Vilniaus knygų mugėje vasario 20-ąją buvo pristatytas pulkininko Kazio Škirpos veikalas „Sukilimas“ (pirmą kartą išleistas 1975 metais Vašingtone).
Apie Kazį Škirpą, gynusį nepriklausomos Lietuvos interesus ypatingai sudėtingomis sąlygomis, apie 1941-ųjų metų Birželio sukilimą, kuris labai nepalankus Rusijos imperialistams, teigiantiems, esą Lietuva savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą, bei Vokietijos slaptųjų tarnybų intrigas Antrojo pasaulinio karo metais pasakoja knygos „Sukilimas“ leidybos iniciatorius dr. Petras Gervė, istorija profesionaliai besidomintis žurnalistas, publicistas Vidmantas Valiušaitis, istorikas, diplomatas Bronius Makauskas ir atsargos pulkininkas Ignas Stankovičius.
Šioje, trečiojoje, dalyje skelbiamos žurnalisto Vidmanto Valiušaičio ir atsargos karininko Igno Stankovičiaus pastabos.
Vilniaus knygų mugėje vasario 20-ąją buvo pristatytas pulkininko Kazio Škirpos veikalas „Sukilimas“ (pirmą kartą išleistas 1975 metais Vašingtone).
Apie Kazį Škirpą, gynusį nepriklausomos Lietuvos interesus ypatingai sudėtingomis sąlygomis, apie 1941-ųjų metų Birželio sukilimą, kuris labai nepalankus Rusijos imperialistams, teigiantiems, esą Lietuva savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą, bei Vokietijos slaptųjų tarnybų intrigas Antrojo pasaulinio karo metais pasakoja knygos „Sukilimas“ leidybos iniciatorius dr. Petras Gervė, istorija profesionaliai besidomintis žurnalistas, publicistas Vidmantas Valiušaitis, istorikas, diplomatas Bronius Makauskas ir atsargos pulkininkas Ignas Stankovičius.
Šioje, antrojoje, dalyje – istoriko Broniaus Makausko komentaras.
Trečiojoje dalyje bus skelbiamos žurnalisto Vidmanto Valiušaičio ir atsargos pulkininko Igno Stankovičiaus įžvalgos.
Kas yra Šanel markės kvepalai – žinome. Tačiau ne visi žinome, kodėl tie itin populiarūs ir brangūs kvepalai, kuriuos mėgsta daugelis prabangą vertinančių pasaulio moterų, vadinasi būtent Šanel kvepalais.
Ogi 20-ojo amžiaus pradžioje gyveno tokia moteris – Gabrielė Šanel (Gabrielle Chanel). Būtent ji ir išrado garsiuosius kvepalus Šanel Nr. 5. Gabrielė Šanel buvo ne tik garsiųjų Mados namų savininkė. Ji buvo ir mecenatė.
Koko Šanel – moteris legenda, be kurios vardo neįsivaizduojamas Prancūzijos madų pasaulis. Ji daug dešimtmečių darė įtaką ne tik Prancūzijos, bet ir Europos bei pasaulio madoms. Dėkingi prancūzai ją vertino kaip ir generolą Šarlį de Golį ar dailininką Pikaso. Koko Šanel – viena iš neabejotinai įtakingiausių 20-amžiaus mados kūrėjų.
Šios moters gyvenimas įdomus jau vien dėl to, kad jos vaikystė buvo labai skurdi ir niūri. Ji buvo našlaitė, ilgokai vargo vaikų namuose. Tačiau ji vis tik sugebėjo pasiekti neįsivaizduojamų aukštumų. Ji sukėlė pačią tikriausią revoliuciją kvepalų pasaulyje. Iki jos kvepalai apsiribodavo tik kuo nors vienu; arba rožių, arba jazminų, arba kokių nors kitų gėlių kvapu. O Koko Šanel sukūrė kvepalus, į kuriuos buvo įtraukta per 80 įvairiausių rūšių kvapų. Jos vardu pavadinti kvepalai Šanel Nr. 5 pasižymėjo tuo, kad į juos buvo sudėta kokių tik įmanoma sodo gėlių kvapų. Ir nė vienas iš jų neišsiskyrė, nebuvo pagrindinis ar svarbiausias.
Ši ypatybė sulaukė neįsivaizduojamo palankumo ir populiarumo. Kiekvienas įsimylėjelis vyras savo moteriai siekė padovanoti kvepalus “Šanel”. Iki šiol buteliukas su “Šanel” aromatais laikomas gero tono ženklu, bylojančiu apie taurius, stiprius, gražius vyro jausmus.
Šanel kvepalų išradėjai Koko Šanel ilgainiui buvo atvertos visos daugianacionalinės Paryžiaus aukštuomenės durys. Per 88-erius gyvenimo metus Koko Šanel savo vardą suteikė žinomiausioms, labiausiai pamėgtoms drabužių kolekcijoms, įspūdingiausiems Madų namams, labiausiai perkamiems kvepalams. Nepaisant Antrojo pasaulinio karo ir po jo sekusio skurdo tiek amerikiečių, tiek prancūzų, tiek kitų šalių vyrai noriai pirko būtent “Šanel” kvepalus. Ir dovanojo savo mylimosioms, žmonoms, meilužėms. Koko Šanel mirė 1971-aisiais metais. Tuo metu jos turtas buvo įvertintas 15 milijonų JAV dolerių suma.
Tai – lyg ir svarbiausi Koko Šanel biografijos faktai. Tačiau Frančesko Rigateli laikraštyje “La Stampa” straipsnyje “Koko – nacistų šnipė. Knyga prieš mitą” rašo, esą garsiųjų mados namų Chanel įkūrėja kadaise tarnavo nacistinės Vokietijos žvalgybai. Frančesko Rigateli remiasi Amerikoje išleista Halo Vogano knyga. Būtent toje knygoje metami įtarimai, esą Koko Šanel turėjo slapyvardį “Vestminster” ir asmeninį numerį F – 7124. Kitais žodžiais tariant, pati garsiausia prancūziškų madų kūrėja slapta galimai talkino ano meto vokiečių žvalgybai?
Įtarimų, jog Koko Šanel bendradarbiavo su Trečiuoju Reichu, būta ir anksčiau. Minėtoje amerikiečio knygoje pateikiami tokie duomenys: karinė Vokietijos žvalgyba Abveras ją užverbavo 1940-aisiais, kai Koko Šanel ėjo 57-uosius metus.
Garsieji Šanel kvepalai
Nuo to laiko ji vokiečiams tapo agentu „Vestminster”. Šis slapyvardis parinktas neatsitiktinai. Hercogas Vestminsteris buvo vienas iš jos gausių meilužių. Būtent Abvero paliepimu Koko Šanel vykdavo į Ispaniją. Daugiausiai – 1941-aisiais metais. Drauge su baronu Lui De Vofrelanu. Tam baronui buvo pavesta ieškoti naujų šnipų pačiose įvairiausiose sferose. Šios žinios – skaudus smūgis Koko Šanel reputacijai. Juk ji visuomet neigė ryšius su nacistine Vokietija
Beje, panašius kaltinimus kadaise buvo mėginama pateikti ir kai kuriems kitiems žinomiems prancūzams – dainininkei Editai Pjaf, broliams Kartje, Žanui Kokto, Morisui Ševalje, Sašai Gitri. Bet ne visiems šie kaltinimai prilipo.
“La Stampa” autorius pastebi, jog Koko Šanel kaip stiprios, valdingos, daug gyvenime pasiekusios moters įvaizdis įsitvirtinęs prancūzų sąmonėje labai tvirtai. Ir dar nežinia, ar gausūs gerbėjai sutiks patikėti, jog jų numylėtinė herojė Koko Šanel vis tik turėjo ryšių su nacistine Vokietija. Galų gale ar tie įrodymai apie “Vestminster” slapyvardį ir asmeninį numerį F – 7124 yra patikimi?
Nuotraukoje: garsioji kvepalų “Šanel 5” kūrėja Koko Šanel.
Galima pritarti Hitlerio žodžiams, kuriuos jis pasakė geležiniais kryžiais apdovanodamas esesininkus, 1939 m. lapkričio 9 d. vykdžiusius britų žvaldybininkų pagrobimo operaciją: kovos slaptajame fronte yra ne mažiau svarbios už ginkluotą susirėmimą mūšio lauke.
Bet nukariauti pasaulį užsimojęs diktatorius nežinojo, kas dedasi jam už nugaros.
Apie profesionaliosios rytietiškų šokių atlikėjos Matos Hari gyvenimą jau esame rašę. Pagrindiniai M.Hari gyvenimo epizodai tarsi ir išnagrinėti.
Žinome, kuo toji nepaprasto grožio moteris vertėsi, žinome, kodėl jos pomėgis Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse bendrauti su aukšto rango politikais ir kariškiais sukėlė įtarimų žvalgyboms. Taip pat daugmaž aiškios aplinkybės, kodėl ji buvo apkaltinta “šnipinėjusi priešiškai stovyklai” ir kodėl jai skirta būtent griežčiausia bausmė – mirtis. Tikrai nesunku suvokti, kodėl to meto karo tribunolas jos nepasigailėjo.
Žinome ir kvapą gniaužiančių pasakojimų apie M.Hari dukrą Bandą. Remiantis gausiais rašytiniais šaltiniais, dukra pasuko panašiu keliu kaip ir jos motina. Beje, kai kuriose knygose apie moteris žvalges rašoma, jog duktė įsipainiojo į žymiai sudėtingesnes žvalgybines intrigas ir pasiekė rimtesnių rezultatų nei gimdytoja.
Bernardas Kiunas – vokiečių šnipas, veikęs Havajų salose antrojo pasaulinio karo išvakarėse kartu su žmona ir Rut Ket Siuzi, kurią jis pristatydavo kaip savo dukterį. Visi trys dirbo Abverui (vok. Abwehr – Vokietijos karinė žvalgyba) ir kartais rinkdavo informaciją Japonijos žvalgybos interesais.
Bernardas Kiunas įstojo į nacistų partiją dar 1930 metais. Maždaug tada kurį laiką praleido Japonijoje, o 1935 metais po susitikimo su Japonijos karinių jūrų atašė Berlyne sutiko šnipinėti japonų naudai. Pagal susitarimą jis turėjo gauti po 2000 Amerikos dolerių kas mėnesį plius 6000 dolerių premiją kiekvienų metų pabaigoje.
