Seimo narių grupė įregistravo Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti aiškų ir veiksmingą asmenų, pranešančių apie korupciją ir kitus įstatymų pažeidimus, apsaugos mechanizmą. Lietuvoje tokiems asmenims iki šiol nebuvo užtikrinama pakankama apsauga.

Įstatymo projektą parengė Seimo valdybos kovo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė Pranešėjų apsaugos įstatymo projektui parengti. 17 narių darbo grupėje buvo Seimo nariai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.

„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – teigia darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.

Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.

„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė. – Septynioliktoji Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą tobulinti pranešėjų apsaugos teisinį reguliavimą. Po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų tai buvo ir mano asmeninis prioritetas. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami su Seimo nariais šį darbą kartu galėjome atlikti labai sparčiai“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.14; 10:03

Šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.

Parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ šiandien surengė posėdį, kuriame, pritariant Teisingumo ministerijos atstovams, nuspręsta tobulinti ir iš naujo Seimui teikti svarstyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą.

Pasak parlamentinės grupės pirmininkės Agnės Bilotaitės, dabartinė situacija rodo, jog vis dar nėra pakankamos pranešėjų teisinės apsaugos, o 2010 metais parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ teiktas įstatymo projektas (Nr. XIP- 2459) turi pranešėjų teisinės apsaugos spragų, kurias būtina tobulinti, siekiant tinkamiausio pranešėjų apsaugos reguliavimo modelio.

Posėdyje dalyvavę „Transparency International“ organizacijos atstovai konstatavo, jog mūsų šalies valdžios institucijų vadovai nėra suinteresuoti skatinti pranešimus apie korupciją, o raginimai skambinti specialiu telefono numeriu dažniausiai tėra formalūs ir naudos neduoda.

2010 metų liepą Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva buvo surengta atvira diskusija su valstybės institucijų atstovais, kurie ir pateikė pasiūlymą priimti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Jį inicijavo „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tobulino Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tačiau Seimas tuokart nusprendė, kad būtinybės priimti šį įstatymą nėra.

Įstatymo tikslas skatinti visuomenę pranešti apie korupcines veikas, taip pat teisiškai sureguliuoti pranešėjų, t. y. esamų, buvusių darbuotojų arba kitų asmenų, atskleidusių informaciją apie galimai neteisėtą darbdavio, jo vadovų, taip pat kitų darbdaviui pavaldžių arba atskaitingų asmenų veiką, apsaugą.

Įstatymo projekte taip pat numatomos apsaugos priemonės bei jų taikymo terminai: apsunkinta galimybė atleisti pranešėją iš darbo, nustatomas reikalavimas tam tikromis aplinkybėmis sumokėti pranešėjui kompensaciją, draudimas skleisti neigiamą informaciją apie pranešėją, taip pat nustatoma pranešėjo ir jo šeimos narių apsauga nuo bauginimo ir persekiojimo.

Priėmus šį įstatymo projektą, asmenys bus saugomi nuo neigiamo poveikio kaip reakcijos į jų pranešimą, taip pat visuomenė bus skatinama saugiai pranešti apie neteisėtas veikas. Įsigaliojęs įstatymas  leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir padidintų investicinį mūsų šalies patrauklumą.

Vyriausybė dar 2003 metais patvirtino tvarką, pagal kurią asmeniui, suteikusiam vertingos informacijos apie nusikalstamas veikas, gali būti išmokama vienkartinė išmoka, tačiau iki šiol nė vienam asmeniui ji nebuvo paskirta. Vyriausybės nutarimas nurodo tik didžiausią atlygį už informaciją – 10 proc. nuo išieškotos žalos sumos, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).

Šią savaitę į viešumą iškilo faktų apie galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. A.Bilotaitės teigimu, šis atvejis dar kartą patvirtina, kad pranešėjai nėra apsaugoti: „Valstybė jo negina ir nebrangina. Kaip pas mus įprasta, tokie žmonės paprastai būna priversti išeiti iš darbo, netenka pragyvenimo šaltinio, patiria spaudimą iš darbovietės ir yra priversti veltis į teisminius ginčus, negana to – dar savo lėšomis gintis. Kol nebus realiai veikiančio įstatymo, tol piliečiai nebus labiau motyvuoti pranešti apie korupciją“, – įsitikinusi A. Bilotaitė.

Naujausios apklausos rodo, kad tik 7 proc. lietuvių praneša apie pastebėtą korupcijos atvejį. Italijoje tai padaro pusė apklaustųjų, Čekijoje – kas penktas. Tik 15 proc. apklaustų lietuvių mano, kad apie korupciją būtina pranešti teisėsaugai. Švedijoje taip manančiųjų – 69 proc.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2017.02.10; 07:59

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydami atsakyti į klausimus, susijusius su valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla.

„Kadangi į viešumą iškyla vis daugiau skandalingų faktų apie valstybės valdomą akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, prašome Ministrą Pirmininką atsakyti į visai visuomenei rūpinčius klausimus, susijusius su šios įmonės veikla. Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, akivaizdu, kad bendrovės vadovų veikla yra nepateisinama nei skaidrumo ir gerojo valdymo, nei nacionalinio saugumo atžvilgiu. Todėl Ministro Pirmininko prašome detaliau paaiškinti situaciją šioje strateginėje valstybės įmonėje ir atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad susidariusi situacija būtų nedelsiant ištirta bei būtų užtikrinti aukšti įmonės valdymo ir veiklos skaidrumo standartai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Dalis paklausime išdėstytų klausimų grindžiami žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus viešuosius pirkimus dažnai laimėdavo Rusijos įmonės, kurioms buvo pavedami ir tokie darbai, kurie tiesiogiai kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, jog tai yra ypatingą susirūpinimą kelianti informacija, susijusi su galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui bei reikalaujanti išsamių atsakymų ir adekvačių politinių vertinimų.

Premjero klausiama, ar įmonės veikla bus tiriama šios įmonės strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui aspektu, t.y. dėl sutarčių su Rusijos bendrovėmis, kaip skelbta žiniasklaidoje, turinčiomis tiesioginių sąsajų su Rusijos karine pramone ir karinėmis žinybomis? Taip pat teiraujamasi, ar bus tiriama ir viešai paskelbta, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomos vidaus sandorių procedūros ir ar po jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai?

Ne mažiau rezonansinė žinia, kad iš FNTT atliekamo tyrimo aiškėja, jog verslo įmonės, turėjusios pelningų sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus vykdydavo per ofšorines kompanijas, o išgrynintos lėšos būdavo galimai skiriamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei. Kas galėtų paneigti, jog skubus ilgamečio bendrovės generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos atsistatydinimas galėjo būti nulemtas to, kad teisėsaugos pradėtame tyrime ėmė aiškėti informacija, jog lėšos iš ofšorinių bendrovių pasiekdavo patį S. Dailydką, jo šeimą ar artimiausią aplinką. Tiek politikams, tiek ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų, kiek daugiau asmenų bendrovės vadovybėje galėjo gauti lėšas iš tokių ofšorinių šaltinių ir kiek ilgai tokia schema veikė?

„Situacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateisinama ir antikorupciniu požiūriu. Tiek FNTT tyrimo informacija, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys apie vadovams artimų asmenų valdomų įmonių laimimus konkursus, kuriuos skelbdavo „Lietuvos geležinkeliai“, kelia pagrįstų įtarimų, kad tam tikri asmenys turėjo asmeninės naudos ir galimai lobo iš valstybės įmonės. Tokią situaciją galima tiesiai šviesiai pavadinti grobstymu iš valstybės“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė.

Opozicijai pro akis nepraslydo ir faktai, jog įmonei skirstant paramą ir labdarą galimai buvo pažeisti valstybės valdomų bendrovių depolitizavimo principai. Paklausime Ministrui Pirmininkui teiraujamasi, ar tai, kad įmonė ypač dosniai dalindavo paramą tuose rajonuose, kuriuose balotiravosi žinomi vienos ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje buvusios partijos atstovai, nereiškia, kad viešieji resursai per šią įmonę buvo naudojami atskirų politikų ar partijų rinkiminių kampanijų tikslų vykdymui?

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.12.22; 06:26

Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime. 

Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.

Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.

Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?

Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.

Draudimas panaikins landas korupcijai

„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.

Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.

Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.

Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.

Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

Kilniems tikslams juk negaila

Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.

Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.

Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.

AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.

Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.

O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.

Kada ir kuo baigsis pertvarka?

Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?

Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.12.19; 12:46

Praėjusią savaitę nuskambėjo Lietuvoje viešėjusio rusų režisieriaus Aleksandro Sukorovo interviu. Pasipiktinimą sukėlė daug jo žodžių. Bet ypač – pažadai, kad Lietuva bus saugi, jei bus neutrali. Nesunku pastebėti, kad tą pačią dainelę gieda ir keli liūdnai pagarsėję Kovo 11-osios signatarai. 

Binoklis. Per kokių žiūronų - lietuviškų ar rusiškų - stiklus žvelgiame į pasaulį?
Binoklis. Per kokių žiūronų – lietuviškų ar rusiškų – stiklus žvelgiame į pasaulį?

Neutralitetas skamba kaip pasityčiojimas kiekvienam, kas Lietuvoje moka istoriją. 1939 metais Lietuva kliovėsi savo neutralumu. Daug kas tada Lietuvoje tikėjo kad Lietuva gerus santykius su Sovietų Sąjunga.

Tačiau du imperijų trokštantys diktatoriai lengvai ir greitai pasidalino visas Baltijos šalis su visu jų neutralumu. Tiesa ta, jog mažoms šalims tokioje pasaulio vietoje kaip mūsų, joks neutralumas negali padėti. Mokantys istoriją turi galimybę išmokti šią pamoką. Gi nežinantiems istorijos kalba mūsų brangūs svečiai iš Rusijos – nuo Sukorovo iki Gazmanovo.

Nežinantiems propagandą skelbia Vaišvilos ir kiti vakar dienos politikai, dėl Krymo okupacijos kaltinantys NATO, dėl Rusijos priešiškumo – drąsiai kalbančią Prezidentę.

Ar mes atsparūs šiam kvailinimui? Dažniausiai atsakymas priklauso nuo to, ar mokame istoriją. Privalome mokėti. Tautos istorija – mūsų mokykla, mūsų skydas, mūsų kritiškas žvilgsnis į kasdieninį piktybišką ir į nekaltą melą.

Mes žinome, kad Lietuvą pasidalino rugpjūčio 23 dieną. Žinome, kad tą faktą sovietmetis daug kam sėkmingai ištrynė iš atminties. Žinome, kad 1987 metais, Sąjūdžio priešaušryje, to meto drąsiausieji Vilniuje susirinko priminti to fakto nebemokantiems istorijos. Molotovo-Ribentropo pakto diena kartu tapo ir Lietuvos istorinio prabudimo diena. Tegu ir simboliškai.

Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.

Neatsitiktinai po dviejų metų Lietuva, Latvija ir Estija jau stovėjo susikibusios rankomis gyvoje Baltijos kelio grandinėje. Rugpjūčio 23-ioji – tai tautos nuosprendis, prisikėlimas ir pasididžiavimas viename. Vienoje dienoje savaip telpa visas mūsų XX amžiaus virsmas. Iš klestinčios ir išdidžios valstybės į nebūtį ir vėl į valstybingumą.

Dienos kaip ši primena mums praeities klaidas ir žygdarbius. Bet tarp mūsų gyvena ir tie, kam jos nieko neprimena ir nieko nereiškia.

Kad ir kaip norisi žiūrėti į šią dieną romantiškai, tenka žiūrėti ir politiškai. O politiniu žvilgsniu ji primena, kad dar labai daug kas nepadaryta dėl istorinės atminties išsaugojimo ir – nebijokime sakyti – išgydymo.

Visuomenei, kurios viduriniojoje kartoje daug kas tik Sąjūdžio metais sužinojo apie okupaciją, partizanų lavonus miestų aikštėse, trėmimus ir nelemtąjį Molotovo-Ribentropo paktą, valstybė negali pasyviai siūlyti istoriją vertinti bet kaip. Istorinė atmintis – ne skonis ir ne estetika. Tai ne vieta nuomonėms. Istorija turi pasakoti tiesą.

Kad ir kaip nepatogu, istoriją sudaro faktai, o jie – teisingi arba melagingi. Faktus sieja vertinimai – valstybę stiprinantys arba ją griaunantys. Rodos, turėjome daug laiko valstybėje įtvirtinti tiesą apie Lietuvą skelbiančią istoriją? Tačiau apsidairę matome, kad Lietuva nusėta paminklais okupantams, atminimo lentomis Raudonajai armijai, gatvės ir mokyklos vis dar vadinamos niekingų kolaborantų vardais.

Ir tai ne tik simbolika. Ji atsispindi žmonių mąstyme. Kas trečias Lietuvoje ilgisi sovietmečio, kas trečias neturi nuomonės, kaip jį įvertinti. Ar susimąstome, kokie siaubingi šie skaičiai? Ar galime būti stiprūs ir pasiruošę gintis, jei nesugebame įvertinti okupacijos? Neįvertinę okupacijos, negali įvertinti ir laisvės. Neįvertinę laisvės nenorės už ją kovoti.

Taigi uždavinys Lietuvai – nuolat, bet šiandien kaip niekada – yra stiprinti tautos istorinę atmintį. Ugdyti pagarbą partizanams, represijų aukoms, meilę valstybingumui ir laisvei, kurią taip lengva prarasti. Per mažai dėl to padaryta, kalnai laukia priekyje. Neleiskime, kad žuvusieji už Lietuvos laisvę būtų žuvę už Lietuvą, kuri jų neprisimins. Atmintyje tautos stiprybė.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.08.27; 17:11

Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Agnė Bilotaitė sukritikavo Teisingumo ministerijai pavaldaus Registrų centro vadovo sprendimą iš direktoriaus pavaduotojo pareigų atleisti ir iš karto į kitas pareigas priimti viešuosius ir privačius interesus supainiojusį ir todėl valstybės tarnyboje dirbti negalinti buvusį Teisingumo viceministrą Saulių Stripeiką.

Continue reading „A.Bilotaitė: „Teisingumo ministerijai pavaldaus Registrų centro vadovas moko visuomenę apeiti įstatymus““

Andrius Kubilius valstybiniu terorizmu vadina valdančiųjų socialdemokratų veiksmus, trokštant užčiaupti opoziciją

Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos susitikime su kandidatu į generalinius prokurorus Evaldu Pašiliu frakcijos seniūnas Andrius Kubilius atkreipė rimtą dėmesį į Lietuvos valdančiosios daugumos kryptingai ir atkakliai formuojamą valstybinio terorizmo praktiką.

Continue reading „Kas yra valstybinis terorizmas?“

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, ragindama nušalinti Julių Sabatauską nuo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pareigų.

A.Bilotaitės teigimu, J. Sabatauskas šiurkščiai pažeidė Konstituciją viešai kvestionuodamas teismų darbą ir sprendimus dėl jo partiečio Alvydo Katino nušalinimo nuo Utenos mero pareigų. 

Continue reading „Agnė Bilotaitė ragina nušalinti Julių Sabatauską nuo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų“

Kraupūs teroro išpuoliai Paryžiuje visiems europiečiams, tarp jų ir mums, iškėlė kiaurai persmelkiančią dilemą. Kaip reaguoti? Reakcijos būdų spektras platus ir visi siūlo skirtingus.

Politinės kairės atstovai šneka, kad turėtume dar labiau atverti savo sienas ir kultūrą, sudaryti sąlygas atvykėliams iš kitų civilizacijų jaustis kaip namuose. Kiti sugeba tai išnaudoti raginimams stipriau ir greičiau kurti Europos federaciją. Dar kiti, priešingai, kalba apie valstybių sienų uždarymą ir atvirą karą prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje.

Continue reading „Agnė Bilotaitė: „Laikas pripažinti grėsmę nacionaliniam saugumui““

Esu vieningos, stiprios Europos Sąjungos šalininkas. Džiaugiuosi, kad Lietuva – ES narė. Balsavau už narystę ES. Briuseliui ir Strasbūrui esu dėkingas už Lietuvai suteiktą finansinę paramą. Visuomet karštai kritikavau ES skeptikus. Sutinku, jog vardan europietiško solidarumo privalu paklusti kai kurioms bendro elgesio taisyklėms. Susibūrus į kolektyvą, kitaip neįmanoma: kai ko atsisakau aš, kai ko atsisako mano kaimynas.

Tačiau šiandien – ne apie ES privalumus. Esama akimirkų, kai imu nebesuprasti Europos. Vis dažniau pastebiu, kaip ES vadovai nesilaiko duoto žodžio, taiko dvigubus standartus, išduoda savo prigimtį ir kilmę. Deja, tokių akimirkų – vis daugiau.

Continue reading „Akimirkos, kada nebesuprantu Europos“

Kas galėjo pamanyti, kad praėjus vos 120 metų po garsiųjų Maironio eilių, drąsinti ir guosti reikės nebe sūnus į karą išleidžiančias motinas, o pačius viso labo į pratybas pašauktus Lietuvos jaunuolius?

O prireikė. 1990 metais Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepasivargino ugdyti patriotiškumo, o galiausiai socialdemokratų deleguotas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atšaukė ir privalomąją karo tarnybą . Ką pamatėme ją susigrąžinę?

Continue reading „Oi neverk, bernužėli, eik ginti brangiosios Tėvynės !“

Pernai Lietuva išleido 13 mln. litų piliečių inicijuotam, bet iš anksto pasmerktam referendumui dėl dirbamos žemės nepardavimo užsieniečiams. Artėjant Seimo rinkimams girdime liberalų siūlymą rengti referendumą dėl masinės dvigubos pilietybės įteisinimo. Šiuo siūlymu Liberalų sąjūdis, deja, pagal populizmo lygį pralenkė net legendinį Darbo partijos pažadą įvesti 1509 litų siekiantį minimalų atlyginimą. Netikite?

Liberalai siūlo 2016 metais kartu su Seimo rinkimais rengti referendumą, per kurį rinkėjai būtų raginami išbraukti iš Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį. Joje rašoma: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ 

Continue reading „Seimo narė Agnė Bilotaitė – apie Liberalų referendumo pasaką“

Tik pernai Lietuva išleido 13 milijonų litų iš anksto pasmerktam, bet piliečių inicijuotam referendumui dėl dirbamos žemės nepardavimo užsieniečiams.

Artėjant Seimo rinkimams girdime naują populistinį liberalų partijos pasiūlymą rengti referendumą dėl masinės dvigubos pilietybės įteisinimo.

Šiuo pasiūlymu Liberalų Sąjūdis, deja, populizmo lygiu pralenkė net ir legendinį Darbo partijos pažadą įvesti 1509 Lt siekiantį minimalų atlyginimą. Netikite?

Continue reading „Viktoras meluoja geriau – liberalų referendumo pasaka“

Darbą pradėjusi Klaipėdos miesto savivaldybės taryba išsiskiria unikalia valdančiųjų koalicijos sudėtimi. Klaipėdos Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai nusprendė sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso bloku.

Ne visi atkreipė dėmesį, jog žiniasklaidoje naujiena apie šią liberalų koaliciją su tomaševskininkais pasirodė tą pačią dieną kaip ir žinia, kad LLRA ir Rusų aljansas buvo įvertinti VSD ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Sutapimas tik paryškino tai, kas ir taip turėjo būti aišku – liberalai nusprendė dalintis valdžia su atvirai antivalstybine jėga. Kitaip tariant, liberalams valdžios reikia šiandien, nacionalinis saugumas palauks.

Continue reading „Liberalams valdžios reikia šiandien, nacionalinis saugumas palauks“

Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė pasmerkė Klaipėdos Liberalų sąjūdžio sprendimą miesto taryboje sudaryti koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija. Jos teigimu, liberalai nusprendė valdžią dalintis su atvirai antivalstybine jėga.

„Iškalbinga tą pačią dieną žiniasklaidoje išvysti dvi naujienas: vieną apie liberalų koaliciją su LLRA ir Rusų aljansu, kitą – apie pastarųjų jėgų įvertinimą VSD ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Kelis metus matėme Rusų aljanso ir LLRA lyderius bendruose renginiuose su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris pernai išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos projektus. Retorinis klausimas, ar konsulatas dirbo ir siekdamas paveikti rinkimų rezultatus konkrečių jėgų naudai,“ – aiškino A. Bilotaitė.

Continue reading „Agnė Bilotaitė smerkia liberalų ir Putino šalininkų draugystę Klaipėdoje“

Seimo narė klaipėdietė Agnė Bilotaitė pasmerkė Klaipėdoje sausio 27 d. surengtą Klaipėdos „išvadavimo“ 70-mečio minėjimą. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, renginio vietą puošė Ukrainos separatistų ir jų rėmėjų simboliu tapusios Georgijaus juostos, jo metu sakytose kalbose dėl konflikto Ukrainoje kaltinta pačios Ukrainos valdžia.

A. Bilotaitės teigimu, tuo metu, kai Rusija tik aktyvina atakas prieš Ukrainą ir Mariupolyje žūva už laisvę kovojantys žmonės ir beginkliai civiliai, Lietuvos rusų bendruomenės atstovai daro gėdą visai rusų tautinei bendrijai viešai reikšdami paramą tokiems Putino režimo veiksmams.

Continue reading „Pasmerkė Klaipėdos „išvadavimo“ minėjimą su Georgijaus juostelėmis ir paramą Rusijos agresijai“

uzdila_algis

Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.

Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.

Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.

Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.

Continue reading „Patys užsakėme tą muziką“

bilotaite2

LRT žurnalistas Virginijus Savukynas surengė įdomią televizijos diskusiją, kurioje bandyta aiškintis, kas rūpi šiandieniniam Lietuvos jaunimui.

Į jaunimo lūkesčius ir bėdas žvelgta tarsi iš visų pusių: kodėl tiek mažai jaunų žmonių išrenkama į Seimą, kodėl jaunimas pasyvus parlamentinių rinkimų metu, kodėl dauguma jaunų žmonių mano, jog politinė ir visuomeninė veikla mūsų valstybėje, – nedėkingas užsiėmimas, kodėl daugiau kaip pusė vaikinų ir merginų svajoja apie emigraciją…

Laidos vedėjas pateikė dėmesio vertų klausimų. Bet kad į juos nebuvo konkrečiai atsakoma. Tiksliau tariant, į klausimus laidos dalyviai dažniausiai atsakydavo primityviais lozungais bei mintinai išmoktomis partinėmis klišėmis: reikia gerint, būtina šviesti, verta kviesti, negalima neaiškinti…

Continue reading „Kodėl Lietuvos jaunimas bijo politikos“