Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 24 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pasikeitė nuomonėmis apie situaciją Rusijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku, praneša Baltieji rūmai.
Partneriai dar kartą patvirtino savo „nesvyruojančią paramą“ Ukrainai, teigiama JAV vyriausybės pareiškime.
Šeštadienio ryte J. Bidenas buvo informuotas savo nacionalinio saugumo komandos apie įvykius Rusijoje, kur samdinių pajėgos meta iššūkį vyriausybei.
Tarp kitų pokalbio dalyvių buvo JAV viceprezidentė Kamala Harris, nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, gynybos ir valstybės sekretoriai Lloydas Austinas ir Antony Blinkenas, informuojama pranešime.
Kinijos šokėjos. EPA – ELTA foto
Pekinas, birželio 18 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį per retą JAV valstybės sekretorius Antony Blinkeno kelionę į Pekiną Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kinija susitarė išplėsti dialogą, kad pataisytų kaip niekada pablogėjusius santykius. Derybos surengtos tarp šalių tvyrant įtampai, Pareigūnai jas pavadino atviromis ir konstruktyviomis.
Tai buvo pirmas per penkerius metus aukščiausio JAV diplomato vizitas. A. Blinkenas per susitikimą puošnioje valstybinėje viloje ir per banketą kalbėjosi su kolega iš Kinijos septynias su puse valandos – valanda daugiau nei tikėtasi.
Abi šalys pareiškė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas sutiko surengti atsakomąjį vizitą į Vašingtoną ir kad abu aukščiausi diplomatai dirbs siekdami išplėsti skrydžius tarp dviejų stipriausią pasaulyje ekonomiką turinčių šalių. A. Blinkenas pabrėžė „diplomatijos ir atvirų komunikacijos kanalų visais klausimais svarbą, siekiant sumažinti nesusipratimų riziką“, sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, pavadinęs derybas „atviromis, išsamiomis ir konstruktyviomis“.
Pirmadienį A. Blinkenas surengs daugiau susitikimų ir prieš išvykdamas kreipsis į žurnalistus. Pirmąją dieną jis ir Qin Gangas nieko nekomentavo.
Už uždarų durų Qin Gangas sakė A. Blinkenui, kad Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykiai dar niekada nebuvo tokie blogi nuo pat diplomatinių santykių užmezgimo, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV. „Tai neatitinka svarbiausių dviejų šalių interesų ir tarptautinės bendruomenės lūkesčių“, – per derybas sakė Qin Gangas. Tačiau jis perspėjo dėl Taivano ir teigė, kad ši savarankiškai valdoma demokratiška sala „yra svarbiausių Kinijos interesų pagrindas ir kelia didžiausią pavojų Kinijos ir JAV santykiams“.
Iš pradžių A. Blinkenas turėjo vykti į Kiniją vasarį, tačiau staiga atsisakė planų, JAV pareiškus protestą Kinijai dėl jos oro baliono, šnipinėjusio JAV karinius objektus ir vėliau numušto.
Pekiną ypač suerzino JAV prezidento Joe Bideno taikomi puslaidininkių eksporto į Kiniją apribojimai, nes JAV baiminasi galimo jų pritaikymo karinėms reikmėms ir siekia neleisti komunistinei valstybei išsiveržti į priekį pažangiausių technologijų srityje.
Vašingtonas taip pat kritikuoja Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų ir kaltina musulmonų uigūrų mažumos genocidu.
A. Blinkenas yra pirmasis aukščiausias JAV diplomatas, apsilankęs Pekine po 2018 m. ten stabtelėjusio pirmtako Mike’o Pompeo, paskutiniaisiais Donaldo Trumpo prezidentavimo metais atvirai konfrontavusio su Kinija. Ekspertų teigimu, Kinija laiko J. Bideno administraciją kur kas labiau nuspėjama, nei D. Trumpo, šis kitais metais per rinkimus vėl sieks JAV prezidento posto.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Pekinas, birželio 18 d. (AFP-dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sekmadienį su vizitu atvyko į Kiniją. Per dvi dienas sostinėje Pekine truksiantį vizitą jis pasisakys už atvirus bendravimo kanalus tarp abiejų konkuruojančių valstybių. „Intensyvi konkurencija“ tarp Kinijos ir JAV negali peraugti į „konfrontaciją ar konfliktą“, sakė A. Blinkenas prieš vizitą.
Tai – pirmasis JAV valstybės sekretoriaus vizitas Kinijoje nuo 2018 metų.
Sekmadienį popiet JAV diplomatijos vadovas, Vašingtono duomenimis, susitiks su Kinijos kolega Qin Gangu. Vėliau numatyta bendra vakarienė.
A. Blinkeno kelionė į Kiniją buvo numatyta jau vasarį. Tačiau vizitas atidėtas kilus ginčui dėl spėjamo kinų šnipinėjimo baliono virš JAV teritorijos.
Vašingtono ir Pekino santykiai pastaraisiais metais labai pablogėjo – dėl prekybos ir žmogaus teisių klausimų, Taivano ir daugybės kitų temų, įskaitant skirtingas pozicijas dėl Rusijos karo Ukrainoje. Be to, vizitams trukdė griežtos Kinijos kovos su koronavirusu priemonės.
Dviejų dienų A. Blinkeno vizito programoje dabar numatyta virtinė susitikimų su aukštais Kinijos vyriausybės atstovais. JAV prezidento Joe Bideno administracija laiko Kiniją didžiausiu geopolitiniu iššūkiu. Kinija savo ruožtu kaltina JAV hegemonijos siekiu.
„Abi pusės supranta, kad mums reikia bendravimo kanalų aukščiausiu lygiu, – reporteriams kelionės metu sakė aukštas Valstybės departamento pareigūnas. – Mes esame svarbiame santykių taške, kai svarbu sustabdyti santykiuose žemyn besisukančią spiralę, kaip dažnai sako mūsų kinų draugai“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wangas Wenbinas prieš A. Blinkeno vizitą signalizavo pasirengimą kalbėtis, tačiau iškėlė sąlygą. JAV turi liautis „sakyti vieną, o daryti kitą“, – teigė jis penktadienį. Kinija esą yra už laipsnišką santykių grįžimą į „stabilų plėtros kelią“.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 12 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė viltį, kad sėkmingas Ukrainos puolimas privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kalbėtis apie invazijos nutraukimą.
„Kontrpuolimo sėkmė lemtų du dalykus – sustiprintų poziciją prie bet kokio derybų stalo, be to, tai gali iš tikrųjų paskatinti Putiną pagaliau susitelkti į derybas dėl jo pradėto karo užbaigimo“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
„Šia prasme ji iš tikrųjų gali priartinti, o ne nutolinti taiką“, – per bendrą su Italijos užsienio reikalų ministru Antonio Tajani spaudos konferenciją sakė A. Blinkenas.
Jis pabrėžė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos „pasitiki“ tolesne ukrainiečių sėkme, o puolimas parodė, kad „dabar būtina maksimaliai padidinti paramą Ukrainai, kad ji būtų sėkminga mūšio lauke“.
Rusija jau ne kartą užsiminė esanti atvira deryboms, joms tarpininkauti pasišovusi Kinija ir kitos šalys, tačiau JAV skeptiškai vertina tokias pastangas, Rusijos norą derėtis laiko apsimestiniu, iš tikrųjų siekiant išsaugoti teritorinius laimėjimus.
Taika turi būti „teisinga ir patvari“, sakė A. Blinkenas ir paaiškino, kad kalbėdamos apie tvarią taiką Jungtinės Valstijos neturi galvoje palikti viską, kaip yra, kad „Rusija galėtų pailsėti, iš naujo apsiginkluoti ir vėl pulti po šešių mėnesių, metų ar dvejų“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas per retą tiesioginį savo pokalbį su rusų kolega Sergejumi Lavrovu pareikalavo nedelsiant paleisti suimtą amerikiečių žurnalistą Evaną Gershkovichą.
JAV valstybės departamentas pranešė, kad per pokalbį telefonu A. Blinkenas sekmadienį paragino Rusiją paleisti ir jau seniai sulaikytą JAV pilietį Paulą Whelaną, kuris tai pat kaltinamas šnipinėjimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad S. Lavrovas paragino A. Blinkeną gerbti Rusijos institucijų sprendimus, kurie atitinka Rusijos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus. Dėl tolesnio reporterio likimo esą spręs teismas.
Be to, pabrėžta, jog nepriimtina, kad oficialūs pareigūnai Vašingtone ir Vakarų žiniasklaida daro spaudimą, siekdami šiam atvejui suteikti politinį atspalvį.
Šią savaitę Jekaterinburge sulaikytas „Wall Street Journal“ žurnalistas, anot Rusijos, įtariamas „šnipinėjimu JAV vyriausybės naudai“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir įspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – teigė A. Blinkenas CBS laidai „Face The Nation“. Paklaustas, ką reikštų mirtina parama, jis atsakė, kad „viską – nuo amunicijos iki pačių ginklų“.
Panašių komentarų A. Blinkenas yra pateikęs keliuose interviu Amerikos televizijai iš Vokietijos, kur šeštadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje ir susitiko su savo Kinijos kolega Wangu Yi. Tada jis Wangui sakė, kad „jeigu Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba padės sistemingai vengti sankcijų“, tai turės padarinių, teigė vienas valstybės departamento pareigūnas.
Apskritai JAV komentarai buvo vienas iki šiol aiškiausių įspėjimų, kad Kinija gali būti pasirengusi ne tik retoriškai, politiškai ar diplomatiškai remti Rusiją, bet ir padėti jai ginkluotis beveik metus trunkančiame kare su Ukraina.
Sekmadienį dalyvaudamas televizijos ABC laidoje, A. Blinkenas pabrėžė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas dar praėjusių metų kovą įspėjo savo Kinijos kolegą Xi Jinpingą nesiųsti ginklų Rusijai.
Nuo tada „Kinija stengiasi neperžengti šios ribos, įskaitant susilaikymą pardavinėti mirtinų ginklų sistemas, skirtas naudoti mūšio lauke“, teigia su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis administracijoje.
Įtakingas respublikonų JAV senatorius Lindsey Grahamas, dalyvavęs Miuncheno konferencijoje, teigė, kad būtų rimta klaida, jei Kinija aprūpintų Rusiją ginklais, – anot jo, ypač šiuo metu, kai jis dar niekada nebuvo taip įsitikinęs, kad Ukraina nugalės. Tai būtų tas pats, teigė jis, kas pirkti bilietus į skęstantį „Titaniką“.
L. Grahamas, žinomas kaip gerai informuotas griežto užsienio politikos kurso šalininkas, taip pat sakė matąs aiškių ženklų, kad JAV greitu metu paskelbs apie planus apmokyti Ukrainos naikintuvų pilotus.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas – centre. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Nepaisant Turkijos blokados pozicijos, JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas tikisi, kad Suomija ir Švedija greitai taps NATO narėmis.
„Abi šalys ėmėsi svarbių, konkrečių priemonių, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus, įskaitant tuos, kurie susiję su mūsų sąjungininkės Turkijos saugumo abejonėmis, – ketvirtadienį Vašingtone po susitikimo su savo kolegomis iš Suomijos ir Švedijos Pekka Haavistu bei Tobiasu Billströmu sakė A. Blinkenkas. – Manau, kad abi (šalys) netrukus oficialiai taps narėmis“.
Turkija šiuo metu blokuoja Aljanso plėtrą į šiaurę dėl tariamos Suomijos ir Švedijos paramos grupuotėms, kurias Turkija laiko teroristinėmis. Dėl to Ankara ypač iš Švedijos vis reikalauja ekstradicijų kaip sąlygos, kad pritartų narystei. Dviejų vyrų, kurie yra Turkijos pageidavimų sąraše, Švedijos teisėsauga, anot žiniasklaidos, išduoti nenori.
Švedijos diplomatijos vadovas T. Billströmas teigė, kad toliau kalbėsis su Turkijos kolega šiuo klausimu.
T. Billströmas padėkojo A. Blinkenui už stiprią paramą Ukrainai jos gynybinėje kovoje prieš Rusiją.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
Rugsėjo 13-osios vakarą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos vėl įsiplieskė kovos. Šaudymai tęsėsi kiaurą naktį. Tai nutiko Karabacho regione, kuris pagal tarptautinę teisę priklauso Azerbaidžanui.
Priminsime – trisdešimt metų kantriai laukę Vakarų paramos ir jos nesulaukę azerbaidžaniečiai 2020-ųjų rudenį ryžosi savo žemes iš armėnų okupantų rankų susigrąžinti karinėmis priemonėmis. Karas dėl Karabacho grąžinimo teisėtiems šeimininkams 2020-ųjų rudenį tęsėsi 44 paras. Daugumą Karabacho žemių oficialusis Baku susigrąžino. Tačiau – ne visas (pavyzdžiui, Karabacho sostinė Hankendis – vis dar armėnų separatistų žinioje). Kodėl – ne visas? Kaip visuomet, įsikišo agresyvusis Kremlius, pažerdamas intrigų, ir vadinamųjų „rusų taikdarių“ pagalba Armėnijos valdžiai pavyko kelis Karabacho regionus išlaikyti savo įtakos zonoje.
Pastaruosius dvejis metus oficialusis Jerevanas rengė užtektinai daug bjaurių provokacijų – apšaudydavo azerbaidžaniečių karius, rengdavo trumpus įsiveržimus, minuodavo kelius, įvažiavimus į miestus ir gyvenvietes, degino Karabache išlikusius azerbaidžaniečių namus ir ūkius, mečetes, barbariškai kirto miškus. Tiksliau tariant, bet kokia kaina troško išlaikyti bent keletą Karabacho sričių savo žinioje, o tas teritorijas, kurias būdavo priversti grąžinti, stengdavosi taip suniokoti, kad jos taptų dykromis.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.
Beje, rengdama provokacijas Armėnija tuo pačiu dalyvavo konflikto sureguliavimo derybose, melagingai įsipareigodama po truputį taikiai išsinešdinti iš viso Karabacho. Tačiau derybos tebuvo širma. Kaip ir tie verkšlenimai, girdi, tai Azerbaidžanas puldinėja „taikius Karabacho gyventojus“. Armėijos premjeras Nikolas Pašinianas konstravo politiką taip, kad neapibrėžta situacija tęstųsi kuo ilgiau.
Regis, Azerbaidžanas senų seniausiai perprato Jerevano klastas ir deramai atsako į visas provokacijas. Tačiau galimybių rengti išpuolius prieš teisėtai savo teritorijas susigrąžinančius azerbaidžaniečius – vis mažiau. Paskutinę viltį prarandantis N. Pašinianas net kreipėsi pagalbos į Kremlių, kad Vladimiras Putinas bent kiek sutramdytų Azerbaidžaną. Šis Armėnijos premjero žingsnis, turint omenyje Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, – ypač niekingas.
Beje, sunkiai suprantamas JAV valstybės sekretoriaus Entony Blinkeno pareiškimas, girdi, konfliktą Armėnija ir Azerbaidžanas privalo likiduoti taikiomis priemonėmis. Jei 30 metų nepavyko konflikto taikiai sureguliuoti, vadinasi, jo ir ateityje nebus įmanoma taikiai sureguliuoti.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Tokie demagogiški Vašingtono paraginimai – apgailėtini. Jie panašūs į pareiškimus tų demagogų, kurie šiandien ir Ukrainą ragina pradėt taikos derybas. Prezidentas Volodymiras Zelenskis labai taikliai pastebėjo: kol Rusija nebus išstumta iš visų ukrainietiškų žemių, tol nebus jokių derybų. Puikus atsakymas. Mes jau tūkstančius kartų įsitikinome, ko verti V.Putino troškimai bendrauti taikiai, garbingai, laikantis tarptautinių susitarimų. Lygai taip pat, kaip elgiasi dabar Ukraina, elgiasi ir Azerbaidžanas: jėga stumia lauk okupantus. Nes taikiai pasitraukti armėnai nelinkę. Jei dabar Sakartvelas sumanytų jėga susigrąžinti iš jų atimtas žemes, – taip pat elgtųsi teisingai. Nes naivu manyti, jog Rusijos remiami separatistai sutiktų gražiuoju atiduoti Tbilisiui tai, kas iš sakartvelų atimta jėga ir klasta.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Įdomus buvo paskutinis Marko Feigino videointerviu su Ukrainos karinės žvalgybos papulkininkiu Oleksejumis Arestovičiumi (rugsėjo 13-oji), kuris, paklaustas, kaip vertina rugsėjo 13-14-osios susirėmimus tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, pabrėžė, kad Azerbaidžanas juda teisinga kryptimi – visomis priemonėmis mėgina išvaduoti savas žemes. O Armėnijos premjeras, prašydamas V.Putino pagalbos, elgiasi tarsi pametęs galvą.
Pats protingiausias Jerevano sprendimas būtų pradėt tikras, rimtas derybas su Azerbaidžanu ir Turkija, o ne su Kremliaus diktatoriumi.
Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos pajėgos daro „aiškią ir realią pažangą“ mūšio lauke prieš Rusiją, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, paskelbęs apie naują karinę pagalbą.
„Dar gerokai per anksti, bet matome aiškią ir realią pažangą, ypač rajone aplink Chersoną, taip pat kai kuriuos įdomius įvykius Donbase rytuose“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Po dvi valandas trukusio susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu A. Blinkenas sakė įsitikinęs, jog Ukrainos pradėtas atsakomasis puolimas „tikrai veiksmingas“.
„Didžiuojamės, kad mūsų parama ir tiek daug kitų šalių parama padeda ukrainiečiams daryti tai, ką jie daro – stengiasi išlaisvinti per šią agresiją Rusijos užgrobtą teritoriją“, – sakė A. Blinkenas.
„Galų gale esminis skirtumas yra tas, kad tai – Ukrainos, o ne Rusijos, gimtoji žemė“.
J. Bidenas ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, birželio 16 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas buvo nepatenkintas kai kurių savo pareigūnų retorika paramos Ukrainai klausimu ir pageidavo santūresnių pareiškimų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „NBC News“. Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Pasak šaltinių Baltuosiuose rūmuose, prezidentas buvo nepatenkintas tuo, ką per vizitą į Kyjivą kalbėjo gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas.
J. Bideno nuomone, Amerikos politikai „nuėjo per toli“. Esą jie savo pareiškimais išplečia JAV tikslus Ukrainoje, kelia nerealius lūkesčius ir taip didina tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.
„Bidenas nebuvo patenkintas, kai Blinkenas ir Ostinas kalbėjo apie pergalę Ukrainoje, – sakė vienas iš šaltinių. – Jis nebuvo patenkintas tokia retorika“. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. EPA – ELTA foto
Portalas „rbc.ua“ primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjosi su J. Bidenu, kuris jam pranešė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Briuselis, birželio 1 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina pažadėjo nenaudoti naujų ilgojo nuotolio raketų smogti į Rusijos teritoriją, bei perspėjo apie „daug mėnesių“ truksiantį konfliktą.
„Ukrainiečiai mus patikino, kad nenaudos šių sistemų prieš taikinius Rusijos teritorijoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė A. Blinkenas. „Tarp Ukrainos ir JAV yra stiprus pasitikėjimo ryšys, taip pat ir su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad aprūpins Ukrainą pažangiomis raketų sistemomis, įskaitant daugkartinio paleidimo raketų sistemą „Himars“, galinčią vienu metu paleisti kelias tiksliai valdomas raketas. Prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad JAV nepalaikys atakų Rusijos viduje, nes tai gali greitai peraugti į didesnį Vašingtono ir Maskvos konfliktą.
A. Blinkenas sakė, kad Jungtinės Valstijos ginkluoja Ukrainą atsižvelgdamos į tai, kad laukia ilgas konfliktas. „Geriausiu dabartiniu mūsų vertinimu, laukia dar daug mėnesių truksiantis konfliktas“, – sakė A. Blinkenas. „Tai galėtų baigtis jau rytoj, jei Rusija nuspręstų nutraukti agresiją. Šiuo metu nematome jokių to ženklų“, – sakė jis. „Kol tai tęsis, norime įsitikinti, kad Ukraina turi viską, ko reikia apsiginti, ir garantuoti, kad Rusija jaustų stiprų spaudimą iš kuo daugiau šalių, kad agresija būtų nutraukta“, – sakė jis.
A. Blinkenas atmetė teiginius, kad Jungtinėms Valstijoms gresia eskalacija su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vasarį įsiveržusiu į Ukrainą nepaisant pakartotinių Vakarų įspėjimų. „Ukrainą puola Rusija, o ne atvirkščiai“, – sakė A. Blinkenas. „Paprasčiau tariant, geriausias būdas išvengti eskalacijos yra Rusijai sustabdyti agresiją ir karą, kurį ji pradėjo. Visiškai jos galioje tai padaryti“.
Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Briuselis, kovo 4 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas patvirtino NATO nepritarimą neskraidymo zonai virš Ukrainos. Kaip sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, esame atsakingi už tai, kad karas neišplistų ir už Ukrainos ribų, pareiškė A. Blinkenas penktadienio vakarą po pokalbių su sąjungininkais Briuselyje. Neskraidymo zona gali būti įgyvendinta tik pasiunčiant NATO lėktuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušant rusų orlaivius, o tai gali sukelti didelį karą Europoje, pabrėžė A. Blinkenas.
Prezidentas Joe Bidenas aiškiai pareiškė, kad nenori karo su Rusija, pridūrė valstybės sekretorius. Tačiau esą bus imtasi didelių pastangų su sąjungininkais ir partneriais, kad Ukrainai būtų suteiktos priemonės veiksmingai gintis. A. Blinkenas neatmetė, kad JAV Ukrainai gali suteikti papildomų oro gynybos pajėgumų. „Mes kasdien žiūrime, kokių technologijų galėtume perduoti Ukrainai savigynai“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš tai primygtinai paragino NATO šalis neleisti, kad Rusija toliau vykdytų oro antskrydžius jo šalyje.
Neskraidymo zona pirmą kartą buvo įgyvendinta 1991 metais Irake. Prieš tai buvo priimta JT rezoliucija, kurioje reikalaujama geresnės apsaugos kurdų gyventojams Šiaurės Irake ir šiitams pietuose. Tada skrydžių draudimą kontroliavo JAV ir Didžioji Britanija, kad kurdus ir šiitus apsaugotų nuo tuometinio Irako diktatoriaus Sadamo Husseino atakų.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, vasario 17 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas ketvirtadienį paragino Rusiją neiti karo keliu ir pareikšti, kad neturi jokių ketinimų įsiveržti į Ukrainą.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos susitikime dėl Ukrainos krizės A. Blinkenas detaliai išdėstė, kaip Rusija galėtų sufabrikuoti dingstį įsiveržti į kaimyninę šalį.
Jei Maskva siekia taikos, „Rusijos vyriausybė turėtų šiandien be jokių dviprasmybių ir nukrypimų pareikšti, kad Rusija neįsiverš į Ukrainą“. JAV diplomatijos vadovas pridūrė, kad šalis galėtų tai „pademonstruoti, grąžindama atgal savo karius, tankus ir lėktuvus“.
JT Saugumo Tarybos susitikimo metu A. Blinkenas taip pat nurodė pakvietęs Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą kitą savaitę susitikti Europoje deryboms.
Cituodamas JAV žvalgybos duomenis, A. Blinkenas išdėstė scenarijų, kuriame Maskva galėtų „sufabrikuoti“ dingstį įsiveržti, tuomet Ukrainoje surengtų bombų atakas ir kibernetinius išpuolius, kurie sutrikdytų šalies institucijų veiklą, ir tuomet pasiųstų tankus ir karius, jog šie okupuotų šalį.
„Rusija prieš Ukrainos žmones neketina inicijuoti įprastų atakų. Turime informacijos, kuri rodo, kad Rusija taikysis į konkrečias ukrainiečių grupes“, – teigė A. Blinkenas, tačiau nedetalizavo.
JAV diplomatijos vadovas pripažino, kad daugybė žmonių nepasitiki JAV žvalgybos duomenimis. „Tačiau leiskite pasakyti aiškiai. Šiandien čia esu ne tam, kad pradėčiau karą, o tam, kad galėčiau užkirsti jam kelią“, – tikino A. Blinkenas.
„Čia mano pateiktą informaciją patvirtina tai, ką jau kelis mėnesius matome vykstant tiesiai prieš savo akis“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto
Berlynas, sausio 20 d. (ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas pareiškė, kad bet koks rusų pajėgų įžengimas į Ukrainą reikštų agresiją, praneša agentūra „Reuters“.
Toks incidentas išprovokuotų „greitą, rimtą ir bendrą“ Vakarų sąjungininkių atsaką, pareiškė A. Blinkenas ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Taip jis patikslino JAV prezidento Joe Bideno žodžius, kad po mažesnės agresijos Vakarų reakcija gali būti švelnesnė.
A. Blinkenas ir A. Baerbock patvirtino savo perspėjimą Rusijos vyriausybei. „Esame vieningos nuomonės: vienintelis kelias iš krizės yra politinis kelias, ir šis kelias veda tik per dialogą, – bendroje su A. Blinkenu spaudos konferencijoje sakė Vokietijos diplomatijos vadovė. – Deja, Rusijos elgesys rodo ką kita“.
Ji ir A. Blinkeno vardu pareikalavo, kad Rusija „skubiai imtųsi deeskalacijos žingsnių“. Bet kokia tolesnė agresija esą sulauktų „rimtų padarinių“.
A. Blinkenas pabrėžė, kad kokį kelią Rusija bepasirinktų, JAV ir jų sąjungininkės bus vieningos.
