Ministro Pirmininko prašoma paaiškinimų dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos


Print

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydami atsakyti į klausimus, susijusius su valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla.

„Kadangi į viešumą iškyla vis daugiau skandalingų faktų apie valstybės valdomą akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, prašome Ministrą Pirmininką atsakyti į visai visuomenei rūpinčius klausimus, susijusius su šios įmonės veikla. Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, akivaizdu, kad bendrovės vadovų veikla yra nepateisinama nei skaidrumo ir gerojo valdymo, nei nacionalinio saugumo atžvilgiu. Todėl Ministro Pirmininko prašome detaliau paaiškinti situaciją šioje strateginėje valstybės įmonėje ir atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad susidariusi situacija būtų nedelsiant ištirta bei būtų užtikrinti aukšti įmonės valdymo ir veiklos skaidrumo standartai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Dalis paklausime išdėstytų klausimų grindžiami žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus viešuosius pirkimus dažnai laimėdavo Rusijos įmonės, kurioms buvo pavedami ir tokie darbai, kurie tiesiogiai kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, jog tai yra ypatingą susirūpinimą kelianti informacija, susijusi su galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui bei reikalaujanti išsamių atsakymų ir adekvačių politinių vertinimų.

Premjero klausiama, ar įmonės veikla bus tiriama šios įmonės strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui aspektu, t.y. dėl sutarčių su Rusijos bendrovėmis, kaip skelbta žiniasklaidoje, turinčiomis tiesioginių sąsajų su Rusijos karine pramone ir karinėmis žinybomis? Taip pat teiraujamasi, ar bus tiriama ir viešai paskelbta, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomos vidaus sandorių procedūros ir ar po jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai?

Ne mažiau rezonansinė žinia, kad iš FNTT atliekamo tyrimo aiškėja, jog verslo įmonės, turėjusios pelningų sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus vykdydavo per ofšorines kompanijas, o išgrynintos lėšos būdavo galimai skiriamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei. Kas galėtų paneigti, jog skubus ilgamečio bendrovės generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos atsistatydinimas galėjo būti nulemtas to, kad teisėsaugos pradėtame tyrime ėmė aiškėti informacija, jog lėšos iš ofšorinių bendrovių pasiekdavo patį S. Dailydką, jo šeimą ar artimiausią aplinką. Tiek politikams, tiek ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų, kiek daugiau asmenų bendrovės vadovybėje galėjo gauti lėšas iš tokių ofšorinių šaltinių ir kiek ilgai tokia schema veikė?

„Situacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateisinama ir antikorupciniu požiūriu. Tiek FNTT tyrimo informacija, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys apie vadovams artimų asmenų valdomų įmonių laimimus konkursus, kuriuos skelbdavo „Lietuvos geležinkeliai“, kelia pagrįstų įtarimų, kad tam tikri asmenys turėjo asmeninės naudos ir galimai lobo iš valstybės įmonės. Tokią situaciją galima tiesiai šviesiai pavadinti grobstymu iš valstybės“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė.

Opozicijai pro akis nepraslydo ir faktai, jog įmonei skirstant paramą ir labdarą galimai buvo pažeisti valstybės valdomų bendrovių depolitizavimo principai. Paklausime Ministrui Pirmininkui teiraujamasi, ar tai, kad įmonė ypač dosniai dalindavo paramą tuose rajonuose, kuriuose balotiravosi žinomi vienos ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje buvusios partijos atstovai, nereiškia, kad viešieji resursai per šią įmonę buvo naudojami atskirų politikų ar partijų rinkiminių kampanijų tikslų vykdymui?

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.12.22; 06:26