Seimas antradienį priėmė rezoliuciją „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“.
Už šią rezoliuciją vieningai balsavo 97 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Rezoliucija pasmerktas Rusijos Federacijos vykdomas istorinis revizionizmas ir skleidžiama dezinformacija, kuria neigiamas Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmuo, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Vidurio ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių.
„Artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra suintensyvėjusi mūsų kaimynų propaganda. Vien per porą kovo savaičių per 100 žinučių Antrojo pasaulinio karo tematika, iškraipant istorinę tiesą, paleista į pasaulį, ir pajėgumai tos propagandinės mašinos nepalyginamai didesni negu mūsų ir mūsų sąjungininkų“, – pristatydamas rezoliucijos projektą, sakė užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius.
Pasak ministro, Lietuva gerbia Antrojo pasaulinio karo dalyvių kovoje su nacizmu atminimą. Priimta rezoliucija kartu yra primenama, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktas iš tikrųjų yra viena iš tikrųjų priežasčių, dėl kurių ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
„Karo pabaiga nei Lietuvai, nei kitoms Vidurių ir Rytų Europos valstybėms neatnešė laisvės, priešingai, lėmė antrąją, penkis dešimtmečius trukusią, sovietų okupaciją ir tremtis, kaip mes puikiai žinome. Rezoliucija kartu parodome solidarumą su strategine savo sąjungininke ir partnere Lenkija ir su kitomis sąjungininkėmis, kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti, prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios, ir pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Estijos žemėlapis
Politinį pareiškimą, smerkiantį Rusijos mėginimus interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją taip, kaip jai naudinga, iki ketvirtadienio ryto pasirašė 73 Estijos parlamento nariai, praneša portalas ERR.
Jo žiniomis, tarp pasirašiusiųjų dokumentą nėra nė vieno deputato ruso iš Centro partijos. Anksčiau šiai partijai atstovaujanti Užsienio reikalų komisijos narė Marija Jufereva-Skuratovski sakė, jog Centro partijos frakcija nepritaria pareiškimui, bet kiekvienas deputatas „savo nuožiūra“ spręs, ar jį pasirašyti.
„Mūsų pareiškimo projektą pasirašė 73 deputatai iš visų penkių parlamento frakcijų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiektas patikimas konsensusas“, – pareiškė žurnalistams Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Markas Mihkelsonas.
Jis pranešė, kad komisija ketina apsvarstyti pareiškimo projektą savo posėdyje, kuris įvyks greičiausiai vasario 11 d. „Kaip šio pareiškimo iniciatorių atstovas aš norėčiau, jog į posėdį taip pat būtų pakviesti ne tik Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, bet ir Atminties instituto atstovai, kad šios temos svarstymas būtų kuo platesnis“, – pabrėžė M. Mihkelsonas.
„O balsavimas dėl pareiškimo projekto Riigikogu didžiojoje salėje tikriausiai bus surengtas dar iki Estijos Respublikos nepriklausomybės metinių, vasario 19-ąją ar 20-ąją“, – pridūrė parlamentaras.
Putino valdomas Rusijos režimas plečia savo puolimą visais įmanomais frontais, tam pasitelkdamas atvirą melą. Jeigu anksčiau Kremlius dar stengdavosi tokį melą bent kiek pridengti tariamais „faktais“, tai pastaruoju metu ir dėl jų nesivargina. Ir tai akivaizdžiai rodo, jog melaginga informacija skleidžiama išskirtinai vidaus rinkai, menkai išprususiai visuomenės daliai, siekiant mobilizuoti rusų tautą: žiūrėkit, dėl visko, kas vyko arba vyksta dabar pasaulyje, kalti Vakarai; mes – taikos balandžiai.
Pirmasis melas, paskleistas paties Putino, buvo tas, jog dėl Antrojo pasaulinio karo įžiebimo kalta pati Lenkija. Tai sukėlė audringą reakciją pačioje Lenkijoje. Putinas leido sau chamiškai lenkus išvadinti antisemitinėmis kiaulėmis ir padugnėmis, teigdamas, jog šie, karo priešaušryje, Lenkijos pasiuntinio Berlyne lūpomis, žadėję pastatyti Varšuvoje paminklą Hitleriui, jeigu šis visus Lenkijos žydus deportuotų į Madakaskarą.
Putinas žengė dar toliau – pažadėjo pats parašyti straipsnį, su „naujais“ faktais, kad Lenkija iš tikrųjų pradėjo antrąjį pasaulinį karą, nes pati, dar pasirašant Ribentropo-Molotovo paktą, bičiuliavosi su Hitleriu ir dalyvavo užgrobiant Čekoslovakiją.
Vladimiras Putinas – susiraukęsVladimirui Putinui skirta kritika
Putinas, matyt, dar teberašo straipsnį, o jo samdiniai, armija kremlinių propagandistų, žengia dar toliau. Po to, kai kalbą Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių proga Lenkijoje pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jie puolė jį su didžiuliu pykčiu bei įniršiu. Esą jis pataikauja savo šalies nacionalistams, išduoda žydų tautą, kadangi pats yra žydas, o taip pat ir savo senelį, kuris raudonosios armijos gretose vadovavo Ukrainą nuo nacių. Nesirenkant žodžių, pereita net prie šlykščių įžeidinėjimų. Vienas laidos „ 60 minučių“ dalyvių leido sau studijoje pasakyti, jog Zelenskio senelis, jeigu prisikeltų, savo anūkui, dabartiniam Ukrainos prezidentui, kai ką nupjautų, ir jis būtų teisus, nes anūkas tapo padugne.
Ką tokio blogo minėjime, stovėdamas šalia Lenkijos prezidento A. Dūdos, pasakė V. Zelenskis? Jis pasakė, kad Antrąjį pasaulinį karą pradėjo du tuometiniai totalitariniai režimai, vienas kurių buvo nacistinis. Savo, sakyčiau, net perdėm švelnioje kalboje Zelenskis nepasakė, kad tas kitas totalitarinis režimas buvo Sovietų Sąjunga. Dar Ukrainos prezidentas pridūrė, jog Aušvico stovyklos vartus sugriovė ukrainietis tankistas, o likusius kalinius išvadavo 100-oji Lvovo divizija.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Ir prezidentas nieko nemelavo.
Tačiau Kremliaus propagandistus tai labiausiai ir įsiutino. Esą kodėl Zelenskis pasakė, kad kalinius išvadavo kažkokia tai divizija, o ne šlovingoji raudonoji armija? Ir kas tas buvo antrasis totalitarinis režimas, kuris kartu su Hitleriu pradėjo karą? Nejaugi Sovietų Sąjunga, – vienintelė visos pavergtos Europos išvaduotoja?
Žvelgiant į pastarųjų savaičių ir dienų politinį kontekstą, tokia agresyvi Rusijos reakcija gana lengvai paaiškinama. Šešerius metus, kai Rytų Ukrainoje vyksta Putino remiamas separatistų karas su Kijevu, propagandinė Kremliaus mašina visokeriopai stengiasi supjudyti lenkus su ukrainiečiais. Visos Rusijos valdžios kontroliuojamos televizijos nuolat bando įkalti pleištą tarp šių dviejų tautų, vis primindamos, kaip kadais ukrainiečiai „skerdė“ lenkus.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ir štai dabar abiejų kaimyninių šalių prezidentai stovi vienas šalia kito, ir abu smerkia Holokaustą, teigdami, jog tik bendromis pastangomis galima pasiekti, kad šie baisumai niekada nepasikartotų; ir kad Putinas nebandytų perrašinėti istorijos Rusijoje atgimstančio stalinizmo fone.
Pasaulio neapgausi, jis juk prisimena, kaip Hitleris su Stalinu pasidalijo Lenkiją, kaip rengė bendrą karinį paradą; kaip Katynėje NKVD išžudė tūkstančius lenkų karininkų, o Kremlius ligi šiol išsisukinėja, esą tai ne jų nusikaltimas, o nacių.
Beje, tiems, kas abejoja ar nežino, reikia priminti, jog „herojiški“ sovietų mitai nusveria realybę. Pūkuotasis Josifas Visarijonavičius, prieš Vokietijai užpuolant Sovietų Sąjungą, užėmė nemažai teritorijų, kuriose gyveno daug žydų – Lietuvą ir dalį Lenkijos. Taigi Putino Aušvico mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių proga Jeruzalėje pasakyta propagandinė kalba, esą 45 proc. Holokausto aukų buvo „Sovietų Sąjungos piliečiai“ yra paprastas melas. Kaip kad yra dešimtmečius kartojamas melas, jog Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – į Sovietų Sąjungą įstojo savanoriškai.
Kuomet Putinas Jeruzalės memoriale „Yad Vashem“ pabrėžė, jog karo metais Lietuvoje buvo išnaikinta 95 proc. žydų, „didžiajam istorikui“ reikia priminti, jog tuo metų Lietuva savo valstybės jau nebeturėjo: 1940-aisiais ją okupavo sovietai, o po metų – naciai.
Edward Lucas (Edvardas Lukasas). Belsat.eu nuotr.
„Suprantama, kodėl V. Putinas skleidžia sovietinius mitus apie istoriją. Pasiskolintas heroizmas stiprina patriotiškus jausmus savo paties susitraukusioje, sustingusioje valstybėje. Kelerius metus iškart po karo, kai trauma buvo tikra, sovietų valdžia karą menkino. Veteranų, ypač neįgaliųjų, buvo gėdijamasi. Tik prisiminimams išblėsus, nostalgijos mašina pradėjo veikti. Nekreipkite dėmesio, kad nevykdomi pažadai pasiekti geresnį rytojų – tiesiog pasinerkite į praeityje sudėtų aukų šlovę. V. Putinas taip pat naudojasi kiekviena proga apkaltinti besipriešinusius sovietų valdymui buvus nacių „talkintojais“, – neseniai rašė Europos politikos analizės centro viceprezidentas Edvardas Lukasas.
„Kaltink kitus, kas nors vis tiek patikės“- matyt toks yra Rusiją valdančio režimo credo.
Tie patys Kremliaus propagandistai, draskomi paranojinių konvulsijų, griebiasi visko, kas papuola po ranka. Šiomis dienomis, Kinijoje progresuojant koronavirusui, jie iškėlė mintį – ar nebus tai Vakarų biologinio ginklo panaudojimo prieš komunistinę Kiniją pasekmė? Sako, tokia prielaida taip pat turi teisę gyvuoti…
Prof. Alvydas Nikžentaitis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos istorijos instituto vadovas profesorius Alvydas Nikžentaitis teigia, kad Lietuvos ir Rusijos kuriamas istorinis naratyvas dažnai susikerta. Pasak istoriko, skleisdama melagingą informaciją apie Sausio 13-ąją, partizanų kovą ir lietuvių kolaboravimą su naciais, Rusija siekia diskredituoti Lietuvos istorinę atmintį ir legitimuoti savo politinį režimą.
„Rusijos atminties centrinė figūra yra didvalstybė, arba dar geresnis rusiškas žodis – „deržava“. „Deržavos“ idėja yra viena iš pagrindinių, nesvarbu ar ji būtų carinėje Rusijoje, ar dabartinėje valstybėje. Kitas šito centrinio mito pagrindinis resursas yra pasakojimas apie Didįjį Tėvynės karą ir pergalę Didžiajame Tėvynės kare“, – Eltai sakė A. Nikžentaitis.
Pasak profesoriaus, Rusijos istorijos politika yra konfrontacinė su tais kaimynais, kurie kėsinasi į šiuos jos istorinės atminties pamatinius akmenis.
„Būtent šiame kontekste reikia ir žiūrėti į Rusijos istorijos politiką kaimynų atžvilgiu. Ji, visų pirma, yra konfrontacinė su tais kaimynais, kurie kėsinasi į jos atminties pamatinius akmenis: ar tai būtų bandymas sumenkinti vadinamąją „deržavą“, ar tiesiog bandymas paneigti herojiškos pergalės Didžiajame Tėvynės kare mitą“, – sakė Lietuvos istorijos instituto vadovas.
A. Nikžentaičio teigimu, „deržavos“ sampratoje yra pretenzijų ir į buvusias vadinamosios didvalstybės dalis, tarp jų ir į Lietuvą. Pasak istoriko, dėl to Rusijos istorijos politika Lietuvos valstybingumo istoriją siekia pavaizduoti nelegitimia.
„Rusijos istorijos politika, visų pirma, stengiasi pakirsti kaimyninių šalių tapatybės pagrindus, kurie remiasi į tam tikrus praeities pasakojimus, juos diskredituodama“, – savo įžvalgomis dalinosi A. Nikžentaitis.
Todėl, pasak profesoriaus, Rusija savo istorijos politika siekia diskredituoti Lietuvos istoriją, skleisdama melagingą informaciją apie partizanų kovą, lietuvių kolaboravimą su naciais Antrojo pasaulinio karo metais žudant žydus. Istoriko teigimu, šiame kontekste į Rusijos politikos akiratį patenka ir Sausio 13-osios įvykiai.
Pasak A. Nikžentaičio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neabejotinai siekia įeiti į istoriją kaip „deržavos“ kūrėjas, todėl, pasak profesoriaus, nieko keisto, kad jam imponuoja tokios istorinės asmenybės, kaip Ivanas Rūstusis, Petras I ir Jekaterina II.
„Aktyvi Rusijos istorijos politika, galima sakyti, yra V. Putino nuopelnas, nes B. Jelcino laikais mes negalėjome kalbėti apie kokią nors aktyvesnę Rusijos istorijos politiką“, – sakė A. Nikžentaitis, pabrėždamas, kad būtent V. Putino valdymo laikotarpiu yra sukurti ir pagrindiniai Rusijos istorijos politikos vykdymo mechanizmai.
A. Nikžentaičio teigimu, Rusijos teisėsauga, iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą, siekia dviejų tikslų.
„Yra siekiama dviejų tikslų: siekiama parodyti, kad Rusija gina savo piliečius, o ypač savo specialiųjų tarnybų žmones. (…) Kitas siekis yra pademonstruoti, kad to meto specialiųjų pajėgų būriai Lietuvoje veikė legaliai. Kitaip tariant, yra nepripažįstamas vienas iš pamatinių Lietuvos nepriklausomybės Aktų – Kovo 11-osios“, – teigė istorikas.
A. Nikžentaičio įsitikinimu, kol Rusija netaps normalia demokratine visuomene, kažkas esminio Lietuvos santykiuose su Rusija nesikeis.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Raimundas Lopata taip pat laikosi nuomonės, kad Rusijoje istorijos politika naudojama kaip vienas iš egzistuojančio režimo pagrindų.
„Istorija yra naudojama kaip egzistuojančio režimo legitimumo vienas iš pagrindų. Taip pat istorijos pagalba legitimuojami ir kai kurie dabartinio režimo užsienio politikos žingsniai. (…) Istorijos klausimus kuruoja specialūs Rusijos prezidento administracijos padaliniai, netgi vadinamoji Rusijos prezidento administracijos biblioteka, pagal kurios taikinius spausdinamos knygos, kurios, režimo vadovų galva, yra tinkamos leisti“, – sakė VU TSPMI dėstytojas.
R. Lopata taip pat visiškai sutinka su teiginiu, kad Rusijos istorinė politika ir Rusijos teisėsauga yra persipynusios tarpusavyje. Politologas, kaip ir istorikas A. Nikžentaitis, laikosi nuomonės, kad Rusijos istorijos politika pasikeis, tik pasikeitus pačiam režimui.
„Galima prisiminti B. Jelcino Rusijos politiką – ji buvo visiškai kitokia. Taip kad laukiami, norimi pokyčiai įvyks tik tada, kai pasikeis pats režimas“, – teigė R. Lopata. Visgi, pasak politologo, kol kas nėra jokių požymių, kad greitu metu režimas galėtų pasikeisti.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda stojo ginti aštrios Lenkijos reakcijos į Rusijos prezidento Vladimiro Putino komentarus apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir pavadino Rusijos lyderio pasisakymus provokacija.
Gruodį Lenkija iškvietė Rusijos ambasadorių šalyje dėl V. Putino pareiškimų, neva Lenkija yra prisidėjusi pradedant Antrąjį pasaulinį karą.
V. Putinas taip pat išvadino prieškarinio laikotarpio Lenkijos ambasadorių Vokietijoje „antisemitine kiaule“ ir perspėjo užsienio valstybes nekaltinti Stalino valdomos SSRS dėl Antrojo pasaulinio karo.
Savo ruožtu Lenkija kaltina Rusijos prezidentą klastojant istoriją, o šalies parlamentas jau rengia įstatymo projektą, kuriuo bus uždraudžiami melagingi pareiškimai apie Lenkijos vaidmenį Antrajame pasauliniame kare.
„Į situaciją mes reagavome tinkamai“, – Lenkijos televizijai TVP sekmadienio vakarą sakė A. Duda. Jis taip pat pavadino V. Putino komentarus provokacija Lenkijos atžvilgiu, tačiau, tikino prezidentas, Varšuvai pavyko atsilaikyti ir „reaguoti nuosaikiai“.
A. Duda taip pat tvirtino, kad Rusijos ir Lenkijos santykiai istoriškai yra labai komplikuoti, nes Rusija ir SSRS buvo užpuolę Lenkiją net kelis kartus. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
„Šiandien istorikai man sako, kad prezidentas Vladimiras Putinas įgyvendina ideologiją, kurią galima vadinti neostalinistine“, – pareiškė A. Duda.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją. Praėjus dviem savaitėms, rugsėjo 17 d., tuometinė Hitlerio sąjungininkė SSRS Lenkiją užpuolė iš rytų.
Nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalijo Lenkiją pagal slaptame Molotovo-Ribentropo pakto protokole numatytas ribas.
1941 m. hitlerinė Vokietija be karo paskelbimo užpuolė SSRS.
Rusijoje šiuo metu itin dažnai aptariama 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo nepuolimo sutarties reikšmė ir jos interpretacija.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius iš Estijos sulaukė prašymo sostinės centre, miesto Rotušės aikštėje leisti suorganizuoti nemokamą “Unity Songs” koncertą. Visgi pasiūlymo netrukus buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad tai buvo Kremliaus bandymas įbrukti propagandinį projektą.
Socialiniame tinkle „Facebook“ R. Šimašius skelbia, kad iš Estijos atkeliavusiame koncertinės agentūros „Artmusic” prašyme nebuvo nurodoma, nei kokios šalies grupės planavo pasirodyti koncerte, nei projekto organizatoriai ar finansuotojai. Prašyme akcentuota tik tai, kad tai yra tarptautinis projektas.
Visgi, anot Vilniaus mero, buvo surasta oficiali projekto svetainė, kurioje pateikiami Maskvos valdžios bei Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos logotipai, sovietinė raudona žvaigždė, o taip pat nurodoma, kad tai yra Maskvos valdžios projektas. Svetainės nuotraukose taip pat aiškiai galima matyti vieno iš tų koncertų metu pateikiamą Antrojo pasaulinio karo vaizdą, kai sovietų kariai okupuotame Berlyne iškelia Sovietų Sąjungos vėliavą, o visi koncertai rengiami gegužės mėnesį, kai Rusija švenčia sovietų pergalės dieną.
„Taigi, čia estiškoje pakuotėje būtume gavę tikrų tikriausią sovietinės propagandos dozę – pergalės dienos minėjimą su Georgijaus juostelėmis, sovietų karių uniforma, sovietiniais vaizdais“, – rašoma R. Šimašiaus įraše.
Socialiniame tinkle „Facebook“ pateiktame įraše R. Šimašius skelbia, jog Estijos koncertinei agentūrai „Artmusic” buvo pateiktas atsakymas, kad laisvam Vilniui nereikia rusiškos propagandos.
„Laisvam Vilniui nereikia nei rusiškos propagandos, nei sovietinės simbolikos, kuriai nejaučiame jokios nostalgijos. Todėl nei Rotušės aikštėje, nei bet kurioje kitoje viešoje Vilniaus vietoje jūsų koncertas neįvyks. Nei 2020-aisiais, nei vėliau.
O jei bandysite šį koncertą organizuoti uždarose privačiose erdvėse, primenu, kad nusikalstamos sovietinės simbolikos, naudojimas Lietuvoje užtraukia atsakomybę pagal Baudžiamąjį kodeksą, nes ja mojuojant Lietuvoje, Europoje ir pačioje Rusijoje padaryti baisūs nusikaltimai žmogiškumui“, – rašoma socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame R. Šimašiaus įraše.
Per sekmadienį Varšuvoje vykstantį iškilmingą renginį, skirtą 80-osioms Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms pažymėti, Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentas pareiškė, kad JAV toliau ragins sąjungininkes laikytis savo bendrų pažadų gynybos srityje.
„Amerika ir Lenkija toliau kartu su visomis sąjungininkėmis laikysis mūsų bendros gynybos. Amerika ir Lenkija taip pat toliau ragins sąjungininkes laikytis pažadų, kuriuos esame davę vieni kitiems“, – renginio metu Lenkijos sostinėje kalbėjo Jungtinių Valstijų viceprezidentas.
JAV yra ne kartą pabrėžusios, kad NATO karinio aljanso šalys narės turėtų daugiau investuoti į savo gynybą tam, kad būtų įgyvendintas 2014 m. paskelbtas įsipareigojimas kiekvienai narei savo gynybos išlaidoms skirti ne mažiau nei 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Vėliau JAV viceprezidentas planuoja dvišalį susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o pirmadienį surengs dvišales derybas su Lenkijos atstovais.
Iš pradžių planuota, kad renginiuose Varšuvoje dalyvaus pats JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tačiau vizitą jam teko atidėti dėl prie Floridos artėjančio 5-os kategorijos uragano Doriano.
Antradienį Graikijos ambasadorius Berlyne perdavė Vokietijos URM verbalinę notą, kurioje raginama pradėti derybas, kad būtų sureguliuotas reparacijų ir kompensacijų už žalą, padarytą Graikijai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, išmokėjimo klausimas. Tai pranešė Graikijos užsienio politikos žinyba.
Graikija reikalauja išmokėti reparacijas ir atlyginti žalą, kurią šalis ir jos piliečiai patyrė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, išmokėti karines reparacijas vokiečių okupacijos aukoms ir aukų palikuoniams, grąžinti vadinamąją okupacinę paskolą, pagrobtas ir neteisėtai išvežtas archeologines ir kitas kultūrines vertybes.
Balandžio 17 d. Graikijos parlamentas priėmė kreipimąsi į šalies vyriausybę, prašydamas pradėti reikalavimų kėlimo Vokietijai dėl reparacijų procedūrą. Tą pačią dieną Graikijos premjeras Alexis Tsipras pažadėjo, kad vyriausybė perduos Vokietijai atitinkamą verbalinę notą.
Graikijos apskaičiavimais, atliktais pagal įvairias metodikas, Vokietijos skola Graikijai sudaro nuo 269 mlrd. 547 mln. eurų iki 309 mlrd. 499 mln. eurų.
Vokietijos vyriausybė ne kartą pareiškė laikanti reparacijų išmokėjimo Graikijai už nacistų nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais klausimą sureguliuotu tiek teisiniu, tiek politiniu požiūriu.
Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gegužės 9-ąją buvo surengta diskusija Antrojo pasaulinio karo tema. Diskusijas paskatino lietuvių kalba išleidos dvi svarbios knygos: „Hitlerio šnipų aso prisiminimai” ir „Latvių legionas”. Pokalbiuose apie Valterio Šelenbergo ir Visvaldžio Lacio prisiminimus dalyvavo žinomi Lietuvos istorikai Arūnas Bubnys ir Petras Stankeras. Renginiui vadovavo publicistas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis.
Šiame videointerviu – istoriko Petro Stankero pastabos apie Valterio Šelenbergo prisiminimus.
Ketvirtadienį Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rengia piketą prie Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje. Piketo tikslas – priminti, kad Rusijoje gegužės 9 dieną minima Pergalės diena Lietuvai tėra dar vienos okupacijos pradžia. Taip pat piketo metu bus reikalaujama Rusijos išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius, nutraukti dalies Ukrainos ir Gruzijos žemių okupaciją.
Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, piketu bus siekiama pabrėžti, kad gegužės 9-oji nėra pergalės diena, o tik dar viena okupacijos pradžia Lietuvai.
„Iš esmės teiginys yra paprastas, kad tai nėra jokia pergalės diena, tai yra tik tai dar vienos okupacijos pradžia Lietuvai, okupacijos kuri tęsiasi apie 50 metų“, – sakė L. Kasčiūnas
Pasak L. Kasčiūno, piketo metu taip pat bus Rusijos reikalaujama išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius.
„Kalbėsime ir apie Sausio 13-osios bylos nuteistuosius, kaltus žmonės, kuriuos dabar Rusija slepia ir jų neišduoda Lietuvai“, – teigė L. Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuva, aktyviau turėtų kelti Sausio 13-osios bylos klausimą.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo tarpu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Šią savaitę vyksiančiame Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abės ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikime, tikėtina, dominuos dešimtmečių senumo Tokijo ir Maskvos teritorinis ginčas.
Japonijos premjeras Sh. Abe su žmona Akie Tokijo Hanedos oro uoste. EPA – ELTA nuotr.
Šį pirmadienį Japonijos premjeras išvyko iš Tokijo, o susitikimas numatytas antradienį.
Japonija ir Rusija nesutaria dėl keturių strategiškai svarbių salų, kurias paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Po karo šios šalys taip ir nepasirašė taikos sutarties ir pernai Sh. Abė ir V. Putinas sutarė dėti daugiau pastangų, siekiant galiausiai užbaigti nuo Antrojo pasaulinio karo užsitęsusį ginčą.
Japonija reiškia pretenzijas į Rusijos kontroliuojamas Kurilų salas ir vadina jas Šiaurinėmis teritorijomis. Tuo tarpu Maskva teigia, kad Kurilų salos atiteko Sovietų Sąjungai pagal Antrojo pasaulinio karo išdavas, ir Rusijos suverenitetas jose nekelia abejonių.
Praėjusią savaitę Maskvoje buvo susitikę Japonijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai – Taras Konas ir Sergejus Lavrovas. Politikai susitiko padėti pamatus Sh. Abės ir V. Putino susitikimui, tačiau po susitikimo S. Lavrovas sakė, kad bus sudėtinga padaryti pažangą derybose dėl taikos sutarties, jei nebus pripažinti Antrojo pasaulinio karo rezultatai, įskaitant suverenias Maskvos teises į Kurilų salas.
Kremlius pirmadienį įspėjo, kad taikos derybose nei Rusija, nei Japonija neatsisakys savo nacionalinių interesų, todėl visi turi būti realistiški ir nesitikėti, kad taikos susitarimas bus pasiektas greitai.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos, skirtos išspręsti ginčą, yra ankstyvuose etapuose ir dar laukia daug darbo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį dar kartą pareikalavo, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą.
Prezidentas sakė, kad Lenkijai „niekada nebuvo atlyginta per Antrąjį pasaulinį karą padaryta žala“. A. Duda ypač pabrėžė sostinę Varšuvą, kurią Vokietijos kareiviai „sugriovė iki pamatų“.
„Tai tiesos ir atsakingumo klausimas“, – teigė Lenkijos vadovas.
Berlynas praeityje ne kartą atmetė prašymus sumokėti karines reparacijas, teigdamas, kad Lenkija 1953 m. oficialiai atsisakė tokių reikalavimų. Tačiau konservatyvi Lenkijos partija tvirtina, kad Sovietų Sąjunga privertė šalį pasirašyti dokumentą.
Tokie Lenkijos komentarai pasirodė likus kelioms dienoms iki Lenkijos ir Vokietijos ministrų susitikimo Varšuvoje.
Keletas akimirkų iš diskusijos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje LNB valstybingumo erdvėje – „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare”. Pokalbyje dalyvavo prof. Kęstutis Skrupskelis ir LGGRC istorikas Gintautas Miknevičius, taip pat – žinomas Rusijos istorikas bei rašytojas Markas Soloninas.
Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Skelbiame rusų istoriko Marko Solonino komentarą.
Kelios akimirkos iš diskusijos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje LNB valstybingumo erdvėje – „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare”. Pokalbyje dalyvavo prof. Kęstutis Skrupskelis ir LGGRC istorikas Gintautas Miknevičius, taip pat – žinomas Rusijos istorikas bei rašytojas Markas Soloninas.
Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Skelbiame Gintauto Miknevičiaus komentarą.
Keletas akimirkų iš diskusijos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje LNB valstybingumo erdvėje – „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare”. Pokalbyje dalyvavo prof. Kęstutis Skrupskelis ir LGGRC istorikas Gintautas Miknevičius, taip pat – žinomas Rusijos istorikas bei rašytojas Markas Soloninas.
Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Dabar skelbiame prof. Kęstučio Skrupskelio įžvalgas.
Keletas akimirkų iš diskusijos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje LNB valstybingumo erdvėje – „Išdavystė ir patriotizmas Antrajame pasauliniame kare”. Pokalbyje dalyvavo prof. Kęstutis Skrupskelis ir LGGRC istorikas Gintautas Miknevičius, taip pat – žinomas Rusijos istorikas bei rašytojas Markas Soloninas.
Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas, Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis. Dabar skelbiame istoriko V. Valiušaičio komentarą. Po to bus publikuojamos kitų diskusijos dalyvių įžvalgos: Kęstučio Skrupskelio, Gintauto Miknevičiaus ir Marko Solonino.
Berlyne tūkstančiai žmonių protestuoja prieš neonacių eitynes. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį Berlyne prasidėjo pirmieji protestai prieš kasmetines neonacių eitynes, skirtas pagerbti Adolfo Hitlerio pavaduotoją Rudolfą Hessą, praneša naujienų agentūra dpa.
Pasak policijos atstovės spaudai, apie 2 300 policijos pareigūnų budi Vokietijos sostinės Spandau rajone, kad išlaikytų atstumą tarp dviejų demonstrantų grupių ir užkirstų kelią smurto protrūkiui.
Berlyne protestuojama prieš neonacius. EPA – ELTA nuotr.
Neonacių eitynės žymi 31-ąsias R. Hesso savižudybės metines. 1941 m. jis vienas skrido lėktuvu iš nacistinės Vokietijos į Škotiją tikėdamasis susitarti dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tačiau buvo sulaikytas, o po karo kalintas Berlyne.
Į eitynes, skirtas R. Hessui pagerbti, užsiregistravo apie 500 dalyvių, tuo metu prieš jas protestuoti turėtų 4 000 žmonių.
Kai kurie protestuotojai žadėjo blokuoti neonacių maršrutą iš Spandau centrinės traukinių stoties iki tos vietos, kur kadaise buvo sąjungininkų kalėjimas, kuriame kalintas R. Hessas.
Vokietijos įstatymai draudžia šlovinti R. Hessą. Nors eitynes kasmet raginama uždrausti, tačiau jos dažniausiai leidžiamos remiantis susirinkimų laisve Vokietijoje.
Lenkijos valdančiosios partijos vadovas Jaroslavas Kačynskis (Jaroslawas Kaczynskis) pakartojo reikalavimą, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrąjį pasaulinį karą, praneša „Reuters“.
„Tai Lenkijos ir Vokietijos problema, turiu omenyje, kad tai Vokietija įsiveržė į Lenkiją, nužudė milijonus žmonių ir naikino materialinį turtą. Mums už tai turi būti kompensuota“, – po kelių ligoninėje praleistų savaičių interviu vienam iš Lenkijos radijų sakė J. Kaczynskis.
Be kita ko, J. Kaczynskis pridūrė, kad dėl neseniai Lenkijoje priimto įstatymo, kuriuo už pareiškimus, jog Lenkija prisidėjo prie jos teritorijoje nacių vykdytų žydų žudynių, buvo numatyta skirti laisvės atėmimo bausmes, pastaruoju metu suprastėjo šalies santykiai su JAV.
Šią savaitę, po kelis mėnesius trukusių derybų su Izraeliu, šis įstatymas buvo sušvelnintas. Įvedus pakeitimus, trejų metų laisvės atėmimo bausmių nebeliko, tačiau prasižengusiems asmenims gresia piniginės baudos.
Seime kilo diskusijos dėl vadinamųjų Georgijaus juostelių uždraudimo. Konservatoriai pateikė projektą, kuriuo siūloma Georgijaus juosteles priskirti prie nacistinių ir komunistinių simbolių, kurių platinimas Lietuvoje būtų ribojimas. Už juostelių platinimą ir naudojimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Teikiamame projekte siūloma, kad Georgijaus juostų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų.
Seimas po pateikimo projektui pritarė. Iš užsiregistravusių 76 Seimo narių už buvo 41, prieš – 10, susilaikė – 25. Tolesnis projekto svarstymas numatomas rudens sesijoje.
Projektą pristatęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad Georgijaus juostelės jau kelerius metus yra tapusios Rusijos imperializmo simboliu.
Pasak politiko, šio simbolio raiška suintensyvėjo 2005 metais, kai Kremlius šventė 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo metines, o esminis juostelių propagavimo lūžis yra susijęs su Rusijos intervencija į Ukrainą.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šiuo metu Georgijaus juostelės tapo prorusiškų jėgų ir Rusijos imperializmo atpažinimo ženklu. Politikas ragino sekti Ukrainos pavyzdžiu, kuri pastaraisiais metais uždraudė Georgijaus juosteles.
„Šis simbolis kursto tautinę nesantaiką, kursto tam tikras įtampas visuomenėje“, – apibendrino konservatorius.
Tačiau projekto siūlymą ne visi Seimo nariai įvertino palankiai.
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Algimantas Dumbrava dvejojo, ar verta tokį draudimą taikyti, nes Georgijaus juosteles nešioja vyresni žmones, turintys, anot jo, kitokį mąstymą.
„Tie žmonės, kurie kariavo, gal kažkaip kitaip supranta tą gyvenimą, tą pasaulį. Ir mes bandysime tą mąstyseną kažkaip perlenkti“, – svarstė politikas.
Ironiškai į tokį konservatorių siūlymą sureagavo socialdemokratas Algirdas Sysas, pasiūlydamas uždrausti ne tik juosteles, bet ir visą Rusiją.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis nelogišku vadino projekto siūlymą ir, interpretuodamas istoriją, paragino išsilaisvinti ne nuo simbolių, bet nuo gyvųjų sovietinės sistemos funkcionierių.
„Karą laimėjus sąjungininkams kartu su Sovietų Sąjunga, Lietuva netapo nepriklausoma, bet valstybės valdyme lietuviai dalyvavo. Visi pirmieji Lietuvos komunistų partijos pirmieji sekretoriai buvo lietuviai. Atgavus nepriklausomybę beveik visi tie patys patriotai ir funkcionieriai liko prie valdžios. Tai pradėkime šį pavėluotą išsivalymą ne nuo simbolių, bet nuo gyvųjų okupacinės valstybės funkcionierių kagėbistų ir komunistų“, – sakė politikas, ragindamas leisti toliau naudoti Georgijaus juosteles.
Tarp Izraelio ir Lenkijos gresia naujas ginčas dėl lenkų priimto holokausto įstatymo ir ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio pasisakymo apie jį Miuncheno saugumo konferencijoje. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu „keliančiais pasipiktinimą“ pavadino kolegos žodžius, esą per Antrąjį pasaulinį karą būta ir „žydų nusikaltėlių“. „Čia mes turime problemą nesugebėjimo suprasti istoriją bei nepakankamą mūsų tautos tragedijos pajautimą“, – šeštadienio vakarą tviteryje rašė B. Netanyahu, pridurdamas, kad norįs kuo skubiau pasikalbėti su M. Morawieckiu.
M. Morawiecks, paklaustas vieno žurnalisto, ar jis Lenkijoje būtų traktuojamas kaip nusikaltėlis, nes rašė apie tai, jog lenkai kaimynai išdavė gestapui jo šeimą, šeštadienį atsakė: „Žinoma, kad nebūtų nusikaltimas pasakyti, jog buvo lenkų nusikaltėlių, kaip buvo žydų nusikaltėlių, kaip buvo rusų nusikaltėlių, kaip buvo ukrainiečių, ne tik vokiečių nusikaltėlių“.
Užsienis prieštaringai vertina Lenkijos holokausto įstatymą. Įstatymas numato iki trejų metų laisvės atėmimo bausmę tiems, „kurie viešai ir neteisingai“ kaltins lenkų tautą ar valstybę prisidėjus prie nacių režimo įvykdytų nusikaltimų. Neseniai įsigaliojęs įstatymas sukėlė diplomatinę krizę su Izraeliu.
Dėl „absurdiškų ir begėdiškų“ M. Morawieckio teiginių pasipiktinimą pareiškė ir Pasaulio žydų kongresas (WJC). „Lenkijos premjeras pademonstravo siaubingą tamsumą begėdiškai teigdamas, kad vadinamieji žydų nusikaltėliai iš dalies buvo atsakingi už nacių mėginimą išnaikinti Europos žydiją“, – rašė organizacijos pirmininkas Ronaldas Lauderis naktį į sekmadienį paskelbtame pareiškime. Tai esą prilygsta istorijos klastojimui.
