Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstiečiai“ delsia skelbti savo kandidatą prezidento rinkimuose. Tačiau tai nebūtinai yra susiję su tuo, kad vienu realiausių valdančiųjų kandidatu laikomas premjeras Saulius Skvernelis sąmoningai vengia atskleisti savo kortas ir vilkina laiką. Nors, samprotauja politologai, kandidato slėpimą būtų galima aiškinti kaip strateginį žingsnį siekiant išvengti papildomo neigiamo dėmesio, pagrindinė tylėjimo priežastis gali būti ir ta, kad šiuo metu sprendimo, kas „valstiečius“ ves į žadėtą pergalę prezidento rinkimuose tiesiog ir nėra.

Ilgėjantis premjero ir jo vadovaujamo Ministrų Kabineto daromų klaidų sąrašas, suklibėjusi Vyriausybės vadovo pozicija reitingų lentelėje, apie aukščiausią šalies postą galvojančius „valstiečius“ į S. Skvernelį verčia žiūrėti kaip į ganėtinai rizikingą statymą prezidento rinkimuose.

Tačiau surasti alternatyvą jam nebus lengva. Premjeras, ketvirtadienį „Žinių radijui“ tradiciškai deklaravęs, kad turi svarbesnių darbų nei įsitraukti į debatus dėl prezidento posto, užsiminė, jog „valstiečių“ kandidatu prezidento rinkimuose gali būti nebūtinai jis, bet ir jos lyderis Ramūnas Karbauskis.

Visgi, politologų nuomone, vargu ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis, būdamas blogiausiai vertinamų politikų sąraše ir neturėdamas potencialo pritraukti platesnio elektorato dėmesio, galėtų tapti geresne alternatyva S. Skverneliui.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, R. Karbauskio ambicija įsitvirtinti Prezidentūroje yra ryžtinga, tačiau jo galimybės tai padaryti pačiam iš esmės nerealios.

Todėl, aiškina politologas, jei ir toliau silpnės S. Skvernelio lyderystė ir viešasis patrauklumas, „valstiečiai“ vis intensyviau žvalgysis į galimas alternatyvas premjerui. Profesorius neatmeta galimybės, kad „valstiečiai“ galėtų pastatyti ir ant jau rinkimuose dalyvauti apsisprendusių kandidatų. Vienas iš jų – filosofas Arvydas Juozaitis.

„Situacija keičiasi ir Sauliaus Skvernelio vertinimai jau kuris laikas krinta. Ir, panašu, kad tai jau yra stabili tendencija. Galiausiai horizonte jokių veiksnių ir priemonių, kaip tai suvaldyti nesimato. Dar daugiau, apklausos rodo, kad Skvernelis antrajame rinkimų ture bent jau prieš du pagrindinius kandidatus galimybių laimėti nelabai turi“, – teigė VDU profesorius.

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Jis pripažino, kad iki prezidento rinkimų likus dar daug laiko pozicijos reitingų lentelėje neišvengiamai keisis, tačiau, aiškino A. Krupavičius, dabartinės tendencijos rodo, kad, premjero atotrūkis nuo pagrindinių pretendentų į šalies vadovo postą gali tik didėti.

Pasak jo, kad šios tendencijos išsilaikys ir toliau yra labai tikėtina galimybė, nes tiek S. Skvernelis, tiek ir jo vadovaujama Vyriausybė daro per daug klaidų.

Profesorius teigė, kad klaidų sąrašas, dėl kurio S. Skvernelis, kaip politikas visuomenės akyse spalvinamas tamsiomis spalvomis, nenustoja ilgėjęs. Politologas akcentavo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios istorijos apie ištrintą įrašą ir iš tėvų atimtus vaikus, mokesčių turtingiausiems (tantjemas gaunantiems) gyventojams sumažinimą ar nesėkminga komunikacija giriantis, kad į Lietuvą žengia nauji prekybos centrai „valstiečių“ lyderius jau dabar verčia susimąstyti apie alternatyvius S. Skverneliui kandidatus būsimuose prezidento rinkimuose.

Be to, priduria A. Krupavičius, netolimoje ateityje, S. Skvernelio politinis patikimumas ir patrauklumas gali dar labiau susvyruoti, kai, pasak jo, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija priims sprendimus apie 6 ar 7 ministrus, kurie yra pažeidę įstatymą ir atsidūrę viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimo konflikte. Toks precedentas, aiškino politologas, gali apskritai iškelti klausimą, ar neverta kelti interpeliacijos Vyriausybei in corpore.

„Manau, kad „valstiečių-žaliųjų“ lyderių dvejonių, matant Skvernelio reitingų dinamiką, tikrai atsirado. Jeigu Skvernelio reitingai laikytųsi – niekam abejonių tikriausiai nekiltų. Bet dabar tikrai tų dvejonių yra. Tikimybė, kad jam pavyktų antrajame ture laimėti mažėja, nes Skvernelis tiesiog pernelyg dažnai slysta ant banano žievės“, – apibendrino A. Krupavičius.

Pasak jo, tokia situacija „valstiečius“ verčia permąstyti, ar tikrai realiausiu partijos kandidatu 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose laikytas S. Skvernelis, dar gali būti naudingas siekiant įsitvirtinti Prezidentūroje.

„Mažėjantys premjero, kaip buvusio realiausio kandidato į prezidentus, reitingai ir nepalankios tendencijos verčia „valstiečius“ tiesiog galvoti apie alternatyvas“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Pasak jo, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis gali būti viešai linksniuojamas kaip alternatyva S. Skverneliui prezidento rinkimuose, tačiau, jo nuomone, vargu ar „valstiečių“ lyderis turi realių šansų pasirodyti geriau už reitinguose neblizgantį premjerą.

„Ramūnas Karbauskis yra „valstiečių-žalųjų“ partijos pirmininkas, vienaip ar kitaip valdančiosios partijos pagrindinis lyderis ir vienas iš svarbiausių koalicijos veidų, bet jis vertinamas ganėtinai nevienareikšmiškai. Pasitikėjimo reitingas juo yra neaukštas. Todėl ar jam pavyktų kaip nors patraukti daugiau nei „valstiečių-žaliųjų“ elektoratą, kuris ir taip yra sumažėjęs, tai, nevyniojant į vatą, atsakymas būtų – ne“, – kalbėjo politologas.

Panašios nuomonės buvo ir Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė. Politologės nuomone, R. Karbauskio galimybės užsitikrinti plataus elektorato paramą vertintinos atsargiai. Pasak jos, ypač pastarųjų mėnesių reitingai R. Karbauskiui nėra palankūs.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Jis gal ir surinktų nemažai balsų, tačiau vargu, ar surinktų tiek, kiek jų bent jau dabar galėtų surinkti Skvernelis“, – pabrėžė R. Urbonaitė. R. Karbauskio asmenybė uždara, kartais gana radikali, o istorijos, į kurias politikas nuolat įsivelia, populiarumo ir pasitikėjimo visuomenės akyse tikrai neprideda, samprotauja R. Urbonaitė.

Anot jos, R. Karbauskio verslas, didelis turtas, šeimos ar net šaržuojami pagonybės klausimai rinkimų kampanijos metu neabejotinai būtų išnaudojami oponentų ir smukdytų politiko šansus užimti stiprias pozicijas tarp rinkimų lyderių.

Atsisakius prezidento rinkimuose mesti S. Skvernelio kortą, „valstiečiai“ greičiausiai ieškos kitų kandidatų. A. Krupavičiaus nuomone, jau dabar tokių variantų yra ieškoma, nes, aiškino profesorius, apie pergalę prezidento rinkimuose R. Karbauskis galvoja rimtai.

„Ramūno Karbauskio asmenyje ne kartą buvo pasakyta, kad bus siekiama laimėti prezidento rinkimus. Galima sakyti, kad R. Karbauskio mentalitetas ir verčia ieškoti tokio kandidato, kuris nebūtų tiesiog statistas prezidento rinkimuose“, – samprotavo A. Krupavičius. Jis neatmetė, kad tarp tokių kandidatų galėtų būti ne tik politikai partijos viduje kaip Rima Baškienė ar Viktoras Pranckietis, tačiau ir pretendentas iš šalies ar net jau pretenzijas rinkimuose dalyvauti oficialiai pareiškęs politikas.

Tarp pastarųjų A. Krupavičius paminėjo prezidento rinkimuose dalyvauti apsisprendusį filosofą A. Juozaitį. Anot jo, „valstiečiai“ galėtų susigundyti reikšti paramą šiam kandidatui.

Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Jeigu žiūrėtume į pažiūrų turinį, tai matytume, kad sankirtos taškų tarp Juozaičio ir ypač Ramūno Karbauskio tikrai rastume“, – kalbėjo VDU profesorius. Nors, aiškino jis, toks „valstiečių“ žingsnis prezidento rinkimuose ir yra įmanomas, kitas klausimas, ar tokios paramos ieškotų pats A. Juozaitis.

Pirmadienį portalas „Delfi“ paskelbė „Vilmorus“ spalio pradžioje vykdytos apklausos duomenis, rodančius, kad jeigu rinkimai vyktų artimiausiu metu, antrajame prezidento ture S. Skvernelis nusileistų tiek šalies vadovo posto siekiančiam ekonomistui Gitanui Nausėdai, tiek konservatorių kandidatei Ingridai Šimonytei.

Teksto autorius – Benas Brunalas (ELTA)

2018.11.10: 12:00

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, atsisakydamas dalyvauti neeiliniame opozicijos sušauktame Seimo posėdyje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis stipriai gilina politinę krizę. Esą arba premjeras nesuvokia situacijos rimtumo, arba siekia tapti auka.

„Darbotvarkėje numatytas ceremonijas visada galima nukelti šiek tiek. Todėl yra akivaizdu, kad krizė – eskaluojama. To motyvai gali būti dvejopi – gali būti, kad premjero komanda nesupranta, ką daro ir tai yra tikėtina. Arba antras scenarijus – tai daroma sąmoningai. Siekiama atsistatydinimo ir tada būtų kelias į prezidento rinkimus“, – Eltai sakė politologas.

Pasiteiravus, kokia iš tokio S. Skvernelio manevro nauda valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) partijai, A. Krupavičius kalbėjo apie vienvaldystės iliuziją – jei S. Skvernelis patektų į Daukanto aikštę, LVŽS savo rankose turėtų visus tris galios centrus.

„Gal tokia iliuzija yra gyva, tačiau tai vienareikšmiškai tik iliuzija. Visuomenės nuomonės tendencijos rodo, kad paveikslas bus kitoks. Tačiau, akivaizdu, kad einama į tą pusę. Savotiškai opozicija yra įstumiama į akligatvį. Jiems nebelieka kitų pasirinkimų kaip tik kelti klausimą apie premjero atsistatydinimą“, – tikino VDU profesorius. 

Pasak A. Krupavičiaus, neaišku ar premjeras to siekia sąmoningai, ar ne, tačiau konfrontacija yra gilinama ir aštrinama, todėl susidaro įspūdis, kad toks elgesys nėra atsitiktinis. 

„Kitaip sunku paaiškinti šitą situaciją. Arba yra visiškas nesusigaudymas ir manymas, kad galima daryti ką tinkamam. Jau ne tik save sunaikinantys įrašai atsiranda, bet visų posėdžių įrašai ištrinami iš interneto ir padaromi neprieinamais“, – sakė politologas.

Pastebima ir tai, kad dar vienas Vyriausybės viešumo kanalas buvo uždarytas minint Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 30-ąsias metines. 

A.Krupavičiaus manymu, premjeras gali būti susigundęs politinės aukos sėkmės mitu, nes vyrauja nuomonė, kad aukos įvaizdį susidaręs politikas mobilizuoja savo rinkėjus ir turi daugiau šansų rinkimuose. Profesoriaus teigimu, vieną kartą ši taktika ministrui pirmininkui jau buvo suveikusi, kai eidamas vidaus reikalų ministro pareigas S. Skvernelis leidosi į konfrontaciją su Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe ir Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

„Tačiau tuo metu Seimo pirmininkė buvo itin nepopuliari, o ministras S. Skvernelis buvo labai populiarus. Manau, kad norima bristi į tą pačią upę, tačiau antrą kartą į tą patį vandenį neįlipsi“, – konstatavo VDU profesorius.

ELTA primena, kad premjeras antradienio rytą socialiniame feisbuko tinkle išplatino įrašą, kuriuo premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad opozicijos šaukiamame nenumatytame posėdyje nedalyvaus. Pasak jo, yra kitų, anksčiau suplanuotų darbų, o ir dalyvauti politinėse rietenose jis nenori. Premjeras, pabrėždamas, kad opozicijos yra žeminamas ir įžeidinėjamas. ragina jam klausimus užduoti per Vyriausybės valandą Seime.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-23

Seimas antradienį patvirtino didžiulį ažiotažą Lietuvoje sukėlusias Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadas dėl verslo struktūrų poveikio politikams.

Politologai sutaria, kad šiuo Seimo sprendimu taškas istorijoje dar nėra padėtas, tačiau jau dabar kalba apie svarbias klaidas, kurios buvo padarytos aiškinantis valstybės užvaldymo peripetijas. 

Politikos ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad NSGK tyrimo teigiamo poveikio mastą sumažino nutekinta tyrimo medžiaga ir NSGK narių komentarai, dar iki paskelbiant oficialias komiteto išvadas. Politikos ekspertai taip pat skeptiškai įvertino ir vienas kitam žarstytus politikų kaltinimus, kurie nuolat lydėjo NSGK tyrimo procesą. 

Nors politologai pripažįsta, kad dėl NSGK kilusios aštrios diskusijos yra normalus ir neišvengiamas dalykas, vis dėlto neslepia nerimo, kad kilęs triukšmas ir politikų nesugebėjimas mąstyti valstybiškai gali neleisti priimti racionalių sprendimų. 

Politologų nuomone, kaltinant oponentus lazdą perlenkę politikai galėjo apskritai diskredituoti NSGK tyrimą.

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius neskubėjo apibendrinti NSGK tyrimo. Politologo nuomone, visas procesas yra tik pusiaukelėje, ir jis ragino laukti konkrečių sprendimų, kuriuos politikai šiame kontekste pasiūlys ir įgyvendins. 

„Mes esame tik pusiaukelėje, tiriant valstybės užvaldymą bei politikų, verslo ir žiniasklaidos ryšius“, – sakė A. Krupavičius.

VDU profesorius pozityviai įvertino tai, kad NSGK tyrimas prisidėjo prie viešumo didinimo. Pasak A. Krupavičiaus, Lietuvoje dar nebuvo taip plačiai ir viešai analizuoti politikų ir verslo struktūrų santykiai.

„Tokio viešumo, aiškinantis verslo ir politikos santykį, Lietuvoje nebuvo. Netgi jei nusikeltume į 2003-2004 metus, kai vyko „paksogeitas“, ten istorija buvo kur kas mažesnės apimties ir kur kas siauresnė“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Politikos ekspertas labai nesureikšmino apsižodžiavimų ir aštrių diskusijų, kurios kilo svarstant NSGK išvadas. Anot politologo, tokie ginčai yra tiesiog neišvengiami, susidūrus su tokiu sudėtingu procesu, kurį atliko NSGK.

„Tokie apsižodžiavimai tokiuose įvykiuose tarp politikų yra, sakyčiau, normalus, beveik neišvengiamas reiškinys. Jie ginčijasi, jie diskutuoja, jie svarsto. Kartais jų pasisakymai būna kategoriški, gali būti per griežti. Bet tai yra labai įtempto, sudėtingo proceso dalis“, – apibendrino profesorius.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Tačiau Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė buvo kur kas skeptiškesnė, vertinant NSGK išvadas ir politikų debatus, kurie piką pasiekė pastarąją savaitę. 

Politologė pasigedo politikų sugebėjimo tokiose procesuose, kaip NSGK tyrimas, galvoti valstybiškai, atsiribojant nuo asmeninių ir partinių interesų. Pasak jos, galima sakyti, kad kai kurie politikai šio egzamino tiesiog neišlaikė.

„Panašu, kad kai kurių NSGK narių rankomis buvo diskredituota tai, kas šiame tyrime buvo gero“, – kalbėjo R. Urbonaitė, akcentuodama, kad pats tyrimo tikslas – atskleisti visuomenei plačiau verslo ir politikos santykius – yra sveikintinas.

MRU politologei užkliuvo Dainius Gaižausko pastarosiomis dienomis išsakyti komentarai, kuriuose politikas nevengia kaltinti opozicijoje esančių konservatorių, išskirdamas tik juos.

Jos nuomone, NSGK narys D. Gaižauskas savo pasisakymais prisidėjo diskredituojant NSGK atliktą darbą, nors gera komunikacija, svarstė R. Urbonaitė, galėjo tyrime esančias spragas šiek tiek net užglaistyti.

Politologė atkreipė dėmesį, kad tai, jog D. Gaižauskas akivaizdžiai perlenkė lazdą, rodo ir Vytauto Bako išsakyta kritika bendrapartiečiui.

MRU dėstytoja nebuvo tikra, ar, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, Seimui pavyks priimti reikiamus įstatymus, kad politinės korupcijos apraiškos ateityje mažėtų.

„Reikės ir labai rimtos kompetencijos, ir profesionalumo, ir politinės valios. Tai yra dvi dedamosios, kurios dabartiniam Seimui, kaip ir daugeliui ankstesnių Seimų, nėra labai lengvai pasiekiamos“, – samprotavo R. Urbonaitė, pridurdama, kad „valstiečių“ dalis kol kas yra labiau linkę kalbėti apie tyrimų tęstinumą, bet ne apie konkrečių sprendimų priėmimą. 

Apibendrindama politologė pažymėjo, kad šio tyrimo teigiamos pasekmės bus tada, kai matysime ne tik problemų išviešinimą, bet ir priimamus sprendimus joms spręsti. 

Pasak jos, nors pati tyrimo iniciatyva yra sveikintina, tai, kaip ji buvo atliekama ir kokius atspalvius įgavo, didelio optimizmo kol kas nekelia. 

„Seimas turėjo galimybę parodyti, kad jie geba profesionaliai atlikti parlamentinę kontrolę ir naudotis jiems suteikiamomis galiomis, tačiau kol kas daugiau keliamo triukšmo nei konstruktyvių pasiūlymų. Politinis procesas be šito niekada nevyks, tačiau vis dėlto pažanga įmanoma tik priimant racionalius ir apgalvotus sprendimus“, – pabrėžė R. Urbonaitė.

Profesorius A. Krupavičius taip pat išskyrė kelis didžiulį ažiotažą sukėlusio tyrimo trūkumus.

Politikos eksperto nuomone, į akis krinta du dalykai, kurie NSGK tyrimo procesą komplikavo ir sumenkino jo rezultato bei poveikio svorį.

Pirmiausia, A. Krupavičius išskyrė nutekintas tarpines NSGK išvadas bei NSGK komentarus, pačiam tyrimui dar nepasibaigus.

„Manau, kad netinkama praktika yra tai, kai tarpines išvadas pradeda komentuoti atskiri komiteto nariai. Kad ir kas tai darytų, to būti neturėtų demokratinėje valstybėje. Tol, kol išvados nėra oficialios, tol jokių išvadų projektų nutekėjimo negalėjo būti.

Procedūriniu požiūriu, tokios praktikos neturėtų būti“, – aiškino A. Krupavičius ir pridūrė, kad politikų susilaikymas galėtų padėti mažinti politinius ginčus, kurie lydėjo NSGK tyrimą.

Antra NSGK atlikto tyrimo silpnybė, pasak profesoriaus, yra interesų konfliktai, kuriuose atsidūrė NSGK nariai.

A. Krupavičius, suabejojo, ar konservatoriai gerai pasielgė komitete palikdami Lauryną Kasčiūną, kurio pavardė figūruoja tarp asmenų, per kuriuos galėjo veikti koncernas „MG Baltic“. 

Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. 

NSGK savo tyrime nurodo, kokios interesų grupės siekė daryti poveikį politiniams procesams. Pateiktose siūlymuose NSGK pateikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Generalinei prokuratūrai, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Seime atstovaujamoms politinėms partijoms.

Tarp NSGK išvadose pateikiamų siūlymų yra civilinio turto konfiskavimo įstatymas, užuominos apie licencijų žiniasklaidai griežtinimą bei visuomenės informavimo priemonių koncentracijos mažinimą. 

Taip pat keliama iniciatyva atlyginti valstybei žalą, kurią padarė neteisėtą įtaką naudojusios verslo įmonės. NSGK pasiūlymuose yra raginimas atsisakyti į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo akiratį patekusių įmonių paslaugų valstybei strategiškai svarbiuose objektuose.

Tarp NSGK pasiūlymų yra iniciatyvos pasiūlyti priemones, kurios leistų efektyviai kovoti su nelegaliu politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimu, ir pateikti pasiūlymus, užtikrinančius politinės reklamos skaidrumą.

Atkreipiamas dėmesys į būtinybę koreguoti lobistinės veiklos įstatymą, tobulinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo tvarką bei iš naujo įvertinti, ar kuriant LEO LT nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-06-06

Pastaruoju metu Prezidentūros ir Vyriausybės santykiai nėra patys geriausi. Žvelgiant į abipusę kritiką susidaro įspūdis, kad nesutarimų esama daugiau nei bendrų interesų.

Prezidentūra kritikuoja Saulių Skvernelį dėl vis labiau ryškėjančių Vyriausybės ir atskirų ministerijų gebėjimų trūkumų įgyvendinti svarbius įstatymus.

Tuo tarpu Ministras Pirmininkas ne tik atmeta kaltinimus kaip nepagrįstus, tačiau negaili kritikos Prezidentei. Jo nuomone, Prezidentė neprisidėjo įgyvendinant svarbias reformas, o jos požiūris į valstybės valdymą primena „buldozerinius“ metodus. Premjero nuomone, Prezidentė į vykstančius procesus žvelgia iš aukšto ir neprisiima atsakomybės dėl problemų įgyvendinant svarbias reformas.

Ekspertų nuomone, trintis tarp šių dviejų institucijų nėra kažkuo išskirtinė ir neįprasta. Nors, pažymi Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius, „aukso amžiumi“ dabartinių santykių taip pat apibūdinti negalėtume.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, aiškindama vykstančias trintis tarp Vyriausybės ir Prezidentūros, teigia, kad nėra aišku, kaip šios dvi institucijos įsivaizduoja viena kitą. Ar jos viena kitą laiko konkurentėmis, ar sąjungininkėmis. Taip pat, sprendžiant iš viešų diskusijų, nėra visiškai aišku, kuri iš šių struktūrų iš tikrųjų nėra linkusi derinti interesus ir ieškoti kompromisų.

Vertindama dabartinę situaciją, politologė sakė, kad būtina atkreipti dėmesį į tai, jog diskusijos vyksta dėl įstatymų įgyvendinimo. Todėl, pasak jos, būtina įvertinti abiejų institucijų funkcijas priimant ir įgyvendinant įstatymus.

„Prezidentūros ištekliai įvertinti kiekvieno įstatymo implikacijas yra žymiai ribotesni, lyginant su Vyriausybės ir Seimo. Tai yra svarbus niuansas. Kitaip tariant, Prezidentūros funkcijos leidžiant įstatymus yra ganėtinai ribotos. Prezidentas gali inicijuoti teisės aktus, gali vetuoti arba nepasirašyti įstatymo“, – sakė R. Urbonaitė.

Tokia situacija, komentavo MRU politologė, tarsi didesnę atsakomybę įgyvendinant ir reformuojant konkrečias politikos sritis vidaus politikoje suteikia Vyriausybei. „Juk būtent dėl reformų vertinimo pastaruoju metu Vyriausybė ir Prezidentūra nesutaria“, – sakė R. Urbonaitė.

Vyriausybė kur kas geriau nei Prezidentūra privalo matyti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, „Matuko reforma“ yra grandiozinė, nes įtrauks labai daug institucijų. Akivaizdu, kad Prezidentūra įspėjo ir sukritikavo Vyriausybę, suabejojusi, ar Vyriausybė mato tą bendrą paveikslą.

Anot R. Urbonaitės, kritikos ši situacija tikrai buvo verta, nes juk vienu metu nesutapo ir S. Skvernelio bei socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio nuomonės dėl to, ar reforma tinkamai vyksta, ar ne. „Taigi šiandien klausimas ir yra, ar ministerija aiškiai mato visą reformos įgyvendinimo modelį nuo to, kas yra popieriuje iki kiekvieno atskiro veikėjo, nuo kurio ir priklauso reformos sėkmė“, – kalbėjo MRU dėstytoja ir pabrėžė, kad nemažai abejonių kelia ir alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimas, kai kyla pagrįstų klausimų, ar viskas tinkamai atliekama politikos parengimo etape.

Tuo tarpu Prezidentūra, kalbėjo R. Urbonaitė, su savo ribotais resursais vidaus politikoje veikiau turėtų padėti ryškinti vidaus politikos problemas, kurias ji mato. Lieka tik klausimas, kokia problemų „išryškinimo“ forma yra pasirenkama, akcentavo MRU dėstytoja.

Panašu, samprotavo R. Urbonaitė, kad Prezidentūra renkasi aštresnes „išryškinimo“ formas. Tai, kalbėjo politologė, galima paaiškinti kaip savotišką apsidraudimą, kad tikrai bus atsižvelgta į tai, kas yra sakoma.

Pavyzdžiui, Prezidentas Valdas Adamkus tikriausiai būtų rinkęsis tylesnę formą, nei tą patį pasakė Dalia Grybauskaitė. Kitas klausimas, kuri forma yra efektyvesnė.

Tačiau pati situacija, kai dvi institucijos pradeda viena į kitą rodyti pirštais, nėra naudinga valstybei. Reikia suprasti, kad Prezidentūra ir Vyriausybė yra tos pačios sistemos dalys. Juk didesnės konfrontacijos atveju pralaimi visuomenė ir valstybė, apibendrino R. Urbonaitė.

Politologė taip pat pažymėjo, kad vykstančiose komunikacinėse trintyse svarbios ne tik išsiskiriančios vertybėmis, bet apskritai Vyriausybei bei Prezidentūrai vadovaujančios asmenybės. Pasak R. Urbonaitės, tiek D. Grybauskaitė, tiek S. Skvernelis yra principingi ir tylėti nelinkę lyderiai. Tai, anot jos, taip pat svarbi egzistuojančių nesutarimų priežastis.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigė, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.

„Nevadinčiau šito laikotarpio aukso amžiumi arba idealiu, žvelgiant per istorinę Vyriausybės ir Prezidento santykių prizmę. Manau, kad būta ir tokių laikotarpių, kai buvo konstruktyvesni ir rezultatyvesni santykiai“.

Komentuodamas jau įprastu tapusį neigiamų vienas kito atžvilgiu vertinimų pasikeitimą, A. Krupavičius aiškino, kad tai greičiau nesutarimai dėl nuomonių.

Profesoriaus nuomone, Prezidentės kritika apskritai yra labai natūralus dalykas. Anot jo, pasakymas, kad Vyriausybė „šlubuoja“ įgyvendindama sprendimus, gali būti taikomas beveik visoms buvusioms Vyriausybėms Lietuvoje.

Profesoriaus nuomone, pradedant įgyvendinti net gerus sprendimus, eigoje gali iškilti daugybė problemų. Vienas iš tokių pavyzdžių, kalbėjo A. Krupavičius, yra receptinių vaistų kontrolė. Kad tokia turi būti, yra faktas, tačiau būdas, kaip buvo sprendimas įgyvendinamas, nebuvo pats geriausias.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.09; 01:30

Lietuvos vyriausybės rūmai

Ryškų Premjero Sauliaus Skvernelio reitingo kritimą galima aiškinti nekoordinuota Vyriausybės komunikacija ir neretai konkretumo stokojančiais veiksmų planais, įsitikinęs politologas Algis Krupavičius, neatmetantis galimybės, kad Ministro Pirmininko ir jo vadovaujamo Kabineto reitingai gali smukti toliau. 

Štai ir atėjo krizė

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 25-birželio 7 dienomis atlikta apklausa rodo, kad, palyginti su balandžio mėnesiu, S. Skvernelį palankiai vertinančių gyventojų sumažėjo 16 procentinių punktų. Kita vertus, Premjeras išlieka vienu didžiausią palaikymą ir pasitikėjimą turinčių politikų šalyje.

Prof. A. Krupavičius sako, kad S. Skverneliui, kaip Vyriausybės vadovui, tenka atsakomybė dėl Ministrų Kabineto veiklos, o šiai stinga aiškumo.

„Vyriausybės pozicijos yra gerokai susvyravusios dėl jos veiklos stiliaus, kurį galima apibūdinti kaip „vežimas prieš arklį“, t. y. paskelbtas ilgas reformų sąrašas, tačiau beveik kiekvienu atveju neaišku, kam reforma reikalinga ir kaip ji bus įgyvendinta. Reformų planai nesuderinti nei su interesų grupėmis, nei pačiai Vyriausybei kartais neaišku, kodėl reikia elgtis taip, o ne kitaip“, – apklausos rezultatus įvertino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A. Krupavičius.

Politologo manymu, didelę įtaką S. Skvernelio ir Vyriausybės vertinimui padarė aukštojo mokslo reforma, taip pat ir kitos pastarojo meto aktualijos: pastangos riboti alkoholio vartojimą, PVM lengvatos šildymui atsisakymas, naujasis Darbo kodeksas.

„Ko gero, klasikų klasika reformų sąraše yra aukštojo mokslo pertvarka, joje nuo pat pradžių pasiūlytas projektas, kuris buvo nepriimtinas didelei daliai akademinės bendruomenės. Po to buvo bandymas surasti kompromisų, bet ne iš karto. Nelabai sėkminga buvo antialkoholinės politikos komunikacija, nors didelei daliai priemonių visuomenės dauguma pritarė“, – kalbėjo ekspertas.

Prof. A. Krupavičius artimiausioje perspektyvoje nemato galimybės augti Premjero ar Vyriausybės reitingams.

„Klausimas, kiek jie dar gali kristi. Ir apskritai, šiuos reitingus reikia matyti laiko perspektyvoje: jeigu lygintume dabartinės Vyriausybės ir Premjero reitingus su Andriaus Kubiliaus ir jo Vyriausybės, tai S. Skvernelio ir jo Ministrų Kabineto įvertinimai daugiau nei dukart geresni, lyginant tą patį laikotarpį – pusmetį nuo kadencijos pradžios“, – atkreipė dėmesį politologas. 

Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Kita vertus, ekspertas priminė, kad, palyginus S. Skvernelio ir dabartinės Vyriausybės reitingus su jo pirmtako Algirdo Butkevičiaus ir šio politiko vadovaujamo Ministrų Kabineto vertinimais, matomas kitas rezultatas – A. Butkevičiui palaikymas buvęs didesnis.

Gegužės apklausoje daugelis politikų sulaukė prastesnio įvertinimo. Pasak eksperto, šiuo atveju galima daryti ir prielaidą apie sezoniškumo įtaką piliečių vertinimams.

„Reikia detaliau analizuoti. Iš tikrųjų baigiasi politinis sezonas, artėja atostogos, ir paprastas Lietuvos pilietis rūpinasi šiek tiek kitais reikalais, negu tai, kas svarstoma parlamente, Vyriausybėje, apskritai tuo, kas vyrauja politikos diskurse. Dėmesio politikai svyravimai laike tikrai egzistuoja“, – kalbėjo politologas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 06:28