Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi būti tokių klaidų kaip LRT Televizijos sekmadienį transliuota laida „Istorijos detektyvai“, kurioje rodytas interviu su konservatoriumi Dainiumi Kreiviu, kandidatuojančiu į sostinės merus. Tačiau, teigė konservatorius, neturėtume pro akis praleisti ir kitų galimų agitacijos tvarkos pažeidimų.

„Vardan skaidrumo, nėra kito argumento – tiesiog tokių klaidų neturi būti. Nereikia sukelti prielaidų dvejonėms arba abejonėms. Bet lygiai taip pat norėčiau, kad nebūtų tikrinama sveikata už „Agrokoncerno“ pinigus ir kiti panašūs dalykai, kaip „Naisių teatrai“, – žurnalistams sekmadienio vakarą kalbėjo G. Landsbergis. 

LRT Televizija sekmadienį pripažino padariusi agitacijos tvarkos pažeidimą ir labai dėl to atsiprašė. 

„Klaida greitai buvo pastebėta ir laida per 7 minutes pakeista kita. „Prisiimame atsakomybę ir labai atsiprašome visų“, – sakė LRT Televizijos programų departamento vadovas Aldaras Stonys. 

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis griežtai įvertino šį pažeidimą.

Pasak premjero, nacionalinio transliuotojo padarytą nusižengimą turės įvertinti teisėsauga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 07:24

Bendrovė „Agrokoncerno grupė“, reaguodama į viešumoje pasirodžiusią informaciją, jog užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ į Lietuvą importuotų trąšų, kurių gamintojas – „Minudobreniya“, pareiškė, kad tokį ministro žingsnį ir komunikaciją vertina kaip „sąmoningą ir kenkėjišką veiksmą“.

Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Bendrovė teigia, kad, jos vertinimu, ministro veiksmas, be kita ko, diskredituoja valstybės institucijas. Bendrovė pažymi, kad teisinėje valstybėje privalo būti laikomasi lygiateisiškumo principo, o teisės aktai aiškinami ir taikomi visiems vienodai. 

„Tuo metu užsienio reikalų ministras visuomenei nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o savo komentaruose minėdamas tik „Agrokoncerną“, sudaro įspūdį, esą įmonė yra padariusi nusikalstamas veikas“, – teigiama bendrovės pranešime.

„Agrokoncerno grupė“ praneša, kad dėl to kreipiasi į Prezidentūrą ir ministrą pirmininką, prašydama įvertinti užsienio reikalų ministro elgesį. Be to, „Agrokoncernas“ ragina bendrovei ir visuomenei atskleisti teisinius kreipimosi į prokuratūrą pagrindus bei nurodyti, ar į prokuratūrą buvo kreiptasi ir dėl kitų Lietuvos bendrovių, importavusių „Minudobreniya“ gaminamas trąšas.

„Vienos įmonės išskyrimą Lietuvos ir ES rinkoje bei visuomenės dėmesio sutelkimą tik į mūsų įmonę vertiname kaip sąmoningą politikų kenkimą nepriekaištingai įmonės reputacijai ir veiklai. „Agrokoncernas“ yra viena iš 9 Lietuvos ir viena bent iš kelių dešimčių ES įmonių, kurios, mūsų duomenimis, importuoja trąšas, pagamintas minimoje gamykloje – „Minudobreniya“. 

Todėl mūsų išskyrimą iš visų rinkos dalyvių, kuris aptarinėjamas, be kita ko, sąmoningai nutylint aktualias Lietuvos ir ES teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias verslo ryšius sankcijų taikymo atveju, vertiname kaip veiksmus, kuriais siekiama pakenkti bendrovei ir įvelti ją į politinius žaidimus“, – pranešime teigia „Agrokoncerno grupės“ generalinis direktorius Valdas Eimontas. 

Bendrovė neigia „visas politikų insinuacijas ir bet kokius asmeninius ryšius su asmenimis, kuriems taikomos ES sankcijos“. 

„Agrokoncerną“ su kitomis pasaulio įmonėmis sieja tik verslo ryšiai, grindžiami teise ir verslo etikos normomis“, – pabrėžiama pranešime. 

Arkadijus Rotenbergas

„Agrokoncerno grupė“ primena, kad „Agrokoncernas“ ir pats yra kreipęsis į Užsienio reikalų ministeriją ir pateikęs paklausimą dėl įgyvendinamų Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ar kitų organizacijų nustatytų tarptautinių sankcijų.

Bendrovės vadovybę stebina politikų selektyvus, vien į „Agrokoncerną“ nukreiptas dėmesys dėl ūkio subjektams ir asmenims taikomų tarptautinių sankcijų, rašoma pranešime. Bendrovės nuomone, tarptautinių sankcijų taikymas turėtų būti vienodas visoms šalyje veikiančioms įmonėms, kurios prekiauja Rusijoje ar kitose šalyse pagamintomis trąšomis ar kita produkcija.

ELTA primena, kad penktadienį užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė Eltai patvirtino, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) kreipėsi į prokuratūrą dėl „Agrokoncerno“ ryšių bei verslo partnerystės su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.

„URM visada rekomendavo ir rekomenduoja Lietuvos įmonėms susilaikyti nuo bet kokių verslo sandorių su bendrovėmis, kurių savininkams yra taikomos sankcijos. Todėl po konsultacijų su ES pareigūnais nuspręsta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kuri, kaip kompetentinga institucija, vykdo tokio pobūdžio tyrimus. Tai – ne pirmas kartas, kai URM kreipiasi į Prokuratūrą dėl galimo tiesioginio sankcijų pažeidimo. Anksčiau buvo kreiptasi dėl kelių bendrovių, verslą vystančių Kryme“, – teigiama URM komentare.

Pasak URM, viešumoje minimos bendrovės gali priklausyti ar būti kontroliuojamos ES sankcionuojamo asmens A. Rotenbergo, kuris gali būti šių bendrovių tiesioginis arba netiesioginis naudos (lėšų ar ekonominių išteklių) gavėjas. 

,,Viešojoje erdvėje minimos bendrovės nėra ES sankcionuojamų įmonių sąraše (…) Arkadijaus Rotenbergo atžvilgiu ES taiko ribojamąsias priemones, kurios, pagal ES reglamentą, turi apimti su šiuo asmeniu susijusių ar jam priklausančių bendrovių, jo valdomų ar kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą Europos Sąjungoje“, – teigiama komentare.

URM nepakanka objektyvių duomenų išvadai dėl tiesioginio tarptautinių sankcijų pažeidimo konstatuoti, kadangi įstatymai URM nenumato kompetencijos pradėti ar vykdyti tokius tyrimus. Ar konkreti įmonė pažeidė ES teisės aktais nustatytas sankcijas, sprendžia teisėsaugos institucijos ir teismai, vadovaudamiesi ES ir Lietuvos teisės aktais. 

LRT tyrimų skyrius praėjusį mėnesį paskelbė žurnalistinį tyrimą apie ministrą pirmininką delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko bei frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho A. Rotenbergo verslu.Šiam oligarchui ES taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos taiko sankcijas ir jam priklausančiam verslui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 05:00

Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tai pataikaujantis valdančiajai daugumai ir mažumai tekstas, bet visi tik kritikuoja ir kritikuoja. Atsibodo. Reikia ne kritikuosi, o suprasti. Tai ir pabandysime padaryti. Kokia ta „Realpolitik“ lietuviškai arba nauja valstybinės vadybos forma.

Kadangi premjeras argumentų, kodėl atleidžia kelis ministrus nepateikė, tad įsivyrauja laisvos interpretacijos. Dėl Jurgitos Petrauskienės, tiesa, lyg ir aišku, atleidžia todėl, kad pas ministerijoje protestuojančias profsąjungas šeštadienį nelipo per langą, o įsiveržė pro duris ir netgi su savos gamybos tortu, tokiu būdu nedovanotinai pažemino valdžios autoritetą. Išėjo irgi pro duris, o ne pro langą, tad problemos neišspendė. Lianą Ruokytę-Jonsson atleidžia todėl, kad rudenį į Anapilį iškeliavo būrys iškilių kultūros asmenybių. Per daug. Jokia save gerbianti valdžia negali tiek sau leisti. Na, o Kęstutį Navicką atleidžia todėl, kad dalyvavo mitinge, kur protestavo prieš save patį ir savo vyriausybę – t.y. tebevykdomą miškų reformą, kuri praturtino biudžetą, bet ne regionus, kur tie miškai auga.

Raukšlė nuo kepurės mintija, kad čia ėjimas pasibaidžiusiu karžygio arkliu, nes atsistatydinus dar 1+1 ministrui savo iniciatyva ar lydekai paliepus, bus proga peršokti į prezidentinių rinkimų traukinį. Ar geras toks šuolis būtų – peršokus ir matytųsi. Be abejo, visas elektoratas bus stebėtoju, gali ir juoktis, jei nepasiseks, ne tik pykti, jei pasiseks.

O šiaip, apie tuos atleidimus – tai visos šakos iš to paties kamieno. Nebent Ramūnas Karbauskis rimtai apsisprendė tapti Kultūros ministru, juk išties mato, kad reikia galų gale imti ne tik valdžią menui ir kultūrai, bet ir atsakomybę į savo rankas. Tačiau – tai utopija. Dviejų metų patirtis vadovaujant Kultūros komitetui Seime jau atskleidė, kad kultūra kažkas sudėtingesnio ir už Naisių rojų žemėje, ir už „Agrokoncerno“ verslą kartu sudėjus. Nerizikuos.

Reziumė: durniau, ne visada yra geriau.

Ir vis tik klausimas dėl paskutinių dviejų ministrų? Labai panašu, kad juos atleisti sugalvojo ekspromtu, prieš spaudos konferenciją! Prisipažinkit, kas vakar boliavojo su Sauliumi? Galima buvo juk ir kuriuos kitus du atleisti, o koks skirtumas, ar ne?

Ir jau be ironijos – tai stebint du metus vykstantį gerų ir prastų, reikalingų ir beprasmių reformų jovalą, kyla natūralus klausimas, ar nepražiūrėta kažkas esminio.

Išmintingų nuorodų į tuos esminius dalykus galima rasti statistikoje – kokioje srityje (srityse) Lietuva yra dugne? Prisimenu, kad jau po nepriklausomybės atgavimo visos politinės partijos vienu balsu tvirtino, kad „reikalingas vidurinysis visuomenės sluoksnis, kol jo neatsiras – nieko nebus“. O jo ir šiandien nėra – tai ir „nieko nėra“. Ir nerandu argumentų, kurie leistų manyti, kad toks atsiras, t.y. daroma kažkas, kad toks atsirastų.

Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Juk tokiu atveju, būtų ir tie 300 mln. mokytojų atlyginimams, ir menininkai ilgiau gyventų, ir nereikėtų miškų išparduoti švedų baldų koncernui kamšant biudžeto skyles. Galų gale, o kodėl ta masinė emigracija iš Lietuvos kilo, juk irgi šaknys ne meilės ir nemeilės Tėvynei santykiuose. Gal puiku, kad emigravo, bent savimi pasirūpina, o gal kažkam reikia, kad sugrįžtų 700 tūkst. piliečių? O ką jie čia veiktų? Užsiregistruotų darbo biržoje? Gal todėl ir tos emigrantų sugrąžinimo į Tėvynę programos tokios vangios. Sugalvota dar geriau – duosim jums teises Lietuvoje be pareigų, tik negrįžkit.

Receptų nėra, bet ir krypties, kur einama, nebuvo ir nėra, tai ir nueita tiek, kad rytą skaudančia galva atsibudus atleidžiami keli ministrai. Kitaip tariant,  pakeisti arkliai ir važiuojama į niekur toliau.

Dvi gudrios konservatorės paskaičiavo, kad norint išpildyti tai, ko reikalauja pedagogai, esą nereikia nei 300, nei 130 mln. eur, apie kuriuos taip garsiai prisišnekėta. Jei taip yra, tai gal atsistatydinti turėtų Vilius Šapoka, kam ne kam, o Finansų ministrui matematika nekenkia. Tačiau tos dvi gudrios konservatorės tokios nebuvo, kai Lietuva skolinosi už 10 proc. palūkanų, tad, ko gero, skaičius visi finansų ministrai gauna tokius, kokius reikia, tada, kai reikia, tam, kam reikia. Todėl jie ir ministrai, o ne pedagogai… Net žinios apie biudžeto skaičius, kol jie viešai nepaskelbti – kol kas tik gandai. Gali būti, gali ir nebūti.

Reziumė Nr. 2.

Sumanymas sudrumsti vandenį prieš artėjančius 3-jus rinkimus, suprantamas, bet toks brutalumas – netikėtas. Kišti už sprando paėmus 3-jų ministrų galvas!? Žinoma, susidrums vanduo, nes priešinsis, spardysis žmonės, ne tiek skandinami, kiek tą procesą stebintys. Be to, juk net 2 iš tų ministrų – moterys, o tai jau visai inkvizicijos ir raganų deginimo laikus primena. Kur čia subtili politinė estetika, baltos pirštinės?

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuva, aišku, ir iš šio jovalo dar išplauks 5-iems ar net 10-iai, 20-iai metų, bet kas gi toliau? Po manęs, nors ir tvanas? Daugiau ar mažiau globali revoliucija atsiris iki Šiaurės Europos? Vienas (ar kitas) pasaulinis lyderis, pasitreniravęs su neprognozuojamo turinio žinutėmis twitrer‘yje, imsis vietoj išmaniojo telefono, „išmaniojo“ lagaminėlio su mygtukais? 1 proc. planetos gyventojų ras taikų būdą užimti didesnę procentinę dalį populiacijoje sumažindamas kitą jos dalį? Apokalipsė – Kristaus arba Antikristo atėjimas? Yra ir kitų lėtesnių žemiškų (klimato šiltėjimas) ar staigesnių kosminių (asteroidas) išeičių.

Yra ir trečias kelias, pesimistinis – iškeliausime anksčiau ir tai mums nebetūrėtų rūpėti. Bet kol esame, tol ir rūpi, tol ir rašinėjame viešai supoetintą optimistinę ir apolitišką eseistiką. Po baltos akacijos medžiu laikas sulėtėja, bet nesustoja.

Iš kitos pusės, yra savitos pasikartojimo nuostabos laiko tėkmėje – ne kiekvienas fariziejus Saulius tampa apaštalu Pauliumi, ir ne kiekvienas policininkas – premjeru. Taip nutiko tik Izraelio ir mūsų Marijos žemėse I ir XXI amžių pradžiose.

2018.12.04; 06:05

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis iš Seimo tribūnos atsakinėjo į opozicijos klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais.

Į vieną iš pateiktų klausimų, kuriame teiraujamasi, ar jis yra pasiruošęs ir toliau eiti savo pareigas net ir tada, jei R. Karbauskis tęs savo verslo santykius su Kremliui artimais oligarchais bei vengs viešai atsakyti į klausimus apie tokių santykių kilmę, S. Skvernelis atsakė neslėpdamas sarkazmo.

„Puikiai suprantu, kad čia yra pagrindinis klausimas, ir jį tenka girdėti jau ne vieną kartą, tai tiesiog noriu pasakyti, kad taip, ministras pirmininkas pasiruošęs eiti savo pareigas ir dirbti tą darbą, kuriam mandatą suteikė Lietuvos Respublikos Seimas“, – teigė premjeras.

S. Skvernelis Seime aiškino, kad nėra gavęs iš saugumo ir žvalgybos struktūrų duomenų, jog „valstiečių“ lyderis keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis teigė, kad gavęs klausimus dar kartą kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinės tarnybos departamentą ir klausė, ar R. Karbauskis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Arkadijus Rotenbergas

„Yra pateikta informacija, kuri yra ir grifuota, ir vieša (nepacituosiu dabar jums tiksliai), tačiau duomenų, kad R. Karbauskis šiuo metu kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nėra pateikta“, – pabrėžė S. Skvernelis.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vienu svarbiausių R. Karbauskio verslo parnerių įvardijamas rusų oligarchas Arkadijus Rotenbergas, kurio pavardė premjerui yra žinoma ne tik iš žiniasklaidos, bet taip pat iš institucijų teikiamos informacijos, kuri yra slapta.

„Nors ministro pirmininko atsakomybės laukas yra labai platus ir apima visas valstybės viešojo gyvenimo sritis, vis dėlto už tarptautinę politiką ir sankcijas yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, o už jų laikymąsi – muitinė ar Valstybės saugumo departamentas,“ – pabrėžė S. Skvernelis, paklaustas, ar jam yra žinoma, kokias sankcijas A. Rotenbergui taiko Europos Sąjunga ir kodėl.

„Mūsų šalyje veikia atsakingos valstybės institucijos, kurios apie Rusijos oligarchus ir jiems taikomas tarptautines sankcijas valdo kur kas daugiau informacijos nei žiniasklaida. Būtent šios institucijos turi imtis atitinkamų veiksmų, gavusios informacijos apie padarytus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės pažeidimus. Kiek man žinoma, tarptautinių sankcijų pažeidimo fakto šiuo atveju (R. Karbauskio bendradarbiavimo su A. Rotenbergu. – ELTA) nėra nustatyta, o su žiniasklaidoje minima įmone (A. Rotenbergo trąšų bendrove „Minudobreniya“. – ELTA) prekiauja ne viena stambi Lietuvos ir Europos Sąjungos įmonė“, – kalbėjo premjeras.

Klausimus S. Skverneliui opozicija uždavė po to, kai LRT paviešino žurnalistinį tyrimą apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho A. Rotenbergo verslu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.23; 06:45

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis antradienį Seimo posėdyje turėtų atsakinėti į parlamentarų klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais bei Vyriausybės konstitucinės pareigos „garantuoti valstybės saugumą“. Be kita ko, premjero bus pasiteirauta, ar jis yra pasiruošęs ir toliau eiti savo pareigas, net ir tada, jei R. Karbauskis tęs savo verslo santykius su Kremliui artimais oligarchais bei vengs viešai atsakyti į klausimus apie tokių santykių kilmę.

S. Skvernelis sulauks klausimo ir apie tai, ar jam, kaip buvusiam policijos pareigūnui, nėra asmeniškai gėda, kad jį delegavusios partijos vadovas vysto verslą su tokiais korumpuotais veikėjais.

Lietuvos radijui ir televizijai paviešinus žurnalistinį tyrimą apie S. Skvernelį į premjerus delegavusios partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko bei frakcijos seniūno R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu, žiniasklaidos atstovams S. Skvernelis pareiškė „tikrai nesidomįs pono Karbauskio verslo interesais“.

Arkadijus Rotenbergas

Šiam, vienam įtakingiausių Rusijos oligarchų, ypač artimam V. Putinui, Europos Sąjunga taiko personalines sankcijas, o Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taiko sankcijas ir jo verslui.

Anot susitikimą inicijavusių Seimo narių, S. Skvernelį į Premjero pareigas delegavusios pagrindinės valdančiosios partijos lyderio R. Karbauskio verslo interesai, ypač jeigu jie yra labai stipriai susiję su įtakingiausiu Rusijos verslu, kurį valdo artimi V. Putinui oligarchai, turėtų rūpėti ministrui pirmininkui, nes tokios valdančiosios partijos lyderio verslo sąsajos su Kremliui artimu verslu gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. O pagal Lietuvos Konstituciją Vyriausybė „garantuoja valstybės saugumą“.

Premjeras Seimo nariams turės atsakyti į gausybę klausimų, susijusių su Rusijos oligarchu A. Rotenbergu, pavyzdžiui, kad pastarasis yra V. Putino vaikystės draugas, vienas artimiausių prezidentui bei įtakingiausių Kremliaus oligarchų, savo milijardinę verslo imperiją sukūręs tik V. Putinui tapus prezidentu; kad tarptautinėje žiniasklaidoje A. Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos „valstybinių užsakymų karalius“, pasinaudojęs Sočio olimpinėmis žaidynėmis bei su tuo susijusiais statybų užsakymais, iš esmės išpūtė olimpiados organizavimo išlaidas, siekdamas asmeninio praturtėjimo; kad A. Rotenbergo įmonės pastatė tiltą, sujungusį iš Ukrainos neteisėtai okupuotą Krymo pusiasalį su žemynine Rusija, jam asmeniškai prižiūrint šio tilto statybas; taip pat, kokias sankcijas šiam Rusijos veikėjui taiko ES ir JAV.

Kadangi pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas R. Karbauskis tikina nežinojęs, kas yra A. Rotenbergas, taip pat, kad „Agrokoncernas“ trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“, premjeras bus paklaustas, ar pasirūpino, kad jo bendrapartietis būtų informuotas, kas yra A. Rotenbergas, ir kokį pavojų Lietuvos tarptautinei reputacijai gali kelti faktas, kad Lietuvos valdančios partijos lyderis palaiko intensyvius verslo ryšius su A. Rotenbergo verslu.

Premjerui taip pat bus užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo santykius su Dmitrijumi Mazepinu, kurį žiniasklaida įvardija kaip dar vieną oligarchą, artimą V. Putinui, taip pat galimus R. Karbauskio ryšius verslo su žinomu Ukrainos oligarchu Dmytru Firtašu, šiuo metu nuo Ukrainos teisėsaugos besislapstančiu Austrijoje.

S. Skvernelis turės pasisakyti ir apie ilgamečius R. Karbauskio verslo ryšius su Rusijoje veikiančiu trąšų gamybos „Acron“ koncernu, kuriam nuo 1993 metų vadovauja Viatcheslav Moshe Kantoras – garsus Rusijos oligarchas, žmogus, artimas V. Putinui, turintis pagrindinę savo tarptautinės prekybos įmonę Šveicarijoje, kurią šios šalies saugumo tarnybos yra pripažinusios SVR („Služba vnešnej razvedki“, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba. – ELTA) priedangos organizacija.

Dmytro Firtash. Vikipedija nuotr.

Ministrui pirmininkui Seime teks teisintis ir dėl pagal Konstituciją galiojančios Vyriausybės pareigos „garantuoti valstybės saugumą“ ir to, ar yra asmeniškai kreipęsis į Seimo narį R. Karbauskį, prašydamas atskleisti visus jo verslo ryšius su Rusijos oligarchais, artimais Kremliui.

Viatcheslav Moshe Kantoras

Ministro pirmininko klausiama, ar jam yra žinoma amerikiečių „smegenų centro“ „Center for Strategic and International Studies“ (CSIS) plačiai pasaulyje nuskambėjusi analitinė studija „Kremliaus scenarijai: Rusijos įtakos Vidurio ir Rytų Europoje supratimas“ ir joje išdėstyti konkretūs techniniai siūlymai Vidurio Europos valstybių (įskaitant ir Baltijos valstybes) verslui pasipriešinti žalingam Rusijos poveikiui.

Seimo nariai S. Skvernelio teirausis, ar jam žinoma, kad 2016 m. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių analizėje konstatuojama, jog Rusijos „FSB (Rusijos Federalinė saugumo tarnyba. – ELTA) aktyviai prižiūri visus su užsieniu susijusius Rusijos ekonominius ryšius, kontroliuoja užsienio investicijas, naudoja užmegztus santykius žvalgybos tikslais. Dėl to kyla rizika Rusijoje ekonominius santykius palaikantiems Lietuvos verslininkams, ypač investuojantiems strateginiuose Rusijos ekonominiuose sektoriuose“. Taip pat, ar ministras pirmininkas, žinodamas apie savo partijos lyderio R. Karbauskio verslo ryšius su Kremliui artimų oligarchų verslais, nemano, kad tokie ryšiai gali pakenkti valstybės saugumui.

Šiuos klausimus premjerui uždavė Seimo nariai Jurgis Razma, Gintarė Skaistė, Irena Haase, Simonas Gentvilas, Mykolas Majauskas, Arūnas Gėlūnas, Algimantas Salamakinas, Justas Džiugelis, Edmundas Pupinis ir Agnė Bilotaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.20; 06:00

Klausimų daugiau nei atsakymų

Į ketvirtadienio posėdį neįtraukus opozicijos užduotų klausimų premjerui dėl valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Seime kilo chaosas. Visgi, nepaisant valdančiųjų prieštaravimų, po valandą trukusių ginčų nuspręsta, kad klausimai premjerui bus užduoti ateinantį antradienį.

Opozicijai reikalaujant Seimo pirmininko laikytis Statuto ir įtraukti dešimties Seimo narių pasirašytus ir Sauliui Skverneliui užduotus klausimus į plenarinio posėdžio darbotvarkę, kilo aštrūs ginčai ir abipusiai kaltinimai.

Valdantieji aiškino, kad R. Karbauskio verslo ryšiai per tarpininkus su Arkadijui Rotenbergui priklausančia įmone „Minudobreniya“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, visuomenei nėra įdomios. Pasak jų, Seime yra svarbesnių klausimų ir premjeras aiškintis dėl R. Karbauskio neprivalo. Tuo tarpu opozicija ragino valdančiuosius laikytis Seimo statuto ir savavališkai nespręsti, koks klausimas yra aktualus visuomenei ar opozicijai.

Premjeras neslėpė, kad į opozicijos užduotus klausimus atsakyti nedega noru, ir kaltino pastaruosius piktnaudžiaujant teise. Pasak jo, klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius su V. Putinui artima aplinka visuomenei nėra įdomūs. Kilusiose diskusijose pasisakė ir pats R. Karbauskis, kaltindamas konservatorius šmeižtu.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Savo ruožtu opozicija piktinosi, kad valdantieji nesilaiko Seimo statute įtvirtintų nuostatų, numatančių, kad dešimt Seimo narių vieną kartą sesijos metu turi teise užduoti klausimus. Gabrielius Landsbergis būgštavo, kad valdančiųjų nenoras sekti Seimo statutu yra bandymas susidoroti su opozicija.

Po ilgai užtrukusių neplanuotų ginčų Seimo pirmininkas pripažino savo kaltę nukrypstant nuo Statuto ir pažadėjo, kad premjerui užduotus klausimus jis įtrauks į lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Kilusių diskusijų pradžioje G. Landsbergis teiravosi V. Pranckiečio priežasčių, kodėl dienotvarkėje nėra numatyti klausimai S. Skverneliui.

„Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę ministro pirmininko atsakymai į ypatingai svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu“, – kalbėjo G. Landsbergis. Politikas klausė, ar yra rimtų priežasčių, kodėl premjero atsakymai nėra įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę.

Politikas taip pat klausė V. Pranckiečio asmeninės nuomonės, ar jam atrodo svarbu tai, kad „valstiečių“ lyderis apeina Vakarų sankcijas taikomas Rusijai.

„Ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos, Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, ar jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – klausė G. Landsbergis ir dar kartą reikalavo Seimo narių užduotus premjerui klausimus įtraukti į dienotvarkę.

Į klausimą pradėjus atsakinėti ne Seimo vadovui, bet „valstietei“ Agnei Širinskienei, Seime kilo opozicijos nepasitenkinimas. Galiausiai Seimo vadovas paprašė penkių minučių pertraukos.

Po jos Seimo pirmininkas pripažino savo klaidą ir teigė prašysiąs Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį jo žingsnį.

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevièiaus (ELTA) nuotr.

Į diskusiją įsitraukė ir premjeras. Pasak S. Skvernelio, konservatoriai naudojasi 208 Seimo statuto straipsniu neteisingai, nes, pasak jo, opozicijos užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius nėra visai visuomenei ypač svarbūs.

„Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimo priėmimą ir elgiamės labai dažnai visiškai kitaip, diskredituodami patį Seimą. Tai aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kuriame kalbama apie ypatingai svarbius visuomenei klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypatingai svarbūs. Ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos Vladimiro Putino bendražygiais, o Arkadijus Rotenbergas yra Rusijos prezidento Putino vaikystės draugas ir sambo partneris.

Taip pat klausimas yra, ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje Karbauskio verslo partneris Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius, ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis, pralobo (…) Tai šie klausimai yra visiškai nesusiję su visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos – „urmui“ (Užsienio reikalų ministerijai. – ELTA), Valstybės saugumo departamentui. Tai yra elementarus pavyzdys, kai piktnaudžiaujama teise“, – teigė premjeras ir frakcijos vardu siūlė balsuoti, ar tai yra svarbus klausimas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis konservatorių kaltinimus įvardino šmeižtu be teisinės atsakomybės.

„Šmeižtas yra skleidžiamas ir žino, kad už jį atsakyti nereikia, nes viešų asmenų pasisakymai vieni kitų atžvilgiu, pagal mūsų teisminę sistemą nėra vertinami vienodai, kai aš būčiau privatus asmuo ir mane šmeižtų. Jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys. Aš neturiu jokių ryšių, pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau ir šitų įmonių pavadinimų net nežinau. Tai yra šmeižtas“, – teisinosi R. Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstietė“ A. Širinskienė ragino dėl, jos nuomone, nesvarbių klausimų, užduotų premjerui, apsispręsti Seimui balsuojant.

Tačiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė skeptiškai įvertino politikų raginimus į teisėtai, pagal Seimo statute numatytą praktiką užduotus klausimus neatsakinėti, nes šie, jų nuomone, yra nesvarbūs visuomenei.

„Aš abejoju, ar į Etikos ir procedūrų komisija įvertins klausimo turinį, patį klausimą ir jo esmę. Pagal Statutą yra surinkti parašai, jie nepasikartojo šioje sesijoje ir tuomet reikalavimas yra teisėtas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Į valdančiųjų siekį neatsakinėti į klausimus, nes šie, jų nuomone, visuomenei nėra svarbūs, aštriai sureagavo G. Landsbergis. Pasak jo, tokios intencijos yra tiesiog bandymas susidoroti su opozicija.

„Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai ši yra labai svarbi. Ji yra apribota – vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp dešimties (klausimą užduodančių Seimo narių. – ELTA) tik vieną kartą per sesiją. Jei mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo pirmininko pirmininkui ar Seimo pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, bet kuriam iš jų, jei mes perleisime vertinti tai, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija. Ir, gerbiamas pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypatingai svarbus klausimas, kuris brėš demokratijos kryptį į ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Galiausiai diskusijas užbaigė Seimo vadovas. Jis pažadėjo, kad kitos savaitės posėdyje klausimai premjerui bus įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

ELTA primena, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. LRT žurnalistų duomenimis, „Agrokoncernas“ Rosoše gaminamas trąšas perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:10

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas importuoja ne tik iš Rusijos trąšų gamintojų „Phos Agro“ ir „Acron“ – LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad į Lietuvą keliauja ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės bičiulių, stačiusių Krymo tiltą, trąšos.

Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. Tačiau didžiausios valdančiosios frakcijos Seime lyderio R. Karbauskio tai neskatina nutraukti verslo ryšių su minėta trąšų gamintoja. R. Karbauskis tikina, kad jam priklausančiame „Agrokoncerne“ dirbantys agronomai negali žinoti visų akcininkų.

„Minudobreniya“ – Rusijos Voronežo srityje, Rosošo mieste, esanti azotinių trąšų gamykla. Ji įsikūrusi netoli sienos su Ukraina.

Daugiau nei 80 proc. „Minudobreniya“ akcijų priklauso Rusijos oligarchui Arkadijui Rotenbergui. Tam pačiam, kuriam dėl artimų ryšių su Kremliaus lyderiu nuo 2014 m. taikomos tarptautinės sankcijos.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Agrokoncernas“ iš A. Rotenbergui priklausančios „Minudobreniya“ perka NPK trąšas, tai yra kompleksines trąšas, kurių sudėtyje yra azoto, nitratinio azoto, amonio azoto, fosforo pentoksido ir kalio oksido.

Kokie trąšų kiekiai importuojami būtent iš „Minudobreniya“, „Agrokoncernas“ neatskleidžia. Aiškina, kad iš Rusijos pirktų trąšų kiekis pernai esą sudarė mažiau nei trečdalį visų bendrovės pirktų trąšų, o šiemet nesiekia ir penktadalio. Detalės apie importą iš konkretaus gamintojo yra komercinė paslaptis. Šios informacijos neišduoda ir Lietuvos muitinė.

„Minudobreniya“ gamykla yra už 1400 km nuo Lietuvos. Tačiau, kaip tikina „Agrokoncernas“, Rosoše gaminamas trąšas jis perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos. Ji – kone šešiskart toliau nuo Lietuvos nei Rosošo gamykla.

„Gamintojo OAO „Minudobreniya“ trąšas 2017 m. pirkome iš „Agricultural Minerals“ DMCC. Ši įmonė pirkimo metu pasiūlė mums priimtiniausią kainą perkamiems produktams“, – LRT Tyrimų skyriui atsiųstame atsakyme rašo „Agrokoncernas“.

Vis dėlto „Agrokoncernas“ pripažįsta, kad, nors trąšos perkamos Dubajuje, į Lietuvą jos atvežamos esą ne iš ten.

Tačiau kam „Agrokoncernui“ trąšas pirkti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o vežtis iš Rusijos? „Agrokoncernas“ šiuo klausimu tyli, tikina negalintis komentuoti, kaip dirba tarpininkai.

Kaip išsiaiškino LRT Tyrimų skyrius, „Minudobreniya“ didžiąją dalį pardavimų vykdo būtent per „Agricultural Minerals“ DMCC. Maža to, daugiau kaip 50 proc. „Minudobreniya“ eksportui skirtos produkcijos tiekiama produktotiekiu „Toljati-Odesa“, einančiu per Ukrainos teritoriją.

R. Karbauskis, pagrindinis „Agrokoncerno“ akcininkas, tikina nežinojęs, nei kas tas A. Rotenbergas, nei to, kad jo valdomas verslas trąšas importuoja iš šiam oligarchui priklausančios bendrovės „Minudobreniya“.

„Nežinau, aišku, nežinau, – LRT Tyrimų skyriui sakė jis. – Aš sakau, negaliu jums paaiškinti, nes aš nežinau, iš kur importuoja, kiek importuoja, bet kiek žinau, Lietuvoje ne viena įmonė importuoja, niekas neturi išskirtinių teisių.“

R. Karbauskis mano, kad klausimai dėl trąšų importo iš A. Rotenbergui priklausančios įmonės turėtų būti keliami ne jam.

„Šitą klausimą pirmiausia reikėtų kelti mūsų institucijoms. Jeigu įmonė gautų pranešimą, kad iš vienos ar kitos įmonės Rusijoje ar kurioje nors kitoje šalyje produkcijos negalima importuoti, niekas iš jos ir neimportuotų tikriausiai. Nes tikriausiai iš įmonės nebūtų galima importuoti, o jūs pradedate klausti, ar aš žinau… Ne aš turiu žinoti, turi žinoti valstybinės institucijos. Jos turi informuoti įmones, kad tos veiklos negalima vykdyti“, – tikino „valstiečių“ lyderis.

Be to, R. Karbauskis tikina, kad nuo savo verslo klausimų yra nusišalinęs: „Ką reiškia žinoti, aš realiai veikloj nedalyvauju veikiausiai jau 20 metų.“

Paklaustas, ar jam, kaip politikui, atrodo moralu verslą vykdyti bendradarbiaujant su bendrovėmis, kurių savininkai yra sankcijų sąraše, R. Karbauskis tikino: „Jūs man užduodate labai keistą klausimą. Jeigu tam verslui netaikomos jokios sankcijos, tai jos netaikomos kažkieno sprendimu. Europos Sąjungos ar kažkokiu kitu sprendimu.“

Apie trąšų importą iš A. Rotenbergo bendrovės tikino nežinojęs ir Seimo Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Iš pradžių jis teigė, kad šiam klausimui jam reikia pasiruošti.

O pasiruošęs pateikė tokį komentarą: „Komitetui nėra žinoma, kas importuoja į Lietuvą trąšas, komitetas neanalizuoja kiekvienos įmonės, kuri bendradarbiauja su Rusija. Bet informacija, kurią jūs pateikėte, verta gilesnės analizės. Bet aš manau, kad atėjo laikas mūsų įmonėms, kurios bendradarbiauja su įmonėmis, kurių savininkai yra įtraukti į sankcijas ar kurie susiję su verslais, įtrauktais į sankcijas, manau, ateina laikas pačiam verslui konsultuotis.“

Tiek A. Rotenbergas, tiek jo brolis Borisas yra laikomi artimais V. Putino bičiuliais. Su V. Putinu Arkadijus Rotenbergas bičiuliaujasi nuo pat vaikystės. 12-metis Arkadijus ir 11-metis Vladimiras susipažino Leningrado srityje, kai kartu lankė dziudo treniruotes.

2000 m., kai V. Putinas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, jo vaikystės draugas A. Rotenbergas dar buvo palyginti smulkus Sankt Peterburgo verslininkas. Tačiau taip jau sutapo, kad Kremliuje šeimininkaujant V. Putinui, savo milijardinę verslo imperiją ėmė lipdyti ir A. Rotenbergas.

Su broliu Borisu jis įkūrė „SMP banką“. 2008 m. iš penkių bendrovių, nupirktų iš „Gazprom“, suformavo bendrovę „Stroygazmontazh“. Ėmė tiesti ir federalinius kelius Rusijoje. Vienas po kito pasipylusius pelningiausius valstybinius užsakymus A. Rotenbergo verslas laimėdavo be konkursų.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

A. Rotenbergas kontrolinį trąšų gamyklos akcijų paketą įsigijo 2011 metais. O akcijas pirko per du Kipre registruotus ofšorus – „Yaibera Holdings Limited“, įgijusią 79,31 proc. „Minudobreniya“ akcijų, ir „Laguz Management Limited“ (3,45 proc. akcijų). Akcijos įsigytos iš tarptautinės norvegiško kapitalo įmonių grupės „Yara International“. Tai, kad A. Rotenbergas įsigijo „Minudobreniya“ akcijų, 2011 metais patvirtino ir jo spaudos tarnyba.

Kitos trąšų gamyklos akcijos – 17,24 proc. – priklauso Rusijos naftos koncernui „Gazprom“.

Taigi sankcijomis baudžiamas A. Rotenbergas ir „Gazprom“ – duetas, kuris slepiasi už rusiškų trąšų, importuojamų į Lietuvą.

Lietuvoje Rusija išlieka trąšų importo lyderė. Beje, trąšos importuojamos ne tik iš „Minudobreniya“, „PhosAgro“, „Acron“, bet ir dar iš vieno V. Putinui artimo oligarcho bendrovės „Uralchem“. Ši bendrovė priklauso Dmitrijui Mazepinui, Baltarusijoje gimusiam Rusijos milijardieriui.

Bendrovės „Uralchem“ valdybai jis vadovauja nuo 2007 m. Dar prieš tai D. Mazepinas vadovavo Rusijos energetikos įmonei „Sibur“, iš dalies priklausančiai V. Putino žentui Kirilui Šamalovui ir Genadijui Timčenkai – Kremliaus vadovo bičiuliui ir verslo partneriui, kuriam JAV taiko sankcijas.

D. Mazepinas buvo ir Kirovo regioninio parlamento narys, priklausęs V. Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai, be kita ko, rašoma LRT tyrime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.09; 07:00

Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie tai, kad „Jonavos grūdai“, įmonė, esanti nacionaliniam saugumui svarbių valstybės valdomų įmonių sąraše, yra galimai užvaldoma „Agrokoncerno“, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas artimiausiame NSGK posėdyje norėtų išgirsti žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio paaiškinimų. 

Pasak A. Anušausko, šioje įmonėje yra laikomas valstybės grūdų rezervas, taip pat kitos maisto – cukraus, druskos – atsargos, kurių prireiktų kokios nors didelės nelaimės atveju, informacija apie tokį rezervą yra įslaptinta. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario A. Anušausko nuomone, „įmonė, esanti strateginių įmonių sąraše ir vykdanti svarbią valstybei užduotį – rezervų kaupimą ir saugojimą, turi atitikti aukštus skaidrumo reikalavimus. Viešųjų pirkimų reikalavimai yra vieni iš tokių, kurių, panašu, nėra paisoma. Įmonės valdyme turi būti stiprios valstybės pozicijos, bet ir to nėra. Jei „Agrokoncernas“ joje stiprina savo pozicijas, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys turi aiškiai atsakyti, kur gimė planai privatizuoti įmonę, išbraukiant ją iš strateginių įmonių sąrašo“. 

„Strateginės įmonės, kaip ir strateginės atsargos, turi būti neliečiamos“, – sako A. Anušauskas. Seimo nario nuomone, artimiausiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje žemės ūkio ministras turėtų atsakyti į keliamus klausimus.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-08

Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Andrius Kubilius sako, kad konservatoriai nesibaimina naujų laikinųjų tyrimo komisijų dėl politikos ir verslo ryšių. Pasak A. Kubiliaus, jis gali atsakyti į visus klausimus viešai, jei tai nėra valstybės paslaptis.

„Mes (Konservatoriai. – ELTA) tikrai nesibaiminame jokių tyrimų, kadangi tyrimai Ramūno Karbauskio dėka pasidarė juokingi. Tyrimai yra visiškai diskredituoti. Parlamentiniai tyrimai rodo vieną dalyką, kad Ramūnas Karbauskis daugiau nežino, kaip sutelkti savo rinkėją“, – „Delfi dienai“ sakė A. Kubilius.

Pasak konservatoriaus, parlamentiniai tyrimai ,,valstiečių“ dėka tapo neautoritetingi bei abstraktūs. Tokie tyrimai yra valdančiųjų ginklas prieš opoziciją, nes opozicijai neužtenka daugumos surengti komisijų R. Karbauskiui dėl „Agrokoncerno“ veiklos.

„Kas pavyko R. Karbauskiui ir kas man – yra tikrai gaila. Esu pats prisidėjęs prie parlamentinių procedūrų viso sudėliojimo, statuto sudėliojimo, jis pasiekė tai, kad ateityje parlamentiniai tyrimai atrodys kaip labai juokingi dalykai“, – sakė konservatorius.

A.Kubilius sakė nesibaiminąs nė dėl vieno komisijos klausimo.

„Aš į visus klausimus galiu atsakyti viešai, jeigu tai nėra valstybės paslaptis“, – teigė A. Kubilius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį pateikė Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.

Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.

Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.

Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.

Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 05:14

Vladimiras Laučius, komentaro autorius

Iškeitėme politinę tikrovę į politinį žaidimą, ir tai – viena ryškiausių Lietuvos visuomenės transformacijų per 28 nepriklausomybės metus.

Mes nebeužsiimame politika – mes ją žaidžiame. Ir visai ne todėl, kad lietuvis homo politicus virto Johano Huizingos homo ludens. Tiesiog politika pasitraukė iš tikro gyvenimo į virtualaus pasaulio žaidimą, kuriame kiekvienas susikuria personažą ir vaidina išsigalvotą vaidmenį išgalvotose pasakų karalystės dramose ir problemose.

Ir užsienio, ir vidaus politika nebetenka prasmės – mes tiesiog plaukiame pasroviui ir stebime, kaip žaidimo herojai pliekiasi ir dalijasi įtaką. Skirtumas, kas laimės rinkimus ar eilinį žaidimo raundą – beveik toks pat politiškai neesminis, kaip skirtumas, kas užims pirmą vietą Anglijos futbolo čempionato turnyrinėje lentelėje.

Politinis žmogus nebeturi namų – tik žaidimą, kuriame gali sirgti už savo komandą arba net įsitraukti kaip personažas, bet tai – nebe politinis dalyvavimas, o chimera, sulipdyta iš kolektyvinių fantazijų apie politinį gyvenimą, demokratiją ir valstybę.

Prieš keliasdešimt metų nuo rinkimų rezultatų galėjo priklausyti atlyginimai ir socialinės išmokos, darbo santykiai, profsąjungų reikalavimų įgyvendinimas, valstybės investicijų apimtys ir proporcijos. Dabar tai – beveik nebesusiję dalykai: visos partijos panašiai nepaiso silpnesniojo interesų ir susina viešąjį sektorių.

Valstybę tvarko viena daugiagalvė fiskalinės konsolidacijos partija. Konsolidavimo siekiama ne tiek didinant biudžeto įplaukas, kiek karpant išlaidas viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai. Marsaeigiams ir kitokiam vikšriniam transportui skirtas kelias Vilnius–Utena yra bendras nesantuokinis kairiųjų ir dešiniųjų vaikas.

Žmonių gerovė beveik nebepriklauso nuo to, kas bus arba nebus valdžioje. Ji daug labiau priklauso nuo ekonominių ciklų, centrinių bankų, finansų sektoriaus godumo ir atsakomybės balanso, JAV sprendimų, naftos ir dujų kainos, kitų dalykų, kuriems nei Saulius Skvernelis, nei Gabrielius Landsbergis įtakos nedaro ir nedarys.

Tautos politinė ir demokratinė galia priklauso ne tiek nuo Konstitucijos, kuri sako, kad tauta viską sprendžia, kiek nuo to, kas padėta ant svarstymų ir sprendimų stalo. O ant stalo – tik šūsnys makulatūros su grifu „politinės aktualijos“. Kitaip tariant – stalo žaidimai vaikams ir specialiųjų poreikių pilnamečiams. Esminiai sprendimai priimami kitur.

Politikai kalba savo rinkėjams ne politikos, o žaidimų kalba. Svarbiausias dalykas, kurio norėtųsi iš politikos lyderių, yra argumentuoti paaiškinimai, kas vyksta, kur link mes judame ir kodėl. Trumpai kalbant – visumos matymas ir idėjinė kova tarp skirtingų visumos matymų. To nėra: visą eterį užima vienadienės reikšmės dalykai – vadinamųjų „politinių aktualijų” gromulavimas medijų smėlio dėžėse.

Antai „reformos“ sąvoka šioje žaislinėje politikoje tokia pat svarbi ir besikartojanti, kaip muilo operose – meilė ir neapykanta. Būtina visą laiką ką nors reformuoti – be šito reikalo žaidimas neįdomus, kaip serialas be meilės trikampio. Kartais atrodo, kad žaidimas „Lietuva“ reikalingas tik tam, kad būtų galima tris dešimtmečius reformuoti švietimo sistemą, reikalauti mažinti Seimo narių skaičių, siūlyti progresinius mokesčius ir diskutuoti apie dvigubą pilietybę.

Milošo Formano „Skrydyje virš gegutės lizdo“ yra epizodas, kai Jacko Nicholsono suvaidintas pagrindinis herojus pagrobia beprotnamio pacientus ir išsiveža autobusu pažvejoti. Į autobusą įlipusi jo draugė kramtydama gumą klausia į ją įsispitrijusių keleivių: Tai jūs čia, vadinasi, visi bepročiai?“ Ir vienas jų, ponas Cheswickas, nutaisęs rūgščią, bet labai sąžiningą miną, įnirtingai palinksi galva: „Taip“.

Mes irgi galime palinksėti. Ir ne tik dėl vidaus politikos. Svarbu suvokti, apsispręsti ir turbūt nesutarti – juk idėjinis nesutarimas kyla iš politikos, kurios Lietuvoje nebėra, prigimties – dėl mūsų vietos ir vaidmens Europoje, Europos Sąjungos raidos galimų kelių, geopolitinių problemų matymo ir principinių nuostatų šiais klausimais formulavimo.

Šioje srityje akivaizdžiai trūksta minčių, idėjų, intelektualiai artikuliuotos krypties ir ginčų. O politikė, kuriai tai turėtų labiausiai rūpėti, tyli arba apsiriboja keliomis kapotomis frazėmis per metus. Jokių reikšmingesnių jos asmeninių įžvalgų ir iniciatyvų, kaip telkti tuos, kurie tų įžvalgų turi. Išsirenkame prezidentę ir džiaugiamės turėdami užpildytą kūneliu svarbią kėdę (kad džiaugiamės, liudija visuomenės apklausos). Ponas Cheswickas linksi galva.

Politinis mąstymas yra sunkus darbas, kurį tenka dirbti laisvalaikiu. Tačiau laisvalaikiu daugelis žmonių pageidauja ne dirbti, o žaisti ir lieti savo emocijas. Todėl nieko keisto, kad politika virto žaidimu „Lietuva“.

Žiniasklaida vadovaujasi sava šio žaidimo logika, dažnai sureikšmindama trivialius dalykus, aitrindama emocijas ir beveik nekreipdama dėmesio į tai, kas nepakankamai žaisminga, emocinga ir lėkšta, kad atitiktų masinę paklausą. Stebint pastarųjų 10–15 metų tendencijas peršasi išvada, kad savo svarų žodį čia taria dvi didelės cecho grupės: prisitaikėlių ir intelektualinių paauglių.

Prisitaikėliai turi savo stabus, jų skelbiamos žinios ir apžvalgos atitinka politiniu korektiškumu vadinamos stabmeldystės kanonus. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia: militaristinis Izraelis žudo taikius palestiniečius; islamas – taikos religija, visiškai nesusijusi su teroro išpuoliais Europoje ir JAV; Višegrado grupės valstybės – demokratijos žudikės ir Rusijos prezidento draugės; darbo diena be reportažo apie Donaldo Trumpo piktadarystes – veltui nugyventa diena.

Galima tęsti, bet čia ir taip viskas aišku. Įdomu tai, kad šitokio srauto kritinė masė pajėgi tendencingumą paversti „objektyvumu” ir nuo minėto kanono nukrypstanti žurnalistika marginalizuojama kaip neobjektyvi, šališka, ideologizuota. Toks, žinote, miniatiūrinis sovietmetis laisvo žodžio Lietuvoje.

Intelektualiniai paaugliai, savo ruožtu, papildo šią tragikomediją savitu indėliu, kurio esmė – labai paprasta: jauni žmonės dar tik atranda pasaulį ir mano esą didžių tiesų atradėjai. Vaikas, pirmą kartą pamatęs negyvą lapę arba sužinojęs, kad būna prezidentų žmogėdrų, bėga ir šaukia apie savo atradimą aplinkiniams. Panašiai kai kurios socialinės ir politinės temos yra tarsi neatrastų žemių jaukas jauniesiems žurnalistikos kolumbams.

Tuomet į eterį plūsta širdį veriančios apžvalgos apie Afrikos gentis, kurioms, pasirodo, trūksta geriamo vandens, apie lyčių lygybę, kurią pažeidžia „vyriško darbo” samprata, arba apie tai, kad augalai jaučia, mąsto ir turi savas – augalų – teises. Pasaulio pažinimas visu savo jaunatvišku gražumu. Tik vietoje „tėti, tėti, žiūrėk” – „mieli klausytojai, o dabar…“

Politika nyksta ir virsta serialu arba žaidimu, nes nebesugebama kalbėti ir klausti apie reiškinius ir visumas. Klausti „kas vyksta“ ir „kodėl“. Klausimas „kas vyksta” neišgaruoja, bet tampa paviršutiniškas, susivedantis į primityvią įvykių apžvalgą – kas, kur, kada. Klausimas „kodėl“, savo ruožtu, užduodamas ne tada, kai nagrinėtinos reiškinių priežastys, o tada, kai stengiamasi išmėsinėti tardymo aukomis verčiamus pašnekovus.

Vakarų pasaulis išgyveną fundamentalius politinius lūžius. Vienoje valstybėje po kitos sparčiai kyla ir laimi rinkimus vadinamieji populistai arba „radikali dešinė“. Socialdemokratija išgyvena nuosmukį, tradicinių partijų elektoratas akivaizdžiai tirpsta. Kas vyksta? Kodėl?

Auga pajamų nelygybė, didėja atotrūkis tarp labai turtingų ir sunkiai besiverčiančių žmonių. Pokario dešimtmečiais efektyviai cementuota ir socialinę santarvę garantavusi kapitalizmo ir demokratijos sąjunga braška, ir nepanašu, kad dėl to kalta demokratija. Nacionalinės vyriausybės, vadinasi, ir jas renkantys piliečiai pamažu praranda politinę galią, ir tai nieko gero nežada ne tik nacionalinėms valstybėms, bet ir demokratinei santvarkai.

Kurį laiką Vakaruose tesėtas gerovės valstybės pažadas, rinkai nepavaldžiais politiniais saugikliais civilizavęs vadinamąją rinkos visuomenę, ciniškai laužomas. Minėti saugikliai – „socialinė ir politinė opozicija kapitalizmui“, kaip sako Wolfgangas Streeckas (How Will Capitalism End? 2016, p. 233), buvo ne rinkos visuomenės – kapitalizmo – raidos kliuviniai, o sąjungininkai, padėję jam nesukelti socialinių audrų ir neleidę pasukti susinaikinimo – savižudiško godumo – keliu. Bet šiuos saugiklius pastaraisiais dešimtmečiais tiesiog „išmušė“.

Kaip tai nutiko? Kas mūsų laukia? Anot kai kurių analitikų – tolesnė oligarchizacija ir naujasis feodalizmas. Štai čia – tikros, o ne žaislinės politikos reiškiniai ir klausimai.

Bet mes geriau eikime ir paklauskime Vardenio Pavardenio, ar jis kandidatuos į prezidentus, pasidomėkime aštuoniasdešimt septintą kartą „Agrokoncernu“ ir „Karalienės Mortos mokykla“, paskaičiuokime, kiek Seimo nariai išleidžia kelionėms automobiliais po Lietuvą, į kurias vyksta, nes toks jų darbas, – ir žaidimas „Lietuva” tęsis.

Ponas Cheswickas liūdnai linksi galva.

Informacijos šaltinis – www.lrt.lt

2018.08.28; 10:48

Vasara. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo „Dėl serialo „Naisių vasara“. Partija mano, kad VRK sprendimas pažeidžia teisėtus interesus sąžiningai konkuruoti Lietuvos politikoje.

Kreipimesi į teismą konservatoriai akcentuoja nesutinkantys su VRK sprendimu pripažinti paslėpta politine reklama tik pavienius serialo „Naisių vasara“ epizodus. Komisijos išvadoje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių pagrįsti tokią išvadą, nors tai privaloma pagal Viešojo administravimo įstatymą. TS-LKD su pozicija, jog reklama yra tik tie serialo epizodai, kuriuose matoma LVŽS simbolika ir kuri susijusi su partijos vykdoma programa, nesutinka. Konservatoriai mano, kad tokia pozicija visiškai nelogiška – net standartinėse reklamose visuomet yra siužetas, kuriame tiesioginės reklamos dalis užima labai mažą siužeto ir reklamos laiko dalį, todėl niekaip neįmanoma atskirti serialo ar serijų ir reklaminius siužetus rodyti atskirai, vadinasi, išvada, jog politine reklama pripažinti tik tam tikri serialo epizodai – nepagrįsta, nelogiška ir neteisėta.

„Komisijos pozicija serialo „Naisių vasara“ atžvilgiu nėra nuosekli. Tam tikruose serialo epizoduose komisija įžvelgė paslėptą politinę reklamą, tačiau apskritai didelių problemų dėl serialo nematė, tarsi be serialo atskirai paslėptos politinės reklamos epizodai yra reikšmingi ir panaudotini. Iš išvados matyti, kad komisija darė viską, kad LVŽS ir jos pirmininko Ramūno Karbauskio politinės reklamos pažeidimus būtų galima pripažinti kuo mažesniais. Apskritai, darbo grupė atliko paviršutinišką tyrimą, nerinko jokių objektyvių duomenų ir rėmėsi subjektyvia darbo grupės narių nuomone, todėl išvados dėl viso serialo, kaip paslėptos politinės reklamos, ir serialo herojaus Pijaus netapatinimo su LVŽS pirmininku R. Karbauskiu, negali būti laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis“, – teigė TS-LKD vykdomoji sekretorė Aistė Gedvilienė.

TS-LKD skunde atkreipia dėmesį ir į parlamentaro R. Karbauskio tapatumą su serialo herojumi Pijumi. Komisija išvadoje pripažįsta, kad remiasi savo nuomone, jog valstybės politiko ir serialo personažo panašumas negali būti laikomas politine reklama, tačiau Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Šiuo atveju darbo grupė neatliko jokių papildomų sociologinių tyrimų, todėl tokios išvados laikytinos nepagrįstomis ir neteisėtomis.

„Tai, kad darbo grupė tyrė ir nustatė, jog dalis serialo epizodų yra paslėpta politinė reklama – detalės. Kur kas svarbiau ištirti ir atsakyti į klausimą, ar pats serialas, jo turinys, herojus Pijus nėra paslėpta politinė reklama? Pasitvirtinus hipotezei, kad serialo herojus Pijus ir jo veikla yra didelės žiūrovų dalies tapatinamas su LVŽS pirmininku R. Karbauskiu ir jo veikla, visas serialas būtų pripažintinas paslėpta politine reklama, ir visa „Agrokoncerno“ ir kitų su R. Karbauskiu susijusių įmonių parama būtų pripažintina neteisėta nepinigine auka politikui R. Karbauskiui ir LVŽS, t. y. galimas neteisėtas finansavimas per trečiuosius asmenis, o tai jau būtų šiurkštus politinių partijų veiklos finansavimo pažeidimas, vedantis prie valstybės dotacijų atėmimo“, – pranešime cituojama A. Gedvilienė.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

TS-LKD kreipimesi į teismą pažymi, jog vienintelis UAB „Agrokoncernas“ akcininkas yra R. Karbauskis. „Agrokoncernas“ ir su juo siejamos įmonės didelėmis sumomis rėmė serialo kūrimą (serialą kūrusią įmonę „Videometra“). „Videometra“ už paramą buvo įsipareigojusi reklamuoti rėmėją ir jo teikiamas paslaugas. 5 ir 6 sezonų serijose, tiek pradžioje, tiek pabaigoje, buvo nurodomas serialo mecenatas (rėmėjas) ir scenarijaus autorius R. Karbauskis.

TS-LKD taip pat nesutinka dėl komisijos pasirinkto ir tirto laikotarpio. Pažymima, jog VRK sprendimas pasirinkti tirti tik 2014-2016 m. serialo epizodus yra nepakankamas, kadangi serialas nenutrūkstamai buvo rodytas nuo 2009 m. iki 2016 m. (7 serialo sezonus). Vadinasi, vertinant politinės reklamos požiūriu visas serialo „Naisių vasara“ kūrimo ir rodymo laikotarpis yra ilgą laiką trunkantis teisės pažeidimas. Konstatuojama, jog darbo grupės sprendimas nevertinti pirmų 4 serialo sezonų yra nepagrįstas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į „Naisių vasaros“ atitikimą Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtintoms nuostatoms, kadangi serialas kurtas ir rodytas politiko interesais (R. Karbauskio), seriale skleidžiama informacija atitiko LVŽS ir R. Karbauskio politines nuostatas. Negana to, anot TS-LKD, serialo sumanytojas ir bendraautorius yra pats LVŽS lyderis, o visas serialas buvo remiamas su R. Karbauskiu susijusių juridinių asmenų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.18; 08:30

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pritarė, kad dalis serialo „Naisių vasara“ gali būti laikoma politine reklama. Neleistina politine reklama pripažinti serialo epizodai, kuriuose „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis kviečia atvykti į Naisius.

Nors darbo grupė ir ragino pritarti išvadai, kad visas serialas negali būti traktuojamas kaip politinė reklama, VRK tokio sprendimo nepriėmė.

Po šešias valandas trukusių diskusijų VRK taip pat nepritarė „Naisių vasarą“ tyrusios darbo grupės išvadai, kad serialas negali būti laikomas „Agrokoncerno“ auka „valstiečiams“ ir jos lyderiui R. Karbauskiui.

VRK nariai ilgai ginčijosi, ar serialas „Naisių vasara“, prie kurios scenarijaus rašymo prisidėjo LVŽS lyderis R. Karbauskis, galėjo daryti politinį poveikį visuomenei skleidžiant „valstiečių“ partijos idėjas.

Darbo grupės vertinimu, R. Karbauskio ir serialo veikėjo Pijaus panašumo klausimas yra subjektyvus, o panašumas savaime negali būti vertinamas kaip politinė reklama.

Konstatuota, kad „Naisių vasaros“ logotipas bei LVŽS logotipas nėra tapatūs. Pasak darbo grupės, logotipus su gandru naudoja daug organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos kaimo turizmo asociacija.

Taip pat nutarta, kad nors už serialo kūrimą mokėjo „Agrokoncernas“, nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad koncernas siekė reklamuoti R. Karbauskį ar jo pirmininkaujamą partiją.

Darbo grupės nariai Vincentas Vobolevičius ir Olga Kilkinova aiškino, kad serialas nebuvo pripažintas politine reklama, nes, pasak jų, nėra įrodymų, kad „Naisių vasaros“ siužetas būtų kažkaip paveikęs žmonių politines nuostatas.

V. Vobolevičius tvirtino, kad tuo metu, kai serialas buvo transliuojamas (nuo 2009 m., iki 2015 m.) „valstiečių“ reitingai silpnėjo. Pasak jo, partijos reitingų kilimą nuo 2015 m gali paaiškinti visai kitos priežastys.

Jo tvirtinimu, nesvarbu, kad R. Karbauskis pats dalyvavo serialo scenarijaus kūrime. Anot jo, tai, kad serialą kuria politikai, nebūtinai reiškia, kad pats serialas tampa politine reklama.

Pasak VRK darbo grupės narių, serialas „Naisių vasara “ neturėjo konkrečių politinių siekių. Anot O.Kilkinovos, serialo tikslas buvo parodyti tiesiog Lietuvos kaimo gyvenimą.

Tuo tarpu V. Vobolevičius samprotavo, kad serialo tikslas buvo reklamuoti tiesiog R. Karbauskiui priklausantį „Agrokoncerną“.

Šioms „valstiečiams“ palankioms išvadoms nepritarė trys VRK nariai. Vilius Semeška, Maksimas Reznikovas ir Jūratė Lebedevienė – pateikė atskirąją nuomonę, kurioje pažymėta, kad darbo grupė iš esmės neįvertino, jog serialas „Naisių vasara“ yra R. Karbauskio ir „valstiečių“ tęstinis projektas, kuriuo vykdyta suplanuota ir nepertraukiama kampanija, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose.

Atskirąją nuomonę pareiškę VRK nariai reikalavo konstatuoti, kad visas „Naisių vasaros“ serialas būtų pripažįstamas politine reklama.

Pasak jų, draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų.

„Iš darbo grupės pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad projektas – LŽVS ir R. Karbauskio paslėpta politinė reklama – finansuotas per trečiuosius asmenis ir yra laikytinas trečiųjų asmenų auka politinei partijai bei vertintinas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas“, – sako VRK darbo grupės išvadai oponuojantys nariai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad VRK darbo grupės išvados kelia grėsmę sukuriant precedentą ateityje kitiems turtingiems žmonėms organizuoti paslėptą reklamą. Politikas tikino, kad socialdemokratų partija reaguos į „valstiečiams“ palankų VRK sprendimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:30

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ne vieną kartą pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą – Seimo socialdemokratų partijos frakcija prakalbo apie galimą apkaltą R. Karbauskiui.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sakė, kad pro pirštus R. Karbauskio pažeidimų negalima pražiūrėti, nes pažeidimai, pasak politiko, jau tampa sistema.

„Tariamės su kitais Seimo nariais, opozicijos frakcijų vadovais dėl bendros pozicijos. Juk jeigu vieną kartą nedeklaruotų – galima suprasti – gal pamiršo, neapsižiūrėjo. O dabar, kai žiniasklaida pakedena R. Karbauskio turtų reikalus, tuomet pavėluotai deklaruojama. Ramūnui Karbauskiui tai jau tapo sistema, o galbūt piktybiškai vengia deklaruoti interesus. Kam tuomet tas įstatymas, jeigu parlamentaras demonstratyviai jį ignoruoja?“ – kalbėjo J. Olekas.

Trečiadienį VTEK nusprendė, kad R. Karbauskis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimus nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti sudarytus sandorius. Sprendimas priimtas vienbalsiai.

Tyrimo duomenimis, politikas numatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nedeklaravo keturių sandorių. Du iš jų – vieną pinigų dovanojimo sūnui ir vieną akcijų pirkimo iš „Agrokoncerno“ – R. Karbauskis privalėjo deklaruoti iš karto, kai tapo Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu 2015 m. Kitus du pinigų dovanojimo sandorius sūnums politikas sudarė jau eidamas Seimo nario pareigas – pernai lapkritį, tačiau deklaravo tik šiemet sausį.

Pasak VTEK, Seimo nariams yra taikomi aukštesni veiklos skaidrumo ir atsakomybės standartai nei paprastiems valstybės pareigūnams ar tarnautojams. Visuomenė turi pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad Seimo nariai veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Po trečiadienį paskelbtos išvados R. Karbauskis sakė neketinantis skųsti VTEK sprendimo, nes žino, kad pavėlavo deklaruoti ir dėl to atsiprašo.

„Tikrai neskųsiu, aš žinau, kad pavėlavau deklaruoti. (…) Mano interesai visi deklaruoti, šiuo atveju deklaruotos ir įmonės, ir mano vaikai. Yra tik klausimas, kad ne laiku. Tai atsiprašau (…)“, – trečiadienį komentuodamas VTEK sprendimą žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 02:00

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis mano, kad sulaukęs raginimų nusišalinti nuo darbo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) konservatorius Laurynas Kasčiūnas galėtų nusišalinti ne nuo darbo komitete, bet nuo parlamentinio tyrimo dėl politikų ir verslo subjektų ryšių.

„Diskusija gali būti tokia. Tik aš manau, kad ne tiek nusišalinti nuo darbo pačiame komitete, o galbūt nuo pačio tyrimo, kuris siejamas su klausimais, kurie buvo viešumoje iškilę“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Jis neatmetė to, kad galbūt pats L. Kasčiūnas priims sprendimą ir nusišalins nuo darbo tuo klausimu.

„Tik norėčiau tada priminti apie dvigubų standartų taikymą. Kaimo reikalų komitete lygiai taip pat visi turėtų nusišalinti, kurie turi ryšius su „Agrokoncernu“ ir kitomis didelėmis žemės ūkio bendrovėmis, bet, kiek žinau, jie nenusišalino, dalyvavo diskusijose. Seimas ne sykį yra įrodęs, kad standartai yra dvigubi. Mes įsiklausyme į pastabas iš visuomenės, bet priminsiu, kad valdantieji nedaro to paties“, – apgailestavo politikas.

Jo teigimu, situaciją artimiausiu metu ketina svarstyti TS-LKD Priežiūros komitetas, kuris „gali pasiūlyti įvairių drausminių priemonių“.

Kaip jau skelbta, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos ragina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūną G. Landsbergį atšaukti Seimo narį L. Kasčiūną iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario pareigų.

Frakcijos tokį sprendimą priėmė reaguodamos į viešojoje erdvėje pasirodžiusią prieštaringą informaciją apie konservatorių L. Kasčiūną, jo apklausas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, galimus ryšius su UAB „MG Baltic“ ir Raimondu Kurlianskiu.

Kai kurie TS-LKD frakcijos nariai kaip liudytojai buvo apklausti STT tiriant Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir „MG Baltic“ koncerno politinės korupcijos bylą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.30; 01:00

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomos žemės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.

Parlamentarai prašo atsakyti, kokį žemės ūkio paskirties plotą nuosavybės teise 2014 05 01-2017 12 29 valdė parlamentaras Ramūnas Karbauskis ir su juo susiję asmenys, įskaitant „Agrokoncerno“ įmonių grupei priklausančias įmones.

„Žiniasklaidoje stebint vis daugiau kylančių faktų apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ turtą ir žinant žemės įsigijimo įstatymo reikalavimus, kyla pagrįstos abejonės dėl teisėtų ir sąžiningų koncerno ir paties R. Karbauskio veiksmų, įsigyjant ar perimant bankrutavusių ūkininkų žemes. Todėl kreipiamės į ministrą prašydami paaiškinti situaciją“, – teigė A. Kubilius.

Domimasi, ar po 2014 m. gegužės 1 d. R. Karbauskis arba „Agrokoncernas“ įsigijo nuosavybės teise naujų žemės ūkio paskirties žemės plotų. Jeigu taip, tai kokios apimties žemės sklypai yra įsigyti ir ar tai padaryta nepažeidžiant įstatyme nustatytų maksimalaus leistino įsigyti žemės ploto apribojimų.

Ministro klausiama, ar paaiškėjus, kad R. Karbauskis galimai pažeidė įstatymo nuostatas ir reikalavimus, ministras kreiptųsi į prokurorą, ginantį viešąjį interesą, kad jis pateiktų ieškinį teismui, jog teismo sprendimu žemės plotai, kurie įsigyti pažeidžiant minėto įstatymo reikalavimus, būtų paimti iš įsigijusio asmens ir perduoti valstybės nuosavybėn.

„Visuomenė turi teisę žinoti, ar nebuvo pažeisti įstatymai galimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Ir tai yra valstybinių institucijų atsakomybė kuo greičiau išsklaidyti visas abejones ir pateikti aiškius atsakymus“, – teigė M. Majauskas.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, galiojančio nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos, 3 straipsnis numato, kad asmuo ar susiję asmenys (fiziniai ir juridiniai) gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis nei 500 ha. Pagal įstatymą susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų).

Lietuvos kaimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Konservatoriai pažymi, kad dar praėjusių metų pabaigoje ministras B. Markauskas TS-LKD frakcijos nariams pasiteiravus, kas vykdo šio įstatymo priežiūrą, teigė, jog įstatymas nenumato pareigos konkrečiai institucijai vykdyti žemės perleidimo sandorių apskaitos.

Šiuo metu viešojoje erdvėje aiškėja vis daugiau faktų dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ turimo turto. „Įmonės tinklalapyje skelbiama, kad, pagal 2015 metų duomenis, „Agrokoncerno“ įmonių grupės įmonės valdo daugiau kaip 35 tūkst. ha žemės, o 100 procentų „Agrokoncerno“ akcijų valdo pats R. Karbauskis. Tai reiškia, kad po to, kai 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo įstatymas, nei R. Karbauskis, nei su juo susijusios „Agrokoncerno“ įmonės neturėjo teisės įsigyti ar perimti nuosavybėn naujų žemės sklypų“, – teigia A. Kubilius ir M. Majauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.31; 02:00