Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla „paskelbė karą“ Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) po to, kai visuomenės apklausų rezultatai atskleidė aukštą AfD reitingą, praneša naujienų agentūra dpa.
Dalyvaudamas partijos skyriaus suvažiavime Žemutinėje Saksonijoje, T. Chrupalla šeštadienį pareiškė, kad CDU lyderis Friedrichas Merzas tikėjosi, jog AfD populiarumas sumažės dvigubai, bet jis dvigubai išaugo.
2018 m. kandidatuodamas į CDU pirmininko postą F. Merzas sakė besitikintis, kad AfD palaikymas sumažės dvigubai. AfD renginyje Celės mieste dalyvavo apie 470 partijos narių, džiaugsmingai sutikusių pirmininko pareiškimą. Anot partijos lyderio, dabar AfD turi siekti, kad pritarimas CDU sumažėtų dvigubai, o žalieji visiškai išnyktu, nes, pasak jo, tai pati pavojingiausia partija.
Penktadienį paskelbta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 20 proc. vokiečių balsuotų už AfD, o pagal sekmadienį pasirodysiančios apklausos rezultatus šią partiją palaikytų 21 proc. Tuo metu už CDU pasisako 26-27 proc. vokiečių, o už žaliuosius – 14-15 proc.
Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietijos nacionalinis žmogaus teisių institutas mano, kad yra visos sąlygos uždrausti kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), nors teigia, kad šiuo metu tokio žingsnio nepropaguoja.
Naujausioje analizėje Žmogaus teisių institutas, turintis teisinius įgaliojimus užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, teigia, kad ši partija „aktyviai ir metodiškai siekia savo rasistinių ir dešiniųjų ekstremistinių tikslų“.
Pavyzdžiui, AfD stengiasi „perkelti ribas to, ką galima sakyti, taigi ir diskursą pakreipti taip, kad jos rasistinės tautinės-etninės pozicijos – taip pat ir viešojoje bei politinėje erdvėje – taptų įprastu dalyku“.
Apskritai partija siekia panaikinti Pagrindinio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Ten sakoma: „Žmogaus orumas neliečiamas. Jį gerbti ir ginti yra visų valstybės valdžios institucijų pareiga“.
AfD, kuri stipriai pasisako prieš migraciją, šiuo metu turi 81 vietą Bundestage, o tai sudaro 11 proc. 736 vietų Vokietijos parlamente. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų opozicinės partijos reitingai auga.
Jei rinkimai vyktų dabar, AfD gautų 18 proc. balsų, t. y. tiek pat, kiek kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD), rodo birželio 1 dieną paskelbti ARD mėnesinės apklausos „Deutschlandtrend“ duomenys.
Žmogaus teisių institutas pridūrė, kad žmogaus teisių pamatams Vokietijoje yra „elementariai svarbu“ ir visuomenėje, ir valstybėje suvokti bei pripažinti AfD keliamą pavojų. Šiam pavojui galima veiksmingai pasipriešinti tik tada, „jei kitos partijos federaliniu, žemių ir vietos lygmeniu aiškiai atsiribos nuo AfD“. Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Analizės autorius Hendrikas Cremeris pabrėžė, kad institutas nepasisako už siūlymą uždrausti partiją. Veikiau jam rūpi užpildyti „tuštumą“ socialiniuose ir teisiniuose debatuose.
Vokietijos nepriklausoma nacionalinė žmogaus teisių institucija finansuojama iš Bundestago biudžeto.
Partijos laikomos antikonstitucinėmis, jeigu jų tikslai arba jų rėmėjų elgesys gali pakenkti arba sugriauti laisvą demokratinę santvarką, kelti grėsmę Vokietijos egzistavimui. Be to, turi būti aktyviai kovingas, agresyvus požiūris į demokratinę santvarką, kurią partija siekia panaikinti. Taip pat turi būti konkrečių požymių, kad šios partijos siekiami antikonstituciniai tikslai neatrodo visiškai neįgyvendinami.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Berlynas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmadienį švenčia dešimtmetį nuo įkūrimo, protestuotojai planuoja demonstracijas prieš partiją, kurią laiko grėsme demokratijai.
Į ceremoniją Kėnigšteine netoli Frankfurto turi susirinkti maždaug 300 partijos narių pagerbti įvykį. Policija pranešė, kad prie salės kurortiniame mieste įvairios asociacijos, sąjungos ir partijos ketina rengti demonstracijas. Policija uždarė kelius ir pranešė, kad gali imtis ir daugiau priemonių.
Tikimasi, kad proteste dalyvaus Žaliųjų partijos nariai. Žemės regioninio parlamento žaliųjų lyderė Miriam Dahlke apkaltino AfD trypiant demokratines vertybes ir dešimtmetį kurstant neapykantą parlamente bei kitur.
AfD pradėjo veikti kaip partija, prieštaraujanti silpnesnių šalių, tokių kaip Graikija, gelbėjimo politikai po 2009 m. kilusios Europos ekonomikos krizės. Tačiau ji taip pasislinko į dešinę, jog dabar yra stebima Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos, įžvelgiančios pakankamai požymių, kad AfD veikla yra antikonstitucinė.
Partija ypač populiari rytinėse Vokietijos žemėse. Viena iš AfD lyderių Alice Weidel anksčiau yra sakiusi, kad praėjus 10 metų nuo partijos įkūrimo visai įmanoma, jog ji Rytų Vokietijoje taps valdančiąja partija, tai rodo rinkėjų nuotaikos.
Kol kas konservatyvi partija CDU, AfD laikoma hipotetine partnere, atsisako bendradarbiauti su dešiniaisiais populistais.
AfD nariai yra išrinkti į visų Vokietijos žemių, išskyrus Šlėzvigo ir Holšteino, parlamentus, o nuo 2017 m. ir į Vokietijos parlamentą Bundestagą.
Vokietijos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) akivaizdžia persvara laimi sekmadienį surengtus rinkimus į Saksonijos – Anhalto federalinės žemės landtagą (regiono parlamentą). Tokie oficialūs rezultatai buvo paskelbti naktį į pirmadienį.
CDU iškovojo 37,1 proc. balsų. Antrąją vietą užima dešinioji populistinė „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 20,8 proc. Kairioji partija gavo 11 proc. balsų, Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) – 8,4 proc., laisvieji demokratai – 6,4 proc. , žalieji – 5,9 proc.
Rinkėjų aktyvumas siekė 61,5 proc. ir buvo maždaug toks pat, kaip ir per 2016 metų rinkimus. Saksonijoje – Anhalte balso teisę turi 1,8 mln. žmonių.
Stebėtojų nuomone, didžiausia rinkimų staigmena – geras CDU rezultatas, nes pastarosios viešosios nuomonės apklausos prognozavo įtemptą kovą tarp krikščionių demokratų ir AfD.
Pasak ekspertų, rinkimai Saksonijoje – Anhalte neturės didelės įtakos politinei situacijai Vokietijoje, bet neatmeta, kad pasiektas laimėjimas įkvėps CDU ir leis konservatoriams sustiprinti savo pozicijas federaliniu mastu.
Tai buvo paskutiniai regioniniai rinkimai Vokietijoje prieš rinkimus į Bundestagą, numatytus rugsėjo 26 d.
Vokietijos vidaus saugumo tarnyba pranešė stebinti grupes, kurios skleidžia sąmokslo teorijas apie COVID-19 ir kvestionuoja valdžios teisėtumą. BfV prieš šias grupes gali oficialiai taikyti sekimo priemones, kontroliuoti jų narių pokalbius ir susirašinėjimą, atlikti kitus operatyvinius veiksmus.
Vokietija yra viena iš tų Vakarų Europos valstybių, kuriose ypač aktyviai rengiamos protesto akcijos prieš valstybės vykdomą pandemijos suvaldymo politiką ir visuomeninio gyvenimo ribojimus. Į kassavaitinius įvairiuose šalies miestuose rengiamus protestus susirenka įvairių visuomenės grupių atstovai, taip pat ir radikalių pažiūrų asmenys – vakcinos priešininkai, sąmokslo teorijų skleidėjai, kraštutinės dešinės ir kraštutinės kairės rėmėjai.
Kaip pastebi portalas Intelnews.org, pastaraisiais mėnesiais fiksuotas protestų dalyvių gausėjimas, į juos įsitraukia ir Vokietijos kraštutinės dešinės didžiausios partijos Alternatyva Vokietijai (AfD) rėmėjai, antisemitinio judėjimo Reichsburger nariai ir kiti. Didžioji dalis šių grupių konsoliduojasi su COVID-19 valdymo kritikais, besivadinančiais Querdenken judėjimu.
Querdenken įvardijama kaip nauja kraštutinių pažiūrų visuomenės grupė, kuri savęs nepriskiria nei dešinei, nei kairei, bei neturi religinės motyvacijos. Intelnews.org vertinimu, apie 90 proc. judėjimo atstovų yra sulaukę 30-ies, vidutinis jų amžius – apie 50 metų, du trečdaliai jų priskiria save viduriniajai klasei. Sociologiniai tyrimai rodo, kad tarp Querdenken atstovų itin populiarios ksenofobiškos ir antimusulmoniškos pažiūros.
Intelnews.org duomenimis, tai yra pirmas kartas, kai Vokietijos vidaus saugumo tarnyba oficialiai identifikavo visuomenės grupę, nusiteikusią prieš valstybės vykdomą pandemijos suvaldymo politiką, kaip keliančią pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.
Kraštutinių dešiniųjų partija ir stipriausia opozicinė jėga parlamente „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bus stebima žvalgybos tarnybų, trečiadienį patvirtino federalinės žvalgybos tarnybos šaltinis. BND žvalgybos emblema
Visa partija bus stebima dėl ekstremizmo įtarimų, per virtualų susitikimą su vidaus žvalgybos agentūros vadovu Thomu Haldenwangu pranešta Vokietijos federalinių žemių žvalgybos agentūroms.
Šis sprendimas priimtas prieš parlamento rinkimus, kurie įvyks rugsėjo 26 d.
Sergejus Lavrovas ir Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegacija
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Maskvoje priėmė Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegaciją.
Tai, kad tokios didelės šalies diplomatijos vadovas demonstratyviai priima kitos valstybės opozicijos atstovus, yra neįprasta. Paprastai kontaktai palaikomi vyriausybių lygiu.
Tačiau santykiai tarp S. Lavrovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso yra šalti. Maskva šį vokiečių politiką traktuoja kaip antirusiškos koalicijos Europoje kurstytoją. Tuo tarpu Rusijos santykiai su populistais Europoje jau seniai yra įvairiapusiški.
S. Lavrovas susitikime kabėjo apie „daugybę problemų“ tarp Maskvos ir Berlyno. Šiame kontekste Rusija „palaiko kontaktą su visomis svarbiomis politinėmis jėgomis Vokietijoje, ypač AfD, didžiausia opozicine partija Bundestage“. AfD vadovas Tino Chrupalla gynė ginčytiną vizitą ir kartu kritikavo sankcijas Rusijai.
Tai, kad S. Lavrovas priėmė AfD delegaciją, laikoma revanšu. Rusijoje visad kyla didelis pasipiktinimas, kai kanclerė Angela Merkel priima opozicionierius, pavyzdžiui, apnuodytą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Angelai Merkel, kuri sekmadienį mini 15-ąsias kancleriavimo metines, skriejo ir sveikinimai, ir kandžios replikos.
Prancūzijos dienraštis „Le Parisien“ šia proga pakalbino politikus, kuriems yra tekę dirbti ir derėtis su A. Merkel jos ilgos politinės karjeros metu.
„Ji yra turbūt didžiausia politinė veikėja visoje Europoje“, – laikraštyje cituojamas buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris, pasak kurio, A. Merkel yra „moteris, kuri žino, kaip būti stipria, bet ne griežta“.
„A. Merkel yra labai pragmatiška, tikras „vokiškos kokybės“ pavyzdys. Ji gali būti erzinanti, nes kartais veikia labai lėtai, ne itin entuziastingai“, – prisiminimais dalijasi nuo 2012 m. iki 2014 m. Prancūzijos premjero pareigas ėjęs Jean-Marcas Ayraultas.
Kiti prancūzų politikai Vokietijos kanclerę taip pat apibūdina kaip žmogų, kuris neskuba priimti svarbių sprendimų.
Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde Vokietijos vyriausybės vadovę pasveikino tviterio žinute, kurioje teigia, jog „kanclerė A. Merkel ėmėsi ryžtingų žingsnių Europai sustiprinti šiais iššūkių kupinais laikais ir šiandien yra viena gerbiamiausių pasaulio lyderių“. Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
2018 m. spalį A. Merkel, tuomet vadovavusi valdančiajai Krikščionių demokratų partijai (CDU), paskelbė, kad neketina dalyvauti 2021 m. vyksiančiuose rinkimuose.
Tuo metu Vokietijos kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) neslepia laukianti, kada A. Merkel pagaliau pasitrauks iš valdžios.
„Laikykitės, žmonės, liko tik vieneri metai“, – AfD parlamentarė Joana Cotar rašė tviteryje.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba pradės stebėti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) regioninį skyrių Brandenburge, pranešė Vokietijos Vidaus reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, sprendimas buvo priimtas po ilgai trukusių svarstymų.
AfD Brandenburgo skyrius nepakluso partijos sprendimui pašalinti Andreasą Kalbitzą iš partijos ir paliko jį pirmininkauti Brandenburgo skyriui.
AfD A. Kalbitzą pašalino iš partijos dėl to, kad šis anksčiau buvo dabar jau uždraustos dešiniųjų ekstremistų grupuotės „Heimattreue Deutsche Jugend“ („Tėvynei ištikimas Vokietijos jaunimas“, HDJ) narys.
A. Kalbitzas taip pat vadovavo nacionalistinių pažiūrų „Flugel“ frakcijai AfD viduje, kuri AfD valdybos reikalavimu buvo panaikinta anksčiau šiemet. Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė
Nors oficialiai frakcija buvo panaikinta, Konstitucijos apsaugos tarnyba – Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra – pareiškė neturinti duomenų apie tai, kad frakcija iš tiesų nebetęsia savo veiklos.
Pirmadienį paskelbtas sprendimas reiškia, kad AfD Brandenburgo skyrius yra „įtariamas atvejis“. Toks įvardijimas leidžia agentūrai pasiekti tam tikrus privačius duomenis apie skyrių ir nusiųsti agentų, kurie galės stebėti skyriaus renginius.
Agentūra taip pat gali pereiti prie visiško sekimo, kuris leistų į skyrių infiltruoti agentus.
2017 m. parlamento rinkimuose AfD susilaukė didelio rinkėjų palaikymo ir tapo trečia didžiausia partija Bundestage.
Vienintelis Vokietijos juodaodis parlamentaras paskelbė savo biuro lange šovinių padarytas skyles. Tai sukėlė nerimą ir visuomenės pyktį dėl šalies politikų patiriamo spaudimo ir smurto.
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentaras Karamba Diaby apie išpuolį paskelbė tviteryje. Pasak jo, policija ir saugumo tarnybos jau tiria incidentą. Jis taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matomos trys šovinių padarytos skylės lange.
„Viename lange su mano atvaizdu ant jo buvo kelios šovinių padarytos skylės“, – teigė parlamento narys.
Užsienio reikalų ministras ir K. Diaby partijos kolega Heiko Maasas tviteryje pareiškė, kad įtariamas išpuolis yra „neįtikėtinas, bjaurus ir bailus“.
„Mes ir toliau būsime su tavimi dėl laisvos, tolerantiškos ir įvairios demokratijos“, – pridūrė ministras.
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai įvairaus rango Vokietijos politikai vis dažniau tampa smurto aukomis, o policijos statistika atskleidžia, kad dauguma įtariamųjų yra susiję su kraštutine dešine.
Savaitraščio „Welt am Sonntag“ šią savaitę paskelbti duomenis rodo, kad tokie išpuoliai prieš politikus daugelyje Vokietijos federalinių žemių tampa vis dažnesni.
Tiuringijoje ir Saksonijoje, kurios ribojasi su K. Diaby Saksonijos-Anhalto žeme, išpuolių 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, padvigubėjo atitinkamai iki 101 ir 197 incidentų.
Senegale gimęs K. Diaby į tuo metu komunistinę Rytų Vokietiją persikėlė 1980-aisiais, gavęs studijų stipendiją.
2017 m. naujienų agentūrai AFP duotame interviu politikas sakė patyręs rasistinių išpuolių tiek iki Berlyno sienos griuvimo, tiek ir po jo. 1991 m. K. Diaby sumušė neonaciai.
Nepaisant rasizmo jis tapo chemijos mokslų daktaru, vedė vokietę ir 2001 m. tapo Vokietijos piliečiu.
Nuo 2013 m. jis atstovauja Halės miestui. Jam pavyko išlaikyti savo pozicijas Halėje ir 2017 m., kai į parlamentą pirmąkart pateko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė
Vokietijos valdžia 2019 m. identifikavo daugiau nei 32 200 dešiniojo sparno ekstremistų, skelbiama ataskaitoje, pranešė „Deutsche Welle“.
Ekstremistų skaičiaus augimas gali būti susijęs su tuo, kad pareigūnai pirmą kartą įskaičiuoja ir su kraštutinės dešinės AfD partija susijusias grupes.
2019 m. aktyvių dešiniojo sparno ekstremistų rodikliai Vokietijoje išties išaugo, pirmadienį pranešė Berlyne įsikūręs laikraštis „Tagesspiegel“.
Vokietijos federalinė vidaus žvalgybos tarnyba (BfV) ir valstybiniu lygmeniu veikiančios žvalgybos agentūros šiemet identifikavo daugiau nei 32 200 ekstremistų, praneša laikraštis, remdamasis saugumo šaltinių surinkta informacija.
Šis rodiklis yra trečdaliu didesnis už 2018 m. rodiklius – tais metais užfiksuota 24 100 į dešiniojo sparno ekstremistų tinklą įsitraukusių asmenų.
Viena iš padaugėjimo priežasčių yra tai, kad BfV šiemet įtraukė ir su partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susijusias grupuotes, pirmą kartą jos laikomos ekstremistinėmis.
Šių metų sausį dėl įtarimų ekstremizmu BfV nusitaikė į AfD kraštutinės dešinės frakciją, žinomą kaip „Der Flügel“ („Sparnas“), bei partijos jaunimo grupę „Junge Alternative“ („Jaunoji alternatyva“).
Pasak laikraščio „Tagesspiegel“, valdžios pareigūnai į dešinės ekstremistų sąrašą įtraukė 7 000 „Sparno“ narių ir 1 000 „Jaunosios alternatyvos“ narių.
Sausį BfV taip pat paskelbė, kad sustiprintas abiejų su AfD susijusių grupių stebėjimas, siekiant išsiaiškinti, ar jos nekelia grėsmės konstitucinei tvarkai.
Šis sprendimas reiškia tai, kad BfV gali kaupti asmeninius AfD grupių duomenis ir pasitelkti slaptus informatorius bei kitus žvalgybos metodus informacijai rinkti.
Spaudos konferencija „Globalios migracijos skatinimo pavojai“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis kartu su kontraversiškai vertinamos Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarais pažėrė kritikos Lietuvoje pasirašyti ketinamam Jungtinių Tautų (JT) paktui dėl migracijos.
A. Juozaitis teigė matąs didžiulę grėsmę šiame pakte, nes, pasak jo, pats dokumentas skirtas ne reguliuoti migraciją, o priešingai, – ją skatinti.
„Tai aklina eurofederalistinė politika. Tai paktas, skatinantis tautų maišymą, komunistinis projektas, nepaisantis jokių žmogaus teisių. Jeigu šalys susikūrusios migracijos dėka, tokios kaip JAV ir Australija, pasisako prieš šį paktą, tai daug ką pasako“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Globalios migracijos skatinimo pavojai“ kalbėjo A. Juozaitis.
Šiuos teiginius A. Juozaitis išsakė neslėpdamas simpatijų euroskeptiškai ir prieš imigrantus nusiteikusiai AfD partijai. Pastarosios nariai A. Juozaičio kvietimu atvyko į jo globojamą konferenciją, skirtą aptarti ES perspektyvas.
AfD bičiulių asociacijos Lietuvoje pirmininkas Algis Avižienius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Juozaitis skeptiškai įvertino kritiką, kurios sulaukia AfD. Pasak jo, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Europoje ir Lietuvoje įsigalėjo ne tik neoliberali ir eurofederalistinė politika, bet ir tokioms pačioms vertybėms atstovaujanti žiniasklaida. Konferencijoje kritikos gynėsi ir AfD nariai. „Mes nesame monstrai“, – savo politiką pabėgėlių atžvilgiu komentuodami kalbėjo AfD politikai.
Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis pažymėjo, kad jo atstovaujama partija labai kritiškai vertina JT paktą dėl migracijos.
Anot jo, pakte užkoduotas vienos pasaulio visuomenės konceptas, kai darbo jėga be kliūčių migruoja po visą pasaulį. Jo teigimu, tokiu atveju Europą užplūstų dar daugiau pigios darbo jėgos, taip sukeliant rimtą grėsmę Europos šalių piliečiams.
Kitas Bundestago AfD frakcijos narys Bruno Hollnagelis aiškino, kad vieno migranto išlaikymas Vokietijai kainuoja 400 tūkst. eurų.
B.Hollnagelio teigimu, kaštai tokie dideli dėl to, kad labai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka jų švietimas bei integracija į darbo rinką. Politikų skaičiavimais, migrantą vidutiniškai paruošti ir visiški integruoti į darbo rinką užtrunka iki dešimties metų.
„Įsivaizduokime, kad atvykusio į šalį prieglobsčio prašytojo amžius – 35 metai. Taigi, kai jis visiškai integruosis į darbo rinką, bus sulaukęs 45-erių. Padirbęs kelerius metus jau galės gauti senatvės išmokas ir visas socialines garantijas. O mūsų vyriausybės bando pristatyti, kad migrantų antplūdis yra laimėjimas Europai“, – kalbėjo B. Hollnagelis.
Žymus Vokietijos žurnalistas, Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis ir Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. P. Hampelio teigimu, prieš migrantus pasisakanti AfD nėra monstrai. Priešingai, pasak jo, ultraradikalia laikomos partijos politikai nori migrantams padėti.
„Mes nesame monstrai, norime tiems žmonėms padėti, bet daug efektyviau jiems būtų padėti jų pačių kilmės šalyse, kuriose pragyvenimo kaštai gerokai mažesni nei Europoje. Daugybę metų dirbau žurnalistu Azijoje, kur su migrantais tvarkėsi Jungtinės Tautos ir tvarkėsi gana gerai, niekas neplūdo į Europą. Jais buvo rūpinamasi jų pačių šalyse. Tas pats ir Afrikoje bei karinėse zonose. O kas vyksta šiuo metu? Kam keisti sistemą, veikusią daugybę metų ir įsivežti migrantus į savo šalis, kur jų išlaikymas kainuoja daug kartų brangiau?“, – svarstė A. P. Hampelis.
Pasisakydamas apie dokumentą dėl migracijos A. Juozaitis pabrėžė, kad nepaisant savo kontraversiškumo, nemažos apimties paktas net nėra išverstas į lietuvių kalbą, o jo svarstymui Seime numatyta skirti vos 20 min. Tad dokumentas, anot jo, gali būti priimtas jo net neskaičius.
„Šiuo metu gyvename informacinio bado sąlygomis. Priimami įstatymai be tautos, institucijų, valdžios pritarimo. Žmogus, būdamas atsakingas, turi ir laisvę spręsti bei gauti informaciją“, – teigė 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis.
„Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš penkerius metus. Pastaruosiuose Vokietijos parlamento rinkimuose AfD surinko 13 procentų balsų ir gavo 90 vietų Bundestage. Ši partija pasižymi prieš imigrantus nusiteikusia ir islamofobiška retorika bei aštria kanclerės Angelos Merkel vykdoma politika. AfD nariai ragina vokiečius permąstyti šalyje vyraujančią nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą ir susilaukia kaltinimų skatinant rasizmą.
„Tėvynių Europa“ yra prioritetinė AfD partijos idėja, kuria ši vadovaujasi. Neretai sulaukiantys kaltinimų esantys ne europinė partija, AfD atstovai teigia, kad jų partija yra proeuropietiška, bet anti-ES. Jų manymu, ES netolimoje ateityje laukia griūtis.
Nuotraukoje, kurią išspausdino VFR ambasada Maskvoje rugsėjo 20-ąją, greta ambasadoriaus Riudigerio fon Fričo matoma jauna rusė. Tai Aleksandra Konkina – 2017 metų gruodį ji vadovavo leidiniui Sputnik Deutschland, kuris greta RT Deutsch yra Kremliaus propagandos ruporas Vokietijoje, rašo nuolatinis Bild autorius Julianas Repke.
Leidinys paklausė Vokietijos URM, kodėl RF valstybės tarnautoja pozuoja nuotraukoje šalia VFR ambasadoriaus. „Fotografuota buvo per buvusių Bundestago programos „Tarptautinė parlamentinė stipendija“ (IPS) dalyvių ir Rusijos partnerinių organizacijų susitikimą“, – pareiškė užsienio politikos žinyba. Ir toliau pakomentavo, kad palaikyti kontaktus su buvusiais programos stipendininkais yra VFR diplomatinių atstovybių 42-ose šalyse, dalyvaujančiose IPS, uždavinys. „Ponia Konkina savo laiku buvo IPS stipendininkė“, – pažymėjo leidinio pašnekovas.
„Ar ambasadoriaus rezidencijoje rusė apsilankė tik kaip privatus asmuo ir buvusi stipendininkė?“ – svarsto klausimą Repke. Žurnalistas mano, kad „nelabai tikėtina“.
Išsyk po vizito VFR ambasadoje Konkina išspausdino savo Twitter‘yje keletą laiškučių iš ambasadoriaus rezidencijos. Po viena nuotrauka ji parašė: „Šiandien mes kalbamės su VFR ambasadoriumi ponu Riudigeriu fon Friču ir Bundestago deputatu Štefenu Kotre (AfD, – Alternatyva Vokietijai – red. past.) apie tarptautinius jaunimo mainus su Rusija“.
Po keturių dienų Sputnik Deutschland paskelbė interviu su deputatu, kurį Konkina paėmė per jo vizitą Maskvoje, sakoma straipsnyje. Jame Kotre apgailestavo, pažymi autorius, kad Angela Merkel skleidžia „melą dideliais kiekiais“ ir ryšium su tuo Vokietija „pasuko į diktatūrą“. Interviu politikas pasisakė ir už sankcijų Rusijai panaikinimą nedelsiant, perduoda Bild.
Leidinys dar pasidomėjo Vokietijos URM‘os, ar tuo metu, kai vyko renginys ambasadoje, ponia Konkina vadovavo vieno valstybinio žiniasklaidos leidinio redakcijai? Ministerija atsakė, kad „Vokietijos ambasada Maskvoje palaiko reguliarius darbo kontaktus tiek su valstybine, tiek ir su nevalstybine žiniasklaida“.
Konkrečiau pasisakė pati Aleksandra Konkina, rašo Repke. Į jo klausimą Twitter‘yje, ar buvo planuota nusifotografuoti šalia ambasadoriaus ir AfD deputato, ji atsakė teigiamai.
Amerikiečių ekspertė informacinių karų technologijų srityje Moli Makju kalbėdama su Bild sako, kad „ponia Konkina yra dalis Kremliaus propagandos mašinos, kurios taikinys yra Vokietija. Tokie žmonės negauna panašių pareigų be ryšių ir rekomendacijų, ypač kai kalbama apie tokius svarbius taikinius, kaip Vokietija“.
Kaip rodo patirtis, Rusija realizuoja savo įtaką kitose šalyse per tokius „agentus“ kaip „studentai, verslininkai, žurnalistai ar kultūros atstovai“. Konkinos istorija demonstruoja panašumą su Marija Butina, dar viena rusų „studente“, kuri buvo sulaikyta JAV, įtarus šnipinėjimu, pabrėžia ekspertė.
„Sputnik – tai Kremliaus karo prieš Vakarus instrumentas, ir kiekvieną, kas tame dalyvauja, reikia vertinti kaip pačios sistemos dalį“, – įsitikinusi Makju.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis įvardijo migraciją „visų politinių problemų šalyje motina“.
Ministras Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad migracija yra viena iš pagrindinių kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimo ir paramos pripažintoms partijoms mažėjimo priežasčių.
„Daugelis žmonių šiuo metu socialines savo problemas sieja su migracijos problema“, – laikraščiui sakė H. Seehoferis ir pridūrė, kad, jei Vokietija nekeis savo migracijos politikos, pagrindinės politinės partijos ir toliau praras savo pozicijas.
Nuo 2015 metų Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną prieglobsčio nuo karo ir persekiojimo siekiančių žmonių.
Vokietijos pietuose, Augsburge, apie 5 tūkst. žmonių šeštadienį susirinko protestuoti prieš dešiniųjų pažiūrų populistų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), vykstant šios partijos kongresui, informuoja naujienų agentūra dpa.
Policijos atstovė spaudai Katharina von Roenn žurnalistams sakė, kad vienu metu palyginti taikiai vyko du skirtingi protestai, tačiau 2 protestuotojai nukentėjo nuo ašarinių dujų, kurios buvo panaudotos išsklaidyti miniai.
Prie konferencijų centro, kuriame vyko kongresas, susirinkę protestuotojai rankose laikė plakatus ir skandavo šūkius prieš AfD „nacių propagandą“. Vėliau partijos oponentai planuoja susitikti su kita demonstrantų grupe ir surengti eitynes, kuriose, manoma, dalyvaus tūkstančiai žmonių.
Vykstant kongresui Augsburgo gatvėse dirba apie 2 tūkst. policininkų.
Prieš imigraciją pasisakanti euroskeptikų partija AfD sukrėtė Vokietijos politinę sistemą per rugsėjo mėnesį vykusius rinkimus ir tapo didžiausia opozicijos partija. Tuo metu valdančiąją koaliciją sudaro trys pagrindinės centro kairės ir konservatorių partijos.
AfD kongresas vyksta Bavarijoje, kur AfD sieks pergalės spalio 14 d. vyksiančiuose rinkimuose į vietos parlamentą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) sekmadienio popietę balsavo šalies parlamento rinkimuose, kurie, pasak prognozių, turėtų pasibaigti jos pergale.
Tačiau A. Merkel ir jos partijos triumfą nežymiai aptemdyti gali kraštutinių dešiniųjų sėkmė – manoma, kad partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmą kartą istorijoje pateks į Bundestagą.
Į rinkimų apygardą netoli savo buto Berlyno centre kanclerė atvyko su vyru Joachimu Zaueriu (Joachim Sauer).
Gerokai anksčiau, dar ryte, savo balsą atidavė ir socialdemokratų partijos kandidatas į Vokietijos kanclerio poziciją Martinas Šulcas (Martin Schultz). Jis balsavo netoli sienos su Nyderlandais esančiame gimtajame mieste Viurselene.
Į balsavimo apygardą pagrindinis A. Merkel varžovas atvyko su žmona Inge. Jis pareiškė viltį, kad dėl gero oro rinkimų dieną aktyvumas bus didelis.
„Tikiuosi, kad šiandien kaip įmanoma daugiau žmonių pasinaudos savo teise balsuoti bei sustiprins Vokietijos demokratinę ateitį, balsuodami už demokratines vertybes puoselėjančias partijas“, – atidavęs balsą kalbėjo M. Šulcas.
Jo šansai triumfuoti rinkimuose ir tapti kancleriu yra vertinami minimaliai – politologai iš esmės neabejoja, kad A. Merkel ir jos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gaus daugiausiai balsų, o kanclerė iškovos jau ketvirtąją kadenciją.
Pasak priešrinkiminių apklausų, CDU gali tikėtis suformuoti nežymią daugumą kartu su Vokietijos laisvųjų demokratų partija, žaliaisiais, arba koaliciją su abiem partijomis. Tikėtina, kad CDU taip pat turės galimybę su socialdemokratais tęsti ir vadinamąją „didžiąją koaliciją“.
