vytautas_visockas_1

Galvojau, gal tik aš įžvelgiu idiotizmą, didžiulę nepagarbą žiūrovui, kai Lietuvos televizijoje dešimtis kartų į tiesiogines ir kitokias laidas brukami visos savaitės laidų anonsai.

Ne tik Lietuvos televizijoje, kurią aš remiu finansiškai, – ir komercinėse, bet pastarosios daugeliu atvejų man ne tik dėl to nepriimtinos, aš jų beveik nežiūriu dėl banalybių, lėkštumo, nesaikingo darkymosi. Vien tik Jogaila Morkūnas ko vertas! Tačiau visuomeninei televizijai, manau, mes keliame, privalome kelti visai kitokius, žymiai aukštesnius reikalavimus. Juk ją formuoja, stebi ir vertina ne tik žiūrovas, bet ir dešimtys visokių direktorių, tarybos narių, redaktorių.

Continue reading „Anonsuojama iki vėmulio, iki gilaus protesto”

bynas_3

Anekdotas – paprastai trumpas pasakojimas apie nepaprastą įvykį, situaciją, žmogaus charakterio bruožą ar jo elgesį, pasibaigęs nelaukta atomazga, sudarančia komišką efektą.

Kiekvienoje pasaulio šalyje ir visais laikais žmonės pasakodavo vienas kitam linksmas istorijas, ir todėl jis yra tapęs plačiu folkloriniu žanru. Humoras – juokas, sąmojis – lotynų kalbos žodis, reiškiąs drėgmę, skystį, mat kadaise buvo manoma, jog žmogaus temperamentas, būdo bruožai – linksmumas, gyvumas, arba, atvirkščiai, niūrumas, flegmatiškumas ir t.t. – priklauso nuo organizme esančio kažkokio skysčio. Šiandieną gydytojai, psichologai ir psichiatrai kaip susitarę teigia, kad, juo daugiau pas žmogų yra linksmo ir guvaus skysčio, tuo jam ir aplinkiniams geriau.

Continue reading „Anekdoto pradžia”