Hamburgo kontržvalgybininkas Manfredas Murkas ragina mažas firmas būti budrias, rašo „Die Welt”.
Pramoniniame šnipinėjime visos priemonės yra geros: pradedant pasiųstais praktikantais ir baigiant kontroliuojamais laikmenų kaupikliais, sako jis.
„Pramoninio šnipinėjimo pavojus yra, bet jis nevienodai liečia kompanijas, – perspėja Manfredas Murkas. – Dažniausiai mažos ir vidutinės įmonės, skirtingai nuo didelių koncernų, neturi būtinų išteklių savo saugumo tarnybai išlaikyti“. Pasak kontržvalgybininko, žvalgybos labiausiai domisi kompanijomis, susijusiomis su energetika, gynyba ir informacinėmis technologijomis.
„Mes žinome daugybę atvejų, kai užsienio žvalgyba ar konkurentai šnipinėjo Vokietijos įmonėse, taip pat ir Hamburge. Kartais šnipas gali prasiskverbti į įmonę kaip praktikantas, kartais žvalgyba verbuoja bendradarbį, arba jį šantažuoja arba siūlo pinigų, – pažymi M.Murkas. – Šioje srityje daugiausia pasiekė rusai, kinai ir iraniečiai“.
Eksperto nuomone, vis daugiau reikšmės įgyja IT-sfera – per įtaisytą žalingą programinę įrangą, pavyzdžiui, pereinant kontrolę oro uoste, arba per kontroliuojamus laikmenų kaupiklius galima pasiekti įmonės informacinį tinklą.
Apsisaugojimui M.Murkas pataria išsiaiškinti asmenis, kurie prieina prie svarbios informacijos – prie vadinamųjų „kompanijos perlų“, kurie, kaip taisyklė, sudaro 5–10 procentų visų firmos gamybos paslapčių (know how). Taip pat bendradarbiams neverta saugoti svarbios informacijos savo nešiojamuosiuose kompiuteriuose keliaujant.
Ekspertas tikina, kad pramoninis šnipinėjimas Vokietijos ekonomikai kasmet pridaro milijardinių nuostolių.
Šaltinis: Die Welt
2012.10.09
