Markas Lendleris / The New York Times
„Praėjus šešiems metams po mįslingos mirties kalėjimo kameroje Maskvoje, Sergejus Magnitskis tapo nuo putiniškoje Rusijoje egzistuojančio žiaurumo nukentėjusiojo simboliu“, – rašo The New York Times.
„Tačiau dabar kilo triukšmas dėl dokumentinio filmo, kuriame Magnitskis pavaizduotas labiau kaip bendrininkas, negu kaip auka. Kritikai bando uždrausti filmo rodymą, kuris numatomas kitą savaitę Vašingtone, – praneša žurnalistas Markas Lendleris.
„Europoje filmo „Magnickio aktas. Užkulisiuose“ rodymai buvo atšaukti po to, kai Viljamas Brauderis pagrasino teisminiais ieškiniais dėl šmeižto,“ – teigiama straipsnyje. Laikraštyje Brauderis taip charakterizuojamas: „Finansistas, gimęs Amerikoje, jis nesutarė su Rusijos vyriausybe, pasamdė juristą ir auditorių Magnitskį tirti didelio masto mokesčių slėpimo schemos po to, kai vyriausybė užgrobė tris rusiškuosius jo kompanijos filialus.“
Vašingtone filmo rodymas planuojamas privačiame žurnalistikos muziejuje Newseum. Brauderio ir Natalijos Magnitskajos juristai, taip pat mirusiojo juristo motina, nusiuntė muziejui laišką, reikalaudami atšaukti rodymą. Tačiau muziejaus vadovybė nesutiko.
„Mes giname žodžio ir nuomonių reiškimo laisvę,“ – pareiškė Skottas Viljamsas, pagrindinis muziejaus direktorius. Jis pažymėjo, kad muziejus nefinansuoja filmo rodymo, o tik nuomoja savo kino salę.
Brauderis teigia, kad filmo režisierius Andrejus Nekrasovas apjuodina save patį ir suteršia Magnitskio atminimą. „Filme tvirtinama, kad plačiai pripažinta Magnitskio mirties versija yra netikra; policininkai jo nemušė prieš mirtį, jis neteigė savo parodymuose, kad policija susitarė pagrobti 230 milijonų dolerių, pridengiant tai pavogtų mokesčių grąžinimu. Filme taip pat tvirtinama, kad Brauderis surežisavo sukčiavimą,“ – teigiama straipsnyje.
Laikraštyje pastebima: Magnitskio palikimas – kažkas neaiškaus, kaip jis tapo ryškiu nukentėjusiojo nuo rusiškojo žiaurumo simboliu. „2012 metais JAV Kongresas priėmė įstatymą, pavadintą jo vardu, kurio juodajame sąraše pateikiami Rusijos oficialieji asmenys, prisidėję prie žmogaus teisių pažeidimų. Į tai atsakydamas, Kremlius pritaikė sankcijas keliems JAV piliečiams ir uždraudė amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus,“ – teigiama straipsnyje.
Šiuo metu amerikietiškų įstatymų leidėjai bando priimti įstatymą apie JAV taikomas sankcijas bet kuriai šaliai už žmogaus teisių pažeidimus. „Dideliam Rusijos valdžios nepasitenkinimui, šis įstatymas taip pat vadinsis Magnitskio vardu. Filmo rodymas Newseum – ypatingai ginčytinas sumanymas, nes juo gali susidomėti kongresmenai ir jų padėjėjai”, – rašoma straipsnyje.
Režisierius Nekrasovas, duodamas interviu, pasakė, kad pradžioje negalvojo paneigti Magnitskio mirties aplinkybių versijos. „Jis sakė, kad labiau galvojo apie dokumentinę dramą, kurioje parodytos paskutinės Magnitskio gyvenimo dienos, ir konsultavosi su Brauderiu, kuriam ruošėsi skirti pasakotojo funkciją filme. Bet, teigia Nekrasovas, kada jis pradėjo įdėmiai nagrinėti bylos originalų dokumentus, tuomet jis suabejojo įvykių versija, kurią pateikia Brauderis,“ – rašoma straipsnyje.
Laikraštyje pastebima: „Brauderio juristai pateikė tikrus dokumentinius įrodymus – Magnitskio mušimų kameroje fotografijas. Taip pat jie remiasi parodymų protokolais, kuriuose jis įvardijo policininkų pavardes, tvirtindamas, kad jie buvo prisidėję prie mokesčių slėpimo“.
Leidinys primena, kad 2011 metais Žmogaus teisių taryba prie tuometinio Rusijos prezidento Dmitijaus Medvedevo padarė išvadą, kad Magnitskis buvo sumuštas ir vienuolika mėnesių negydomas kalėjime.
Informacijos šaltinis – „The New York Times“
2016.06.12; 04:50
