Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto Savo asmeninėje Facebook paskyroje radau pranešimą apie spektaklį, kurio premjerą bus galima išvysti balandžio 9-ąją. Spektaklio pavadimimas: „Saša, išnešk šiukšles”. Spektaklis bus rodomas Valstybinio Mažojo teatro scenoje. O juk reikėtų būtinai pamatyti. Kodėl? Štai tos priežastys…
Gintaras Visockas
… Ukraina, 2014-ieji. Saša, jau kuris laikas anapilin iškeliavęs karininkas, yra visiškai įsitikinęs, kad mirtis – anaiptol nepakankamas pasiteisinimas tam, kuris prisiekė ginti savo tėvynę, ypač po šeštosios mobilizacijos. Dėl to jis yra pasiryžęs grįžti į šį pasaulį, į politinių neramumų kamuojamą Ukrainą, ir eiti į karo mūšio lauką. Jo žmona bei nėščia podukra su tuo nesutinka, jos nenori dar kartą patirti netekties skausmo. Moterys prieštarauja savanaudiškai vyrų pasaulio logikai, pagal kurią jos tegali laukti ir gedėti – ir vis tiek (iš)gyventi sudėtingiausiomis sociopolitinėmis bei asmeninėmis aplinkybėmis. Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Kovo 1 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre turėjo prasidėti vieno iš naujosios Ukrainos režisierių bangos lyderių Staso Žyrkovo (Stas Zhyrkov) statomo spektaklio САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ („Saša, išnešk šiukšles“) pagal ukrainiečių dramaturgės Natalijos Vorožbit (Natalya Vorozhbit) pjesę repeticijos. Tačiau Rusijai pradėjus visą pasaulį sukrėtusį karą Ukrainoje, šios šalies vyrai liko ginti savo žemės. Ukrainos teatro žmonės, daliję save žiūrovams, šiandien taip pat yra kariai. Tarp jų – ir rež. S. Žyrkovas. Tuo metu, kai jo šeima yra saugi Lietuvoje, jis liko ten, kur kaukia sirenos ir virš galvų lekia raketos… „Gyvenimas čia telpa vos į du krepšius, kurių viename – drabužiai pasikeisti, kitame – dokumentai. Visa kita, pasirodo, neturi reikšmės. Mūsų ratas čia – labai aiškus ir apibrėžtas – gyvename trumpais atstumais tarp pavojaus signalų ir žinučių šeimai bei artimiesiems, o svajonės staiga tapo labai paprastos – kad visi liktume gyvi ir saugūs. Tik tiek“, – sako rež. S. Žyrkovas. Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Eskizas „Saša, išnešk šiukšles“ pernai tapo vienu iš festivalio „DramaFest“ nugalėtojų. 2022 m. šis eskizas taps Valstybinio Vilniaus mažojo teatro repertuariniu spektakliu. Nepaisant susiklosčiusios situacijos, nutarta repeticijas tęsti ir užbaigti režisieriaus pradėtą darbą. Rež. S. Žyrkovas dalyvauja repeticijose nuotoliniu būdu. „Repeticijos teatre, tos dvi valandos kasdien, man leidžia patikėti, kad aš dar kažką sugebu, kad dar galiu būti kažkuo naudingas, dar turiu profesiją, ypač dėl to, kad ji tokia efemeriška. Tai vienas iš labiausiai mane palaikančių dalykų šiuo sudėtingu laiku“, – teigia rež. S. Žyrkovas.
Spektaklis САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ („Saša, išnešk šiukšles“) yra apie tai, kaip gyventi praradus žmogų, kaip susitaikyti su jo mirtimi, išėjimu: „Man atrodo, kad su artimų žmonių netektimi iki galo susitaikyti visgi neįmanoma. Pjesėje paliečiama mirties tema šiomis dienomis yra itin aktuali, mat dabar mirtis labai priartėjo, jos baimę, alsavimą mes jaučiame kasdien“, – teigia rež. S. Žyrkovas.
Pasak režisieriaus, dramaturgė Natalija Vorožbit savo pjesėje remiasi gogoliška tradicija – čia esama ir mistikos, ir humoro. Pirmoje pjesės dalyje pas Katią ir Oksaną (žmoną ir podukrą) ateina Saša – iš pradžių net sunku suprasti, kad jis miręs. Antroje dalyje veiksmas vyksta kapinėse, ir tarsi bandoma susitaikyti su aplinkybėmis. Galiausiai trečiojoje dalyje kalbama apie 2014 metus – Maidaną. Ši tema labai aktuali šiuo metu, mat milijonai žmonių dabar patiria tą patį košmarą, kuris daugelį palietė jau anuomet, – praranda artimuosius, namus, savo žemę. Jie nežino, ar galės ir turės kur grįžti. Kita vertus, spektaklis turi ir neabejotiną istorinę misiją, perspektyvą – čia parodoma, nuo ko viskas prasidėjo – paliečiamas pradinis šių dienų karo taškas, kurį mes visi tąkart pražiūrėjome… Rusijos ambasada Vilniuje – Ukrainos Didvyrių gatvėje. Sauliaus Žiūros nuotr.
*Šio spektaklio režisierius S. Žyrkovas liko Ukrainoje ginti savo žemės, tačiau kūrybos procesas nenutrūko. Režisieriui stebint repeticijas bei dalyvaujant jose nuotoliniu būdu, baigtas vienas kūrybos proceso etapas, kurio rezultatas – spektaklis, gimęs karo sąlygomis, – pristatomas žiūrovams.
Natalija Vorožbit
САША, ВИНЕСИ СМІТТЯ („Saša, išnešk šiukšles“)
Režisierius – Stas Žyrkov (Ukraina),
Kompozitorius – Bohdan Lysenko (Ukraina)
Scenografas, kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis
Šiandien teisėjas seras Robertas Ouenas pasiuntė Didžiosios Britanijos teisingumo ministrui laišką, rekomenduodamas paskirti specialią vyriausybinę komisiją (public inquiry), kuri galėtų išnagrinėti slaptus įkalčius Aleksandro Litvinenkos byloje. Tai leis, teisėjo nuomone, išbristi iš aklavietės, į kurią įklimpo teisminis tyrimas po to, kai buvo įslaptina dalis medžiagų, susijusių su galimu Rusijos valstybės dalyvavimu nužudyme.
Šiuo straipsniu pradedu publikuoti medžiagas apie Londono tyrimą, kuriose bus sistemingai išdėstytos bylos aplinkybės taip, kaip jas mato Aleksandro Litvinenkos našlė Marina Litvinenko, šešerius metus siekianti, kad būtų ištirtos jos vyro žūties aplinkybės.
