Melburne per protestą dėl karantino priemonių suimta 16 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Melburne per penktadienį vykusį protestą prieš karantino priemones kilus demonstrantų susirėmimams su policija suimta 16 žmonių, pranešė vietos žiniasklaida.
Policija kelių šimtų demonstrantų minią, kurioje tik nedaugelis dėvėjo apsaugines kaukes, vaikė ašarinėmis dujomis, skelbia Australijos transliuotojas ABC.
Protestuotojai reikalavo atšaukti griežtą Viktorijos valstijos sostinėje galiojantį karantiną, laikomą vienu griežčiausių karantinų visame pasaulyje.
Kai kurie protestuotojai buvo nešini plakatais su užrašais „Covid-19 yra klastotė“. Viktorijos valstija nuo birželio mėnesio kovoja su antrąja koronaviruso banga, dėl kurios valdžios institucijos liepos pradžioje įvedė griežtų ribojimo priemonių. Melburne žmonės protestuoja dėl griežtojo karantino. EPA – ELTA nuotr.
Kaip skelbė ABC, kai kurie apribojimai šią savaitę buvo sušvelninti, tačiau gyventojai vis vien negali keliauti toliau, nei 25 km atstumu nuo savo namų ir taip pat negali į namus įsileisti lankytojų, išskyrus atvejus, kai esama pateisinamų priežasčių.
Be kita ko, teritorijoje taip pat draudžiami daugiau nei 10 žmonių iš daugiau nei dviejų namų ūkių susibūrimai.
Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotrauka
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičienė teigia, kad antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje dar nėra, nes, pasak jos, pirmoji viruso banga dar nėra pasibaigusi.
„Dar pirmoji banga nėra pasibaigusi. Juk nebuvo taip, kad atvejų būtų visiškai nebuvę, tik mes patys žmonės nusiraminame ir manome, kad jau viskas. Tas virusas niekur nedingo ir jis yra tarp mūsų. Mums reikia labai protingai elgtis (…) Dar nepasibaigė pirmoji banga, tai susirgimų pamažėja, tai padidėja ir antros bangos mes laukiame vėliau“, – B. Zdanevičienė.
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė tuo metu pritarė, kad antrosios bangos Lietuvoje dar nėra. Kita vertus, viceministrė pabrėžė, kad pirmoji banga Lietuvoje buvo suvaldyta sėkmingai.
„Pirmoji banga buvo suvaldyta. Pavienių atvejų mes registruodavome kiekvieną dieną, bet tie rodikliai, kuriuos registruodavome, ir matome, kokie rodikliai yra kitose šalyse, ir kokios priemonės ten įvedinėjamos, tai galime matyti, kad rodikliai kitose šalyse ženkliai didesni negu šiuo metu yra Lietuvoje. Praeitą savaitę rodiklis Lietuvoje šimtui tūkstančių gyventojų buvo 2,8. Pažiūrėjus kitų šalių statistiką, tai tie rodikliai ženkliai didesni. Ir nepaisant turėtų tų kelių atvejų savaitgalį, vis tiek mes išliekame prie tų šalių, kur sergamumo rodikliai yra vieni mažiausių“, – teigė ji.
Paklausta, ar antroji banga Lietuvoje jau prasidėjo, viceministrė tai paneigė.
„Be abejo, kad ne. Iš kelių dienų tyrimų, kurie yra visi susiję su protrūkiais ir mes galima pasakyti apie kiekvieną atvejį, iš kur jis yra. Mes negalima pasakyti, kad tai jau yra antroji banga“, – sakė K. Garuolienė.
Lietuvoje sekmadienį patvirtinta 15 naujų koronaviruso užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius išaugo iki 1947, praneša Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSC).
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pirmadienio ryto duomenimis, koronaviruso infekcijos sukelta liga mūsų šalyje šiuo metu serga 254 žmonės. Nuo jos mirė 80 žmonių, dar 12 užsikrėtusiųjų koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių. Nuo COVID-19 infekcijos pasveiko 1601, izoliacijoje šiuo metu dar yra 81 asmuo.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad nereikėtų spekuliuoti, ar antroji koronaviruso banga Lietuvą vėl užklups, pasak jos, esminis klausimas, ar Lietuva su antrąja koronaviruso banga yra pasiruošusi kovoti. Politikė akcentuoja tikimybę, kad pirmosios koronaviruso bangos suvaldymas tėra labai brangiai nusipirktas laikas, kurį, pasak jos, būtina išnaudoti pasiruošimui antrai infekcijos bangai.
„Manau, kad derėtų kelti klausimą, ar mes būsime pasiruošę. Viena versija gali būti, kad Dievas mus labai saugojo ir mums labai pavyko, bet kita versija gali būti, kad mes nusipirkome labai brangiai laiko. Ir klausimas, ar mes tą laiką išnaudojame tam, kad, turėdami kitą epizodą ir naujus apribojimus rudenį, mes jau atrodytume kitaip nei pasimetę atrodėme kovo mėnesį“, – TS-LKD diskusijoje „Kaip pandemija pakeitė Lietuvos politiką?“ kalbėjo I. Šimonytė.
Politikė mano, kad užklupus antrai koronaviruso bangai dauguma šalių vargiai ryžtųsi imtis griežtų apribojimų, nes pamatė, kaip išties smarkiai dėl to nukenčia ekonomika, žmonių darbo vietos bei pajamos. Visgi I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad šalys, susidūrusios su koronaviruso krize, elgiasi labai skirtingai.
„Manau, kad šalys per šį laikotarpį elgiasi labai skirtingai: kažkas sustiprins savo sveikatos sistemas tiek, kad galėtų atlaikyti daug didesnį spaudimą. Tada tu tiesiog jausiesi daug saugesnis. (…) Bet gali būti, kad bus ir tokių šalių, kurios per tą laiką bus nieko nepadariusios tik išdalinusios pinigų. Ir tada bus kiekvieną kartą kaip pirmą kartą: tu pamatysi, kad vėl yra tokia pati situacija“, – kalbėjo politikė, vildamasi, kad Lietuva sugebės pasinaudoti koronaviruso krizės pamokomis ir ateityje.
I . Šimonytė atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma net ir laisvo mąstymo, ir savarankiškos nuomonės žmonių labai atsakingai linkę laikytis valstybės nustatytų apribojimų. Visgi, pasak politikės, toks žmonių pasitikėjimas yra paremtas viltimi, kad rudenį koronaviruso apribojimų nebereikės laikytis.
„Tai yra gerai, kai tavo laisvė eina kartu su atsakomybe, ir tu stropiai tuo apribojimų laikaisi, bet turbūt vis tiek tikiesi, kad yra kažkoks galutinis tikslas. Ir, mano supratimu, tas galutinis tikslas yra, kad tu žinai, jog rudenį to daryti nebereikės. Jeigu atsitiktų taip, kad rudenį mes būtume toje pačioje situacijoje, kurioje buvome kovo mėnesį, tai būsime labai brangiai nusipirkę laiko ir nieko daugiau“ , – apibendrino I. Šimonytė.
Jau tarsi ir būtų galima apsiraminti, karantinui riedant į pabaigą, tačiau nelyg druska pilama ant žaizdos veikia įkyriai kartojami perspėjimai, kad neva labai tikėtina, jog netrukus sulauksime antros koronaviruso išplitimo bangos, po to – galimai trečios, ir t.t.
Mes pratinami prie minties, kad tas pat gali pasikartoti, taigi nėra garantijos, jog pavyks nutraukti beprasmiškų pasikartojimų be pabaigos ratą, rusų folklore vadinamą kvaila begalybe.
Kol pažadas apie skiepus yra visiškai neaiškus, mes pratinami prie minties, kad koronavirusą reikės prisijaukinti, leidžiant jam apsigyventi šalia, drauge bandant suvaldyti jo protrūkius, perdėtą agresyvumą, nenusakomą veržlumą.
Toks užkeikimo kartojimas apie beprasmį to paties pakartojimą pažadina iš atminties Friedricho Niezsches filosofijoje bandytą įprasminti amžino to paties sugrįžimo idėją, kaip didžiausią anojo filosofijos misteriją ir gluminantį proto mitą. Tas pats F.Nietzsche perspėja, kad apie šią idėją galima kalbėti tik pašnibždomis, bauginantis atidengti visą užuolaidą, kur pats mąstymas randa savo slėptuvę. Tai iš tiesų yra tamsiausia F.Nietzsces idėja, žadinanti neaiškius mūsų lūkesčius ir giluminį sielos maudulį.
F.Nietzches filosofijoje už užuolaidos puoselėjama amžino to paties sugrįžimo idėja vis tik, kaip atrodo, prasilenkia su mums gerai žinoma, ne kartą aptarta ciklinio laiko žmogaus tikrovės ritmikoje arba pasaulio kaip kosminio ciklo samprata. Nuolankus jūsų tarnas apie tiesinės ir ciklinės laiko sampratos skirtumus visuomenės vyksmo aptarime yra kalbėjęs begalę kartų, nevengdamas įkyraus pasikartojimo, o čia dar kartą pateiksiu ilgą išrašą iš straipsnelio, publikuoto slaptai.lt, dabar jau siekdamas išryškinti būtent negatyvų reljefą F.Nietzsches filosofijoje atsirandančiai cikliškumo ar pseudocikliškumo sampratai.
Friedrichas Niezsche
Štai visuomenės kitimo istorinis apmąstymas yra visiškai nežinoma antikai visuomenė apmąstymo perspektyva. Visuomenės kitimą antika įsivaizdavo remdamasi cikline laiko samprata, susiformavusia stebint dangaus kūnų judėjimą. Todėl visuomenės kitimas čia buvo suprantamas kaip toks vyksmas ratu, kuris pastoviai kartoja savo jau buvusias būsenas ir kurio ritmikoje neįmanomas joks naujumas.
Istorijos idėja Vakarų mąstysenoje pirmą kartą, bet drauge užbrėžiant lemtingą pavyzdį, iškyla istorijos teologijos pavidalu krikščionių mąstysenoje dar viduramžių istorinės epochos priešaušryje, o tiksliau tariant, iškilaus krikščionių mąstytojo Šv. Augustino darbuose. Krinta į akis, jog šios idėjos kristalizaciją didžiausia dalimi apsprendė tai, jog krikščionių religija ypač radikaliai atskyrė anapusinės amžinosios būties, suprantamos kaip transcendentinis (lot. transcendens – peržengiantis, išeinantis už ribų) Dievas ir laike išsibarsčiusio pasaulio sferas.
Vardan palyginimo prisiminkime, kad laikas antikoje dažniausiai buvo aiškinamas per panašumą su amžinybe, antikoje dominavo Platono apibrėžtis, jog laikas yra kintantis amžinybės pavidalas. Tuo metu Šv. Augustinas amžinybei ir laikui suteikia diametraliai priešingas reikšmes, pažymėdamas, jog laikas, priešingai nei amžinybė, yra sukurtas kartu su laikinu pasauliu, t. y. turi pradžią ir pabaigą, yra ribotas. Taip formuojasi tiesinė laiko samprata, įgalinanti visuomenės kitimo istorinį, pagrįstą progreso lūkesčiais, supratimą, leidžianti, be visa ko kito, unikalizuoti įvykius praeities, dabarties, ateities vaizdinių kontekste.
Taigi tiktai išmontuojant antikinį laiko ratą yra atrandama istorijos problema. Tokio išmontavimo pagrindu tapo transcendencijos idėja, įgalinusi atplėšti vieną nuo kitos ,,įsimagnetinusias“ amžinybės ir laiko ,,puses“https://slaptai.lt/edvardas-ciulde-laiko-grafika-po-istorijos-pabaigos/.
Iš pirmo žvilgsnio tarsi ir artima pirmapradėms F.Nietzsches intuicijoms ciklinė laiko samprata nedera su amžino to paties sugrįžimo idėja esmiškai, nes cikline vadinama laiko samprata yra susijusi su tam tikru laiko automatizmo postulavimu, o F.Nietzsches ištaros padeda forsuoti nuojautą, kad būties ištakomis yra neapribota jokiu laiko automatizmu valia.
Visata
Tiesa sakant, nežiūrint teologinio pamušalo, tiesinė laiko samprata taip pat yra savitos pakraipos automatizmo postulavimas, pagal tą patį principą, jog pasaulio laikinumas yra tam tikro tipo automatizmas.
Laikrodis Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
F.Nietzsches filosofija yra valios valiai manifestacija, kai, nežiūrint laikmečio instaliacijų įvairovės, valia visados nori tik pati savęs pagal amžino to paties sugrįžimo dėsnį. Tokiu būdu valios filosofas taip pat numato valios dvigubumą, žiūrėdamas toli į priekį kiaurai tarsi per vandenį ryto šviesoje, kai, vienu atveju, valia yra valia galiai, gyvenimui, būčiai, žemei, tikrovei, mąstymui gimtosios kalbos pavidalu, žmonių bendravimui, o, kitu atveju, tai yra valia neįgalumui, virtualumui, beždžioniavimui, nuotoliniam mokymui, kriminalinių nusikaltėlių romantizavimui, papūgavimui pagal anglų kalbos pavyzdį.
Kodėl žemės civilizacija nesutinka kitos civilizacijos pėdsakų beribėse Visatos erdvėse?
Tarkime, visos kitos civilizacijos jau laimingai išnyko totaliniame virtualume, patogiausiu visiems pavidalu neužimdamos vietos nei laike, nei erdvėje, o žemės civilizacija, nepasiduodanti grynajai žmonių tikrovės multiplikacija, laikosi įsikibusi tikrovės paviršiaus dėl įskiepytų mums F.Nietzsches tipo mąstytojų ištarų apie žmogaus kaip būties sargo misiją.
Naujų koronaviruso atvejų skaičiaus didėjimas Tokijuje kelia antrosios infekcijų bangos baimę. Japonų televizijos stotis NHK pirmadienį pranešė, kad kasdien registruojamų naujų infekcijų padaugėjo iki 48 – antrą dieną iš eilės viršijama 40 riba. Prieš parą pranešta apie 47 naujas infekcijas.
Tokijo problemine zona įvardijamas naktinių linksmybių kvartalas Šinjuku.
Japonija gegužės pabaigoje atšaukė visoje šalyje galiojusią nepaprastąją padėtį. Jos metu gyventojai buvo raginami kiek įmanoma likti namuose. Tokie judėjimo ribojimai kaip Europoje, Japonijoje teisiniu požiūriu neįmanomi.
Dėl globalios pandemijos į kitus metus nukeltos Tokijo vasaros olimpinės žaidynės.
Bulgarijoje vėl plinta koronavirusas. Pradžioje pandemijos mažai paveikta Balkanų šalis ketvirtadienį pranešė apie 104 naujus Covid-19 atvejus per 24 valandas. Tai yra didžiausias rodiklis nuo koronakrizės pradžios. Todėl iki birželio 14 dienos paskelbta ekstremali epidemiologinė situacija bus pratęsta iki mėnesio pabaigos. Ligšiolinis rekordas – 90 naujų infekcijų per parą – fiksuotas balandžio 24 dieną.
Bulgarija ko gero išgyvena antrąją ligos bangą, ketvirtadienį privačiai televizijos stočiai bTV sakė sveikatos reikalų vyriausiasis inspektorius ir krizės štabo narys Angelas Kunčevas. Tačiau virusas esą dabar pirmiausiai plinta lokaliai, vadinamuosiuose klasteriuose. Situacija gali būti suvaldyta, pareiškė ekspertas.
Vyriausybės vadovas Boiko Borissovas paragino gyventojus laikytis distancijos, taip pat drausmės ir dezinfekcijos taisyklių. Dabar galiojanti kaukių prievolė uždarose viešose patalpose birželio 15-ąją turėtų būti atšaukta. Ji privaloma liks tik viešajame transporte.
Vienas dabartinių židinių įsiplieskė pietiniame Dospato mieste. Čia žaislų fabriko darbuotojos vartojo karščiavimą numušančius vaistus, kad prieš prasidedant pamanai praeitų temperatūros kontrolę.
7 mln. gyventojų turinčioje Bulgarijoje nustatyti 2 993 koronaviruso atvejai. 167 žmonės mirė. Dėl pandemijos paskelbti ribojimai buvo sušvelninti. Šalyje vėl veikia restoranai ir kavinės, taip pat prekybos centrai, kūno rengybos studijos, muziejai, teatrai ir kino teatrai.
Vasaros sezonas prie Juodosios jūros užsienio atostogautojams turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO, pasak generalinio sekretoriaus, ruošia konkrečius planus, kad pasirengtų antrai galimai koronaviruso bangai. Tai Jensas Stoltenbergas pareiškė Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“.
Tikslas esą yra koordinuoti veiksmai kovoje su virusu. „Mes turime taip suderinti savo planus, kad NATO šalims ir šalims partnerėms, kurios glaudžiai susijusios su Aljansu, būtų galima padėti dar geriau ir greičiau kovoti su koronavirusu“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anot jo, planai turėtų būti baigti jau netrukus. Tada jie birželio viduryje virtualiame susitikime bus pateikti NATO valstybių gynybos ministrams.
Planai apima tokias priemones, kaip pakankamų medicinos prekių transportavimo pajėgumų užtikrinimas bei atsargų kaupimas, kad būtų galima greitai reaguoti į situaciją.
Pietų Korėjos sostinė nurodė uždaryti visus naktinius klubus ir barus, kadangi padidėjęs naujų užsikrėtimo koronaviruso atvejų skaičius sukėlė antrosios viruso bangos baimę.
Tauta buvo laikoma pasauliniu pavyzdžiu, kaip pažaboti virusą, tačiau šeštadienį Seulo merui teko reaguoti į naują infekcijų židinį Itevone, viename judriausių miesto naktinio gyvenimo rajonų.
Beveik dvi dešimtys patvirtintų užsikrėtimo atvejų buvo susieti su 29-erių vyru, kuriam virusas buvo diagnozuotas po to, kai praėjusį savaitgalį jis apsilankė penkiuose Itevono naktiniuose klubuose ir baruose.
Sveikatos apsaugos pareigūnai įspėjo dėl galimai dar labiau išaugsiančio infekcijų skaičiaus, kadangi identifikuotose penkiose vietose tą savaitgalį galimai lankėsi apie 7,2 tūkst. žmonių.
„Neatsargumas gali privesti prie infekcijų sprogimo“, – sakė Seulo meras Park Won-soonas, pridurdamas, kad nurodymas galios neribotą laiką.
Meras prašė identifikuotose vietose besilankiusiųjų prisistatyti savanoriškai.
Iš 18 šeštadienį Pietų Korėjoje patvirtintų užsikrėtimo atvejų 17 yra siejami su Itevono židiniu, teigė Pietų Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centras.
Infekcijų skaičius išaugo kasdieniam Pietų Korėjos gyvenimui pamažu grįžtant į senas vėžes, šalies vyriausybei praėjusį trečiadienį sušvelninus saugaus atstumo laikymosi taisykles.
Prezidentas Moon Jae-inas sekmadienį teigė, kad naujas židinys „padėjo suprasti, jog, net ir įžengus į stabilizacijos etapą, panašios situacijos gali bet kokiu metu iškilti dar kartą.“
„Dar nebaigta“
„Viskas yra nebaigta tol, kol nebaigta“, – Moon Jae-inas sakė kalboje, su kuria pažymėjo trečiąsias savo kadencijos metines.
„Iki pat pabaigos laikydamiesi sustiprinto budrumo, niekada neturime susilpninti savo apsaugos, susijusios su epidemijos prevencija“, – pridūrė jis.
Moon Jae-inas pastaruoju metu galėjo mėgautis augančia visuomenės parama, kadangi jo vyriausybė sėkmingai tvarkėsi su viruso protrūkiu, o tai paskatino triuškinamą jo valdančiosios partijos pergalę praėjusį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose.
Šalyje sekmadienį patvirtinti 34 nauji užsikrėtimo atvejai. Bendras užsikrėtimų skaičius – 10 874.
Į naujienas apie atvejų išaugimą šalies piliečiai reagavo su įniršiu ir baime.
„Kokia katastrofa… Ar tai yra kitos šalies koronaviruso protrūkio bangos pradžia?“ – rašė vienas komentuotojas.
Kitas komentuotojas pridūrė: „Siaubinga, kokie savanaudiški ir neišmanantys žmonės gali būti. Visi turime likti namie.“
