Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla „paskelbė karą“ Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) po to, kai visuomenės apklausų rezultatai atskleidė aukštą AfD reitingą, praneša naujienų agentūra dpa.
Dalyvaudamas partijos skyriaus suvažiavime Žemutinėje Saksonijoje, T. Chrupalla šeštadienį pareiškė, kad CDU lyderis Friedrichas Merzas tikėjosi, jog AfD populiarumas sumažės dvigubai, bet jis dvigubai išaugo.
2018 m. kandidatuodamas į CDU pirmininko postą F. Merzas sakė besitikintis, kad AfD palaikymas sumažės dvigubai. AfD renginyje Celės mieste dalyvavo apie 470 partijos narių, džiaugsmingai sutikusių pirmininko pareiškimą. Anot partijos lyderio, dabar AfD turi siekti, kad pritarimas CDU sumažėtų dvigubai, o žalieji visiškai išnyktu, nes, pasak jo, tai pati pavojingiausia partija.
Penktadienį paskelbta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad 20 proc. vokiečių balsuotų už AfD, o pagal sekmadienį pasirodysiančios apklausos rezultatus šią partiją palaikytų 21 proc. Tuo metu už CDU pasisako 26-27 proc. vokiečių, o už žaliuosius – 14-15 proc.
Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 8 d. (dpa-ELTA). Vokietijos nacionalinis žmogaus teisių institutas mano, kad yra visos sąlygos uždrausti kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), nors teigia, kad šiuo metu tokio žingsnio nepropaguoja.
Naujausioje analizėje Žmogaus teisių institutas, turintis teisinius įgaliojimus užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, teigia, kad ši partija „aktyviai ir metodiškai siekia savo rasistinių ir dešiniųjų ekstremistinių tikslų“.
Pavyzdžiui, AfD stengiasi „perkelti ribas to, ką galima sakyti, taigi ir diskursą pakreipti taip, kad jos rasistinės tautinės-etninės pozicijos – taip pat ir viešojoje bei politinėje erdvėje – taptų įprastu dalyku“.
Apskritai partija siekia panaikinti Pagrindinio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintas garantijas. Ten sakoma: „Žmogaus orumas neliečiamas. Jį gerbti ir ginti yra visų valstybės valdžios institucijų pareiga“.
AfD, kuri stipriai pasisako prieš migraciją, šiuo metu turi 81 vietą Bundestage, o tai sudaro 11 proc. 736 vietų Vokietijos parlamente. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų opozicinės partijos reitingai auga.
Jei rinkimai vyktų dabar, AfD gautų 18 proc. balsų, t. y. tiek pat, kiek kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai (SPD), rodo birželio 1 dieną paskelbti ARD mėnesinės apklausos „Deutschlandtrend“ duomenys.
Žmogaus teisių institutas pridūrė, kad žmogaus teisių pamatams Vokietijoje yra „elementariai svarbu“ ir visuomenėje, ir valstybėje suvokti bei pripažinti AfD keliamą pavojų. Šiam pavojui galima veiksmingai pasipriešinti tik tada, „jei kitos partijos federaliniu, žemių ir vietos lygmeniu aiškiai atsiribos nuo AfD“. Draudžiama. Stop. Pravažiavimo nėra. Slaptai.lt foto
Analizės autorius Hendrikas Cremeris pabrėžė, kad institutas nepasisako už siūlymą uždrausti partiją. Veikiau jam rūpi užpildyti „tuštumą“ socialiniuose ir teisiniuose debatuose.
Vokietijos nepriklausoma nacionalinė žmogaus teisių institucija finansuojama iš Bundestago biudžeto.
Partijos laikomos antikonstitucinėmis, jeigu jų tikslai arba jų rėmėjų elgesys gali pakenkti arba sugriauti laisvą demokratinę santvarką, kelti grėsmę Vokietijos egzistavimui. Be to, turi būti aktyviai kovingas, agresyvus požiūris į demokratinę santvarką, kurią partija siekia panaikinti. Taip pat turi būti konkrečių požymių, kad šios partijos siekiami antikonstituciniai tikslai neatrodo visiškai neįgyvendinami.
Liūdnai pagarsėjęs Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip pranešama, dalyvavo Rusijos ambasadoje Berlyne surengtame priėmime, skirtame pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinėms paminėti.
Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderis Tino Chrupalla, kuris taip pat dalyvavo renginyje, sakė, kad matė ten G. Schroederį su žmona So-yeon Schroeder-Kim. Pats H. Schroederis į užklausas apie savo dalyvavimą renginyje neatsakė.
Anksčiau apie antradienio priėmimą pranešė laikraštis „Berliner Zeitung“. Dauguma Vokietijos politikų jame nedalyvavo protestuodami prieš Rusijos karą Ukrainoje. Tarp tų, kurie dalyvavo, buvo kraštutinių kairiųjų partijos „Die Linke“ politikas Klausas Ernstas.
Trečiadienį Berlyne T. Chrupalla agentūrai dpa sakė, kad jis buvo pakviestas į priėmimą, „kaip, esu tikras, ir visų parlamento frakcijų vadovai“.
Pasak jo, dar visai neseniai gegužės 9-oji buvo atmintina diena, „kurioje Vokietijos politikų iš visų Bundestage atstovaujamų partijų dalyvavimas buvo savaime suprantamas dalykas“.
Jis pridūrė, kad „dialogas neturėtų nutrūkti krizės metu“, ir teigė, kad susitaikymas ypač svarbus tokiomis istoriškai reikšmingomis dienomis.
Vasario mėnesį konservatyvus Bundestago narys Knutas Abrahamas apkaltino AfD parlamentinę frakciją, kad ji kalba apie taiką, o iš tikrųjų yra neatsiejama Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos ir karo mašinos dalis.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt foto
Berlynas, vasario 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmadienį švenčia dešimtmetį nuo įkūrimo, protestuotojai planuoja demonstracijas prieš partiją, kurią laiko grėsme demokratijai.
Į ceremoniją Kėnigšteine netoli Frankfurto turi susirinkti maždaug 300 partijos narių pagerbti įvykį. Policija pranešė, kad prie salės kurortiniame mieste įvairios asociacijos, sąjungos ir partijos ketina rengti demonstracijas. Policija uždarė kelius ir pranešė, kad gali imtis ir daugiau priemonių.
Tikimasi, kad proteste dalyvaus Žaliųjų partijos nariai. Žemės regioninio parlamento žaliųjų lyderė Miriam Dahlke apkaltino AfD trypiant demokratines vertybes ir dešimtmetį kurstant neapykantą parlamente bei kitur.
AfD pradėjo veikti kaip partija, prieštaraujanti silpnesnių šalių, tokių kaip Graikija, gelbėjimo politikai po 2009 m. kilusios Europos ekonomikos krizės. Tačiau ji taip pasislinko į dešinę, jog dabar yra stebima Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos, įžvelgiančios pakankamai požymių, kad AfD veikla yra antikonstitucinė.
Partija ypač populiari rytinėse Vokietijos žemėse. Viena iš AfD lyderių Alice Weidel anksčiau yra sakiusi, kad praėjus 10 metų nuo partijos įkūrimo visai įmanoma, jog ji Rytų Vokietijoje taps valdančiąja partija, tai rodo rinkėjų nuotaikos.
Kol kas konservatyvi partija CDU, AfD laikoma hipotetine partnere, atsisako bendradarbiauti su dešiniaisiais populistais.
AfD nariai yra išrinkti į visų Vokietijos žemių, išskyrus Šlėzvigo ir Holšteino, parlamentus, o nuo 2017 m. ir į Vokietijos parlamentą Bundestagą.
Vokietijos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) akivaizdžia persvara laimi sekmadienį surengtus rinkimus į Saksonijos – Anhalto federalinės žemės landtagą (regiono parlamentą). Tokie oficialūs rezultatai buvo paskelbti naktį į pirmadienį.
CDU iškovojo 37,1 proc. balsų. Antrąją vietą užima dešinioji populistinė „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) – 20,8 proc. Kairioji partija gavo 11 proc. balsų, Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) – 8,4 proc., laisvieji demokratai – 6,4 proc. , žalieji – 5,9 proc.
Rinkėjų aktyvumas siekė 61,5 proc. ir buvo maždaug toks pat, kaip ir per 2016 metų rinkimus. Saksonijoje – Anhalte balso teisę turi 1,8 mln. žmonių.
Stebėtojų nuomone, didžiausia rinkimų staigmena – geras CDU rezultatas, nes pastarosios viešosios nuomonės apklausos prognozavo įtemptą kovą tarp krikščionių demokratų ir AfD.
Pasak ekspertų, rinkimai Saksonijoje – Anhalte neturės didelės įtakos politinei situacijai Vokietijoje, bet neatmeta, kad pasiektas laimėjimas įkvėps CDU ir leis konservatoriams sustiprinti savo pozicijas federaliniu mastu.
Tai buvo paskutiniai regioniniai rinkimai Vokietijoje prieš rinkimus į Bundestagą, numatytus rugsėjo 26 d.
Tūkstančiai žmonių protestuoja prieš „Alternatyvą Vokietijai“ Augsburge. EPA-ELTA nuotr.
Kraštutinių dešiniųjų partija ir stipriausia opozicinė jėga parlamente „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) bus stebima žvalgybos tarnybų, trečiadienį patvirtino federalinės žvalgybos tarnybos šaltinis. BND žvalgybos emblema
Visa partija bus stebima dėl ekstremizmo įtarimų, per virtualų susitikimą su vidaus žvalgybos agentūros vadovu Thomu Haldenwangu pranešta Vokietijos federalinių žemių žvalgybos agentūroms.
Šis sprendimas priimtas prieš parlamento rinkimus, kurie įvyks rugsėjo 26 d.
Sergejus Lavrovas ir Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegacija
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį Maskvoje priėmė Vokietijos dešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarų delegaciją.
Tai, kad tokios didelės šalies diplomatijos vadovas demonstratyviai priima kitos valstybės opozicijos atstovus, yra neįprasta. Paprastai kontaktai palaikomi vyriausybių lygiu.
Tačiau santykiai tarp S. Lavrovo ir Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso yra šalti. Maskva šį vokiečių politiką traktuoja kaip antirusiškos koalicijos Europoje kurstytoją. Tuo tarpu Rusijos santykiai su populistais Europoje jau seniai yra įvairiapusiški.
S. Lavrovas susitikime kabėjo apie „daugybę problemų“ tarp Maskvos ir Berlyno. Šiame kontekste Rusija „palaiko kontaktą su visomis svarbiomis politinėmis jėgomis Vokietijoje, ypač AfD, didžiausia opozicine partija Bundestage“. AfD vadovas Tino Chrupalla gynė ginčytiną vizitą ir kartu kritikavo sankcijas Rusijai.
Tai, kad S. Lavrovas priėmė AfD delegaciją, laikoma revanšu. Rusijoje visad kyla didelis pasipiktinimas, kai kanclerė Angela Merkel priima opozicionierius, pavyzdžiui, apnuodytą Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Angelai Merkel, kuri sekmadienį mini 15-ąsias kancleriavimo metines, skriejo ir sveikinimai, ir kandžios replikos.
Prancūzijos dienraštis „Le Parisien“ šia proga pakalbino politikus, kuriems yra tekę dirbti ir derėtis su A. Merkel jos ilgos politinės karjeros metu.
„Ji yra turbūt didžiausia politinė veikėja visoje Europoje“, – laikraštyje cituojamas buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris, pasak kurio, A. Merkel yra „moteris, kuri žino, kaip būti stipria, bet ne griežta“.
„A. Merkel yra labai pragmatiška, tikras „vokiškos kokybės“ pavyzdys. Ji gali būti erzinanti, nes kartais veikia labai lėtai, ne itin entuziastingai“, – prisiminimais dalijasi nuo 2012 m. iki 2014 m. Prancūzijos premjero pareigas ėjęs Jean-Marcas Ayraultas.
Kiti prancūzų politikai Vokietijos kanclerę taip pat apibūdina kaip žmogų, kuris neskuba priimti svarbių sprendimų.
Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde Vokietijos vyriausybės vadovę pasveikino tviterio žinute, kurioje teigia, jog „kanclerė A. Merkel ėmėsi ryžtingų žingsnių Europai sustiprinti šiais iššūkių kupinais laikais ir šiandien yra viena gerbiamiausių pasaulio lyderių“. Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
2018 m. spalį A. Merkel, tuomet vadovavusi valdančiajai Krikščionių demokratų partijai (CDU), paskelbė, kad neketina dalyvauti 2021 m. vyksiančiuose rinkimuose.
Tuo metu Vokietijos kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) neslepia laukianti, kada A. Merkel pagaliau pasitrauks iš valdžios.
„Laikykitės, žmonės, liko tik vieneri metai“, – AfD parlamentarė Joana Cotar rašė tviteryje.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba pradės stebėti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) regioninį skyrių Brandenburge, pranešė Vokietijos Vidaus reikalų ministerija.
Pasak ministerijos, sprendimas buvo priimtas po ilgai trukusių svarstymų.
AfD Brandenburgo skyrius nepakluso partijos sprendimui pašalinti Andreasą Kalbitzą iš partijos ir paliko jį pirmininkauti Brandenburgo skyriui.
AfD A. Kalbitzą pašalino iš partijos dėl to, kad šis anksčiau buvo dabar jau uždraustos dešiniųjų ekstremistų grupuotės „Heimattreue Deutsche Jugend“ („Tėvynei ištikimas Vokietijos jaunimas“, HDJ) narys.
A. Kalbitzas taip pat vadovavo nacionalistinių pažiūrų „Flugel“ frakcijai AfD viduje, kuri AfD valdybos reikalavimu buvo panaikinta anksčiau šiemet. Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė
Nors oficialiai frakcija buvo panaikinta, Konstitucijos apsaugos tarnyba – Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra – pareiškė neturinti duomenų apie tai, kad frakcija iš tiesų nebetęsia savo veiklos.
Pirmadienį paskelbtas sprendimas reiškia, kad AfD Brandenburgo skyrius yra „įtariamas atvejis“. Toks įvardijimas leidžia agentūrai pasiekti tam tikrus privačius duomenis apie skyrių ir nusiųsti agentų, kurie galės stebėti skyriaus renginius.
Agentūra taip pat gali pereiti prie visiško sekimo, kuris leistų į skyrių infiltruoti agentus.
2017 m. parlamento rinkimuose AfD susilaukė didelio rinkėjų palaikymo ir tapo trečia didžiausia partija Bundestage.
Vienintelis Vokietijos juodaodis parlamentaras paskelbė savo biuro lange šovinių padarytas skyles. Tai sukėlė nerimą ir visuomenės pyktį dėl šalies politikų patiriamo spaudimo ir smurto.
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentaras Karamba Diaby apie išpuolį paskelbė tviteryje. Pasak jo, policija ir saugumo tarnybos jau tiria incidentą. Jis taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matomos trys šovinių padarytos skylės lange.
„Viename lange su mano atvaizdu ant jo buvo kelios šovinių padarytos skylės“, – teigė parlamento narys.
Užsienio reikalų ministras ir K. Diaby partijos kolega Heiko Maasas tviteryje pareiškė, kad įtariamas išpuolis yra „neįtikėtinas, bjaurus ir bailus“.
„Mes ir toliau būsime su tavimi dėl laisvos, tolerantiškos ir įvairios demokratijos“, – pridūrė ministras.
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai įvairaus rango Vokietijos politikai vis dažniau tampa smurto aukomis, o policijos statistika atskleidžia, kad dauguma įtariamųjų yra susiję su kraštutine dešine.
Savaitraščio „Welt am Sonntag“ šią savaitę paskelbti duomenis rodo, kad tokie išpuoliai prieš politikus daugelyje Vokietijos federalinių žemių tampa vis dažnesni.
Tiuringijoje ir Saksonijoje, kurios ribojasi su K. Diaby Saksonijos-Anhalto žeme, išpuolių 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, padvigubėjo atitinkamai iki 101 ir 197 incidentų.
Senegale gimęs K. Diaby į tuo metu komunistinę Rytų Vokietiją persikėlė 1980-aisiais, gavęs studijų stipendiją.
2017 m. naujienų agentūrai AFP duotame interviu politikas sakė patyręs rasistinių išpuolių tiek iki Berlyno sienos griuvimo, tiek ir po jo. 1991 m. K. Diaby sumušė neonaciai.
Nepaisant rasizmo jis tapo chemijos mokslų daktaru, vedė vokietę ir 2001 m. tapo Vokietijos piliečiu.
Nuo 2013 m. jis atstovauja Halės miestui. Jam pavyko išlaikyti savo pozicijas Halėje ir 2017 m., kai į parlamentą pirmąkart pateko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Vokietijos slaptosios tarnybos BfV būstinė
Vokietijos valdžia 2019 m. identifikavo daugiau nei 32 200 dešiniojo sparno ekstremistų, skelbiama ataskaitoje, pranešė „Deutsche Welle“.
Ekstremistų skaičiaus augimas gali būti susijęs su tuo, kad pareigūnai pirmą kartą įskaičiuoja ir su kraštutinės dešinės AfD partija susijusias grupes.
2019 m. aktyvių dešiniojo sparno ekstremistų rodikliai Vokietijoje išties išaugo, pirmadienį pranešė Berlyne įsikūręs laikraštis „Tagesspiegel“.
Vokietijos federalinė vidaus žvalgybos tarnyba (BfV) ir valstybiniu lygmeniu veikiančios žvalgybos agentūros šiemet identifikavo daugiau nei 32 200 ekstremistų, praneša laikraštis, remdamasis saugumo šaltinių surinkta informacija.
Šis rodiklis yra trečdaliu didesnis už 2018 m. rodiklius – tais metais užfiksuota 24 100 į dešiniojo sparno ekstremistų tinklą įsitraukusių asmenų.
Viena iš padaugėjimo priežasčių yra tai, kad BfV šiemet įtraukė ir su partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susijusias grupuotes, pirmą kartą jos laikomos ekstremistinėmis.
Šių metų sausį dėl įtarimų ekstremizmu BfV nusitaikė į AfD kraštutinės dešinės frakciją, žinomą kaip „Der Flügel“ („Sparnas“), bei partijos jaunimo grupę „Junge Alternative“ („Jaunoji alternatyva“).
Pasak laikraščio „Tagesspiegel“, valdžios pareigūnai į dešinės ekstremistų sąrašą įtraukė 7 000 „Sparno“ narių ir 1 000 „Jaunosios alternatyvos“ narių.
Sausį BfV taip pat paskelbė, kad sustiprintas abiejų su AfD susijusių grupių stebėjimas, siekiant išsiaiškinti, ar jos nekelia grėsmės konstitucinei tvarkai.
Šis sprendimas reiškia tai, kad BfV gali kaupti asmeninius AfD grupių duomenis ir pasitelkti slaptus informatorius bei kitus žvalgybos metodus informacijai rinkti.
Arvydas Juozaitis. Rinkiminis plakatas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
LRT paskelbė trumpą kandidato į prezidentus Arvydo Juozaičio atsakomąją nuomonę, kad „Lietuvos radijas paskelbė melagingas žinias apie Arvydą Juozaitį, esą jis pakvietė į Lietuvą Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją. Iš tiesų Alternatyva Vokietijai niekada nepripažino Krymo aneksijos“. Kandidato nuomonę paskelbė kandidato į Prezidentus rinkimų štabo atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.
LRT atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepaneigė paties fakto, tik suteikė galimybę kandidatui į Prezidentus paskelbti atsakomąją nuomonę.
„LRT mano, kad paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei faktą galima nustatyti tik įstatymų nustatyta tvarka, tačiau patikrinę skirtingus šaltinius toliau laikomės nuostatos, kad LRT buvo teisūs teigdami, kad Arvydas Juozaitis į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją“, – rašoma LRT rašte Eltai.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) raštu informavo Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), kad kandidatui į prezidentus A. Juozaičiui turėtų būti sudarytos sąlygos paneigti LRT apie jį paskleistas negatyvias žinias.
Gegužės 9-ąją VRK posėdyje priimtame sprendime, be kita ko, rašoma, kad vertinant LRT paskelbtus teiginius, kuriuos pats kandidatas įvardija jį kompromituojančiais ir neatitinkančiais tikrovės: Į Lietuvą pasikvietė Vokietijos kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius už Krymo aneksiją ir prieš imigrantus, Komisija mano, jog tai yra kandidatą negatyviai apibūdinanti, kompromituojanti medžiaga, galinti paveikti rinkėjus. Komisija pažymi, jog ši LRT paskelbta informacija yra prieštaringai vertintina ir buvo paskelbta nenurodžius pirminių informacijos šaltinių. Dėl to Komisija pritarė sprendimui, kad LRT turėtų sudaryti galimybę kandidatui paskelbti savo atsakomąją nuomonę toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje, t. y. Lietuvos radijo eteryje, tokios pačios apimties, kiek eterio laiko truko paskelbta kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia (apie 20 sekundžių trukmės) tokia pačia forma iki prasidedant agitacijos draudimo laikotarpiui (30 valandų iki rinkimų pradžios), prieš Prezidento rinkimų pirmąjį turą“.
LRT ženklas. Su kuo jis mums asocijuojasi? Slaptai.lt nuotr. Balandžio 25 d. A. Juozaitis išėjo iš LRT debatų, kurių tema buvo teisingumas ir kova su korupcija, pareiškęs, kad pats visuomeninis transliuotojas tapo politinės korupcijos židiniu, proteguodamas kelis parinktuosius kandidatus. Apkaltinęs LRT sistemingu šališkumu, A. Juozaitis pasitraukė iš visų LRT organizuojamų debatų, pasak jo, iki tol, kol LRT adekvačiai reaguos į jo reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri esą buvo išplatinta balandžio 23 d. Lietuvos radijo I programos laidoje „Ryto garsai“.
„Nors LRT paneigė vieną tikrovės neatitinkantį teiginį, kad mano suburtas Sambūris „Lietuva yra čia“ „visuomeninio rinkimų komiteto pavidalu stengsis patekti į Europos Parlamentą“, tačiau kito melagingo teiginio, kad į Lietuvą mano kvietimu atvykę Vokietijos „kraštutinių dešiniųjų“ („Alternatyva Vokietijai“) partijos atstovai, esą pasisako už Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, paneigti kategoriškai atsisakė. Neseniai mes gavome dokumentinį įrodymą, paliudijantį tikrą šios partijos poziciją dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos“, – sakė A. Juozaitis.
Gegužės 8 d. A. Juozaitis nesulaukęs, kad LRT patenkintų jo reikalavimus, pateikė prašymą VRK, kuriame buvo prašoma įpareigoti LRT radiją suteikti jam atsakymo teisę dėl LRT išplatintos melagingos informacijos.
„LRT vadovybė iki šios dienos nepaisė mano reikalavimų ir nevykdė Prezidento rinkimų įstatymo, kuris imperatyviai nustato, kad teisė atsakomajai nuomonei turėjo būti suteikta ne vėliau kaip 5 d. iki rinkimų. Ir tik įsikišus VRK, besibaigiant rinkiminės kampanijos agitacijos laikui, visiškai neadekvačiomis sąlygomis išsikovojau teisę pasakyti kelis sakinius. Tuo tarpu Prezidento rinkimų įstatymo 46 str. 6 d. nustato, kad „Visuomenės informavimo priemonės, paskelbusios kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Respublikos Prezidentus, kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio reikalavimu privalo ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos paskelbti kandidato į Respublikos Prezidentus ar jo patikėtinio atsakomąją nuomonę“, – komentavo A. Juozaitis.
LRT primena, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kandidato į prezidentus A. Juozaičio šmeižimo bei galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Toks sprendimas gegužės 10-ąją priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vokietijos saugumo tarnybos neturi duomenų, kad dėl programišių surengtos šalies politikų ir garsenybių atakos būtų nukentėjęs vyriausybės vidaus tinklas. Tai penktadienį pranešė Federalinė informacinės technikos saugumo žinyba (BSI).
„Šiuo metu nėra duomenų, kad buvo paveiktas vyriausybės tinklas“, – sakoma pranešime.
Anksčiau pasirodė informacija, kad nežinomi programišiai paskelbė internete šimtų Bundestago deputatų, televizijos laidų vedėjų ir žurnalistų asmeninius duomenis. Pasak laikraščio „Bild“, tarp politikų, kurių duomenys buvo nutekinti, – ir kanclerė Angela Merkel. Įsilaužėliai paviešino jos priimamojo fakso numerį, vieną elektroninio pašto adresą ir kelis laiškus.
Į internetą pateko politikų telefonų numeriai ir adresai, taip pat dalis partijų dokumentų – paraiškos dėl dalyvavimo suvažiavimuose, dalyvių sąrašai ir t. t. Kai kuriems dokumentams jau keleri metai. Kai kuriais atvejais programišiams pavyko prieiti prie deputatų asmeninių dokumentų – sąskaitų, bankų pavedimų, kredito kortelių duomenų, susirašinėjimo su artimaisiais.
Žiniasklaida sieja kibernetinę ataką su dešiniaisiais aktyvistais, kadangi ji aplenkė populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovus.
Šių metų gruodžio 4 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengta tarptautinė konferencije „ES ateitis: suverenių valstybių Europa“. Konferencijoje pranešimus skaitė svečiai iš Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos ir Lietuvos atstovai.
Ypatingo dėmesio
susilaukė Vokietijos bundestago Alternatyva Vokietijai frakcijos atstovai. Skaitytojų
dėmesiui siūlome teisininko, dr. Christiano
Wirtho pranešimą „Nacionalinių valstybių vidaus saugumas tautų Europoje“
Dr. Christian Wirth, AFD partija. Youtube.com nuotr.
Gerbiamosios ponios ir ponai, noriu pradėti pareikšdamas
padėką savo ir visų partijos Alternatyva
Vokietijai parlamentarų vardu renginio globėjui Arvydui Juozaičiui ir šios
konferencijos organizatoriams ponams Gintarui Songailai ir ponui Algiui
Avižieniui. Dėkojame už pakvietimą, už Jūsų atliekamą darbą ir suteiktą
galimybę kalbėti čia, gražiame Vilniaus mieste.
Svečiavausi čia jau šių metų vasario mėnesį ir jau tada
konstatavau, jog konservatyvių patriotiškai nusiteikusių lietuvių ir vokiečių
pažiūros yra labai panašios ir tikrai yra daug daugiau to, kas mus sieja, nei
aspektų, kurie mus skirtų. Pirmiausia mus sieja meilė mūsų tėvynėms, mūsų
tautoms, kultūrai ir tradicijoms, kurias mes puoselėjame ir norime išsaugoti.
Per paskutinius metus Europos Sąjungos veikla kėlė grėsmę
šioms vertybėms arba net bandė tikslingai jas panaikinti. Slenkantis švietimo
lygio mažinimas, suverenumo teisių atėmimas iš nacionalinių valstybių, euro
gelbėjimo akcijos ir vis labiau pučiama eurocentralizacija šiuo metu įgyja
neokomunistinių tendencijų. Tuo tikslu kuriami vis didingesni beprotiški
projektai, kaip antai Europos armija, kuri yra ne tik žingsnis į vieningą europinę
valstybę, bet kelia pavojų taikai Europos viduje ir už jos ribų.
Nuo 2015 metų rugsėjo mūsų šalys ir mūsų bendra europinė
kultūra susiduria su dar didesniu imanentiniu pavojumi…
Ponios ir ponai, neabejotinai supratote, apie ką aš
kalbu. Žinoma, kalbu apie migracijos bangą, kuriai plisti leido Angela Merkel
per savo vienasmeniškai pasirinktą neatsakingą politiką.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Atvėrusi sienas 2015 metų rugsėjo mėnesį visiems
migrantams, ponia Merkel pažeidė tiek Gyvenamosios
vietos ir Prieglobsčio įstatymų
bei Konstitucijos 16a straipsnio nuostatas, tiek ir galiojančią ES teisę, o
būtent Reglamentą „Dublinas III“. Ji paprasčiausiai neinformavo aukščiausiojo
Federalinės vyriausybės kontrolės organo – Bundestago – apie savo sprendimą ir
tokiu būdu šis sprendimas nebuvo įteisintas. Nepaisant visų viešų debatų,
nepaisant visų akivaizdžių pasekmių, Bundstage nevyko jokių debatų ir nebuvo
priimta jokio sprendimo šiuo klausimu!
Nepaisant rimtų įstatymų pažeidimų, ponia Merkel šio
klausimo neapsvarstė ir su Europos kaimynais, kurie visi buvo pastatyti prieš
įvykusius faktus ir iki šiandien sprendžia šių jos veiksmų sukeltus padarinius.
Daugelis šių valstybių jau uždarė savo sienas ir taiko tikslingas priemones
prieš tokį nekontroliuojamą masišką antplūdį. Austrija ir Italija, taip pat Vyšegrado
valstybės, kurių priekyje yra Vengrija, sėkmingai pasipriešino merkelinei
Vakarų Europos savigriovos politikai ir todėl yra šmeižiamos Vokietijos ir
tarptautinėje spaudoje. Alternatyva Vokietijai sveikina šį pasipriešinimą ir
pasisako už aiškią sienų uždarymo politiką bei išsiuntimą visų nelegalių ir
kriminalinių migrantų, kurie nuo 2015 m. atvyko ne tik į Vokietiją, bet ir į
visą Europą.
Merkel elgesys yra visiškai neatleistinas ir didelė
tikimybė, jog Europai tai dar brangiai atsieis. Todėl mes, Alternatyva
Vokietijai, įteikėme prašymą Konstituciniam teismui išnagrinėti institucinį
kaltinimą prieš Angelos Merkel vyriausybę, kad ji būtų patraukta atsakomybėn
dėl išdavikiško elgesio Vokietijos tautos bei kitų Europos tautų atžvilgiu,
kurios taip pat nukentėjo dėl tokio jos elgesio.
Nuo 2015 m. į Vokietiją atvyko daugiau kaip 2 milijonai
vadinamųjų pabėgėlių. Paduota daugiau kaip 1.6 mln. prašymų suteikti
prieglobstį.
Daugiausia pabėgėlių atvyko iš Sirijos, Afganistano,
Eritrėjos, Nigerijos, Somalijos ir Sudano: tai tik dalis migrantų kilmės šalių.
Net iš Turkijos per šiuos metus atvyko 8.700 avantiūristų pabėgėlių. Labai
didelis klaustukas, ar tikrai jie visi yra atvykę iš karo zonų arba galėtų būti
traktuojami kaip patiriantys politinį persekiojimą.
Klausimas dėl tų žmonių tikrosios tapatybės taip pat
dažnai lieka neatsakytas. Nuo migracijos bangos pradžios tapo įprasta, kad
dauguma atvykstančių į Vokietiją savo asmens dokumentus arba išmesdavo prieš
atvykdami į Europą, arba nuslėpdavo juos nuo tarnybų ir tvirtindavo neturintys
jokių dokumentų. Taip jie susikurdavo sau galimybę nurodyti tokią kilmės šalį,
kuri vėlesnės procedūros metu suteikdavo jiems galimybę gauti leidimą pasilikti
šalyje. Kad geriau atrodytų statistikos skaičiai, Vokietijos tarnyboms buvo
aiškiai nurodyta tikėti kiekvieno pabėgėlio pateikiama versija ir nepatikrinus
registruoti visus jų duomenis.
Kaip minėta, teisę gauti prieglobstį turi tik pabėgėliai
iš karo zonų ir dokumentais įrodomą politinį persekiojimą patiriantys asmenys.
Asmenys, atvykstantys iš saugių trečiųjų šalių, neturi konstitucinio pagrindo
prašyti prieglobsčio. Tinkamai taikant Vokietijos įstatymus, jiems turėtų būti
neleidžiama įvažiuoti į šalį. Suprantama, kad tam reikėtų tinkamai veikiančios
pasienio kontrolės, kurią, kaip visi žinome, Angela Merkel panaikino 2015
metais.
Deja, Vokietijoje yra daug advokatų, kurie pajuto, kad
migracijos krizė atneš jiems daug pelningos veiklos, ir jie, puikiai žinodami,
jog elgiasi nederamai, atstovauja šiems asmenims teismuose, išrūpindami jiems
leidimą būti arba visam laikui likti šalyje, nors jų klientų teiginiai apie jų
kilmę yra greičiausiai pramanyti ir/arba negali būti iki galo išaiškinti. Visa
tai turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau trūkstant pajėgumų ir
politinės valios atitinkamose institucijose tai nėra išsiaiškinama iki galo.
Atvykus beveik 2 milijonams įvairių tautybių žmonių,
kurie didžiąja dalimi yra musulmonų tikėjimo, o jų socialiniai įgūdžiai nė iš
tolo nepanašūs į mūsiškius, Vokietijoje labai išaugo tam tikros rūšies
kriminalinių veikų skaičius.
Iš žiniasklaidos Jums neabejotinai yra žinoma, jog Vokietijoje
beveik nebūna dienos, kad neįvyktų kokie nors seksualinio priekabiavimo,
prievartavimo, užpuolimų peiliu ar žmogžudysčių atvejai.
Pabėgėliai. EPA-ELTA nuotr.
Kaip išaugo nepilnamečių ir jaunimo nusikaltėlių skaičius
tarp ne Vokietijos piliečių, įtariamų nusikaltimo padarymu, ypač akivaizdžiai
matome iš 2015/2016 m. statistikos duomenų. Iš nusikaltimo padarymu įtariamų
vokiečių 2016 m. nusikaltėlių skaičius sumažėjo 50 110. T.y. nusikaltimo padarymu įtariamų vokiečių skaičius
sumažėjo 3,4 proc. Per tą patį laikotarpį nusikaltimo padarymu įtariamų ne Vokietijos
piliečių skaičius padidėjo 4,6 proc., t.y. 41 800. Negalima tiksliai nustatyti,
ar didelė dalis kriminalinių nusikaltėlių iš tikrųjų yra nepilnamečiai, ar
priskirtini nepilnamečių baudžiamajai teisei, nes pabėgėliai mėgsta nurodyti
netikrą amžių.
Nors
pabėgimo priežastys daugelyje šalių, pavyzdžiui, Sirijoje, nebėra tokios akivaizdžios,
kaip anksčiau, o daugelyje regionų ir padėtis normalizavosi, bet federalinė
vyriausybė net nebando grąžinti pabėgėlių į jų tėvynes. Daug problemų iškyla
siekiant išsiųsti iš šalies tuos pabėgelius, kurių prašymai dėl prieglobsčio
suteikimo buvo atmesti. Dėl tokių asmenų išleidžiamos lėšos kartais siekia
kelis milijonus. Galima sakyti, jog Vokietijoje susikūrė net savotiška nauja
ekonomikos šaka: atskiros organizacijos, taip pat advokatai specializavosi,
kaip vilkinti užsieniečių išsiuntimą iš Vokietijos. Migrantai konsultuojami,
kaip sukliudyti išsiuntimą.
Dažniausiai
pateikiama pažyma apie kokią nors simuliuotą traumą, kurią išrašo į tą reikalą
įtraukti gydytojai. Kitos galimybės užkirsti kelią išsiuntimui: pabėgėliai kur
nors paslepia savo vaikus, arba jau įlaipinti į lėktuvą migrantai ima stipriai triukšmauti,
todėl pilotas priverčiamas dėl atitinkamų skrydžio reikalavimų tokiems asmenims
neleisti skristi.
Dabartinė
ponios Merkel vadovaujama vyriausybė siekia ir čia pagražinti statistiką – mat,
net tie asmenys, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmesti, gali
tapti tikraisiais migrantais, jei jie dirba bent patį paprasčiausią darbą.
Į
Vokietiją kas mėnesį vis dar atvyksta ir įteikia prašymus dėl prieglobsčio
suteikimo po 10 000 migrantų. Negana to, kad nepertraukiamai plūsta migrantų
minios, ES ir Jungtinės Tautos planuoja naujus Europos kultūrai svetimų žmonių
srautus į Europą.
Viena vertus, jau egzistuoja ES
perkėlimo programa. Ji numato kasmet permanentiškai perkelti į Europą po 50
000 pabėgėlių, kuriems „ypač“ reikia apsaugos. Paskirstymo kvotas nustatys ne
atskiros valstybės, jos bus nustatomos ES lygmeniu. Tai yra globa, kuri būdinga
beveik diktatoriškam Europos Sajungos organų elgesiui.
Kita programa, apie kurią Jūs, galbūt, ne taip seniai išgirdote, yra Jungtinių Tautų migracijos sutartis. Todėl
Jūsų šalies labui norėčiau
pastebėti, jog apie šį pavojingą
susitarimą, kuriuo turėtų būti legalizuota nelegali migracija, Lietuvoje
pirmieji prabilo ir turėjo drąsos pasakyti teisybę Arvydas Juozaitis ir Algis
Avižienis, o ne grupelė konservatorių, kurių tarpe buvo ir asmuo, kuris vasario
mėnesį prieš pat mums atvykstant atšaukė kvietimą.
Jungtinių
Tautų migracijos sutartis sukels neregėto
masto pabėgėlių srautus į Europą. Priklausomai nuo to, į kuriuos asmenis šiuo klausimu
kreipiamasi, į Europą išsirengusių
žmonių skaičius galėtų siekti nuo 20 iki
300 milijonų. Iš to kylantis pavojus akivaizdus. Nekontroliuojamos, o vėliau
legalizuotos migracijos padaryta žala kultūrai būtų neatitaisoma. Ne tik
galimai, bet visiškai realiai iškiltų pavojus, jog negrįžtamai būtų sunaikintos
senosios Europos tautos ir jų prigimtinė kultūra.
Migrantai. EPA – ELTA nuotr.
Kol dar nepasiektas vadinamasis „point of no return“ (taškas, prie kurio
negrįžtama), dabar reikia veikti bendrai. Esame susidūrę su uždaviniu, kuriam analogų veltui ieškotume istorijoje. Mūsų
laikų ekologiniai fašistai ir neokomunistai Europos tautoms paskelbė karą. Jie
teigia, jog visa tai nori sunaikinti tautinės Europos jėgos, iš tikrųjų yra
priešingai. Šie suklaidinti žmonės savo
sergančią Europos Sąjungą painioja su Europa ir su per tūkstantmečius
susiformavusia kultūra ir tradicija. Vieninteliai žmonės, kurie suvokia Europai
iškilusią grėsmę, esame mes, Europos tautų patriotai, ir mes esame ne tie,
kurie nori sugriauti Europą, mes norime išsaugoti Europą ir jos tautas mums,
mūsų vaikams bei visoms būsimoms kartoms. Todėl džiaugiuosi, kad patriotinės ir
tautinės Europos partijos ir sąjūdžiai vis labiau kontaktuoja, bendrauja ir
suvokia, jog bendardarbiavimas turi esminės reikšmės sėkmei.
Bet mes nesirengiame, lyg kokie visažiniai, kištis į kurios nors tautos
reikalus, tik norime bendrai imtis mums bendrai rūpimų temų. Šiuo požiūriu
pirmiausia turime skirti dėmesį masinės migracijos temai ir rasti jos
sprendimus. Be to, svarbus yra ir euro klausimas bei liūdna ES finansinė
padėtis, taip pat eurocentrizmo silpninimas, o su tuo susijęs ir suvereniteto teisių grąžinimas
valstybėms. Tai tik kelios temos. Žinoma, tai nereiškia, jog bus atsisakyta
savitarpio pagalbos. Bet kiekvienu
atveju tik esant savitarpio sutarimui. Bet juk kiekviname blogyje visada esti
ir kai ko gero, o grėsmėje slypi ir šansas. Pasinaudokime juo, kad
sukurtume suverenių tautinių valstybių
Europą, tėvynių Europą.
Spaudos konferencija „Globalios migracijos skatinimo pavojai“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis kartu su kontraversiškai vertinamos Vokietijos ultradešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) parlamentarais pažėrė kritikos Lietuvoje pasirašyti ketinamam Jungtinių Tautų (JT) paktui dėl migracijos.
A. Juozaitis teigė matąs didžiulę grėsmę šiame pakte, nes, pasak jo, pats dokumentas skirtas ne reguliuoti migraciją, o priešingai, – ją skatinti.
„Tai aklina eurofederalistinė politika. Tai paktas, skatinantis tautų maišymą, komunistinis projektas, nepaisantis jokių žmogaus teisių. Jeigu šalys susikūrusios migracijos dėka, tokios kaip JAV ir Australija, pasisako prieš šį paktą, tai daug ką pasako“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje „Globalios migracijos skatinimo pavojai“ kalbėjo A. Juozaitis.
Šiuos teiginius A. Juozaitis išsakė neslėpdamas simpatijų euroskeptiškai ir prieš imigrantus nusiteikusiai AfD partijai. Pastarosios nariai A. Juozaičio kvietimu atvyko į jo globojamą konferenciją, skirtą aptarti ES perspektyvas.
AfD bičiulių asociacijos Lietuvoje pirmininkas Algis Avižienius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Juozaitis skeptiškai įvertino kritiką, kurios sulaukia AfD. Pasak jo, tai daugiausiai susiję su tuo, kad Europoje ir Lietuvoje įsigalėjo ne tik neoliberali ir eurofederalistinė politika, bet ir tokioms pačioms vertybėms atstovaujanti žiniasklaida. Konferencijoje kritikos gynėsi ir AfD nariai. „Mes nesame monstrai“, – savo politiką pabėgėlių atžvilgiu komentuodami kalbėjo AfD politikai.
Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis pažymėjo, kad jo atstovaujama partija labai kritiškai vertina JT paktą dėl migracijos.
Anot jo, pakte užkoduotas vienos pasaulio visuomenės konceptas, kai darbo jėga be kliūčių migruoja po visą pasaulį. Jo teigimu, tokiu atveju Europą užplūstų dar daugiau pigios darbo jėgos, taip sukeliant rimtą grėsmę Europos šalių piliečiams.
Kitas Bundestago AfD frakcijos narys Bruno Hollnagelis aiškino, kad vieno migranto išlaikymas Vokietijai kainuoja 400 tūkst. eurų.
B.Hollnagelio teigimu, kaštai tokie dideli dėl to, kad labai brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka jų švietimas bei integracija į darbo rinką. Politikų skaičiavimais, migrantą vidutiniškai paruošti ir visiški integruoti į darbo rinką užtrunka iki dešimties metų.
„Įsivaizduokime, kad atvykusio į šalį prieglobsčio prašytojo amžius – 35 metai. Taigi, kai jis visiškai integruosis į darbo rinką, bus sulaukęs 45-erių. Padirbęs kelerius metus jau galės gauti senatvės išmokas ir visas socialines garantijas. O mūsų vyriausybės bando pristatyti, kad migrantų antplūdis yra laimėjimas Europai“, – kalbėjo B. Hollnagelis.
Žymus Vokietijos žurnalistas, Bundestago AfD frakcijos užsienio reikalų atstovas Arminas Paulius Hampelis ir Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas Arvydas Juozaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. P. Hampelio teigimu, prieš migrantus pasisakanti AfD nėra monstrai. Priešingai, pasak jo, ultraradikalia laikomos partijos politikai nori migrantams padėti.
„Mes nesame monstrai, norime tiems žmonėms padėti, bet daug efektyviau jiems būtų padėti jų pačių kilmės šalyse, kuriose pragyvenimo kaštai gerokai mažesni nei Europoje. Daugybę metų dirbau žurnalistu Azijoje, kur su migrantais tvarkėsi Jungtinės Tautos ir tvarkėsi gana gerai, niekas neplūdo į Europą. Jais buvo rūpinamasi jų pačių šalyse. Tas pats ir Afrikoje bei karinėse zonose. O kas vyksta šiuo metu? Kam keisti sistemą, veikusią daugybę metų ir įsivežti migrantus į savo šalis, kur jų išlaikymas kainuoja daug kartų brangiau?“, – svarstė A. P. Hampelis.
Pasisakydamas apie dokumentą dėl migracijos A. Juozaitis pabrėžė, kad nepaisant savo kontraversiškumo, nemažos apimties paktas net nėra išverstas į lietuvių kalbą, o jo svarstymui Seime numatyta skirti vos 20 min. Tad dokumentas, anot jo, gali būti priimtas jo net neskaičius.
„Šiuo metu gyvename informacinio bado sąlygomis. Priimami įstatymai be tautos, institucijų, valdžios pritarimo. Žmogus, būdamas atsakingas, turi ir laisvę spręsti bei gauti informaciją“, – teigė 2019 m. prezidento rinkimuose dalyvauti ketinantis filosofas A. Juozaitis.
„Alternatyva Vokietijai“ įkurta prieš penkerius metus. Pastaruosiuose Vokietijos parlamento rinkimuose AfD surinko 13 procentų balsų ir gavo 90 vietų Bundestage. Ši partija pasižymi prieš imigrantus nusiteikusia ir islamofobiška retorika bei aštria kanclerės Angelos Merkel vykdoma politika. AfD nariai ragina vokiečius permąstyti šalyje vyraujančią nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą ir susilaukia kaltinimų skatinant rasizmą.
„Tėvynių Europa“ yra prioritetinė AfD partijos idėja, kuria ši vadovaujasi. Neretai sulaukiantys kaltinimų esantys ne europinė partija, AfD atstovai teigia, kad jų partija yra proeuropietiška, bet anti-ES. Jų manymu, ES netolimoje ateityje laukia griūtis.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis įvardijo migraciją „visų politinių problemų šalyje motina“.
Ministras Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad migracija yra viena iš pagrindinių kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimo ir paramos pripažintoms partijoms mažėjimo priežasčių.
„Daugelis žmonių šiuo metu socialines savo problemas sieja su migracijos problema“, – laikraščiui sakė H. Seehoferis ir pridūrė, kad, jei Vokietija nekeis savo migracijos politikos, pagrindinės politinės partijos ir toliau praras savo pozicijas.
Nuo 2015 metų Vokietija įsileido daugiau kaip milijoną prieglobsčio nuo karo ir persekiojimo siekiančių žmonių.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas jam pareikštą konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kritiką ir raginimą nutraukti visus ryšius su politikais iš partijos „Alternatyva Vokietijai“, teigė, kad išsiųstas kvietimas antieuropietiškai ir prorusiškumu kaltinamai partijai buvo asmeniškas ir nelabai apgalvotas.
Politiko teigimu, planuotą susitikimą jis būtų išnaudojęs Vokietijoje populiarumą didinančiai radikaliai partijai išsakyti nuogąstavimus dėl jos prorusiškumo ir laikysenos Ukrainos atžvilgiu.
Konservatorius teigė, kad kvietimas nebuvo iki galo apgalvotas jo žingsnis. „Aš truputėlį supainiojau politologiją su politika“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Anot konservatoriaus, radikalios partijos politikai nebuvo kviečiami atvykti į konkrečius renginius ar konferencijas. „Tai buvo asmeninis kvietimas atvykti į Lietuvą ir tiek“, – sakė jis.
„Politologiniai interesai vis dar manyje gyvi ir patyrinėti šią politinę jėgą, kuri ir toliau įgauna populiarumą Vokietijoje, yra įdomu“, – aiškino savo sprendimą L. Kasčiūnas.
Konservatorius pasakojo, kad, jei būtų susitikęs su „Alternatyva Vokietijai“ nariais, jis būtų akcentavęs, jog partijos politikos prorusiškumo apraiškos ir laikysena dėl Ukrainos yra netoleruotinos.
„Būčiau aiškiai paaiškinęs, kaip mes matome tarptautinius santykius aplink mus, ką daro Rusija, ką daro Kremlius. Kaip yra atakuojamas valstybių suverenumas ir, natūralu, būčiau paklausęs, kodėl yra tokios apraiškos jų politikoje. Galbūt būtų buvusi proga išsakyti šiuos nuogąstavimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas G. Landsbergis pavadino netinkamu ir netoleruotinu L. Kasčiūno kvietimą į Lietuvą atvykti, jo teigimu, radikalios, prorusiškos, antieuropietiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams Christianui Wirthui ir Nicolei Hochst.
Išplatintame spaudai pranešime konservatorių lyderis teigia, kad toks kvietimas prasilenkia su konservatorių vertybine pozicija ir politine linija.
„Su mūsų partija siejamų politikų kvietimas į Lietuvą atvykti radikalios, antieuropietiškos, prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ politikams yra visiškai prasilenkiantis su partijos vertybine pozicija ir politine linija. Aš suprantu, kad kartais artėjant rinkimams politikus gali „užnešti ant posūkio“. Tačiau tokiais svarbiais klausimais, kaip eurointegracija ar nebendradarbiavimas su antieuropietiškomis partijomis Europoje, skirtingų linijų, nei oficialioji, negali būti“, – pranešime spaudai deklaravo G. Landsbergis.
Kartu G. Landsbergis paragino L. Kasčiūną ir kitus šio susitikimo organizatorius kuo skubiau nutraukti visus ryšius su „Alternatyva Vokietijai“ politikais, nedalyvauti jokiuose oficialiuose ar neoficialiuose susitikimuose.
Gruodžio 24-ąją Sergejus Lavrovas interviu Kipro laikraščiui „Simerini“ pareiškė tikįs, kad Europos Sąjunga (ES) liausis klausytis nuomonės negausios, bet agresyvios grupės „šalių-rusofobių“, esą Amerikos spaudimu ES priimtos sankcijos prieš Rusiją kenkia konstruktyviems dvišaliams ryšiams.
Rusijos užsienio reikalų ministras pagyrė Nikoziją kaip santykių normalizavimo iniciatorę (pasak žiniasklaidos, apie dialogo atstatymą per susitikimą Maskvoje spalį kalbėjosi prezidentas V.Putinas bei jo Kirpo kolega Nicosas Anastasiadesas). Primintina, kad paskutinį kartą ES sankcijas Maskvai dėl agresijos prieš Ukrainą pratęsė gruodžio 14-ąją.
Kaip tyčia, tą pačią dieną dienraštis „The Guardian“ informavo apie JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) lapkritį iš Kipro centrinio banko užprašytos informacijos apie 2017 metais likviduotą Kipro banką FBME (anksčiau – „Federal Bank of the Middle East“) dėl įtarimų pinigų plovimu. Pasak tyrėjų, tarp banko klientų buvo ir turtingi rusai su politiškai „jautriais“ ryšiais, tarkime, kuriems taikomoms ar gresia sankcijos dėl Kremliaus politikos kaimynių (Ukrainos, Gruzijos, Moldovos) atžvilgiu.
Dienraščio dispozicijoje atsidūrė 2014 metais sudaryta Kipro centrinio banko vidaus ataskaita, pasak kurios, maždaug pusę visų klientų sudarė rusai, tarp kurių V.Putino aplinkos atstovas Vladimiras Smirnovas bei partijos „Vieningoji Rusija“ funkcionierius Alkesandras Šiškinas.
Pasak „The Guardian“, FTB užklausimas sietas ir su specialiojo prokuroro Roberto Muellerio atliekamu tyrimu dėl kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus 2016-aisiais. Ir JAV finansų ministerija 2014-aisiais įvardijo šį banką kaip svarbią „pinigų plovyklos“ instituciją, apkaltinusi jį tarptautinio nusikalstamumo bei terorizmo finansavimu. Centrinis FBME biuras buvo įsikūręs Tanzanijoje, bet 90 proc. operacijų bankas vykdė per Kipro filialą.
Jau sausio 3 dieną JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais generolas Herbertas McMasteris interviu „Amerikos balsui“ pareiškė, jog Maskva kišosi į paskutinius rinkimus Prancūzijoje, referendumą dėl Katalonijos statuso Ispanijoje, mėgino provokuoti neramumus Juodkalnijoje, demonstruoja aktyvumą Meksikoje artėjant gegužę vyksiantiems parlamento rinkimams. Ir apibendrino, kad Kremliaus dievagojimusi neprisidėjus prie šių bei kitų konfliktų niekas nebetiki.
Rusijos valdantis elitas net veikia prieš savo šalies interesus (sankcijos prieš šią šalį vienos griežčiausių pasaulyje), kad tik pakenktų Amerikai bei jos sąjungininkėms Europoje. Sausio 8 dieną naujienų agentūra „Reuters“ citavo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovą Mikeą Pompeo, televizijos kanalo CBS eteryje pareiškusį, jog Maskva bei kai kurios kitos šalys jau mėgina veikti šį rudenį vyksiančius tarpinius rinkimus į Amerikos kongresą. Ir pridūrė, kad Maskva Vakarų demokratijos destabilizavimo kampaniją pradėjo seniai ir ją tęsia.
Tą, kas išdėstyta, galima laikyti gal ir kiek per išsamia įžanga situacijos, kuri šiaip jau konstatuota senokai. Suprantama, kad tarptautines sutartis laužanti bei kaimynių teritorinį suverenumą ignoruojanti Maskva graibstosi bet kokios galimybės, mėgindama ir destabilizuoti oponentus (jos nuomone) iš Laisvojo pasaulio, ir pralaužti izoliaciją. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) demokratijos bei žmogaus teisių biuras sausio pradžioje paskelbė tikrai nesiųsiąs stebėtojų į Rusijos aneksuotą Krymą per kovo 18-ąją (pusiasalio aneksijos metines) vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Pernai ES, ESBO bei Europos tarybos parlamentinė asamblėja ignoravo Kryme surengtus rinkimus į Rusijos dūmą.
Šiaip konfrontacijos linija nesikeičia, pasak prancūzų analitikės Tatjanos Kastuevos-Jean, pagrindinis Kremliaus tikslas santykiuose su buvusiomis sovietinėmis respublikomis (tenka pasikartoti – šiame etape Ukraina, Gruzija, Moldova) išlieka tas pats – neleisti jų į NATO bei ES. Be abejo, primintina, kad tai šalys, dėl Maskvos politikos patyrusios teritorinių nuostolių. Po 2008 metų karo Abchaziją ir Pietų Osetiją Rusija pripažino nepriklausomomis valstybėmis, nors tarptautinė bendruomenė šiuos regionus laiko okupuotomis Gruzijos teritorijomis.
Beje, pasak „The Independent“, praėjusių metų liepą Kremliaus pajėgos Šiaurės Osetijoje vienašališkai perkėlė pasienį žymintį ženklą keliais šimtais metrų į okupuotos Gruzijos teritorijos pusę, ir tai ne pirmas toks precedentas. Šįkart „mini aneksija“ įvyko prieš Donaldo Trumpo ir V.Putino susitikimą Hamburge G-20 suvažiavimo metu. Apie Maskvos įvykdytą Krymo okupaciją bei aneksiją ir tebesitęsiantį kruviną konfliktą Ukrainos rytuose turbūt priminti neverta. Dėl Moldovos primintinas buvusio šios respublikos parlamentaro, Moldovos politologų asociacijos prezidento Oazu Nantojaus liudijimas, jog naudojantis rusų okupuota Padniestre Moldovoje būta tiesioginių bandymų inicijuoti projektus, panašiusį Kremliaus pradėtą (ir Ukrainoje įstrigusį) vadinamosios Novorusijos planą.
Tiesa, ir ES diplomatai pripažįsta, kad aneksuotame Kryme rinkimus kovo 18-ąją vis dėlto stebės kelios dešimtys Kremliui simpatizuojančių ekspertų bei parlamentų deputatų iš tokių ES narių kaip Austrija, Italija, Prancūzija, Čekija, Kipras bei kai kurių kitų. Siekiant bet kuria kaina skaldyti bei destabilizuoti Vakarus, kaip rodo praėjusių metų geopolitinės peripetijos, tinkamas ėjimas yra verbuoti tuose pačiuose Vakaruose sąjungininkus, ypač dėl išaugusių įtampų ir baimių tarp tų pačių vakariečių. Nėra beveik jokio pagrindo abejoti, kad Europos gyvenimą ir šiemet regimai veiks politinis populizmas, kurį maitina pabėgėlių antplūdžio į Senąjį Žemyną baimė, vis dar trapi ekonominė situacija, euroskepticizmas, na, ir banali ksenofobija.
Taigi kas tie herojai, viešojoje erdvėje įvardijami kaip „suprantantys V. Putiną“? Jų reiškinys nenaujas – per pastaruosius 20 metų dešiniosios populistinės partijos augino savo įtaką ir dabar atstovaujamos 20-yje šalių, ES narių, parlamentų. Vienas ryškiausių „supratėjų“ buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis yra didelis V. Putino draugas, vadovauja rusų valstybinės korporacijos „Rosneft“ direktorių tarybai ir nuosekliai lobuoja Maskvos interesus. Be abejo, turi prognozuojamai neigiamą nuomonę Maskvai taikomų sankcijų dėl Krymo klausimu.
Gruodžio 16-ąją Europos dešinieji populistai surengė savo frakcijos Europos Parlamente (EP) „Nacijų bei laisvių Europa“ (tiesa, mažiausios EP) kongresą Čekijos sostinėje Prahoje, kuriame eilinį kartą pasisakė prieš imigraciją bei, jų vertinimu, neišvengiamą ES projekto žlugimą – kaip pareiškė Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ lyderė Marina Le Pen, Briuselis kelia grėsmę nacionalinėms valstybėms.
Nyderlandų Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas pagyrė Čekiją, Vengriją bei Lenkiją už atsisakymą priimti pabėgėlius (EK už tai joms iškėlė ieškinį Europos teisme). Japonų kilmės čekų nacionalistas, partijos „Laisvė bei tiesioginė demokratija“ lyderis pramonininkas Tomio Okamura kalbėjo apie musulmonų Europos kolonizacijos grėsmę. Beje, T. Okamuros „regimumas“ kongrese paaiškina, kodėl jo vieta pasirinkta Čekijos sostinė – po spalį įvykusių rinkimų šio pramonininko partija turi 22 iš 200 vietų parlamente.
Pasak EP užsakytos apklausos, trečdalis čekų neigiamai vertina šalies narystę ES, ir tai prasčiausias rodiklis tarp visų 27 Bendrijos šalių narių. Tiesa, vokiečių populistų flagmanės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AFD) atstovai kongrese nedalyvavo, galbūt dėl organizacinių bėdų – EP frakcijos „Nacijų bei laisvių Europa“ narys Marcusas Pretzellis su žmona Frauke Petry, buvusia viena AFD steigėjų bei lydere, praėjusių metų rugsėjį paliko partiją.
„Nacionalinio fronto“ lyderė gera žinia Europai pavadino faktą, kad Austrijoje valdančiąją koaliciją po praėjusį spalį įvykusių rinkimų suformavo konservatyvi Liaudies partija (OeVP) bei dešinieji populistai iš Laisvės partijos (FPO). Dešiniųjų populistų iškilimas Austrijoje – beveik išskirtinis reiškinys visoje ES. Nors koalicinės vyriausybės priesaikos ceremoniją sostinėje Vienoje lydėjo gatvės protestai, vis dėlto ypatingo rūpesčio dėl koalicijos sudėties austrai neišgyvena, taigi galima sakyti, jog prie kraštutinių nacionalistų jau priprato.
FPO atstovaujama nemažoje dalyje regioninių (žemių) parlamentų, jos atstovai du kartus, 1980 ir 2000 metais, dirbo federalinėje vyriausybėje, dar prieš metus ši partija pirmavo visuomenės nuomonės apklausose. Beje, ES šalys narės 2000-aisiais nesėkmingai mėgino taikyti sankcijas į kraštutinę dešinę kryptelėjusiai Austrijai.
Austrijos vicekancleris bei FPO lyderis Heinzas – Christianas Strachė atvirai deklaruoja savo nacionalizmą, giria Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimą iš ES ir skelbia toliau bendradarbiausiąs su „Nacionaliniu frontu“ EP frakcijoje.
H. Ch. Strachė lankėsi Maskvoje, kai jo vadovaujama partija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su V.Putino „Vieningąja Rusija“. Praėjusį rugsėjį būsimasis vicekancleris pareiškė, jog vertinant iš realistinės politikos Krymas yra Rusijos dalis, todėl sankcijos Maskvai galų gale bus atšauktos. Iškart po kraštutinių dešiniųjų sėkmės rinkimuose Austrijoje Rusijos dūmos tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas juos įvertino kaip blaivesnio požiūrio į Rusiją pergale.
Austrijos premjero OeVP lyderio 31-čio Sebasatiano Kurzo laukia nelengvas uždavinys „ganyti“ koalicijos partnerius tokiu būdu, kad jų radikalizmo želmenėliai dar labiau nesuvešėtų. Kol kas pasiekta tiek, kad derybose dėl koalicijoje išsiderėta, jog referendumo dėl Austrijos išstojimo iš ES nebus. Vakarų europiečiams jau dabar nerimą kelia galimybė Vienai pritapti prie Vyšegrado ketvertuko Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos bei kartu lošti nacionalizmo korta. Bet kuriuo atveju viešojoje erdvėje beveik neabejojama, kad Austrija FPO įtakoje glaudins santykius su Maskva.
Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Panašu, jog reikšmingos dalies ES šalių piliečiai laiko beveik normalia praktika, kai dešinieji nacionalistai bei populistai rinkimuose pelno daugumą kaip kad Lenkijoje ar Vengrijoje, yra atstovaujami nacionaliniuose parlamentuose, arba dirba vyriausybėse (Graikija, Slovakija, Čekija, Belgija, Bulgarija, Suomija). Dešinieji populistai svariai prisidėjo prie JK išstojimo iš ES, Prancūzijoje M. Le Pen sugebėjo prasiveržti į prezidento rinkimų antrą turą, rugsėjį AFD rinkimuose į Bundestagą sugebėjo pelnyti trečią vietą. Šie bei kiti faktai jau veikia ES politiką ir neabejotinai turės pasekmių ES projektui ateityje.
Be abejo, Europos kraštutiniai dešinieji (beje, ne tik) prie Maskvos linksta ne tik dėl ideologinių sumetimų, Rusijos prezidento asmeninės sugestijos, bet ir labai žemiškų argumentų. Apie tą savotišką vertybinį kokteilį – kitame V.Putino „supratėjų“ ciklo tekste.
Vokietijoje žlugo derybos dėl koalicinės vyriausybės sudarymo, iš derybų pasitraukus Laisvajai demokratų partijai (FDP), informuoja transliuotojas BBC.
Kol kas neaišku, kas bus toliau, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) vėliau pirmadienį turi susitikti su šalies prezidentu Franku Valteriu Šteinmejeriu (Frank-Walter Steinmeier), kuris turi įgaliojimus sušaukti skubius rinkimus.
Rugsėjį vykusius rinkimus laimėjo A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir sąjungininkai iš Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), bet dalis rinkėjų perėjo į radikalios dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pusę ir šie rinkimai CDU ir CSU buvo prasčiausi per beveik 70 metų.
Kanclerė teigė apgailestaujanti, kad žlugo derybos, ir pridūrė pirmadienį susitiksianti su prezidentu, kad oficialiai jam praneštų apie derybų žlugimą. Be pirmalaikių rinkimų A. Merkel taip pat galėtų suformuoti su žaliaisiais mažumos vyriausybę. Tuo tarpu antra didžiausia šalies Socialdemokratų partija (SPD) atmetė galimybę sugrįžti į koalicinę vyriausybę su A. Merkel.
Derybose dalyvavusios partijos, kaip pranešama, stipriai nesutarė dėl mokesčių, prieglobsčio ir aplinkos politikos. Didžiausi nesutarimai kilo dėl to, ar sirų pabėgėliams turėtų būti leidžiama atsivežti į Vokietiją savo šeimos narius.
Sekmadienį 8 val. vietos laiku Vokietijoje atsidarė rinkimų apylinkės bei prasidėjo balsavimas dėl naujojo parlamento.
Manoma, kad Angela Merkel (Angela Merkel) ir jos partija nugalės rinkimuose, o šalies lyderė kanclere taps jau ketvirtąją kadenciją paeiliui.
Rinkimų teisę Vokietijoje turi apie 61,5 mln. žmonių. Beveik neabejojama, kad A. Merkel ir jos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) nesunkiai įveiks Martino Šulco (Martin Schultz) vadovaujamą centro kairės socialdemokratų partiją.
Pasak priešrinkiminių apklausų, CDU gali tikėtis suformuoti nežymią daugumą kartu su Vokietijos laisvųjų demokratų partija, žaliaisiais, arba koaliciją su abiem partijomis. Tikėtina, kad CDU taip pat turės galimybę su socialdemokratais tęsti ir vadinamąją „didžiąją koaliciją“.
Be to, beveik neabejojama, kad į parlamentą pirmą kartą pateks kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“.
Balsavimas baigėsi 18 val. vietos laiku (19 val. Lietuvoje). Tuo pat metu tikimasi ir pranešimo apie pirmuosius rezultatus.
