Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Grupė laikinų politikų apkaltino Kazį Škirpą antisemitizmu. Antisemitizmas demokratinėse valstybėse, kaip toks, jei nepasireiškia neapykantą kurstančiais žodžiais ar veiksmais, o pasireiškia tiesiog noru nedraugauti su semitais, nėra baudžiamas. Kitaip tariant, viso labo viešai pareiškęs, kad jis antisemitas, žmogus už tai negali būti patrauktas atsakomybėn. Kas kita, ar tai kultūringa.
Ir melagingai pripaišius Kaziui Škirpai antisemitinius žodžius, kurių jis nesakė, o sakė visai atvirkščiai (dokumentuota), tokiu pagrindu panaikinus jo vardo alėją Vilniuje, ką dabar daryti Kauno, kuriame yra Kazio Škirpos gatvė, žydams? Toks pažeminimas! Žinoti, kad kažkur šalia yra Kazio Škirpos gatvė! O, neduok Dieve, gal net koks nors vienas kitas toje gatvėje esančiame name gyvena!
Labai nuogastauju, ar neprasidės masinis žydų bėgimas iš Kauno į Vilnių pas buvusią LTSR prokuratūros darbuotoją Fainą Kukliansky, reikalaujant apmokėti bėgimo išlaidas. Nepavydžiu aš jai. Kita vertus, Amerikos žydų kongresas – turtinga organizacija, padės. Ir Vladimiras Putinas padės.
Tiesa, pastarasis dabar labai užsiėmęs šimtais sulaikytų nepaklusnių Maskvos žydų, išdrįsusių išeiti prieš jį į gatves su protesto demonstracijomis. Kol Vladimiras Putinas nuspręs, kam baudas skirti, ką ir kokiam terminui į kalėjimą įgrūsti, parama gali užtrukti.
Aš taip suprantu visą šitą reikalą.
Kazys Škirpa nesislapstydamas gyvenimą baigė JAV, gyvendamas ten su žydais santarvėje, dirbo Kongreso bibliotekoje, labai viešoje vietoje. JAV žydai, o jų bendruomenė ir tuo metu buvo įtakinga šalies politiniame gyvenime, net negalvojo kreiptis į amerikietiškąją Temidę su įtarimais dėl Kazio Škirpos galimų nusikaltimų prieš žydus.
Dar daugiau, ne be jų žinios 1957–1958 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) komisijos, siekusios suvienyti visas partijas ir rezistencinius sambūrius Lietuvai išlaisvinti nuo bolševikų, žydų-bolševikų, taip pat, pirmininkas.
Pastariesiems tai labai nepatiko, tik jų čiuptuvai tada JAV buvo dar silpni. O štai dabar JAV ir Lietuvos žydų bendruomenėse įsigalėję žydai-putinistai tiesiog tęsia savo pirmtakų žydų-bolševikų „darbą”.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau rašiau Slaptai.lt apie tą nesamonę, kurią sugalvojo kai kurie nepriklausomos Lietuvos Respublikos piliečiai ir Vilniaus miesto Tarybos nariai. O būtent: dėl to, kad pirmasis Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, įžymus Lietuvos Respublikos diplomatas, 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte iškėlęs Lietuvos trispalvę Kazys Škirpa neva buvo antisemitas, būtina pervardinti jo vardo nedidelę gatvelę – alėją Gedimino kalno papėdėje.
“Perskaičiau krūvas straipsnių bei komentarų apie tai, kodėl Kazį Škirpą reikia laikyti antisemitu. Taip pat ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2016 metų pažymą apie Kazio Škirpos veiklą birželio sukilimo metu.
Ir neradau nei vieno jo autentiško pasisakymo prieš žydus kaip tautą. Net pasisakymo apie žydus-bolševikus neradau, nors tai visai kita, ne antisemitinė savoka. Lietuviai taip pat nelaiko antilietuviais tų, kurie dalį lietuvių įvardina lietuviais-žydšaudžiais. Ir tie, ir tie žudė. Pirmieji dar ir trėmė. O kas buvo pirma – višta ar kiaušinis, tai jau kitas klausimas.
Pulkininkas Kazys Škirpa
Maniau, gal kas nugirdo K. Škirpą kokį nors šlykštų antisemitinį anekdotą perpasakojant. Absoliučiai nieko. Tik Berlyno LAF organizacijos pareiškimai be K. Škirpos parašo. Įrodymų, kad jis juos laimino, nėra. Ar galėjo viešai paneigti savo dalyvavimą šiuose pareiškimuose nacių sostinėje Berlyne? Leiskite nusijuokti.
Jei įžymiajame Vilniaus miesto Tarybos liepos 10 d. posėdyje nieko konkretaus naujo, nesuklastoto ir neišsigalvoto pateikta nebus, neįsivaizduoju, kaip sveiko proto Tarybos narys galėtų padaryti išvadą, kad K. Škirpa – antisemitas.”
Apie jo, neva, dalyvavimą Holokauste net buvę kagėbistai ir bolševikai bei jų “ideologiniai” palikuonys, išvirtę iš bolševikų į taip jų persekiotus “kapitalistus”, dabar gyvenantys Lietuvoje, turintys Lietuvos Respublikos pasą, dalis kurių yra minėtos nesamonės iniciatoriai, nedrįsta viešai tvirtinti.
Vinco Kudirkos paminklas Vilniuje. Skulptorius – Arūnas Sakalauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užtat aš iš senelių girdėjau, kad jaunystėje Vincas Kudirka buvo antisemitas. Ir aptikau, kad tai, pasirodo, net yra dokumentuota (skirtingai, negu K. Škirpos atveju).
Štai viešo Vinco Kudirkos antisemitizmo ne kokiame nors Pasaulinio karo sukūryje, o 1895 metais, pavyzdys – antisemitinis elėraštis:
Vincas Kudirka
Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos?
Anuomet, kada Kristus ant žemės keliavo, Platindamas tarp svieto šventą mokslą savo, Sykiu su mokintiniais, kaip Raštas mums sako, Į Lietuvos miestelį taipogi nukako.
Tada žydai surinko savųjų daugybę Ir taikėsi patrempti mus Kristaus didybe. Apsvarstė ir ištarė rodą paskutinę, Užslėpė vieną Žydą, apvertė statinę.
Tad, iš kuopos išlindęs, tarė Kristui rabins, Tikėdams, kad jo garbę išsyk nugalabys: Girdėjom, tu galybę turi neištartą, Rodai didžius stebuklus, garbę gavai tvirtą. Parodyki ir mumis stebuklą nors vieną, Į tave įtikėsim tuoj, kad ir šią dieną. Matai šitą statinę? Medus joje buvo. Dabar gi pasakyki, kas į ją pakliuvo?
Žydeliai labai džiaugės iš išmislo tokio, Nes rodės, nesulauksią atsakymo jokio, O rabins tik raižėsi ir rankomis plakė.
„Po statine gul kiaulė” — Kristus jam atsakė.
Rodės, kad iš tų žodžių tik juoktis privalo. Taigi didis ir mažas juokėsi be galo.
Tik štai, iš po statinės išlenda degloji Žydams atėmė žadą naujienėlė toji. Sunku juk netikėti, kada akys mato, O degloji, išlindus, ausimis tik krato Ir žviegdama nubėgo į atvirą lauką, Kur piemens ganė bandą. Nelaimingą auką Žydai atrast ketino, šerius nušiūruoti Ir likusiems našlaičiams tėvą atiduoti.
Ieškojo gana ilgai, bet neatitiko, O Ickus tarpe kiaulių kaip liko taip liko.
Dėl to tai žydai nieko nedaro kiaulienai, Nes Ickaus neatranda da iki šiai dienai.
O sviete visi žino tą žydišką būdą, Kad žyds žydą nekanda, ar riebų, ar kūdą.
Paskutinės eilutės “O sviete visi žino tą žydišką būdą, Kad žyds žydą nekanda, ar riebų, ar kūdą”, matyt, ir paskatino ne šiaip sau, o globalinį antisemitizmą ir Holokaustą.
Siūlau Vilniaus miesto Tarybai visu rimtumu, ironiškai tariant, įtraukti į savo liepos 10 dienos dienotvarkę ir klausimą “Dėl paminklo Vilniaus mieste Vincui Kudirkai nugriovimo ir LTSR himno Vilniaus miestui sugrąžinimo”.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Neabejoju (duok mūsų bendras Dieve man apsirikti), kad balsavimas kaip ir už Kazio Škirpos alėjos pervardinimą būtų “už”.
O gal geriau gyvenkime santarvėje? Juolab, kad Vinco Kudirkos Tautiškoje giesmėje – Lietuvos Respublikos himne – neminimi nei lietuviai, nei kieno nors Dievas. Tik Lietuva.
