Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis kreipėsi į Valstybės gynybos tarybos (VGT) narius teigdamas, kad dar vienas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl elektros energijos nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) apskritai nereikalingas.
„Šiomis dienomis Valstybės gynimo taryba galimai tvirtins nutarimą, kuris dar kartą užtikrintų, kad Lietuva „sieks“ susitarimo su Rusijos įtakojamomis Latvija ir Estija, kad į Baltijos šalių elektros rinką nepatektų elektros energija iš nesaugias atomines elektrines eksploatuojančių trečiųjų šalių, nors tokio naujo susitarimo apskritai nė nereikia. Atrodo, kad tai tik priedanga gaišačiai atidėliojant konkrečias Lietuvos energetikos gynybos priemones ir siekis visai kitų tikslų“, – kreipimesi į VGT, kurį Eltai taip pat pavyko gauti, teigia V. Landsbergis.
Profesorius primena, kad trišalis susitarimas, pagal kurį Astravo elektra neturėtų patekti į Baltijos rinkas, buvo pasirašytas dar 2018 m.
„Trys Baltijos šalys jau 2018 m. pasirašė tokį susitarimą ir pagal jį Astravo elektra nepateks į Baltijos rinkas, tačiau norima šį susitarimą panaikinti ne vien Latvijos ir Estijos atsimetimu, bet ir Lietuvos sutikimu jį išplauti neva techniškai. Tokias kažkieno užduotis galimai vykdo ministras Žygimantas Vaičiūnas. Lietuvos pozicija turėtų būti lietuviška – konkreti ir nuoširdi. Slapukavimai lemia nelaimes“, – teigė V. Landsbergis. Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
„Svarbu užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pajungta agresyviai Kremliaus iniciatyvai – nei kaip nešvarią energiją transportuojanti ir iš to „uždirbanti“ šalis, nei savo rezerviniais pajėgumais“, – teigia jis.
ELTA primena, kad branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizikinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją.
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Seimo narys Gabrielius Landsbergis. Olgos Posaškovos (Seimo kanceliarija) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, kad siūlomas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl Astravo atominėje elektrinėje pagamintos elektros nepirkimo atitinka Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
Pasak jo, jei toks susitarimas būtų įgyvendintas, tai būtų didelis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje.
„Kai mes sužinojome, kad ministras (energetikos – ELTA) derasi ir yra berods susiderėjęs dėl pozicijos, kuria Lietuva leistų naudotis Lietuvos infrastruktūra komerciniais tikslais, kitaip tariant, kad per Lietuvos infrastruktūrą būtų leidžiama pirkti Astrave pagamintą elektros energiją, buvome šokiruoti. Tai buvo padaryta tyliai, pandemijos metu, kai visų dėmesys buvo nukreiptas kitur ir, tik besibaigiant karantinui, sužinojome, kad tai yra ir didžiulis geopolitinis posūkis Lietuvos energetinio saugumo strategijoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė G. Landsbergis. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
TS-LKD frakcijos seniūno teigimu, planuojamas susitarimas tarp Baltijos šalių atitiktų Rusijos, o ne Lietuvos interesus.
„Mano žiniomis, lyg ir parašas nėra padėtas, Vyriausybė tą klausimą nukėlė dėl visuomenės spaudimo. Aš tikiuosi, kad dar nėra vėlu grįžti į pradinę derybų stadiją ir ieškoti Lietuvos interesus, o ne šiuo atveju Rusijos interesus atitinkančio susitarimo“, – sakė politikas.
Jis taip pat akcentavo, kad, jei Vyriausybė nuspręstų pritarti minėtam susitarimui, būtų svarstoma galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą ir apskųsti Vyriausybės nutarimą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas trečiadienį konservatorių frakcijos posėdyje aiškinosi dėl planuojamo Vyriausybei teikti susitarimo tarp Baltijos šalių, kuris, anot opozicijos, atvertų kelią Astravo AE elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Ž. Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuva turi savo sėkmės istoriją, kaip atsakyti į energetinio saugumo iššūkius. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje ne tik išvadavo Lietuvą iš Rusijos dujų monopolisto spąstų, suvaldė iki terminalo atsiradimo politiškai diktuotas dujų kainas, bet ir pakeitė žaidimo taisykles visame Baltijos regione. Tai transatlantiniame saugumo forume Vašingtone pažymėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Forume, pasak Energetikos ministerijos pranešimo, buvo diskutuojama apie energetinio saugumo iššūkius, į kuriuos būtinas globalus atsakas.
Lietuvos energetikos ministro teigimu, solidaraus ir bendro atsako reikalauja tokie projektai kaip „Nord Stream 2“ ar Baltarusijoje, pažeidžiant branduolinės saugos reikalavimus, statoma Astravo branduolinė elektrinė, kurie nukreipti silpninti ES energetinį saugumą ir didinti Rusijos energetinę įtaką.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuva jau išmoko priklausomybės nuo vieno dujų tiekėjo pamokas, kuri anksčiau ar vėliau, tiesiogiai ar netiesiogiai, virsta energetiniu šantažu. Nors Europa ir supranta geopolitines „Nord Stream 2” projekto pasekmes, tačiau kol kas tėra pasyvi stebėtoja, o dujų tiekimo šaltinių diversifikacija kol kas tėra tik graži vizija, nutolusi nuo realybės“, – pažymėjo energetikos ministras diskusijoje „Energetinis saugumas: laisvos rinkos versus vamzdžio politika“.
Pasak Ž. Vaičiūno, kalbant apie ES energetinį saugumą, kartu būtina kalbėti apie saugius dujų tiekimo šaltinius ir didinti SGD importą, pirmiausiai iš tokių šalių kaip JAV.
„Tuo metu dabar mes matome priešingas tendencijas. Nepaisant visų pastangų diversifikuoti dujų tiekimą, dauguma Europos šalių išlieka smarkiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Per trejus metus rusiškų dujų importas į Europos rinkas išaugo 30 proc. ir Rusija šią priklausomybę nutiesdama papildomą tiekimo infrastruktūrą tik dar labiau padidins, jeigu nebus konkurencingo savalaikio atsako iš SGD rinkos. Būtent JAV SGD konkurencinis spaudimas galėtų efektyviausiai atsverti „Gazprom“ įtaką ES“, – pranešime cituojamas Ž. Vaičiūnas.
Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai
Diskusijoje ministras taip pat pabrėžė Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo branduolinės elektrinės grėsmę Lietuvai, jos nacionaliniam saugumui ir visam regionui bei branduolinės energetikos reputacijai pasaulyje.
Pasak Ž. Vaičiūno, sistemingai pažeidžiant tarptautines konvencijas statomas ir aukščiausių branduolinės saugos standartų neatitinkantis Astravo branduolinės elektrinės projektas privalo sulaukti JAV atsako tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu, išnaudojant visus tarptautinius instrumentus.
Forumą organizuoja Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis CEPA). Kartu su ministru diskusijoje apie energetinį saugumą taip pat dalyvavo už JAV energetiką atsakingi pareigūnai, Vokietijos užsienio ir saugumo politikos analitikai, Lenkijos vyriausybės specialusis įgaliotinis strateginei energetinei infrastruktūrai Piotras Naimskis.
