Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Dublinas, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, baigiantis emocingą vizitą Airijoje, penktadienį apsiašarojo atsitiktinai susitikęs kunigą, kuris skaitė Paskutines apeigas (Mirštančiųjų pagyrimą) jo mirusiam sūnui.
Airių kilmės JAV prezidentas paskutiniąją iš trijų kelionės po savo protėvių žemę dienų lankėsi garsioje Romos katalikų piligrimų šventovėje Knoke, šiaurės vakarų Airijoje.
Vėliau J. Bidenas užbaigs savo kelionę, sakydamas kalbą tūkstančiams gerbėjų Balinos Švento Muredacho katedroje.
1828 metais J. Bideno protėvis Edwardas Blewittas pardavinėjo plytas, kurios buvo naudojamos statant katalikų katedrą, o gautus pinigus panaudojo vėlesnei savo šeimos emigracijai į JAV finansuoti.
Knoko šventovėje organizatoriai paskutinę minutę atrado ryšį tarp Bidenų šeimos ir vieno iš jų kunigų, tėvo Franko O‘Grady, kuris grįžo į Airiją po ilgų metų tarnystės JAV kariuomenėje kapelionu.
Prezidento sūnus Beau Bidenas 2015 metais, būdamas 46 metų, mirė nuo smegenų vėžio. Tėvas F. O‘Grady katalikiškas apeigas atliko Walterio Reedo armijos medicinos centre netoli Vašingtono.
F. O‘Grady nebuvo įtrauktas į oficialų svečių sąrašą, tačiau jam buvo skubiai suteiktas kvietimas dalyvauti iškilmėse.
J. Bidenas „norėjo su juo susitikti iš karto, jis pasiuntė slaptosios tarnybos agentą, kad šis nueitų ir jį surastų“, – BBC pasakojo Knoko šventovės parapijos kunigas tėvas Richardas Gibbonsas.
JAV prezidentas su seserimi Valerie Biden Owens, kitu sūnumi Hunteriu ir pussesere Laurita Blewitt dar lankėsi netoliese esančiame hospise „Mayo Roscommon“. 2017 metais jis buvo atvykęs į šio pastato įkurtuves, o ten esančioje atminimo lentoje įamžintas B. Bideno atminimas.
Belgijos slaptoji policija
Briuselis, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Belgija išsiunčia 21 Rusijos diplomatą, įtariamą šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes.
Apie tai parlamente ir socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbusi S. Wilmes sakė, kad šis žingsnis buvo suderintas su kaimyniniais Nyderlandais, kurie pranešė išsiunčiantys 17 Rusijos diplomatų.
Airija taip pat paskelbė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus.
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad keturiems „aukšto rango pareigūnams“ iš Rusijos ambasados Dubline buvo liepta išvykti už tai, kad jie dalyvavo veikloje, kuri „neatitinka tarptautinių diplomatinio elgesio standartų“, – šia fraze paprastai įvardijamas šnipinėjimas.
ES šalys rengiasi tam, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų ir išsiųs jų diplomatus.
Airijos Sveikatos paslaugų tarnybos (HSE) informacinių sistemų, nukentėjusių praėjusią savaitę per kibernetinę ataką, atkūrimas gali atsieiti dešimtis milijonų eurų. Tai pirmadienį radijo stoties RTE laidoje „Morning Ireland“ pareiškė tarnybos vadovas Paulas Reidas.
„Mes turėsime atlikti rimtus atkūrimo darbus“, – sakė jis, pažymėdamas, kad išlaidos gali siekti „dešimtis milijonų“ eurų.
Valstybės ministras viešųjų pirkimų ir e. vyriausybės klausimams Ossianas Smythas pareiškė, kad jam nieko nežinoma apie duomenų praradimą dėl kibernetinės atakos. „Mes turime rezervines kopijas, šiuo metu mums nežinoma apie kokį nors duomenų praradimą“, – cituoja jį RTE.
Gegužės 14 d. HSE savo „Twitter“ paskyroje pranešė, kad prieš ją buvo surengta plataus masto kibernetinė ataka naudojant išpirkos reikalaujantį virusą, kuris blokuoja prieigą prie kompiuterių. Tarnybos IT sistema buvo laikinai išjungta siekiant apsaugoti ją nuo programišių veiksmų ir įvertinti padarytą žalą.
Gegužės 16 d. televizijos kanalas RTE pranešė, kad programišiai, kaip spėjama, iš Rytų Europos šalių, atakavo Airijos sveikatos apsaugos ministerijos informacines sistemas. Pasak kanalo, į ministerijos sistemas tikriausiai įsilaužė tie patys programišiai, kurie atakavo HSE.
Naujausiais duomenimis, šalies greitosios pagalbos medicinos tarnybos ir dauguma ligoninių dirba įprastu režimu, bet daugelyje klinikų buvo atšaukta neskubi registracija pas specialistus, taip pat ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikalinga spindulinė terapija.
„AstraZeneca“ vakcina. EPA – ELTA nuotr.
Airija sekmadienį sustabdė gyventojų skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, pasirodžius pranešimams apie po skiepo susidarančius kraujo krešulius.
„Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 yra laikinai stabdomas nuo šio sekmadienio, kovo 14 d., ryto“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
Toks sprendimas priimtas po Nacionalinio patariamojo imunizacijos komiteto (NIAC) rekomendacijos stabdyti skiepijimą. Pasak komiteto atstovų, rekomendacija yra pateikta „prevenciškai, sulaukus pranešimo iš Norvegijos vaistų agentūros apie keturis naujus sunkaus kraujo krešulių susidarymo atvejus po skiepijimo“.
„Nėra nustatyta ryšių“ tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių atvejų, o stabdymo imtasi „laukiant tolesnės informacijos“, pranešime teigė Airijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Ronanas Glynnas.
Paskutinį kartą trečiadienį atnaujintais oficialiais duomenimis, Airijoje iki šiol panaudota 570 tūkst. visų vakcinų dozių, iš jų 109 tūkst. – „AstraZeneca“ vakcinos dozių.
„AstraZeneca“ atstovas savo ruožtu teigė, kad „mūsų saugumo duomenų analizė, apimanti 17 mln. panaudotų vakcinos dozių, nerodo padidėjusios kraujo krešulių rizikos“.
„Tokių atvejų skaičius tarp paskiepytų „AstraZeneca“ vakcina yra net mažesnis nei būtų atsiradę natūraliai, neskiepytiems gyventojams“, – tvirtinama „AstraZeneca“ pranešime.
5 mln. gyventojų turinčioje Airijoje nuo COVID-19 mirė 4 534 žmonės.
Partijos „Fianna Fail“ lyderis M. Martinas išrinktas Airijos premjeru. EPA-ELTA nuotr.
Per specialų parlamento posėdį šeštadienį partijos „Fianna Fail“ lyderis Michaelas Martinas išrinktas naujuoju Airijos premjeru. Šiame poste jis pakeis dabartinį premjerą Leo Varadkarą.
M. Martinas išrinktas balsų dauguma – 93 balsais prieš 63. Jis nuo 2011 metų buvo „Fianna Fail“ partijos lyderis.
„Būti išrinktam laisvos respublikos premjeru yra viena didžiausių garbių, kokią kas nors gali gauti“, – teigė M. Martinas.
Politikas vadovaus koalicinei partijų „Fianna Fail”, „Fine Gael“ bei Žaliųjų partijos vyriausybei.
Kaip teigiama, „Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ rotacijos principu dalinsis premjero postą. M. Martinas premjero pareigas eis iki 2022 m. pabaigos, o po to į premjero postą sugrįš partijai „Fine Gael“ vadovaujantis L. Varadkaras.
Tai pirmas kartas, kai istorinės priešininkės „Fianna Fail“ ir „Fine Gael“ valdys drauge.
Airijos centro dešiniųjų partija „Fianna Fail“ užsitikrino daugiausiai vietų per vasarį vykusius Airijos parlamento rinkimus, bet derybas dėl vyriausybės formavimo sustabdė naujojo koronaviruso pandemija.
Birželio viduryje „Fianna Fail“, „Fine Gael“ ir Žaliųjų partija sutarė formuoti koalicinę vyriausybę.
„Rusija išsiuntė žvalgybos agentus į jūras aplink Airiją, kad nustatytų tikslią šviesolaidinių kabelių, vingiuojančių vandenyno dugnu ir jungiančių Europą su Amerika, vietą“, įtaria Airijos policija. Ši žinia sukėlė susirūpinimą, kad Rusijos agentai tikrino kabelius, ar nėra ten silpnų vietų, leidžiančių prisijungti ar net juos sugadinti“, – praneša „ The Sunday Times “ .
„Airija yra atskaitos taškas povandeniniams kabeliams, kuriais perduodamas interneto srautas tarp Amerikos, Jungtinės Karalystės ir Europos. Šie kabeliai suteikia galimybę milijonams žmonių bendrauti internetu ir sudaro sąlygas sklandžiai atlikti finansines operacijas”, – aiškinama leidinyje.
Gerai informuoti šaltiniai Airijos policijoje ir Airijos ginkluotosiose pajėgose mano, kad povandeninius narus į jūrą prie Airijos krantų išsiuntė Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos padalinys GRU (…). Remiantis praėjusių metų Airijos saugumo tarnybų atliktu šios veiklos vertinimu, Rusija ketina naudoti technologijas, kurios leistų Maskvai viską žinoti apie Ameriką JK ir Europą jungiančius internetinius ryšius. Agentai taip pat buvo pastebėti apžiūrint Dublino jūrų uostą. Palei pakrantę buvo sustiprintos saugumo priemonės“, – rašoma laikraštyje.
„Rusijos susidomėjimas povandeniniais kabeliais, kertančiais Atlanto vandenyną, pirmą kartą buvo pastebėtas 2015 m., kai JAV kariuomenė užfiksavo Rusijos povandeninius laivus kabelių tiesimo vietose (…)“, – rašoma straipsnyje.
„Maskvoje tarnavęs į atsargą pasitraukęs JAV žvalgybos pareigūnas Johnas Cipheris mano, kad Rusijos veikla šioje srityje greičiausiai turi du ketinimus: rinkti informaciją apie ryšius ir turėti galimybę juos nutraukti kilus konfliktui.“ Galbūt jie taip pat nori Vakarams parodyti savo technines galimybes, kad šie išsigąstų. FTB sugavo rusus, bandančius prieiti prie povandeninių kabelių, įskaitant tas vietas, kur jie eina sausuma. Rusai taip pat siekia fizinės prieigos prie maršrutizatorių ir ryšių centrų “, – sakė A. Cypheris.
„Airijos gynybos pajėgos ir Airijos policija įtaria, kad GRU naudoja Airiją kaip operatyvinę bazę savo pareigūnams rinkti žvalgybos duomenis apie taikinius JK ir ES, taip pat šnipinėja Dubline įsikūrusias technologijų bendroves“, – praneša „The Sunday“.
„Marko Galeotti, Rusijos saugumo ir politikos ekspertas Londono Karališkajame gynybos studijų institute, mano, kad Rusija laiko Airiją silpnu ryšiu Europoje.“ Airija neturi kontržvalgybos galimybių. Tai gana lengvas taikinys. Airija yra pagrindinė pasaulinė interneto svetainė. Čia – didelė technologijų kompanijų koncentracija. Tai yra nauja ateities kovos erdvė “, – pabrėžė jis.
Šeštadienį Airijoje vyko visuotiniai rinkimai. Manoma, kad kairiųjų pažiūrų respublikonų partija „Sinn Fein“ pirmą kartą gali laimėti prieš kitas dvi pagrindines partijas, informuoja naujienų agentūra dpa.
Airijos premjeras Leo Varadkaras, centro dešiniosios partijos „Fine Gael“ lyderis, penktadienį tviteryje rašė: „Pasirinkimas akivaizdus – balsuokite už „Fine Gael“ arba atiduokite valstybės valdymą tiems, kurie ją sužlugdė.“
Partijos „Fine Gael“ amžina konkurentė yra „Fianna Fail“. Pastaroji buvo pagrindinė valdančioji partija, kai Airija daugiau nei prieš dešimtmetį susidūrė su ekonomikos krize.
Paskutinės „Fine Gael“ spaudos konferencijos metu ketvirtadienį premjeras perspėjo žmones, kad, balsuodami už kitą partiją, „Sinn Fein“, žmonės rizikuotų viskuo – ne tik ekonomika, bet ir demokratinėmis valstybės institucijomis.
Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad „Fine Gael“ žinia apie ekonomikos atsigavimą neįtikino rinkėjų. Tuo metu „Sinn Fein“, kadaise laikyta Airijos respublikonų armijos (IRA) politiniu sparnu, gali aplenkti tiek „Fine Gael“, tiek „Fianna Fail“.
Tačiau „Sinn Fein“ koją pakišti gali 2007 m. įvykdytas žiaurus jaunuolio nužudymas, dėl kurio buvo įtarta IRA.
Jaunuolio mama ragino rinkėjus nebalsuoti už „Sinn Fein“ po to, kai vienas šios partijos lyderių Conoras Murphy pareiškė, kad jos sūnus galėjo būti įsivėlęs į nusikalstamumą. Dėl šio pareiškimo imta abejoti „Sinn Fein“ pirmininkės Mary Lou McDonald vadovavimo sugebėjimais.
Nepaisant to, kad nedarbingumas Airijoje nukrito iki 4,5 proc., o prognozuojamas 3,3 proc. ekonomikos augimas, rinkimų kampanijos metu daugiausiai diskutuota apie benamių ir sveikatos apsaugos problemas.
Pergalės atveju „Sinn Fein“ pažadėjo įšaldyti nuomos mokesčius ir pasirūpinti 100 000 naujų socialinių būstų. „Fianna Fail“ žadėjo pastatyti 200 000 naujų namų iki 2025 ir išspręsti benamių problemą.
Pastaruosius ketverius metus mažumos vyriausybei vadovavo „Fine Gael“ su opozicijoje buvusios „Fianna Fail“ parama. Apklausų rezultatai palankesni pastarajai partijai, todėl ji atmeta panašaus susitarimo galimybę po rinkimų. Abi šios partijos pažadėjo nesudaryti koalicijos su „Sinn Fein“.
Airija tikisi paskatinti rinkėjų aktyvumą, pirmą kartą rinkimus surengdama šeštadienį.
Balso teisę turi 3,1 mln. piliečių, kurie turės išrinkti 160 žemutinių parlamento rūmų narių.
Rinkimai vyksta 39 apygardose nuo 7 val. ryto iki 10 val. vakaro vietos laiku.
Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai nepritarė iniciatyvai, raginančiai šalies vyriausybę susitarti su Briuseliu dėl „Brexito“ terminų atidėjimo, praneša televizijos kanalas „Sky News“.
Parlamentas atmetė Škotijos nacionalinės partijos frakcijos lyderis Iano Blackfordo pataisą, kurioje buvo siūloma mažiausiai trims mėnesiams atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES, numatytą kovo 29 d. Prieš pataisą balsavo 315 parlamento narių, už – 93.
Parlamentarai taip pat nepritarė leiboristų lyderio Jeremy`io Corbyno pataisai, reikalavusiai, kad vyriausybė iki vasario 27 d. surengtų pakartotinį balsavimą dėl sutarties su ES arba leistų parlamentui balsuoti dėl alternatyvių planų. Už šią pataisą balsavo 306 deputatai, prieš – 322.
Trečiąją pataisą, pasiūlytą proeuropietiškai nusiteikusios Konservatorių partijos deputatės Annos Soubry, atšaukė ji pati. Pataisa reikalavo, kad vyriausybė per savaitę paskelbtų oficialią prognozę, kokių padarinių verslui ir prekybai turės pasitraukimas iš ES be sutarties.
Šias tris pataisas techniniam dokumentui, kurį anksčiau parlamentui pateikė ministrė pirmininkė Theresa May, balsavimui atrinko Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow.
Bendruomenių Rūmai atmetė ir patį techninį dokumentą, turėjusį patvirtinti, kad parlamento nariai vis dar laikosi kurso, kurį jie patys pasirinko sausio pabaigoje. Prieš dokumentą balsavo 303 parlamento nariai, už – 258.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida balsavimo rezultatus pavadino „smūgiu Th. May autoritetui“ ir jos pralaimėjimu.
Diskusijų dėl „Brexito“ įkarštyje airių partija „Sinn Fein“ regi gerus šansus referendumui dėl ES narės Airijos ir Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos suvienijimo. Partijos lyderė May Lou McDonald šeštadienį mitinge Dubline pareiškė, kad pirmą sykį atsirado istorinė galimybė susivienyti – nepaisant „Brexito“. „Dabar atėjo metas“, – pabrėžė ji. Politikė priminė, kad Šiaurės Airijos gyventojai nebalsavo už „Brexitą“ ir juo labiau – už fizinę sieną su Airija. Tačiau tai esą ignoravo britų vyriausybė Londone, kuri nesirūpina čia esančiais žmonėmis.
„Sinn Fein“ yra partija, veikianti abiejose sienos pusėse.
Didžioji Britanija kovo 29-ąją turėtų palikti ES. Tačiau kadangi parlamentas „Brexito“ sutarčiai kol kas nepritarė, didėja baimė, kad šaliai teks palikti ES be jokio susitarimo. O tai reikštų, kad Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje iš karto atsirastų pasienio kontrolė.
Šiaurės Airijos konfliktas siekia šimtmečius. XX amžiaus pradžioje airiai maištavo prieš Anglijos valdymą. 1922-aisiais pietinė salos dalis tapo nepriklausoma, o Šiaurės Airija liko Jungtinės Karalystės dalis.
Britų laikraštis „Sunday Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašo, kad pašalintas didžiausias kliuvinys „Brexit“ derybose. Ministrė pirmininkė Theresa May esą sulaukė patikinimo iš Briuselio, jog Didžioji Britanija ir po išstojimo iš ES galės likti Muitų sąjungoje, kad būtų išvengta „fizinės sienos“ tarp britų Šiaurės Airijos provincijos ir ES narės Airijos. Londono narystė Muitų sąjungoje bus ribotos trukmės. Į susitarimą, pasak Sunday Times“, bus įtraukta atitinkama speciali išlyga.
Vyriausybė dėl šių planų tarsis antradienį, rašo laikraštis. Tiesa, vyriausybės atstovas „Sunday Times“ informaciją pavadino spekuliacija. „Mes pasiekėme geros pažangos dėl mūsų būsimų santykių“, – tepasakė jis.
Didžioji Britanija ES paliks 2019 metų kovo gale. Abi pusės baiminasi, kad fizinė siena su kontrolėmis tarp Airijos ir Šiaurės Airijos gali pakenkti trapiai taikai buvusiame pilietinio karo regione. Londonui ir Briuseliui iki šiol nepavyko susitrati, kaip tam praktiškai būtų galima užkirsti kelią.
Airijos klausimas laikomas svarbiausia kliūtimi, neleidžiančia užbaigti beveik visiškai suderinto „Brexit“ susitarimo tarp Briuselio ir Londono. T. May neseniai kalbėjo, kad sutartis baigta „95 proc.“
Airijos ministras pirmininkas Leo Varadkaras įspėja, kad į Šiaurės Airiją gali grįžti smurtas, jei „Brexit“ derybos pasuks netinkama linkme. „Žinoma, jog aš galvoju, kad taip gali nutikti, jei padarysime klaidų“, – kalbėjo jis Briuselyje, informuoja agentūra „Reuters“.
Siena tarp Didžiajai Britanijai priklausančios Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos yra vienas didžiausių ginčytinų punktų „Brexit“ derybose. Po 2019 metų kovo 29-ąją planuojamo Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES 500 km ilgio siena per Airijos salą būtų ES išorės siena. Tačiau Airija nori išvengti naujos pasienio kontrolės su Šiaurės Airija.
Galimas pereinamojo laikotarpio išplėtimas po „Brexit“ nesumažins Airijos poreikio, kad siena su Šiaurės Airija liktų atvira, sakė L. Varadkaras. Pereinamojo laikotarpio pratęsimas esą nėra alternatyva.
30 metų – nuo britų karių nusiuntimo į Šiaurės Airiją 1969-aisiais iki 1998 metų Didžiojo penktadienio susitarimo – Šiaurės Airijos konfliktą ženklino smurtas, išpuoliai ir tūkstančiai žuvusiųjų. Susitarimas reglamentuoja valdžios pasidalijimą tarp airių katalikų nacionalistų ir protestantų junionistų. Prie taikos prisidėjo ir laisvas asmenų bei prekių judėjimas ES.
Lietuvoje lankosi Airijos vicepremjeras, užsienio reikalų ir prekybos ministras Simonas Coveney (kairėje). Dešinėje – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvoje besilankantis Airijos vicepremjeras Saimonas Coveney ES šalyse ieško palaikymo dėl Šiaurės Airijos sienos klausimo – pagrindinio pleišto Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybose dėl išstojimo iš Bendrijos.
Nors oficialiai JK Išstojimo iš ES reikalų ministras Dominikas Raabas tikina esą susitarimas su ES pasiekiamas ranka, JK priklausančios Šiaurės Airijos sienos su Airijos Respublika klausimas nėra išspręstas. Abi pusės siekia išvengti patikros postų arba taip vadinamos „kietosios sienos“, nes tai reikštų 1998 metais pasirašyto „Gerojo penktadienio“ susitarimo, užbaigusio kruviną konfliktą tarp respublikai ištikimų katalikų ir britams ištikimų protestantų, griūtį.
Kol kas nė viena pusė nepateikė aiškaus sprendimo, kaip išvengti muitinės patikrų JK išstojus iš ES ir Muitų sąjungos. Britų pareigūnai kalba apie technologines priemones, kurios leistų patikrinti krovinių ir gyventojų srautą tarp Airijos ir Šiaurės Airijos be patikros postų, tačiau skeptikai abejoja, ar tokias priemones įmanoma įgyvendinti.
Tuo tarpu siūlymai palikti Šiaurės Airiją Muitų sąjungoje yra nepriimtini britams, nes tai reikštų, kad Šiaurės Airija tampa ES teisinės sistemos dalis, taip de facto atsiskirdama nuo JK.
Airijos vicepremjeras Lietuvoje bandys priminti pamatinę ES derybų su JK nuostatą – Bendrijos vieningumą. Londonas Rytų Europos valstybėms gali pasiūlyti palaikymą regione aktualiais saugumo klausimais, tikintis, kad dėl to derybose regiono šalys Bendrijos viduje atstovaus JK artimesnę poziciją. Tuo tarpu Dublinas gali Vilniui priminti, kad nedidelės ES narės turėtų vertinti vieningos ES galią.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su Airijos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu. Tai – Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su oficialaus vizito į Lietuvą atvykusiu Airijos Respublikos Prezidentu Michaeliu D. Higginsu.
Susitikime aptarti dvišaliai Lietuvos ir Airijos santykiai, bendradarbiavimas Europos Sąjungoje, saugumo klausimai.
Į Lietuvą Airijos vadovas atvyko kartu su pirmąja šios šalies ponia Sabina Mary Higgins.
Prezidentės teigimu, Airija – artima Lietuvai. Esame panašūs savo šalių dydžiu, interesais, vertybėmis. Todėl mums Airija yra svarbus atsakingos politikos, sėkmingos ekonominės raidos ir gebėjimo susigrąžinti išvykusius žmones pavyzdys.
Prieš 30 metų Airijos politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos įsipareigojo vieningai vykdyti nacionalines ekonominio atsigavimo ir socialinės pažangos programas. Atsakingai ir laiku įgyvendintos mokesčių ir ekonomikos reformos, kova su socialine atskirtimi užtikrino sėkmingą Airijos raidą. Šiandien tai – pažangi, inovatyvi ir sparčiausiai auganti ES ekonomika.
Didelę emigraciją patyrusi Airija yra pavyzdys, kaip sėkmingai susigrąžinti išvykusius piliečius namo. Šalyje įgyvendinama paramos emigrantams programa, o visame pasaulyje gyvenantys airiai raginami padėti valstybei pritraukti užsienio investicijas. Lietuva taip pat kviečia sugrįžti iš mūsų šalies išvykusius žmones. Tam skirta ir pernai Prezidentės inicijuota programa „Rinkis Lietuvą“, kuri jau duoda pirmuosius rezultatus. Per pirmus 5 šių metų mėnesius į Lietuvą sugrįžo per 10 tūkst. mūsų šalies žmonių – tai daugiau nei per visus praėjusius metus.
Lietuvą ir Airiją glaudžiai sieja ir gausi Airijos lietuvių bendruomenė – trečia didžiausia tautinė bendrija šioje šalyje. Aktyvūs ir pilietiški Airijos lietuviai išsaugojo ryšį su tėvyne: vykdo įvairiais labdaringas iniciatyvas padėdami Lietuvos vaikams, puoselėja lietuviškas tradicijas, kalbą ir kultūrą. Airijoje veikia net 14 lituanistinių mokyklų, o nuo pernai metų lietuvių kalba įtraukta į Airijos bendrojo lavinimo mokyklų programą kaip galima antroji užsienio kalba.
Valstybių bendradarbiavimą dar labiau sustiprins vizito metu pasirašomi trys susitarimai mokslo ir švietimo srityje: tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Airijos nacionalinio universiteto, Kauno ir Korko miestų mokytojų rengimo centrų bei Kauno mokytojų namų ir Korko lietuviškosios mokyklos. Šiuo metu Lietuvos ir Airijos mokslininkai įgyvendina net 75 bendrus ES finansuojamus tyrimų projektus.
Daug potencialo turi ir ekonominis bendradarbiavimas, ypač IT, „Fintech“, gyvybės mokslų srityse. Naujų galimybių teikia ir energetikos sektorius – Airijai ketinant statyti SGD terminalą, Lietuva pasirengusi pasidalyti savo patirtimi. Šiuo metu Airijos investicijos Lietuvoje yra sukūrusios per 2000 darbo vietų.
Susitikime šalių vadovai aptarė ir bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Pasak šalies vadovės, Lietuva ir Airija vienodai supranta ES kylančius migracijos, ekonomikos, saugumo, „Brexit“ iššūkius ir kartu juos sprendžia. „Brexit“ derybose Lietuva ir Airija pasisako už kuo gaudesnių ryšių tarp ES ir Jungtinės Karalystės išsaugojimą. Taip pat palaikome Airijos siekį užtikrinti, kad „Brexit“ nesukurtų naujų sienų Europoje. Sutampa ir abiejų šalių interesai artėjančiose derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Lietuvai ir Airijai aktualu, kad būtų išsaugomas adekvatus finansavimas sanglaudos ir žemės ūkio politikai.
Susitikime pasikeista ir oficialiomis dovanomis. Prezidentė poezija ir filosofija besidominčiam Airijos vadovui padovanojo Lietuvos poetų eilėraščių knygą anglų kalba, taip pat „Lietuvos kultūros gidą“, kuriame pristatoma mūsų šalies architektūra, dizainas, kinas, muzika, teatras, šokis, vizualieji menai. Airijos Prezidento dovana – Airijos menininko sukurtas medinis dubuo.
Vizito metu Airijos Prezidentui taip pat bus suteiktas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
