aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos su 30-osiomis atkūrimo metinėmis.
 
„Prieš 30 metų Krašto apsaugos departamento Antrasis skyrius stojo Tėvynės sargybon, taip pratęsdamas garbingą Lietuvos karinės žvalgybos tradiciją. Pasiaukojama kasdienė Jūsų tarnyba iki šiol padeda užtikrinti Lietuvos žmonių saugumą“, – pabrėžė šalies vadovas.
 
Pasak prezidento, AOTD iki šiol stovi Lietuvos kariuomenės priešakyje. „Tik profesionali, pažangi ir patikima karinė žvalgyba leidžia iš anksto numatyti grėsmes ir laiku priimti sprendimus, reikalingus priešui atgrasyti ir šalies gynybai parengti“, – teigė šalies vadovas.
 
Prezidentas pabrėžė, kad nuo AOTD darbuotojų sumanumo, įžvalgos ir ryžto priklauso nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis, ir palinkėjo jiems didžiausios sėkmės.
 
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos karinė žvalgyba atkūrimo trisdešimtmetį mini birželio 1 d.
 
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai efektyviai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo.
 
Krašto apsaugos departamente (KAD) prie Vyriausybės 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos tradicijas pavadintas Antru. Spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD vadovybei.
 
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba.
 
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario tradicija, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
2000 m. liepos 17 d. priimtas Žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene.
 
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019-2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros gairės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.02; 00:30

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ženklas

Birželio 1 d. atkūrimo trisdešimtmetį mini Lietuvos karinė žvalgyba.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, karinės žvalgybos funkcijas vykdančio Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos veikla yra būtina krašto apsaugos sistemos (KAS) funkcionavimui.
 
Karinės žvalgybos paskirtis – rinkti, analizuoti ir vertinti informaciją apie oponento valią bei ketinimus, pajėgumus ir planuojamus bei vykdomus veiksmus tam, kad šalis ir jos ginkluotosios pajėgos galėtų efektyviai užtikrinti savo šalies gynybą.
 
Kaip ir visa krašto apsaugos sistema, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo žvalgyba buvo pradėta kurti nuo nulio. Tačiau jau per pirmuosius penkerius metus buvo padėti pagrindai būsimai efektyviai karinės žvalgybos tarnybos veiklai: sukurti būtini techniniai pajėgumai, suburti žmonės, formuoti jų įgūdžiai, kaupta patirtis. Ieškota tinkamiausio karinės žvalgybos pavidalo.
 
Krašto apsaugos departamente (KAD) prie Vyriausybės 1990 m. birželio 1 d. įsteigtas žvalgybos skyrius, kuris pagal tarpukario Lietuvos tradicijas pavadintas Antru. Spalio mėn. šis padalinys buvo pervadintas į Informacijos-žvalgybos skyrių. Iš pradžių skyriuje dirbo 7 pareigūnai. Jiems teko kaupti ir analizuoti informaciją apie Lietuvoje dislokuotus sovietinės kariuomenės dalinius, o parengtas duomenų suvestines teikti KAD vadovybei.
 
Praėjus metams, 1991-ųjų spalio mėn., KAD buvo reorganizuotas į Krašto apsaugos ministeriją (KAM), o Informacijos tarnybai paskirta krašto apsaugos sistemos kompiuterizavimo ir informacijos kaupimo funkcija. Žvalgybos funkcija buvo palikta vieninteliam tarnybos padaliniui – Analizės skyriui. Tų pačių metų gruodžio mėn. KAM paraleliai įkurta Imuniteto tarnyba, kuriai pavesta vykdyti kontržvalgybą.
1992 m. pradžioje žvalgybos informacijos rinkimo ir analizavimo funkcijas perėmė naujai įkurta KAM II tarnyba.
Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Po metų, 1993 m. sausio 8 d., II tarnyba pervadinta Žvalgybos departamentu, o Imuniteto tarnyba – Kontržvalgybos departamentu. Po kelių mėnesių abi tarnybos sujungtos į vieną – Žvalgybos ir kontržvalgybos departamentą, kuris, remiantis tarpukario tradicija, 1994 m. gegužės 1 d. pervadintas į Antrąjį departamentą prie KAM, o 1997 m. liepos 22 d. Lietuvos karinė žvalgyba gavo dabartinį pavadinimą – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM.
 
2000 m. liepos 17 d. priimtas Žvalgybos įstatymas įtvirtino, kad AOTD yra žvalgybos tarnyba.
 
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo 2004 m., Lietuvai tapus visateise NATO ir Europos Sąjungos (ES) nare, AOTD glaudžiai bendradarbiauja su NATO ir ES žvalgybos ir kontržvalgybos bendruomene.
 
2019 m. sausio 8 d. Valstybės gynimo taryba patvirtino 2019-2024 metų AOTD veiklos strategiją, kurioje suformuluota AOTD vizija ir misija, nubrėžtos ilgalaikės pajėgumų plėtros gairės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.01; 15:55

Prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvai ruošiantis švęsti savo šalies šimtmetį, kai kurie politikai taip pat, matyt, ruošė savo dovanas Lietuvos jubiliejui.

Įdomūs politiko Mindaugo Basčio biografijos faktai. Pagal žiniasklaidos pateiktus duomenis galima susidaryti nuomonę, jog politiko biografijoje yra faktų, kurie netiesiogiai liudija – M. Bastys kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Norėčiau šią versiją panagrinėti daugiau moraliniu nei teisiniu aspektu. Man, Lietuvos piliečiui, lieka nesuprantama, kaip Lietuvos politinėje padangėje vis atsiranda neaiškios kilmės politikierių, kurie savo darbais ir veiksmais galėjo ir gali kenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kaip paaiškinti, jog Lietuvoje atsakingas pareigas ėjo buvę KGB rezervo karininkai? Ar pamenate – tik žiniasklaidos dėka sužinojome, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos valstybės saugumo vadas – „buvę“ KGB rezervistai.

Kas galėtų garantuoti, kad jie viską darė tik Lietuvos interesų labui? Manau, tokių klausimų ir abejonių kilo ne vienam iš mūsų. Teisinėje valstybėje galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau čia kalbama apie žmogaus patikimumą moraliniu požiūriu. Rimtai svarstomi turėtų būti net menkiausi įtarimai. Kitaip negalima. Kitaip neįmanoma.

Seimo narys Mindaugas Bastys

Didžioji politika šiandien vadovaujasi daugiau ekonominiais nei karinės agresijos svertais. Tiesa, yra ir kitokių pavyzdžių. Grįžtant prie M. Basčio „odisėjos“, norėtusi atkreipti dėmesį į faktus, kurie liudija jo kontaktus su abejotinos reputacijos žmonėmis. Jis savo pareiškime kaltina VSD darbuotojus ir vadovą šališkumu bei nekompetentingumu. Tada norisi šio pono paklausti, kodėl būdamas toks protingas ir sumanus palaikė ryšį su VSD pateiktoje pažymoje minėtais asmenimis?

Matant, kokias svarbias Lietuvos ekonomikai sritis kuravo ponas M.Bastys, darosi nejauku, kiek galėjo būti padaryta žalos. Vertinant pastarųjų poros dešimtmečių Lietuvos ekonominius, ypač energetikos „pasiekimus“, galima įtartį, jog tokių „kurmių“ buvo ir yra žymiai daugiau. Kitaip neįmanoma paaiškinti, jog Lietuvoje egzistavo ir tebėra bene didžiausios ES energetinių išteklių kainos. 

Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Skambus aforizmas, nuskambėjęs iš Napaleono diplomato ir patarėjo Šarlio Moriso de Taleirano-Perigoro lūpų, – “kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį“ – liko aktualus ir šiandien.

Dabartinėje politikoje pagrindiniu veiksniu priimant sprendimus tampa sukaupta gausi, patikima, konfidenciali informacija. Tik žinant oponentų ketinimus, galinčius paveikti šalies, regiono ar pasaulines ekonomikos vystymosi tendencijas, – įmanoma apsisaugoti. Kitaip tariant, žinant, kokius darbus ruošiasi nuveikti tavo priešas, žymiai lengviau operatyviai priimti teisingus kontrveiksmus.

Atviro konflikto (karas) griebiamasi tik kraštutiniais atvejais, kai visos kitos poveikio priemonės krizei spręsti būna išnaudotos arba koks nors politikas vienašališkai imasi agresijos nepaisydamas tarptautinių susitarimų ar nuostatų.

Lietuvos valstybės saugumo ir krašto apsaugos antrasis departamentai – tai tarnybos, vykdančios daugiau prevencinius darbus, kurių dėka saugomi Lietuvos nacionalinio saugumo interesai. Norėtųsi palinkėti, jog minėtos institucijos dar daugiau dėmesio skirtų Lietuvos Seime ir Vyriausybėje tarnaujančių ir dirbančių piliečių lojalumo patikrai.

Mūsų specialiosios tarnybos turėtų įvardinti visus Lietuvos Seime ir Lietuvos Vyriausybėje dirbančius įtartinus asmenus. Tai būtų programa „maximum“. Mes visi turėtume siekti tokių rezultatų. Štai tada Lietuva taptų tikrai saugesnė nei iki šiol.

2017.05.08; 05:52

vsd_grina

Visi sako, kad Seime valdžia nebegali valdyti, o opozicija valdžios negali nuversti. Todėl sprendimai stringa. Kaip Liesio Seimo vicepirmininku negali patvirtinti, taip negali. Tačiau štai pulkininką leitenantą Gediminą Griną balandžio 1-ąją nepadoriai vieningai paskyrė VSD vadovu. Balsavo net 127 Seimo nariai. Neprisimenu, kada būtų tokia vieninga nuomonė.

Iki paskyrimo buvo žaidžiamas katės ir pelės žaidimas. Opozicija jį kažin kodėl gyrė, o valdžia buvo labai santūri. Žaidimas aiškus: dabartinei valdžiai, kuri aiškina apie tai, kad reikia depolitizuoti specialiąsias tarnybas, jokiu būdu negalima parodyti, kad tai yra jų žmogus.

Continue reading „Ką rodo vienbalsis Gedimino Grinos palaikymas Seime?“