurnalistai Tomas Hamburgeris ir Elen Nakašima.

„Kol kas sensacingiausias to susirašinėjimo atradimas tai, kad lyg ir bešališko Demokratų partijos Nacionalinio komiteto valdininkai iš tikrųjų padėjo Klinton per pirminius rinkimus, – praneša žurnalistai. – Laiške, kurį gegužės 5 dieną parašė vienas partinis valdininkas Nacionalinio komiteto ryšių direktoriui Luisui Mirandei, išsakoma prielaida, kad partija gali padėti Klinton, keldama pasitikėjimo Sandersu klausimą. Kiti laiškai apskritai menkina Sandersą ir demonstruoja palankumą Klinton“.

Tie laiškai įsiutino Sanderso šalininkus, kurie ne kartą kaltino Nacionalinį komitetą nederamai remiant Klinton kampaniją per pirminius rinkimus. Epizodas privertė atsistatydinti Demokratų partijos Nacionalinio komiteto pirmininkę Debi Vaserman-Šulc, sakoma straipsnyje.

Susirašinėjimą Twitter‘yje penktadienį paskelbė WikiLeaks. „Sekmadienį Mukas (Klinton štabo vadovas) ir kiti pastebėjo, kad Trampas savo kampanijoje laikosi pozicijų, kurios dera su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažiūromis. Jis pateikė neseną Trampo pasisakymą apie NATO (kad jis gali neremti tų šalių-narių, kurios neįnešė savo finansinės dalies) kaip ženklą, kad respublikonų kandidatas laikosi Putinui naudingos pozicijos“, – sakoma publikacijoje.

Kibernetinio saugumo ekspertai pareiškė, kad, sprendžiant iš visko, penktadienį WikiLeaks‘o paskelbtą susirašinėjimo talpyklą prieš slaptumą kovojančiai organizacijai perdavė Rusijos žvalgyba. „Grupė, pasivadinusi Guccifer 2, praeitą mėnesį prisiėmė atsakomybę už įsilaužimą į Demokratų partijos Nacionalinį komitetą“, – nurodo The Washington Post žurnalistai.

Programinio valdymo užtikrinimu kibernetinėje žvalgyboje užsiimančios kompanijos Threat Connect vyriausiasis bendradarbis informacijos reikalams Ričardas Bargeris papasakojo: „Remdamiesi savo analize mes padarėme tvirtą išvadą, kad Guccifer 2 susijusi su Rusijos informacinės veiklos kampanija, taigi ji nėra nepriklausoma rumunų įsilaužėlė, kaip pati sako“.

Maiklas Dž. Vikersas, 2011–2015 metais buvęs gynybos ministro padėjėjas specialiosioms operacijoms, pareiškė, kad rusų mėginimas paskelbti informaciją prieš rinkimus JAV, tikriausiai, neregėtas, perduoda žurnalistai.

Kaip pasakojo buvusi Nacionalinės žvalgybos tarybos ekspertė Rusijos klausimais Fiona Hil, susirašinėjimo paskelbimas WikiLeaks‘e visuotiniam pasiskaitymui atitinka jos įsivaizduojamą Putino ir Rusijos žvalgybos modus operandi (veikimo būdą).

„Rusijos ambasados valdininkai neatsakė į prašymą pakomentuoti šių kaltinimų. Anksčiau Rusijos pareigūnai neigė bet kokias sąsajas su įsilaužimu“, – sakoma The Washington Post publikacijoje.

Buvęs Nacionalinės žvalgybos tarybos analitikas Judžinas Rumeris, palikęs savo postą 2014 metais, teigė: jei kaltinimai teisingi, be abejonės, pasekmės sukels nerimą“, – cituoja leidinys.

„Viena iš galimybių – rusai mėgina kokiais nors būdais paveikti rinkimų rezultatus ir, galimas dalykas, prastumti Trampą, pastatant Klinton į komplikuotą padėtį. Jeigu taip yra, sakė Rumeris, „tai jie nesupranta Amerikos vidaus politikos, manydami, kad gali paveikti rinkimų rezultatus šalyje, kurioje yra 300 mln. gyventojų, kur milijardai išleisti rinkiminei kampanijai, šalyje, kur egzistuoja laisva spauda“.

Kita tikimybė – kad tai dalis informacinio karo, kuris aprėpia kompromituojančių medžiagų spausdinimą, to, ką rusai vadina „kompromatu“, pabrėžiama publikacijoje.

„Rusai leido suprasti, kad, jų nuomone, už „Panamos dosjė“, kur yra Putinui nepatogių medžiagų, publikavimo stovi JAV. Jiems sugadino nuotaiką olimpinis dopingo skandalas, kuris irgi, jų nuomone, išpūstas Vakarų žvalgybos agentūrų“, – rašo straipsnio autoriai.

Hamburgeris ir Nakašima nurodo, kad Rusija jau kišosi į rinkimus kitose šalyse. „Antai, 2004 metais Ukrainoje Rusijos programišių grupuotė, besivadinanti Kiber Berkut, pareiškė, kad sulaužė ir sugadino Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo elektroninę sistemą prieš tris dienas iki rinkimų.

Analitikai tą ataką priskyrė GRU, vienai iš tų Rusijos karinės žvalgybos agentūrų, kurios, kaip manoma, įsilaužė į Demokratų partijos Nacionalinį komitetą“, – pranešama publikacijoje.

Informacijos šaltinis: The Washington Post.

2016.07.27; 16:49