GRU emblema

Rusija šeštadienį pasmerkė „nepagrįstą ir pavojingą“ laikraščio straipsnį, kuriame teigiama, kad Maskvos šnipai slapta siūlydavo su Talibanu susijusiems kovotojams atlygį, kad jie vykdytų mirtinas atakas prieš JAV vadovaujamos koalicijos karius Afganistane.
 
Penktadienį Amerikiečių dienraštis „The New York Times“, cituodamas JAV žvalgybos pareigūnus, skelbė, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba siūlė atlygį Afganistano Talibano judėjimo nariams, siekdama paskatinti kovotojus atakuoti JAV pajėgas tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia išvesti savo šalies karius iš Afganistano ir užbaigti ilgiausią Amerikos karą.
 
Laikraščio teigimu, D. Trumpas apie tai sužinojo kovą, bet nenusprendė, kaip reaguoti.
 
„Nepagrįsti ir anonimiški kaltinimai, kuriuos paskelbė laikraštis, jau sukėlė tiesioginę grėsmę Rusijos ambasadų Vašingtone ir Londone darbuotojų gyvybėms“, – tviteryje rašė Rusijos ambasada Vašingtone.
 
Kaip teigia laikraštis, Talibano operacijai vadovavo Rusijos karinės žvalgybos tarnyba, žinoma kaip GRU, kuri buvo apkaltinta dėl daugybės kitų tarptautinių incidentų, įskaitant dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimą Didžiojoje Britanijoje 2018 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 05:30

VSD direktorius Darius Jauniškis ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Vytautas Žukas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) į klausimus atsakys antrajai kadencijai į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigas siūlomas Darius Jauniškis.
 
„Pagrindinė pirmadienio komiteto posėdžio tema – susitikimas su VSD vadovu“, – Eltai patvirtino NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas.
 
Praeitą savaitę Seimo posėdyje prezidento vyriausiasis patarėjas Jonas Vytautas Žukas, Seimui pristatydamas D. Jauniškio kandidatūrą, teigė, kad D. Jauniškis per savo pirmąją kadenciją parengė ir patvirtino naują VSD veiklos strategiją bei naują Žvalgybos įstatymo redakciją.
 
„Taip pat prezidentas ypač pažymėjo sėkmingai atliktą operaciją praeitų metų rudenį, kada buvo bendradarbiaujant su Norvegijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybomis labai efektingai pravesta operacija – mūsų žvalgai ir Norvegijos žvalgas buvo sugrąžinti namo. D. Jauniškis per tuos penkerius metus atliko labai daug darbų ir per penkerius metus visuomenės pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu išaugo nuo 44 iki 62 proc.“, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas.
 
Pats D. Jauniškis Seimo nariams antradienį pabrėžė, kad mato dar daug būtinų darbų, kad būtų padidintas VSD veiklos efektyvumas saugant valstybę ir visuomenę nuo nedraugiškų išorės inicijuotų veiksnių.
 
„Nepaisant kylančių globalių krizių, turime išlaikyti aukštą Lietuvos žvalgybos standartą, kad deramai įvykdytume pareigą prognozuoti ir identifikuoti, įvertinti ir užkardyti išorės grėsmes. Esu tikras, kad einame teisinga kryptimi. Ir pokyčius, ir progresą pasiektus per pastaruosius penkerius metus būtina tęsti“, – posėdyje kalbėjo D. Jauniškis.
 
ELTA primena, kad VSD direktorių penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
 
D. Jauniškis 1990–1993 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Apsaugos skyriuje, 1993–1994 m. – Vadovybės apsaugos departamente, o 1995 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenės Ypatingosios paskirties tarnyboje (YPT). 1997–2006 m. D. Jauniškis buvo YPT vado pavaduotojas, 2006–2008 m. – YPT vadas. 2008 m. jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, 2015 m. pradėjo eiti VSD direktoriaus pareigas.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
Kandidatas į VSD vadovus yra baigęs ekonomikos ir strategines studijas. D. Jauniškis dalyvavo tarptautinėse misijose Afganistane 2002, 2004 ir 2007 m., o 2010 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis.
 
Tarp D. Jauniškio gautų apdovanojimų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius, Sausio 13-osios medalis, Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis, Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“, Lietuvos kariuomenės medalis „Už pasižymėjimą“, KAS medalis „Už tarptautines operacijas“, JAV kariuomenės medalis ir Norvegijos krašto apsaugos sistemos medalis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 02:00

Mažiausiai 18 žmonių nukentėjo penktadienį Kabule, kai  per ceremoniją, skirtą modžahedų lyderio Abdulo Ali Mazari mirties 25-osioms metinėms, kilo šaudynės.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „1 TV“, tarp ceremonijos dalyvių buvo Afganistano ministras pirmininkas Abdullah`a Abdullah`a. Gautomis žiniomis, premjeras nenukentėjo ir tučtuojau paliko incidento vietą. Susišaudymas tarp užpuolikų ir saugumo pajėgų tęsiasi.
 
Pasak „1 TV“, į ligoninę nugabenti septyni sužeistieji. Apie jų būklę nepranešama.
 
Šaudynės prasidėjo, kai kalbą sakė buvęs Afganistano viceprezidentas Karimas Khalili. Ugnį paleido nežinomi asmenys.
 
Kaip pranešė televizijos kanalas „Tolo News“, remdamasis radikalaus Talibano judėjimo atstovu, ši teroristinė organizacija neigia, kad yra susijusi su šaudynėmis Kabule.
 
Pirmadienį Talibano atstovas žurnalistams pranešė, kad baigėsi „smurto lygio sumažinimo“ laikotarpis ir atnaujinami karo veiksmai prieš Afganistano vyriausybės kariuomenę. Anksčiau Afganistano valdžia ir talibai buvo susitarę dėl „smurto lygio sumažinimo“ režimo šalyje, kuris įsigaliojo vidurnaktį iš vasario 21-osios į 22-ąją. Šio režimo turėjo būti laikomasi septynias dienas.
 
Vasario 29 d. Dohoje buvo pasirašyta JAV ir talibų taikos sutartis. Pagal ją, JAV ir jų sąjungininkai ketina per 14 mėnesių išvesti iš Afganistano visą kariuomenę. Be to, Vašingtonas ketina iki rugpjūčio panaikinti sankcijas Talibano judėjimo nariams ir prisidėti prie to, kad talibai būtų išbraukti iš JT sankcijų sąrašo. Kaip pažymima dokumente, Talibano ir kitų Afganistano šalių derybos turi prasidėti kovo 10 d. Iki derybų pradžios turi būti paleisti 5 tūkstančiai Talibano šalininkų ir 1 tūkstantis žmonių, esančių talibų rankose.
 
Kaip pareiškė talibų atstovybės Dohoje vadovo pavaduotojas Abdulas Salamas Hanafi, jeigu kalinių paleidimo klausimas nebus išspręstas, Afganistano šalių derybos gali ir neįvykti.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.07; 00:30

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis sekmadienį apgynė naująjį pilietybės įstatymą, kuriame neliko vietos musulmonams, o opozicines partijas apkaltino skleidžiant melą apie planus suregistruoti visus valstybės gyventojus.
 
Per šalyje įsiplieskusius smurtinius protestus prieš pilietybės įstatymą ir siūlomą Nacionalinį piliečių registrą žuvo mažiausiai 21 žmogus. Daugelyje Indijos miestų protestai tęsiasi ir šį sekmadienį.
 
„Šis įstatymas neturi nieko bendra su 1,3 mlrd. Indijos gyventojų. Užtikrinu, kad šis įstatymas Indijos piliečiams musulmonams nieko nepakeis”, – N. Modis kalbėjo Naujajame Delyje surengto jo partijos palaikomojo mitingo metu.
 
Pilietybės įstatymas leis hinduistams, budistamas, krikščionims, parsiams ir džainams iš musulmonų dominuojamo Pakistano, Afganistano ir Bangladešo lengviau gauti Indijos pilietybę. Tuo tarpu musulmonai įstatyme neminimi.
 
Kritikai teigia, kad toks įstatymas pažeidžia sekuliarią Indijos Konstituciją, nes asmens religija tampa pagrindu pilietybės (ne)suteikimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.23; 00:30

Pagerbti misijoje „Tvirta parama“ Afganistane dalyvavę Specialiųjų operacijų pajėgų kariai. SOP nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė pagerbė Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) karius, baigusius rotaciją misijoje „Tvirta parama“ (angl. Resolute Support) Afganistane.
 
Pusmetį su NATO sąjungininkais 33-iasis SOP eskadronas vykdė mokymo, konsultavimo ir paramos užduotis Afganistano greitojo reagavimo Specialiajam policijos vienetui.
 
Pagal pranešimą, sėkmingai užduotis atlikusius karius pasveikino krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas jūrų kpt. Renius Pleškys, Lietuvos kariuomenės vyr. puskarininkis srž. mjr. Remigijus Katinas, kitų vienetų atstovai. 
 
Specialiųjų operacijų pajėgų dalyvavimo tarptautinėje misijoje „Tvirta parama“ tikslas – betarpiškai bendradarbiaujant įgalinti Afganistano saugumo pajėgas veikti savarankiškai ir prisidėti prie jų tikslų bei užduočių, susijusių su grėsmių Afganistanui neutralizavimu, įvykdymo.
 
Lietuvos SOP kariai kartu su NATO sąjungininkais dalyvauja tarptautinėse operacijose Afganistane nuo 2002 metų. 2018-ųjų metų pradžioje atnaujintas Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų įsitraukimas ir parama kovojant prieš teroristines grėsmes yra itin svarbūs įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus. Dalyvavimas tarptautinėje operacijoje sudaro galimybes įgyti realios praktikos ir patirties nekonvenciniame konflikte, tobulinti sąveiką ir procedūras su koalicijos partneriais stiprinant bendrą NATO šalių ir Lietuvos valstybės saugumą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.26; 06:00

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

Šiandien vykusiame Vyriausybės pasitarime nuspręsta nesudaryti taikaus susitarimo su Saudo Arabijos piliečiu Mustafa Ahmed Adam al-Hawsawi, kurio peticiją prieš Lietuvą nagrinėja Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

Pasiūlymą su pareiškėju sudaryti taikų susitarimą Lietuvos Vyriausybei pateikė EŽTT. Nesudarius tokio susitarimo, Vyriausybė turės per 6 savaites pateikti atsakymus į bylos šalims suformuotus klausimus.

Anot pareiškėjo, jis esą buvo perkeltas į Lietuvoje veikusį slaptą CŽV kalėjimą ir čia buvo laikomas nuo 2005 m. iki 2006 m. kovo 25 d., kai CŽV slaptasis kalėjimas tariamai buvo uždarytas dėl negalėjimo suteikti būtinąją medicininę pagalbą.

Pareiškėjas Al-Hawsawi buvo pateikęs skundą EŽTT ir prieš Lenkiją, dėl galimo kalinimo šioje šalyje veikusiame CŽV kalėjime. Tačiau išslaptinus daugiau CŽV dokumentų, paaiškėjo, kad pareiškėjas tuo metu buvo kalinamas Afganistane. Todėl ši byla buvo išbraukta iš EŽTT bylų sąrašo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2019.02.28; 04:30

Mažiausiai keturi Afganistano žvalgybos tarnybos darbuotojai žuvo antradienį Kabulo apylinkėse per teroristo mirtininko ataką. Tai pranešė televizijos kanalas „Tolo News“.

Afganistanas: teroristui užminuotu automobiliu įsirėžus į kariškių koloną, žuvo keturi žvalgybos tarnybos darbuotojai. EPA-ELTA nuotr.

Išpuolis buvo surengtas sostinės provincijos Pagmano apskrityje. Per sprogimą dar šeši žmonės buvo sužeisti.

Preliminariais duomenimis, sprogo automobilis, nukreiptas į kariškių koloną. Sprogstamasis įtaisas buvo mašinoje, kurią vairavo teroristas.

Kol kas nė viena grupuotė neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą.

Pasak ekspertų, pastaruoju metu ekstremistai gerokai sustiprino savo pozicijas rytinėse ir pietinėse Afganistano provincijose, taip pat šalies šiaurėje. Be to, radikalių grupuočių lauko vadai ir eiliniai nariai vis dažniau prisiekia ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ (IS) grupuotei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 04:00

Kovotojai iš artilerijos pabūklų apšaudė Afganistano sostinės Kabulo diplomatinį kvartalą. Ataka įvyko tuo metu, kai šalies prezidentas Ashrafas Ghanis sakė kalbą musulmoniškos šventės proga, informuoja BBC.

Tiesioginės prezidento A. Ghanio kalbos, skirtos pažymėti Aukojimo šventę (kitaip – Id al Adha), transliacijos metu prie prezidentūros nugriaudėjo keli sprogimai.

Reaguojant į ataką, netrukus iš Afganistano karinių oro pajėgų sraigtasparnio buvo apšaudytas pastatas, kuriame, manoma, buvo įrengta kovotojų pozicija.

Talibano kovotojai prieš kelias dienas atmetė A. Ghanio pasiūlymą Ido proga nutraukti ugnį.

Kol kas vis dar neaišku, kas paleido raketas ir ar esama aukų.

Pastarąjį mėnesį išpuolius Afganistane yra surengę tiek talibai, tiek grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) kovotojai. Šios atakos pareikalavo šimtų žmonių gyvybių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.22; 07:45

Afganistanietiškas kilimas

Rusija, anot britų dienraščio „Times“, kiekvieną mėnesį radikaliam islamo Talibanui Afganistane siunčia dyzelino už 2,5 mln. dolerių.

Britų laikraštis cituoja anonimą Talibano iždininką, anot kurio, rusų žvalgybininkai jau maždaug 18 mėnesių per sieną su Uzbekistanu siunčia autocisternas. „Rusai duoda mums tai veltui“, – sakė jis. Talibai esą sumoka tik importo mokestį.

„Pirmosios rusų siuntos mus pasiekė prieš 18 mėnesių“, – sakė talibų iždininkas, kuris, jo pačio teigimu, yra atsakingas tik už mažą finansų dalį vienoje šalies provincijų. Pradžioje esą buvo tik keletas autocisternų „sistemai išbandyti“. Tačiau vėliau atvykstančių automobilių skaičius smarkiai išaugo.

Degalai tiekiami Talibano įmonėms, kurios parduoda juos „verslininkams Kabule“. Pelnas už pardavimus atitenka talibams. Degalų tiekimas yra tik vienas „iš daugelio metodų“, kuriais Rusija stiprina Talibano stovyklą, laikraščiui patvirtino kitas informatorius.

„Rusai bijo, kad Afganistane sustiprės „Islamo valstybė“, jei mes tapsime silpnesni, – laikraščiui sakė talibų atstovas. – Tai jiems – ir mums – keltų didelį galvos skausmą“. Rusija esą jau nemano, kad Afganistano vyriausybė gali laimėti kovą prieš Talibaną. Todėl Maskva, ieškodama sąjungininkų regione, pasirinko talibus. Esą „kalbama apie pinigus, draugiškus santykius ir ginklus“.

Panašius kaltinimus afganų ir JAV generolai Rusijai meta jau senokai. JAV generolai kaltina Maskvą siekiant sužlugdyti amerikiečių misiją Afganistane.

Talibai, kurie vėl kontroliuoja didelę dalį Afganistano, tuo tarpu oficialiai tikina negaunantys jokios pagalbos iš Rusijos. Kaltinimus atmeta ir Rusijos politikai.

„Rusai, teikdami paramą mums, siekia trijų tikslų, – „Times“ citavo neįvardytą Talibano funkcionierių iš Pakistano. – Jie nori įveikti „Islamo valstybę“, sužlugdyti JAV pastangas Afganistane ir kartu pakenkti NATO“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.17; 00:01

Praėjus kelioms valandoms po to, kai į Afganistano sostinę Kabulą atskrido JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis), netoli Kabulo tarptautinio oro uosto nukrito šešios raketos. Tai nuolatinį nesaugumą šalyje atspindintis ženklas.

Raketos nukrito netoli kariškių naudojamos oro uosto dalies. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės, negauta pranešimų apie galimas aukas.

Trečiadienį JAV gynybos sekretorius ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) atvyko su netikėtu vizitu į Afganistaną. Tikėtina, kad pagrindinė susitikimų tema bus naujos JAV ir Afganistano strategijos, apie kurią JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė rugpjūtį, įgyvendinimas.

Dž. Metisas neseniai paskelbė, kad, atsižvelgiant į Talibano judėjimą, kuris daro itin didelį spaudimą Afganistano pajėgoms, į šią šalį papildomai bus siunčiama daugiau kaip 3 tūkst. JAV karių.

Iš anksto neskelbtas vizitas rengiamas tuo metu, kai Afganistano saugumo pajėgoms sunkiai sekasi atremti nuo 2014 metų pabaigos vykdomą puolimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.28; 00:01

Apie Kęstučio Ptakausko „Ryto rasos sodą“, augantį  Alytuje, Ramybės gatvėje, žinau seniai, kai ką esu matęs nuotraukose, televizijos ekrane.

O pabuvojau jame tik dabar, gegužės 28 d. Nedaug trūko – būčiau pavėlavęs, nes šeimininkas ketino išvykti. Bet jis maloniai sutiko mūsų palaukti, atvykusiems parodė savo nuostabius kūrinius, leido juos fotografuoti. Tomis nuotraukomis noriu pasidalinti su mūsų svetainės skaitytojais.

Apie save ir savo kūrinius Kęstutis Ptakauskas pasakoja knygelėje „Ryto rasos sodas“, iš kurios pateikiame pluoštelį šio nepaprasto žmogaus minčių.

Vytautas Visockas

xxx

…Mano sodas – tai savitas gyvenimas, be žmogiškų nuodėmių, rūpesčių… Pasisveikinęs su kiekvienu jo gyventoju, nugrimztu į meditacijos pasaulį. Ten pabūnu su savo DAO, kurį vadina ir Absoliutu, Brahmanu, Visuma, Dievu, kitais vardais. Šį jausmą sunku aprašyti, jį reikia išgyventi. Dabar aš negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo be ryto ir saulės, su kuria aš jau daugelį metų lenktyniauju, kas kurį pirmas pasveikins. Iš čia gimė ir mano sodo vardas ASA DZ UYU EN (RYTO RASOS SODAS)…

Nelengvai atsirado šis sodas. Gimiau Sibire (1957) tremtinių šeimoje. 1958 m. grįžus į Lietuvą mūsų šeimai gyvenimą teko pradėti iš naujo, įveikiant daug sunkumų. Ypač viskas susikomplikavo, kai prieš savo valią, tarnaudamas sovietų armijoje, buvau nublokštas į karą Afganistane, kuris įsirėžė ne tik į kūną, bet ir į dvasią. Ir iki šiol liko kaip nuolat kraujuojantis randas… Ką patyriau toje tolimoje šalyje, ėmiau balansuoti ant būties ir nebūties ribos. Norint atsispirti pragaiščiai, degradavimui, reikėjo rasti tai, kas mane skatintų prasmingai gyventi. Pirmiausia ėmiau taip išnaudoti save, kad į galvą nelįstų jokia mintis, kuri primintų košmarą, išgyventą Afganistane. Prisiverčiau miegoti tik po kelias valandas, visą kitą laiką skyriau darbui, mokslams, ypač filosofijos studijoms…

Nelaimės persekiojo ir toliau: penkis kartus buvau patekęs į mirtinas situacijas, tačiau išgyvenau. Pradėjau suprasti, jog kažkas mane globoja, saugo, o kartu ragina ieškoti, kas padėtų atsilaikyti prieš visas negandas. Mano dvasia ilgai nerado ko reikėjo, bet prie to artėjo. Viskas pasikeitė 1996 metais poilsiaujant Palangoje. Tąkart atsitiktinai išvydau japoniško sodo nuotrauką, kuri savaip pakreipė tolimesnį mano gyvenimą. Bežiūrint į aną tolimo krašto vaizdinį manyje tarsi išsiveržė ugnikalnis! Nežinojau, kas atsitiko, tik intuityviai suvokiau, jog privalau savo širdimi, savo rankomis sukurti tokį sodą ir kad jo kūrimas – vienintelis kelias į mano paties vidinio pasaulio harmoniją!..

…Bonsai jau keli šimtai metų auginami Tolimuosiuose Rytuose: Kinijoje, Japonijoje ir kitur. Nuo to laiko prasidėjo mano pažintis su šiuo mažuoju pasaulio stebuklu – medžiu, kuris gali augti vazonėlyje…

…Medis – kosmoso elementas, simbolizuojantis ilgaamžiškumą. Bonsai – žmogaus sukurti meno kūriniai, turintys ypatingą savo filosofiją. Žinau, jog ateityje bonsai taps lietuviška tradicija, kurią, perduodami iš kartos į kartą kaip šeimos relikviją, sukursime kultūrą, įpareigojančią puoselėti ir mylėti gamtą…

« 1 2 »

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukos

2017.05.29; 18:43

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Afganistano Islamo Respublikai Rokui Bernotui.

Šalies vadovė su ambasadoriumi aptarė saugumo situaciją regione, dvišalį Lietuvos ir Afganistano bendradarbiavimą,  ekonominių ryšių stiprinimo galimybes.

Pasak Prezidentės, šiuo metu labai svarbus Lietuvos ir Afganistano bendradarbiavimas saugumo bei stabilumo užtikrinimo srityse. Šiuo metu 20 Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovų dalyvauja misijoje „Tvirta parama“.

Continue reading „Prezidentė įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadoriui Afganistane”

Per spalio 26 d. Afganistane įvykusį žemės drebėjimą Lietuvos kariai nenukentėjo.

Lietuvos karių, dabar tarnaujančių NATO tarptautinėje mokymo operacijoje „Tvirta parama“, žemės drebėjimo zonoje nebuvo.

Šiuo metu Afganistane misijoje „Tvirta parama“ tarnauja apie 20 Lietuvos karių, iš kurių dauguma Kabule, taip pat Herate ir Kandahare.

Continue reading „Žemės drebėjimo metu Lietuvos kariai Afganistane nenukentėjo”

„Norite referendumo Kryme? Leiskite japonams surengti referendumą Kuriluose ir Sachaline, suomiams – Karelijoje, o vokiečiams – Kaliningrade. Rezultatas akivaizdus. Rusijos vadovybė jau seniai gyvena užsienyje, o Rusijoje ji tik vagiliauja.

Krymas – tai galimybė nuslėpti Rusijos strateginį pralaimėjimą ir bankrotą nuo tamsios revoliucingos masės. Bet tai jau tas pats, kas mirusiajam trauklapiai“.

Pulkininkas Vladimiras Borodačius specnazo (specialialiojo padalinio) 334 atskirojo bataliono ir specnazo 5 atskirosios brigados vardu pataria Vladimirui Putinui nutraukti rusų žudynes Kryme ir rūpintis nuskurdusia Rusija.

Continue reading „Specnazo pulkininkas – Vladimirui Putinui: „Jums „karas nebaisus“? Jums reikia daktaro…“”

Praėjus dvejiems metams po Osamos Bin Ladeno likvidavimo ekspertai analizuoja ateities specialiųjų operacijų scenarijus, stengdamiesi suprasti, kur ir kaip specialiosios paskirties pajėgos gali duoti daugiausia strateginės naudos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, praneša "Time" korespondentas Neitas Roulingsas.

Al Qaeda lyderio likvidavimo misija pavyko ne dėka sėkmės ir Dievo paliepimo: Amerikos kariai sugebėjo prasiskverbti giliai į Pakistano teritoriją ir nužudyti labiausiai ieškomą teroristą dėka daugelį metų vykdomos karių atrankos, turtingos operatyvinės patirties bei treniruočių, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Dveji metai po Osamos bin Ladeno mirties: kas laukia specialiosios paskirties pajėgų ateityje?”

video_cip

Kam naudinga, kad Eglė Kusaitė taptų pavojinga teroriste? Ar mūsų prokurorams derėjo į šios merginos apklausą įsileisti Rusijos slaptųjų tarnybų atstovus? Kaip atskirti nuoširdų patriotą nuo kvailio, sprogdinančio, pavyzdžiui, Bražuolės tiltą? Kodėl mūsų valstybė įsivėlė į CŽV kalėjimų skandalą? Kodėl oficialusis Vilnius nebeturi savo nacionalinės politikos? Ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai elgiasi, ieškodama bendradarbiavimo su Kremliumi? Kam naudinga, kad iš Lietuvos svetur laimės ieškoti bėgtų šimtai tūkstančių darbingų lietuvių? Kur dingo mūsų ginkluotosios pajėgos? Kodėl ketinama privatizuoti “Lietuvos geležinkelius”? Kodėl Rusija ir JAV taikiai likvidavo kilusius žvalgybinius nesusipratimus?

Į videostudijos „SLAPTAI” klausimus atsako buvęs Krašto apsaugos departamento (KAD) direktorius Audrius BUTKEVIČIUS. Su buvusiu KAD vadovu A.BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir „XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kodėl keliami žvalgybiniai skandalai?”