Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.

Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.

Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.

Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.

Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija

Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…

Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?

Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…

2020.08.10; 11:00

JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų vadovų metinėje konferencijoje.
 
Šalies vadovas apžvelgė Lietuvos užsienio politikos prioritetus bei iššūkius ir apibrėžė diplomatinėms atstovybėms veiklos gaires, ginant strateginius šalies interesus vis sudėtingėjančioje saugumo aplinkoje.
 
„Besikeičianti geopolitinė, ekonominė ir technologinė aplinka, o ypač koronaviruso pandemija, įnešė neplanuotų korekcijų į visas mūsų darbotvarkes, planus ir prioritetus. Diplomatinė tarnyba – ne išimtis. Nors sveikatos krizė neperaugo į „kietojo“ saugumo krizę, ženklų, kad saugumo situacija, tiek lokaliai, tiek globaliai, gerėtų, – nėra. Veikiau – priešingai. Įsisiautėjusi pandemija nepašalino konvencinių grėsmių, esančių mūsų pašonėje. Netgi sudarė galimybių joms stiprėti. Išaugę dezinformacijos srautai, įžūliausių melagienų sklaida, kibernetinės atakos seniai tapo mūsų kasdienybės dalimi. Nesiliauja ir istorijos klastojimas, kišimasis į valstybių vidaus procesus. Nemąžta karinis aktyvumas mūsų kaimynystėje, tebesitęsia agresyvūs veiksmai Ukrainoje, naudojamas ir energetinis šantažas“, – teigė prezidentas.
 
Todėl, anot šalies vadovo, saugumas ir toliau kainuos – tą turime suprasti ir įsisąmoninti visi. Investicijos į gynybą Lietuvai ir toliau išlieka ne užgaida, o egzistencine būtinybe. Sykį patekusi į „2 proc. klubą“, Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui.
 
Kalbėdamas apie transatlantinių ryšių svarbą, prezidentas teigė, kad nepalankių vėjų įsivyravimas tarp Amerikos ir Europos yra nerimą keliantis reiškinys. Čia, pasak valstybės vadovo, Lietuvos diplomatijos pastangos bus ypač reikalingos: privalome likti uoliais ir nepavargstančiais stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo advokatais, nes tai yra NATO pamatas ir Lietuvos saugumo garantas.
Anot šalies vadovo, europinės saugumo iniciatyvos gali būti tik papildančios NATO, bet ne dubliuojančios ar pakeičiančios Aljanso darbą.
 
JAV karinis buvimas Europoje išlieka esmine taikos ir saugumo užtikrinimo prielaida ir stipriausiu atgrasymo veiksniu. Prezidentas pabrėžė, kad turime užtikrinti, jog JAV dėmesys mūsų regiono ir Lietuvos saugumui išliktų nepakitęs – santykiai su JAV buvo ir lieka strateginės svarbos prioritetu Lietuvai, įskaitant ir siekį, kad šios šalies karinės pajėgos ir toliau būtų dislokuojamos Lietuvoje.
 
Kreipdamasis į diplomatų bendruomenę, šalies vadovas taip pat aptarė Europos politiką, derybas dėl ES daugiamečio biudžeto. Pasak valstybės vadovo, Lietuvai labai svarbu efektyviai veikti Europos Sąjungoje – ir sėkmingai derinti europinę bei nacionalinę darbotvarkes.
 
Daug dėmesio skirta santykių su Rusija, Rytų partnerystės ir regioninės politikos klausimams. Taip pat ryšiams su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Ukraina ir Baltarusija, nesaugiai plėtojamos elektrinės Astrave problemoms, ekonominei diplomatijai.
 
Šalies vadovas patikino, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba yra gerbiama ir vertinama, sukūrusi Lietuvos kaip patikimos ir nuoseklios šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje, ir palinkėjo diplomatams susitelkimo ir darnaus komandinio darbo ginant strateginius Lietuvos interesus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.30; 05:20

Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.
 
„Transatlantiniai santykiai nepaprastai svarbūs. Mes dirbame, kad jie turėtų ateitį, – sakė ministras. – Bet dabar jie nebeatitinka abiejų šalių pretenzijų“. H. Maaso nuomone, „reikia skubiai imtis veiksmų“, kurie pašalintų ginčijamus momentus.
 
Bet Vokietijos URM vadovas nemano, kad, atėjus į Baltuosius rūmus kitam JAV prezidentui, santykiai iškart pagerės. „Nepakankamai įvertina struktūrinius pokyčius tie, kurie mano, kad, prezidentu tapus Demokratų partijos atstovui, transatlantinė partnerystė bus tokia, kaip anksčiau“, – pabrėžė ministras.
 
Dvišaliai Berlyno ir Vašingtono nesutarimai išryškėjo energetikos, gynybos ir prekybos srityse. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo VFR verslą už dalyvavimą projekte „Nord Stream 2“, reikalavo, kad Vokietija tučtuojau padidintų išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas ketina išvesti iš VFR dalį Amerikos kariuomenės kontingento.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:01

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareikalavo stipresnio Aljanso politinio vaidmens. „Karinė galia yra tik dalis atsako“ į tokius pasaulio politinius iššūkius, kaip Kinijos kilimas, klimato kaita ar konfliktai Artimuosiuose Rytuose, sakė jis pirmadienį. „Mes turime NATO labiau panaudoti ir politiškai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Sąjungininkai Amerikoje ir Europoje ateityje „visus klausimus, susijusius su mūsų saugumu, turi pateikti NATO diskusijai“.
 
NATO vadovas pirmadienį nenorėjo komentuoti žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį ketina išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karius iš 34 500, kurie čia dislokuoti. Tačiau jis pažymėjo, kad Aljansas „nuolat kalbasi su JAV ir kitais sąjungininkais dėl karinės pozicijos ir buvimo Europoje“.
 
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV pastaraisiais metais smarkiai sustiprino savo buvimą Europoje. Faktas, „kad europiečiai sąjungininkai ir JAV dabar Europoje kartu daro daugiau, nei darė tai daug, daug metų“, kalbėjo norvegas. Taip pavyko „sustiprinti karinį bendradarbiavimą NATO viduje“.
 
Kalbėdamas apie labiau politišką NATO, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra „vienintelė vieta, kuri kasdien sutelkia Europą ir Šiaurės Ameriką“. Egzistuoja visos politinio bendradarbiavimo struktūros. „Reikia politinės valios panaudoti NATO“, sakė J. Stoltenbergas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 06:33

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

Praėjus dienai po to, kai JAV buvo viršyta 100 000 koronaviruso aukų riba, prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė užuojautą mirusiųjų artimiesiems, praneša agentūra „Reuters“.
 
„100 000 mirusiųjų per koronaviruso pandemiją yra labai liūdnas etapas, – rašė jis tviteryje. – Visoms mirusiųjų šeimoms ir draugams noriu pareikšti didelę savo užuojautą ir savo meilę už tai, ką šie nuostabūs žmonės įprasmino ir kam atstovavo. Dievas su jumis!“
 
100 tūkst. Covid-19 aukų per tris mėnesius yra daugiau, nei amerikiečių žuvo per Korėjos karą, Vietnamo karą ir per Irako konfliktą 2003-2011 metais kartu paėmus. D. Trumpas iki šiol to nekomentavo. Tuo tarpu demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas savo užuojautą pareiškė netrukus po to, kai 100 000 riba buvo peržengta.
 
D. Trumpas ilgai menkino koronaviruso grėsmę. Baimindamasis dėl savo šansų lapkritį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, jis jau kurį laiką spaudžia greitai atšaukti ribojimus ir gaivinti ekonomiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 02:00

Vienybė. Slaptai.lt nuotr.

Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai. Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.
 
Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.
 
M. Laurinavičius: Kinijos humanitarinė pagalba Lietuvai – Trojos arklys
 
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak M. Laurinavičius, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.
 
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
 
Ekspertas pabrėžia, kad Kinija domisi Lietuva dėl Klaipėdos uosto bei 5G ryšio plėtros.
 
„Lietuvoje Kinijos interesai yra labai akivaizdūs. Galbūt jų yra ir daugiau. Mes esame ES ir NATO nariai – vien dėl to mes Kinijai esame įdomūs. Yra du akivaizdūs interesai, tai yra Klaipėdos uostas ir „Huawei“ 5G ryšio plėtra. Tai abu šie Kinijos interesai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendrovė „Huawei“, teikianti technologijas 5G ryšiui, turi galimybę per duomenis šnipinėti (…) Amerikiečiai atviru tekstu pasakė, kad jeigu Lietuvoje bus „Huawei“ pagrindu plėtojamas 5 G ryšys, JAV karių mes čia neturėsime niekados. Tai nėra prekybinis šantažas, amerikiečiai paprasčiausiai tai laiko grėsme savo karių saugumui. Jeigu nenorime JAV karių Lietuvoje, tai galime plėtoti 5G ryšį „Huawei“ technologiniu pagrindu“, – sakė M. Laurinavičius.
Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
 
M. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių gavo humanitarinę pagalbą iš Kinijos.
 
„Bendrai kalbant, šie du Kinijos interesai (Klaipėdos uostas ir 5G – ELTA) visiškai prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu, mano vertinimu, tai ir yra priežastis, kodėl mes humanitarinės pagalbos iš Kinijos apskritai sulaukėme. Pasižiūrėkime, ar kažką panašaus yra gavusi Latvija ir Estija? Tokio dalyko neradau. Iš Baltijos valstybių vienintelė Lietuva gavo humanitarinę pagalbą, nors Estijoje ligos rodikliai yra gerokai didesni nei Lietuvos“, – teigė jis.
 
L. Kojala: koronavirusas gali būti lūžio taškas varžybose tarp JAV ir Kinijos įtakos pasaulyje
 
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad koronaviruso krizės kontekste galima matyti didėjantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje.
 
„Platesniame kontekste mes matome stipriai augantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje. Yra teigiančių bei svarstančių, kad šitas koronaviruso įvykis yra lūžio taškas, kai JAV lyderystė tarsi baigiasi ir Kinijos tarsi prasideda. Aš pats taip nedramatizuočiau, bet vėlgi tai tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu, garantijomis iš Vakarų, ir tai galėtų turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos vykdomai politikai“, – Eltai teigė L. Kojala.
 
Ekspertas taip pat pritaria ir M. Laurinavičiaus minčiai, kad Kinijos humanitarinė pagalba turi ir kitų siekių.
 
„Yra dvi pusės. Viena vertus, be abejo, tai yra pagalba ir jos labai reikia. Nesvarbu, kas ją teikia, bet problema globali ir turime padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms. Galiausiai, jei jos neišsivaduos iš problemų, pasekmes jaus visi. Kita vertus, natūralu, kad tai yra ir Kinijos politika ir ji bando užimti JAV vietą, parodyti savo pozityviąją pusę. Turbūt ji nori užsitikrinti ateityje didesnį praėjimą tokiems projektams kaip 5G, kurie šiuo metu visiškai dingę iš akiračio, bet netrukus sugrįš į politinę darbotvarkęi“, – sakė jis.
 
ES solidarumas kybo ant plauko
 
RESC direktorius L. Kojala atkreipia dėmesį, kad kol kas ES vieningo solidarumo dėl krizės nematyti. Pasak jo, tuo, kad valstybės problemas spręsti imasi vienos, gali pasinaudoti tiek Kinija, tiek Rusija.
 
„Problema yra globali ir nė viena valstybė negali nuo jos pabėgti. Nėra taip, kad virusas paisytų sienų ar kažkokių aljansų. Be abejo, reikia matyti tam tikras tendencijas, kurios gali būti negatyvios. Viena jų nekvestionuojamas europietiškas solidarumas. ES valstybės, kurios kartu yra ir NATO narės, tarsi yra pirmiausia suinteresuotos ginti savo prioritetus, o ne prisidėti prie bendrijos problemų sprendimo, net prie labiausiai pažeistų šalių sprendimo. Natūralu, kad tai naudinga tendencija toms valstybėms, kurios nebuvo patenkintos apskritai Vakarų susivienijimu“ , – teigė jis.
 
L. Kojala primena neseniai vykusios apklausos rezultatus Italijoje, kurie parodė, kad daugelis žmonių nusivylę ES pastangomis kovoje su koronavirusu.
Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
 
„ES daro tai, ką gali kovoje su koronavirusu, deja, jos ribota institucinė galia šioje srityje. Apsaugos sistemos yra nacionalinis valstybių reikalas ir ES turi mažiau įrankių tam spręsti. Bet akivaizdu, kad Italija daugiau nei 88 proc. apklaustųjų sakė maną, kad ES jiems nepadeda. Taip pat padaugėjo teigiančiųjų, kad ES yra nenaudinga. Tad akivaizdu, kad pažeista šalis mato solidarumo stoką. Jei tai būtų ir kitose šalyse, natūralu, kad euroskepticizmas galėtų sustiprėti. Bet vėlgi ES kažką gi ir daro, pavyzdžiui, juk Italija sulaukė medicinos pagalbos ir iš Prancūzijos, ir iš Vokietijos“, – sakė jis.
 
Po krizės ES gali tapti dar stipresnė
 
M. Laurinavičius primena, kad iki šiol iš visų buvusių pasaulinių krizių ES išbrisdavo tik stipresnė ir solidaresnė. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje ES valstybės vėl solidarizuosis.
 
„Dabar trinčių gali įvykti ir jos vyko tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokio pobūdžio trinčių tikrai gali būti ir tarp kitų valstybių, ir jos pakankamai lengvai prognozuojamos. Taip pat Italijos nepasitenkinimas, kad ES nesuskubo laiku padėti. Nors tai, noriu pabrėžti, dezinformacija, kad ES nepadeda Italijai. ES padeda Italijai. Amerikiečiai jau padeda Italijai. Vien tai, kad laiku ES nesugebėjo padėti ir sukelia kažkokią italų reakciją. (…) Mes tokios pasaulinės krizės dar nesame matę. Bet yra tokia taisyklė, kad iš kiekvienos krizės ES išeina tik sustiprėjusi. O tai, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad tokių krizių atveju, vienos valstybės susitvarkyti nelabai gali. Kaip tik, netgi tos valstybės, kurios manė, kad vis dėlto gali susitvarkyti vienos, jos vis tiek galiausiai pamatys, kad tarptautinis ir sąjunginis ryšys būtinas norint įveikti krizę“, – teigė M. Laurinavičius.
 
Rusija naudojasi kiekviena krize
 
M. Laurinavičius pažymi, kad koronaviruso krizė naudinga Rusijos tikslams dar labiau skaldyti Vakarų vienybę. Ekspertas pažymi, kad Rusija naudojasi visomis krizėmis, nepaisant to, ar pati krizė susijusi su ja.
 
„Ši krizė – kaip ir dar viena proga Rusijos strategijoje. Nes Rusija naudojasi kiekviena krize ir priešininko silpnumu. Akivaizdu, kad Vakarai yra susilpnėję, nes jų visas dėmesys yra viruso krizei. Bet kokį silpnumą Rusija išnaudoja savo puolimui. Tas puolimas šiuo metu vyksta informacinėje erdvėje. Labai milžiniška dezinformacijos kampanija, ką oficialiai paskelbė ir JAV, ES, ir tai viskas akivaizdu. Lietuva taip pat yra bendros dezinformacijos dalis. Kas įvyko su suklastotu Krašto apsaugos ministerijos laišku partijoms, kad neva mes laukiame JAV karių ir pandemija mums nerūpi? Čia vienas iš pavyzdžių. Tų pavydžių yra ir daugiau, tokiu būdu Rusija bando Vakarus ir Lietuvą susilpninti“ , – teigė M. Laurinavičius.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai“
 
Pasak L. Kojalos, Rusijos pagalba Italijai yra noras dar labiau sustiprinti Italijos abejones dėl ES solidarumo.
 
„Rusija, kuri, natūralu, norėtų matyti Vakarus susiskaldžiusius, dabar padeda Italijai. Kita vertus, mato, kad ES tokio pat pagalbos vaidmens neatlieka, vadinasi, bendrija silpnėja. Ir dėl to Kremlius visiškai nenuogąstauja“ , – sakė L. Kojala.
 
Į politologų komentarus sureagavo „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse
 
Eltai paskelbus šį komentarą, „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky`is Chenas pabrėžia, kad „Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui.
kinijos-zvalgyba
Kinijos žvalgyba
 
„Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Juo labiau šių klausimų gretinimui su esama pandemine situacija. Šiuos abu dalykus sieja tik tai, kad jie yra globalios pasaulio problemos, o ne kažkurių konkrečių šalių. Lietuvoje „Huawei“ bendradarbiauja su klientais ir partneriais, kad užtikrintų tinklų stabilumą, kuris šiuo laikotarpiu yra labai svarbus. Be to, kaip atsakinga bendrovė, „Huawei“ bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, kad kartu kovotų prieš COVID-19, todėl reaguojame į bendruomenių, kurioms skubiai reikia tokių daiktų, kaip kaukės, pagalbos kvietimus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Chenas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 22:43

Daugiau kaip pusė apklaustų amerikiečių mano, kad Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vado generolo Qasemo Soleimanio nužudymas sumažino JAV saugumą.
 
Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį paskelbti televizijos kanalo ABC ir tarnybos „Ipsos“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai.
 
Respondentams buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeitė JAV saugumo situacija po Amerikos pajėgų atakos Irake, per kurią žuvo Q. Soleimanis. 52 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad grėsmė Jungtinėms Valstijoms padidėjo. Priešingos nuomonės laikosi 25 proc. apklaustųjų. 22 proc. amerikiečių mano, kad padėtis šiuo požiūriu nepasikeitė.
 
Tyrimo dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, ar jie pritaria toms priemonėms, kurių imasi JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl situacijos, susijusios su Iranu. 43 proc. amerikiečių atsakė teigiamai, 56 proc. – neigiamai.
 
73 proc. apklaustųjų prisipažino daugiau ar mažiau nerimaujantys dėl to, kad gali prasidėti JAV ir Irano karas. 27 proc. pareiškė, kad tai jiems beveik arba visiškai nekelia nerimo.
 
Apklausa vyko visoje šalyje sausio 10-11 dienomis. Joje dalyvavo 525 pilnamečiai amerikiečiai.
 
Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.
 
Po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas sugriežtins ekonomines sankcijas Teheranui. Kartu jis pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos pasirengusios taikai su Iranu. Savo ruožtu Irano nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Majidas Takht-Ravanchi pareiškė, jog Teheranas savo atsaką laiko pakankamu ir neketina imtis naujų karo veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.13; 08:57

Marija Butina

Dabar, kai jūs skaitote šiuos žodžius, Marija Butina – jau Maskvoje. Rusijos sostinėje ją sutiko labai iškilmingai ir pagarbiai – kaip Rusijos didvyrę.

Marijos Butinos istorija – verta plunksnos. Kaip rašo „The Times“ apžvalgininkas Tomas Parfitas, ji buvo nuteista Amerikoje už šnipinėjimą. Ją suėmė 2018-ųjų metų liepos mėnesį. O tų pačių 2018-ųjų gruodį ji nuteista kalėti 18-a mėnesių viename iš Floridos valstijos kalėjimų.

Amerikos teisėsaugai ji neprisipažino dirbusi Rusijos žvalgybai. Ji tik prisipažino buvusi neregistruota užsienio agentė. JAV prokurorai skelbė štai tokį nuosprendį: trisdešimtmetė rusė nedirbo Rusijos žvalgybai, bent jau tokių faktų nenustatyta, tačiau ji sąmoningai atliko specifines žvalgybines užduotis, dominusias Kremlių.

Kaip tvirtinama FTB ataskaitose, M.Butina darė viską, kad turėtų įtakos toms amerikiečių institucijoms, kurios priimdavo svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, reikalaudavo, kad amerikiečiams būtų palikta teisė turėti savigynai skirtų šaunamųjų ginklų.

JAV teisėsaugai taip pat žinoma, kad M.Butina nuolat bendravo su Aleksandru Toršinu, buvusiu Rusijos centrinio banko vadovo pavaduotoju, ir JAV Nacionalinės šaulių asociacijos vadovais, aktyviai rėmusiais amerikiečių teisę savigynai laikyti net stambaus kalibro šaunamuosius ginklus. Beje, toji Nacionalinė šaulių asociacija 30 milijonų dolerių skyrė Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkiminei kampanijai.

Trisdešimtetė M.Butina prispažino, pasak “The Times“, kad analizė, kurią ji rengdavo ir paskui perduodavo Toršinui, keliauja į Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Ji apie tai žinojo. Bet ji kategoriškai neigė, kad susijusi su Federaline saugumo tarnyba (FSB) ar kokiomis nors kitomis Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

Įdomu tai, kad į JAV mergina įvažiavo 2016-aisiais kaip studentė ir tuoj suskubo ieškoti kontaktų su įtakingomis JAV organizacijomis, sakykim, su JAV Nacionaline šaulių asociacija. Ji aktyviai dalyavo rinkiminėse D.Trampo kampanijose ir tuose renginiuose, kuriuose pirmuoju smuiku griežė konservatyvūs Amerikos aktyvistai. Viską, ką sužinodavo tuose susitikimuose, ji perduodavo Maskvai.

FTB specialusis agentas Kevinas Chelsonas mano: ji bandė turėti nuolatinį saugų ryšį tarp tų konservatyvių amerikiečių ir Rusijos vyriausybės.

Taip pat esama įtarimų, kad Rusija sulaikė Maskvoje buvusį JAV jūrų pėstininką Paulą Whelaną, apkaltindama jį šnipiėjimu, tik tam, kad galėtų, esant reikalui, jį iškeisti į M.Butiną ar kokį nors kitą JAV teritorijoje įkliuvusį savo agentą.

Parengta pagal „The Times“

2019.10.27; 05:00

Supratimas, kokią žalą ir pavojų euroatlantinei bendruomenei kelia dabartinė Rusijos politika, padėtų sustabdyti Kremliaus siekius plėsti savo įtaką ir kalti pleištus Vakaruose, sako Londone įsikūrusio saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Elisabeth Braw.

Saugumo ir gynybos tyrimų centro „Royal United Services Institute“ ekspertė Elisabeth Braw. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos organizuotame saugumo politikos ekspertų susitikime dalyvavusi E. Braw pabrėžia, kad, siekiant atremti Rusijos agresiją prieš Vakarus, nepakanka didinti išlaidas gynybai. Jos teigimu, ne mažiau svarbus yra ir visuomenės sąmoningumo stiprinimas. Tai, akcentuoja E. Braw, tiesiog būtinas žingsnis, norint neutralizuoti vieną pagrindinių Kremliaus ginklų – dezinformaciją.

Išskirtiniame interviu naujienų agentūrai ELTA ekspertė taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu vis dažniau tarp ES lyderių linksniuojama bendros Europos kariuomenės idėja yra tik abstrakti ir praktiškai nerealizuojama vizija. Pasak jos, užuot sukus galvas, kuriant sunkiai įgyvendinamus vieningos Europos kariuomenės planus, ES valstybių lyderiams reikėtų daugiau energijos investuoti į NATO ir regioninių saugumo projektų plėtojimo planus.

Lietuvos pozicija dėl bendros ES kariuomenės visuomet buvo ir išlieka gana skeptiška. Ilgą laiką manyta, kad ES kariuomenė iš esmės gali dubliuoti NATO. O tai, dalies politikų ir akademikų nuomone, mažins euroatlantinę vienybę ir eventualiai pakenks Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ar reikėtų būgštauti dėl rizikų, kurias bendra ES kariuomenė galėtų kelti euroatlantinei vienybei?

Pirmiausia mums reikėtų atsakyti į klausimus, ką ši ES kariuomenė galėtų būti pajėgi daryti, kokie būtų jos tikslai bei veikimo principai. Galiausiai, ar mes į ES kariuomenę turime žiūrėti kaip į nacionalines kariuomenes, ar jos funkcijos būtų tokios pačios? 

Žvelgiant į ES bendros kariuomenės koncepciją, kol kas lieka neaišku, ką Europos kariuomenė veiktų. Labai svaru yra tai, kad nacionalinėms kariuomenėms vadovauja vietinės valdžios, todėl kyla klausimas, kas ir kaip vadovautų Europos kariuomenei. Pirmiausia, mes turime atsakyti į šiuos klausimus, nes kol kas kalbant apie Europos kariuomenę nėra jokių aiškesnių gairių.

Jeigu mes nežinome, kas sudarys šią kariuomenę, ką kariuomenė veiks ir kas jai vadovaus, – tuomet pati idėja tampa pernelyg abstrakčia koncepcija. Lengva pasakyti, kad mums reikia kurti bendrą ES kariuomenę, tačiau esminis klausimas lieka neatsakytas, – ar tikrai visos valstybės norės savo nacionalines karines pajėgas integruoti į bendrą ES kariuomenę. 

Vilniečiai – drauge su svarbiausios Lietuvos partnerės kariais – amerikiečiais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Žinoma, nėra jokių abejonių, kad ES reikia daugiau investuoti į savo saugumą, bet, manau, tą saugumo stiprinimą galima padaryti ir kartu su NATO. NATO aparatas veikia, yra veikiančios gynybos institucijas bloko šalyse, yra NATO štabas, galiausiai infrastruktūra bei tarybos. Todėl siekiant užsitikrinti didesnį saugumą, mes turime tiesiog dar daugiau investuoti į NATO. 

Vis dėlto, jei, kaip jūs sakote, abstrakčios idėjos būtų įgyvendintos ir Europos kariuomenė būtų įkurta, ar tai pakeistų Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos mažųjų valstybių saugumo situaciją?

Realybė yra tokia, kad Vidurio bei Rytų Europos ar atskirai Baltijos valstybių esminis saugumo garantas yra JAV. Būtent dėl to, bijant kaip saugumo garantą prarasti JAV, šių valstybių lyderiai niekuomet tiesiogiai neparėmė bendros ES kariuomenės idėjos. Tiek Vidurio, tiek Rytų Europa JAV laiko pagrindiniu saugumo garantu, todėl bendros ES kariuomenės idėja jiems niekada neatrodė naudinga. Pasižiūrėkime į šio regiono valstybių lyderius, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos, jie vis tiek linkę išsaugoti ir stiprinti santykius su JAV. 

Jūsų nuomone, ar, įvertinus saugumo situaciją regione ir pasaulyje, galima išsiversti be Europos Sąjungos kariuomenės?

Manau, kad taip. NATO šiuo metu yra pagrindinė saugumo ir gynybos organizacija Europoje. Todėl geriausia ir būtų likti prie jos iniciatyvų. Kita vertus, būtų galima paraleliai euroatlantinį saugumą stiprinti plėtojant atskiras regionines iniciatyvas ar projektus. Tai yra efektyvus būdas stiprinti NATO. 

Reikia pabrėžti, kad kiekvieno regiono interesas yra stiprinti savo saugumą. Todėl mažuose aljansuose galima būtų padaryti labai daug. Puikiausias pavyzdys yra Šiaurės šalys, kurios saugumo klausimais dirbdamos kartus prisideda ir prie visos Europos saugumo. Tuo labiau, kad tai tikrai nėra jokia konkurencija NATO aljansui. 

Kalbant apie konkrečias grėsmes NATO ir Vakarams. Kokie yra Rusijos keliami iššūkiai saugumui? Kokių Rusijos ir NATO santykių reikėtų tikėtis ateityje?

Karinė agresija iš Rusijos yra akivaizdi, tačiau didelį dėmesį turime skirti hibridinėms Kremliaus keliamoms grėsmėms. Manau, kad Rusija šiuo metu kaip tik daugiausia dėmesio ir skiria nekarinei agresijai: dezinformacijos kampanijoms, kišimuisi į kitų valstybių rinkimus, be galo didelį pagreitį įgavo Rusijos kibernetinės atakos. 

Todėl mes neturėtume manyti, kad Rusija vieną dieną pasitelks savo karinę galią ir užpuls Vakarus, mes turėtume suvokti, jog Rusija jau dabar Vakaruose vykdo agresiją. Tik tą ji daro kitomis, nebūtinai karinėmis priemonėmis. Manau, kad dėl tokių Rusijos veiksmų mes turėtume nemenkai susirūpinti ir jau dabar svarstyti, kaip Vakarų visuomenės gali save apginti. Ypač, kad tokios nekarinės Kremliaus atakos silpnina Vakarų visuomenes, jas skaldo bei priešina. 

Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rusija bando ir toliau bandys diskredituoti Vakarų šalių institucijas, mažinti piliečių pasitikėjimą vietinėmis valdžiomis. Rusija atakuos rinkimus, šalių nacionalines infrastruktūras bei privačias kompanijas. 

Jūs kalbate apie platų Rusijos naudojamų agresijos įrankių spektrą bei dezinformaciją. Kaip tai atrodo realybėje?

Kalbant apie Kremliaus atakas prieš Vakarus, manau, kad jos turi dvi stadijas. Pirmiausia – pati ataka ar išpuolis prieš kažką. Iškart po to prasideda dezinformacijos kampanija. Pavyzdžiui, po Skripalių užpuolimo iškart vykdyta dezinformacijos ataka.

Rusijos žiniasklaida diskreditavo bet kokią Vakarų informaciją apie Skripalių užpuolimą. Jie ne tik neigė britų valdžios pateikiamą informaciją, tačiau ir kūrė klaidinamus, sau patogius įvykio scenarijus. Pavyzdžiui, kad ,,Novičok“ nuodai į Didžiąją Britaniją buvo atvežti ne iš Rusijos, o iš Čekijos bei Švedijos. 

Apskritai manau, kad dezinformacija yra vienas pagrindinių ar net vienas stipriausių Rusijos turimų ginklų. Ypač dėl to, kad dezinformacija gali turėti ilgalaikį, net per kelias visuomenės kartas užsitęsusį, poveikį. 

Kokios strategijos gali imtis NATO Rusijos agresijai sulaikyti?

NATO turi solidžias ginkluotąsias pajėgas. Bet mums reikia stiprinti jėgas ne tik kariniu lygmeniu, tačiau ir visose anksčiau išvardintose srityse. Mums reikia geriau save apsaugoti nuo dezinformacijos kampanijų ir t. t. Taip, NATO yra karinis aljansas, bet valstybės ir pačios turi stiprinti savo gynybą, ypač prieš nekarines atakas. Vakarų valstybės pirmiausia privalo suprasti tai, kokią žalą jos daro mūsų saugumui ir visuomenėms. Manau, kad šis supratimas sustabdytų Rusijos siekius plėsti savo įtaką ir kalti pleištus Vakaruose.

Informacijos šaltinis – ELTA (Paulina Levickytė)

2019.01.15; 09:00

Pasitinkant tris iš Šiaurės Korėjos kalėjimų išlaisvintus kalinius. EPA – ELTA nuotr.

Karinėje bazėje netoli Vašingtono nusileido lėktuvas su trimis Šiaurės Korėjoje kalintais amerikiečiais.

Buvusius kalinius, dėl kurių paleidimo anksčiau šią savaitę surengto vizito į Šiaurės Korėją metu susitarė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, bazėje pasitiko pats M. Pompeo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir viceprezidentas Mike’as Pence’as.

Kalinti asmenys, paleisti prieš planuojamą JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos vadovo Kim Jong-uno susitikimą, atvyko į Endriuso karinių oro pajėgų bazę netoli Vašingtono. Pchenjanas šiuo sprendimu parodė geros valios ženklą prieš Kim Jong-uno ir D. Trumpo susitikimą.

Remiantis BBC pranešimais, pirmiausia JAV prezidentas su žmona Melania įlipo į kalinius gabenusį lėktuvą. Po kelių minučių jie pasirodė su išlaisvintais trimis amerikiečiais ir mojavo žiniasklaidai.

Šie trys vyrai buvo kalinami Šiaurės Korėjoje dėl antivalstybinės veiklos ir laikomi darbo stovyklose. Vienas iš jų buvo įkalintas 2015 metais, kiti du kalėjo šiek tiek virš metų.

Trijulė iš Šiaurės Korėjos išskrido kartu su JAV valstybės sekretoriumi, tačiau Yokotos karinių oro pajėgų bazėje netoli Tokijo persėdo į lėktuvą su geresne medicinine įranga.

M. Pompeo atvyko į Pchenjaną aptarti D. Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo detalių, bet vizito metu jam taip pat pavyko susitarti dėl trijų kalintų vyrų paleidimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.11; 01:11

Š.m. gegužės 4 d. Prezidentas Donald Trump surengė NRA – Nacionalinės Ginklų Asociacijos konferenciją, kurioje padėkojo NRA vadovybei ir „Amerikos NRA patriotams amerikiečiams“. Po to pradėjo kalbą, dar kartą patvirtindamas, kad prigimtinės žmonių teisės yra kilusios iš Dievo.

Prezidentas Trump pasakė: „Šie žmonės, esantys salėje, niekada neatsisakė savo laisvių. Jūs niekada nenustojote kovoti už mūsų Konstituciją„.

Jis kalbėjo apie NRA narių vykdomą įsipareigojimą kovoti už „mūsų šventąsias teises, kurias mums suteikė Dievas„.

Jis pasakė: „Jūsų antrosios pataisos teisės … niekada nebus apribotos tol, kol aš esu prezidentas. … Mes tikime, kad mūsų laisvė yra mūsų Kūrėjo dovana, todėl jokia vyriausybė niekuomet negalės jos atimti„.

Trumpas pabrėžė savo meilę šaliai, sakydamas: „Mes didžiuojamės istorija ir pagarba mūsų paveldui. Mes priglaudžiame savo ranką prie širdies, patvirtindami šį savo įsitikinimą, ir visi mes išdidžiai pasisakome už nacionalinį himną„.

Susirinkusi minia skandavo: „USA !, USA !, USA !“ ir sugiedojo himną.

Prezidentas Trump pakartojo trečiojo JAV prezidento Thom Jefferson parašytos JAV Nepriklausomybės deklaracijos nuostatos žodžius: „Mes laikomės šių, savaime suprantamų tiesų, skelbiančių, jog Kūrėjas visus žmones sukūrė lygiaverčiais ir apdovanojo neatimamomis teisėmis„.

Plačiau + video žr.: http://www.breitbart.com/2nd-amendment/2018/05/04/president-trump-nra-convention/?utm_source=newsletter&utm_medium=email&utm_term=daily&utm_content=links&utm_campaign=20180504

2018.05.08; 03:30