Rusijos oro linijų „Uralskije Avialinii“ lėktuvas „Airbus A321“ iškart po pakilimo buvo priverstas leistis laukuose netoli Maskvos, nes į lainerio variklius pataikė būrys paukščių.
 
Dėl susidūrimo sutriko abiejų variklių veikla, todėl pilotai buvo priversti leistis avariniu būdu su išjungtais varikliais.
 
Incidento metu buvo sužeisti 23 lėktuvu skridę žmonės. Lėktuvas iš Maskvos Žukovo oro uosto turėjo skristi į Simferopolį Kryme. Iš viso laineryje buvo 233 žmonės.
 
„Dėl įgulos profesionalumo ir koordinuotų veiksmų nusileidimas pavyko be tragiškų padarinių“, – sakoma „Uralskije Avialinii“ pranešime.
 
Prieš 3 mėnesius daugiau nei 40 žmonių žuvo, kai Rusijos oro linijų „Aeroflot“ lėktuvas, taip pat tūpdamas avariniu būdu Maskvos Šeremetjevo oro uoste, užsidegė. Tyrėjų teigimu, katastrofa įvyko dėl sprogusio lėktuvo degalų bako.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.16; 09:00
 

Nepaisant sekmadienį Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvykusios katastrofos, priežasčių stabdyti lėktuvų SSJ-100 („Suchoj Superjet 100“) skrydžius nėra, žurnalistams pareiškė Rusijos susisiekimo ministras Jevgenijus Ditrichas.

„Priežasčių (stabdyti skrydžius) nėra“, – sakė J. Ditrichas, atsakydamas į žurnalisto klausimą.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas po sekmadienį įvykusios avarijos, kurios metu žuvo 41 lėktuvu skridęs žmogus, nurodė įkurti specialią komisiją incidentui ištirti. J. Ditrichas yra vienas iš įkurtos komisijos narių.

Oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvas SSJ-100, turėjęs skristi iš Maskvos į Murmanską, buvo priverstas leistis avariniu būdu Šeremetjevo oro uoste. Leisdamasis lėktuvas atsitrenkė į nusileidimo taką ir užsidegė. Iš viso lėktuvu skrido 73 keleiviai ir 5 įgulos nariai. Katastrofos metu žuvo 41 žmogus, dar 9 dėl sužeidimų gydomi ligoninėje.

Tyrėjai teigia, kad galimos kelios įvykio priežastys, tarp kurių – nepakankama pilotų kvalifikacija, techniniai gedimai ir nepalankios oro sąlygos.

Šiuo metu pasaulyje yra sustabdyti visi kito keleivinio lainerio – „Boeing 737 Max“ – skrydžiai. Skrydžiai šiuo lėktuvu sustabdyti po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje, nusinešusių daugiau nei 300 žmonių gyvybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.07; 06:00

Vladimiras Putinas – pirmas iš kairės. EPA – ELTA nuotr.

Alan Cullison / The Wall Street Journal

Šių metų kovo pabaigoje rusas emigrantas Nikolajus Gluškovas, buvęs Aeroflot‘o finansų direktorius, ruošėsi teismo posėdžiui Londone, pasakoja The Wall Street Journal žurnalistas Alanas Kiulisonas.

„Jis sakė draugams, jog posėdyje bus įrodyta, kad jis nekaltas ir nepadarė nusikaltimų, kuriais jį ilgą laiką kaltino Rusijos valdžia, o taip pat, kad bus demaskuotos oro linijos Aeroflot Russian Airlines kaip Rusijos specialiųjų tarnybų priedanga. Toji byla taip pat galėjo pastatyti prezidentą Vladimirą Putiną į nemalonią padėtį, nušviesdama posovietinės istorijos epizodą, kurį Rusijos vyriausybė mėgino ištrinti“, – sakoma straipsnyje.

„Teismo preliminarinio posėdžio išvakarėse Gluškovas liovėsi atsakinėti į telefono skambučius. Jo duktė nuvažiavo pas jį į namus, kad išsiaiškintų, kas atsitiko, ir rado namie jo lavoną, jis buvo pasmaugtas šuns pavadėliu. Tą naktį dešimtys kontrteroristinio padalinio policininkų apsupo jo namą ir pradėjo kasinėti duobes jo kieme“, – rašo autorius pranešdamas, jog britų policija tiria versiją, kad tai buvo  žmogžudystė.

Gluškovas buvo vienas iš kadaise galingiausių rusų trejeto, kurie, susikrovę turtus per privatizaciją Rusijoje, prisidėjo kuriant politinę sistemą, kuri nuvedė Putiną į prezidento postą. Patekę į jo nemalonę, šis trejetas pabėgo į Angliją ir bandė organizuoti pasipriešinimą savo buvusiam protežė, bet jų pastangoms sutrukdė netikėtos mirtys ir brangūs teisminiai bylinėjimaisi“, sakoma straipsnyje. Leidinys primena Boriso Berezovskio mirtį („iš pradžių ji buvo pavadinta savižudybe, bet dabar policija pradėjo tyrimą iš naujo“, – sakoma straipsnyje), Aleksandro Litvinenkos ir Badrio Patarkacišvilio, o taip pat nurodo, kad savaitę prieš Gluškovo mirtį buvo apnuodyti Sergejus ir Julija Skripaliai.

Laikraštis rašo: „Pagrindinis klausimas Gluškovo byloje buvo Aeroflot‘o tvirtinimai, kad tas rusas ir jo partneriai per privatizaciją išsikovojo sau placdarmą Aeroflot‘o vadovybėje, pagrobė iš kompanijos 120 mln. dolerių“.

Rusijos kompanijos Aeroflot lėktuvas. EPA – ELTA nuotr.

„Raštiškuose pareiškimuose Aeroflot‘o oficialus atstovas Andrejus Sogrinas rašė, kad Aeroflot‘as „šiandien nėra ir niekada nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų kasininkas“. Jis pavadino Gluškovą „sukčiumi“, kuris Rusijoje buvo pripažintas kaltu sukūręs „įmantrią schemą, kaip išvesti milžiniškas Aeroflot‘o lėšas užsienio valiuta į Šveicarijos kompanijų, kurias jis kontroliavo, bankų sąskaitas“. Sogrinas sakė, kad Aeroflot‘as visai nesusijęs su jo mirtimi, ir pridūrė, kad Gluškovas, „jeigu būtų likęs gyvas, būtų susidūręs su esminiu civilinio teismo nuosprendžiu ir Anglijoje“, – praneša leidinys.

Autorius pabrėžia: „Gluškovas įtikinėjo, kad Aeroflot‘o ieškinys jam buvo absurdiškas, o apskritai byla, kuri daugelį metų buvo nagrinėjama Londono Aukštojo teismo Kanclerio skyriuje, Rusijos valdžiai buvo dingstis jam persekioti. Iki nagrinėjimo teisme paduoti teismui dokumentai, įskaitant 51 psl. liudytojų parodymų, su kuriais susipažino Wall Street Journal, demonstruoja, kad atsakydamas jis ketino vėl praskleisti 20 metų senumo Rusijos istorijos puslapius, kurie Kremliui ir Rusijos specialiosioms tarnyboms yra keblūs“.

Leidinio nuomone, „Maskva iš pagrindų ištrynė užuominas, kad Putinui ateiti į valdžią padėjo kažkas galingesnis – toks žmogus, kaip Berezovskis“.

„Putinas atšalo oligarchams, kai surentė vertikalią politinę sistemą, kurioje šiandien viešpatauja, kai susivienijo su sąjungininkais iš specialiųjų tarnybų tam, kad prarytų pagrindines kompanijas. Nunuodyto Litvinenkos našlė Marina (originale klaidingai Maria – red. past.) Litvinenko interviu sakė, kad jos vyras manė, jog tai, kad Berezovskis perėmė Aeroflot‘ą, galiausiai pražudė jį ir jo sąjungininkus, nes taip jis įsigijo daug priešų saugumo isteblišmente. Ponia Litvinenko, pasiremdama tuo, ką jai buvo sakęs vyras, sakė, kad aviacijos kompanija buvo vienas iš centrinių Rusijos žvalgybos tarnybų elementų. Tos tarnybos nuo sovietinių laikų naudojo savo globalinį biurų ir skrydžių maršrutų tinklą, kad atliktų mokėjimus savo agentams visame pasaulyje, o taip pat, kad gabentų slaptus krovinius. Aeroflot‘as buvo viso to centras“, – rašoma leidinyje.

Marina Litvinenko, Aleksandro Litvinenkos našlė

Laikraštis praneša, kad susipažino su Gluškovo liudijimais ir kitais dokumentais, susijusiais su teismo byla.

Berezovskis įkalbėjo SSSR užsienio prekybos ministerijoje dirbusį Gluškovą eiti dirbti į Logovaz‘ą.

1991 metais Gluškovas buvo paskirtas AvtoVaz‘o generalinio direktoriaus pavaduotoju. “Kompanija, kaip jis tvirtino, pigiai pardavinėjo automobilius užsienio kompanijoms, kontroliuojamoms buvusių sovietinių valdininkų, kuriems buvo leista perpardavinėti mašinas ir pasisavinti pelną. Po daugelio metų Rusijos prokuratūra tvirtino, kad tai Berezovskis neteisėtai pasisavindavo lėšas firmoje. Gluškovas nutraukė tą praktiką, kaip jis tvirtino liudydamas teisme, tada jis pradėjo gauti grasinimų, kad jį privers „dingti“ arba kad jo šeimai gali būti blogai. Jis išsiuntė žmoną ir vaikus gyventi į Šveicariją, o po dvejų metų, sulaukęs „labai rimtų“ grasinimų iš vieno FSB pulkininko Toljatyje, atsistatydino iš kompanijos ir kitą dieną išvažiavo į Maskvą“, – sakoma straipsnyje.

Gluškovas buvo paskirtas Aeroflot‘o direktoriaus pavaduotoju.

Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.

„Gluškovas ėmėsi tikrinti kompanijos finansus ir aptiko, kad, kaip ir AvtoVaz‘e, pagrindinis biuras nelabai kontroliavo pajamas. Pinigai už parduotus bilietus plaukė į šimtus bankų sąskaitų, kurias kontroliavo maždaug 150 regioninių biurų, tvirtino Gluškovas savo parodymuose. Maždaug 3500 iš 15 tūkst. kompanijos darbuotojų dirbo priedangoje vienai iš Rusijos žvalgybos tarnybų šakai, tvirtino jis“, – sakoma straipsnyje.

„1996 metų pradžioje jis sušaukė Aeroflot‘o atstovų iš viso pasaulio pasitarimą, ketindamas nukreipti pelną į kompanijas Šveicarijoje. Specialiosios tarnybos sureagavo nedelsdamos, tvirtino jis liudydamas. Pasak jo, jam kasdien skambindavo į biurą, į specialų telefoną, įvestą pokalbiams su specialiųjų tarnybų vadovais. Vienas iš jų, Aleksandras Koržakovas, buvęs KGB generolas ir Jelcino asmens sargybinis, sakė, kad „nukirs man galvą“ ir „pasodins į kalėjimą“ (…), jeigu aš ir toliau pažeidinėsiu FSB teises“, liudydamas tvirtino Gluškovas“, – sakoma straipsnyje.

Leidinys praneša: „Koržakovas, su kuriuo susiskambinome telefonu Rusijoje, neigė, kad grasino Gluškovui, bet buvusį Aeroflot‘o direktorių pavadino vagim, kuris pavogė iš kompanijos „dešimtis milijonų Berezovskio interesais“.

Leidinys primena tolesnę įvykių kroniką: 1997 metais Rusijos prokuratūra pradėjo numanomų finansinių pažeidimų tyrimą Aeroflot‘e. 2000 metais Berezovskis pabėgo į užsienį, o prokuratūra įvardijo jį kaip vieną iš įtariamųjų Aeroflot‘o byloje. Gluškovas buvo suimtas, apkaltinus pinigų plovimų ir neteisėta komercine veikla. 2004 metais teismas pripažino jį kaltu, bet paleido į laisvę, užskaičius tardymo izoliatoriuje išbūtą laiką. Gluškovas persikėlė į Londoną.

Grįžęs Rusijos vyriausybės kontrolėn, Aeroflot‘as padavė Londone į teismą Gluškovą ir Berezovskį. Patarkacišvilis ir Berezovskis nebegyvi.

Borisas Berezovskis

„Gluškovas ir dar vienas atsakovas šioje byloje surinko finansinius dokumentus, kurie, pasak jų, įrodo, kad kai jis vadovavo, Aeroflot‘e tarnybinių nusikaltimų nebuvo“, rašo autorius.

Gluškovas tikėjosi, kad Koržakovui ir „kitiems Aeroflot‘e dirbusiems specialiųjų tarnybų darbuotojams“ bus surengta kryžminė apklausa, rašo autorius.

Leidinio nuomone, „Po mirties Gluškovas buvo dalinai reabilituotas. Po to, kai balandį aviacijos kompanija nepaaiškinusi atsiėmė savo ieškinį, teisėja įpareigojo Aeroflot‘ą išmokėti Gluškovo paveldėtojams ir kitiems atsakovams daugiau kaip 3 mln. svarų kaip teismo išlaidų kompensaciją. Teisėja pareiškė, kad po 5 metų nagrinėjimo aviacijos kompanija nutraukė savo žaidimus, matyt, todėl, jog Aeroflot‘as ir jo patarėjai suprato, kad jų ieškinys neturi jokių perspektyvų“.

Šaltinis: The Wall Street Journal

2018.10.27; 12:00

Penktadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija informavo, kad Rusijoje tarnybinės kelionės metu buvo sumuštas lenkų diplomatas, skridęs iš Irkutsko į Maskvą, praneša portalas „Wiadomosci“.

Incidentas įvyko trečiadienį Rusijos aviacijos bendrovės „Aeroflot“ lėktuve. Pasak mačiusiųjų, Lenkijos diplomatą užpuolęs vyras veikiausiai buvo nestabilios psichikos. Jis sulaikytas.

Lenkijos pilietis nukentėjo nesunkiai, jis jau grįžo į tėvynę.

Lenkijos ambasada Maskvoje ketina kreiptis į Rusijos valdžią, kad ši išaiškintų incidento aplinkybes ir patrauktų jo kaltininką atsakomybėn.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.14; 08:00

Tebesitęsiant Londono ir Maskvos diplomatiniam ginčui, Rusija penktadienį atliktą į Jungtinę Karalystę (JK) atskridusio Rusijos oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvo patikrinimą pavadino „akivaizdžia provokacija“.

JK teigimu, ji atlieka įprastinius lėktuvų patikrinimus, siekdama apsaugoti šalį nuo organizuoto nusikalstamumo ir žmonių, bandančių atsivežti į šalį kenksmingų medžiagų.

Rusijos ambasada Londone teigė, neva penktadienį Londono Hitrou oro uoste įvykdytas lėktuvo iš Maskvos apieškojimas yra „neįprastas“.

Rusijos ambasada mano, kad lėktuvo apieškojimas susijęs su diplomatine krize, kilusia dėl buvusio dvigubo Rusijos agento Sergejaus Skriaplio ir jo dukros Julijos apnuodijimo JK teritorijoje.

„Matėme dar vieną akivaizdžią JK institucijų provokaciją“, – skelbė ambasada ir pridūrė, kad britų pareigūnai iš pradžių norėjo apieškoti lėktuvą nedalyvaujat jo įgulai, tačiau galiausiai leido kapitonui dalyvauti patikrinime.

„Neturime kito paaiškinimo kaip tik šis, kad incidentas Hitrou oro uoste vienaip ar kitaip yra susijęs su priešiška politika, kurią JK vyriausybė vykdo Rusijos atžvilgiu“, – skelbiama Rusijos ambasados pranešime.

Rusijos ir Vakarų santykiai krizėje atsidūrė po Skripalių apnuodijimo JK teritorijoje. Sergejus ir Julija Skripaliai jau nuo kovo 4 dienos gydomi ligoninėje. Teigiama, kad moters sveikata gerėja.

Britų institucijų teigimu, jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.01; 00:30

Didžiosios Britanijos policija pradėjo tirti Rusijos verslininko Nikolajaus Gluškovo mirtį Pietvakarių Londone, kurią traktuoja kaip žmogžudystę.

Policijos teigimu, N. Gluškovas mirė nuo „spaudimo kaklo srityje“.

Nuo pat pradžių tyrimą atliekanti kovos su terorizmu policija teigia traktuojanti šią mirtį kaip žmogžudystę.

Tačiau, pasak pareigūnų, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad verslininko mirtis kaip nors susijusi su Solsberio mieste įvykdytu pasikėsinimu į buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybes.

N. Gluškovas – buvęs oro linijų bendrovės „Aeroflot“ generalinis direktorius ir artimas velionio Kremliaus oponento Boriso Berezovskio bendražygis.

1999 metais Rusijoje jis buvo pripažintas kaltu dėl pinigų plovimo ir sukčiavimo bei nuteistas penkerius metus kalėti. Vėliau Didžioji Britanija jam suteikė politinį prieglobstį.

Manoma, kad N. Gluškovo mierties, kaip, beje, ir B. Berezovskio, galėjo siekti Kremlius. Kremliaus taktika – žudyti į Vakarus pabėgusius garsiausius savo verslininkus, politikus ir agentus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.17; 02:30

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka nurodė šalyje užblokuoti didžiausius Rusijos socialinės žiniasklaidos tinklus ir tarp milijonų ukrainiečių populiarias interneto paslaugas, informuoja BBC.

Šiuo Ukrainos prezidento sprendimu žymiai sugriežtinamos sankcijos Ukrainos kaimynei Rusijai dėl 2014 metais įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje.

Draudimas galios tokiems socialiniams tinklams, kaip „VK.com“ ir „Odnoklassniki“, paieškos sistemai „Yandex“ ir elektroninio pašto paslaugai „Mail.ru“.

Ukrainos paslaugų tiekėjams nurodyta užblokuoti prieigą į šiuos tinklalapius. Taip pat bus įšaldytas šių kompanijų biurų Ukrainoje turtas ir grės kiti apribojimai. P. Porošenkos sprendimas gali būti prieštaringai vertinamas pačioje Ukrainoje, nes vien „VK.com“ (VKontakte) Ukrainoje turi apytikriai 15 mln. vartotojų, o socialinis tinklas „Odnoklassniki“ irgi populiarus tarp ukrainiečių.

Su sankcijomis susiduria ir kelios kitos Rusijos kompanijos, įskaitant kibernetinio saugumo bendrovę „Kaspersky Lab“, „Doctor Web“ ir „Aeroflot“ bei kelias televizijos kompanijas, pavyzdžiui, NTV, RT ir naujienų agentūrą „Ria Novosti“.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metais. Konfliktas Rytų Ukrainoje kilo, kai prorusiški separatistai pradėjo puolimą prieš vyriausybę Kijeve. Nuo konflikto pradžios žuvo apie 10 tūkst. žmonių.

Nors regione galioja bandomosios paliaubos, registruojami pažeidimai, o praėjusį mėnesį žuvo net 13 žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.17; 06:55

Vokiečių žurnalas Bild siūlo šešis variantus sankcijų, kurios iš tikrųjų bus skausmingos Vladimirui Putinui. Antai pradžiai leidinys siūlo atimti iš Putino teisę rengti 2018 metų futbolo pasaulio čempionatą ir Formulės–1 Grand Prix Sočyje.

Šis renginys suplanuotas 2014 metų rudeniui. „Kadangi rusai labai nori tapti futbolo pasaulio čempionais, jie net pasamdė vieną iš sėkmingiausių pasaulyje trenerių Fabio Capello“.

Kaip antrąją sankciją leidinys reikalauja „išvyti“ iš Vokietijos Rusijos ambasadorių Vladimirą Graniną – taip, kaip Vokietijos vyriausybė buvo pasielgusi su Sirijos ambasadoriumi 2012 metais.

Trečioji sankcija Rusijai turi būti „draudimas nusileisti Rusijos lėktuvams, taip pat ir privatiems“.

Continue reading „Šeši dalykai, kurie būtų skaudūs Rusijai“

aeroflot_1

Devintajame ano šimtmečio dešimtmetyje sovietų žvalgyba naudojo civilinius lėktuvus JAV ir Didžiosios Britanijos kariniams objektams šnipinėti, tvirtina „Bloomberg“, remdamasis neseniai išslaptintais Britanijos vyriausybės dokumentais.

„Konfidencialūs archyvai nuo 1982 metų tapo atvirai prieinami po to, kai baigėsi nustatytas senaties terminas – 30 metų“, – aiškina žurnalistai Robertas Hattonas ir Tomas Pennis.

Continue reading „Išslaptinti archyvai: KGB naudojo Aerofloto lainerius kaip lėktuvus – šnipus“