Donaldas Trampas – išteisintas. EPA – ELTA nuotr.

JAV Kongreso Senatas šeštadienį per apkaltos procedūrą išteisino buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.
 
Kad būtų priimta kaltinamoji išvada, už apkaltą turėjo balsuoti ne mažiau kaip 67 iš 100 senatorių. Bet apkaltą parėmė tik 57 senatoriai, prieš balsavo 43. Tad ir antras demokratų mėginimas paskelbti D. Trumpui apkaltą buvo nesėkmingas.
 
D. Trumpo apkaltos procedūra buvo inicijuota dėl jo pareiškimų sausio 6-ąją. Tą dieną jo šalininkai įsiveržė į Kongresą, mėgindami sutrukdyti patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus. Minia patraukė prie Kapitolijaus po D. Trumpo kreipimosi į savo šalininkus, susirinkusius prie Baltųjų rūmų.
 
Atstovų Rūmų patvirtintoje rezoliucijoje D. Trumpas buvo kaltinamas maišto kurstymu. Per procesą Senate Atstovų Rūmų atstovai atliko kaltintojų vaidmenį, senatoriai – prisiekusiųjų.
 
Situacija yra beprecedentė todėl, kad pirmą kartą šalies istorijoje buvo mėginama paskelbti apkaltą vienam ir tam pačiam prezidentui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.14; 08:02

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Senatoriai penktadienį, ketvirtąją Donaldo Trumpo apkaltos teismo dieną, išklausė kadenciją baigusio prezidento advokatų bei kaltintojų argumentus.
 
Demokratai koncentravosi į klausimą, ar D. Trumpo nepagrįsti teiginiai dėl rinkimų pažeidimų jo sekėjus pavertė radikalais, respublikonai savo ruožtu kvestionavo apkaltą. Pasak pastarųjų, tai – „politinio šou teismas“, surengtas siekiant diskredituoti D. Trumpą.
 
Atstovai iš abiejų pusių iškėlė klausimą apie tai, ar D. Trumpas ėmėsi veiksmų, kad sustabdytų smurtą.
 
„Šis klausimas keliamas vis iš naujo todėl, kad atsakymas į jį yra – „nesiėmė nieko“, – teigė kaltintoja Stacey Plaskett.
 
Ketvirtoji apkaltos teismo diena baigėsi klausimų ir atsakymų sesija. Senatas dar kartą susiburs šeštadienio rytą, tikimasi, kad tada ir bus surengtas balsavimas dėl D. Trumpo nuteisimo, remiantis „smurto kurstymo“ kaltinimu.
 
Manoma, kad nuteisimą palaikys demokratai, o respublikonai balsuodami pasisakys prieš apkaltą. Tam, kad apkalta būtų įvykdyta ir D. Trumpui būtų užginta dar kartą kandidatuoti JAV prezidento rinkimuose, reikia dviejų trečdalių senatorių balsų. Nors nemažai nuosaikių respublikonų parodė norą nuteisti D. Trumpą, galimybių, kad apkalta bus įgyvendinta, yra nedaug.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.13; 05:00

JAV Senate tęsiasi D. Trumpo apkaltos procesas. EPA-ELTA nuotr.

JAV Senate trečiadienį tęsiasi kadenciją baigusio šalies prezidento Donaldo Trumpo apkaltos prosesas.
 
Demokratų partijos apkaltos vadovams ir D. Trumpo teisininkų komandai paskirta po 16 valandų išdėstyti įžanginius argumentus.
 
Apkaltos proceso vadovas kongresmenas Jamie’is Raskinas iš Merilendo valstijos dieną pradėjo kalba, kurioje sakė, kad D. Trumpas užnugaryje paliko savo vyriausiojo vado pareigas.
 
„Įrodymai jums parodys, kad buvęs prezidentas (Donaldas) Trumpas nebuvo nekaltas stebėtojas, – sakė J. Raskinas. – Įrodymai parodys, kad jis akivaizdžiai pakurstė sausio 6-osios sukilimą. Jie parodys, kad Donaldas Trumpas atsisakė savo vyriausiojo vado vaidmens ir tapo vyriausiuoju pavojingo sukilimo kurstytoju.“
 
Antradienį abi partijos ginčijosi, ar apkaltos buvusiam prezidentui iškėlimas neprieštarauja šalies Konstitucijai. Po visą dieną trukusių įnirtingų diskusijų Senatas balsavo 56:44 tęsti apkaltos bylos nagrinėjimo procesą, prie demokratų prisijungus tik šešiems respublikonams.
 
Nors demokratams tereikėjo įprastos balsų daugumos tęsti apkaltos procesą, tik nedidelis respublikonų palaikymas beveik užtikrina, kad D. Trumpas per galutinį balsavimą nebus nuteistas. Tam yra reikalingas dviejų trečdalių senatorių pritarimas, o tai reiškia, kad teigiamą žodį turėtų tarti net 17 respublikonų.
 
JAV istorijoje iš viso surengti keturi apkaltos procesai, du iš jų – būtent D. Trumpui. Nė vienam prezidentui ar kitam federaliniam pareigūnui istorijoje apkalta nebuvo surengta du kartus.
 
Atstovų rūmai pareiškė kaltinimus D. Trumpui sukilimo kurstymu, tvirtindami, kad prezidento retorika per sausio 6 d. vykusį kampanijos renginį paskatino jo rėmėjus šturmuoti Kapitolijaus pastatą.
 
Per incidentą mirė penki žmonės, įskaitant policijos pareigūną.
 
Pirmasis D. Trumpo apkaltos procesas truko beveik tris savaites, tačiau antrasis veikiausiai bus trumpesnis, kadangi galutinis balsavimas gali būti surengtas jau kitą savaitę.
 
Kaip ir per pirmąjį apkaltos procesą, D. Trumpas atsisakė atvykti į Senatą pateikti parodymų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.11; 06:42

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

JAV Senate antradienį prasidėjo istorinis antrasis Donaldo Trumpo apkaltos teismas, kuriame buvęs prezidentas kaltinamas kurstęs sausio 6 d. vadinamąjį sukilimą, kuomet jo šalininkai šturmavo Kapitolijų.
 
D. Trumpas yra pirmasis prezidentas JAV istorijoje, kuriam apkalta surengta net dukart – 2020 m. pradžioje jis buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu valdžia. Jis taip pat tapo pirmuoju istorijoje prezidentu, kuriam apkaltos teismas surengtas jau pasibaigus kadencijai.
 
„Surengti sąžiningą ir teisingą apkaltos teismą pagal buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui pareikštus kaltinimus yra mūsų svarbi konstitucinė pareiga. Tai yra sunkiausi JAV prezidentui pareikšti kaltinimai šalies istorijoje“, – teigė demokratų Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris.
 
Teismo posėdžiui pirmininkauja demokratas senatorius Patrickas Leahy’is. Posėdis prasideda debatais ir balsavimu dėl to, ar apkalta buvusiam prezidentui neprieštarauja Konstitucijai.
 
Tai greičiausiai bus tik formalumas, nes demokratai turi pakankamai balsų, vis dėlto balsavimas parodys, kiek respublikonų yra pasiruošę nagrinėti bylą iš esmės.
 
Pagrindinė teismo dalis prasidės trečiadienį, jos metu abi pusės turės po 16 val. pristatyti argumentus žodžiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 05:01

Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.

Donaldo Trumpo advokatai dar kartą antikonstituciniu pavadino antradienį Senate prasidėsiantį buvusio JAV prezidento apkaltos procesą. Amerikiečių žiniasklaidoje paskelbtame pareiškime gynėjai reikalauja iš karto atmesti kaltinimą respublikonui, kurį inicijavo demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai.
 
Advokatai 75 puslapių rašte, be kita ko, argumentuoja, kad procesas yra neteisėtas, nes D. Trumpas nebeina prezidento pareigų. Jie kaltina demokratus rengiant „politinį teatrą“.
 
Atstovų Rūmų demokratų kaltintojai tuo tarpu įrodymus prieš D. Trumpą pavadino „įtikinamais“. „D. Trumpas pažeidė savo priesaiką ir išdavė amerikiečius. Jo kurstymas maištauti prieš Jungtinių Valstijų vyriausybę, kuris sutrikdė taikų valdžios perdavimą, yra sunkiausias konstitucinis nusikaltimas, kurį kada nors yra įvykdęs bet koks prezidentas“, – sakoma kaltintojų pareiškime.
 
Buvęs prezidentas dėl jo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo sausio 6 dieną kaltinamas „kurstęs maištą“. 74-erių D. Trumpas kaltinamas per mitingą Vašingtone raginęs savo šalininkus kelti riaušes. Jis tada savo kalboje, be kita ko, sakė: „Jei nekovosite kaip velniai, nebeturėsite šalies“. D. Trumpo gynėjai argumentuoja, kad tuometinis prezidentas tik ragino kovoti už rinkimų saugumą. Be to, jie remiasi konstitucijoje įtvirtinta teise laisvai kalbėti.
 
Kaltintojai tai kategoriškai neigia. Atstovų Rūmai esą pateikė kaltinimus D. Trumpui ne todėl, „kad jis pareiškė nepopuliarią politinę nuomonę“. Demokratai kaltinamajame rašte reikalauja ne tik jį nuteisti, bet ir uždrausti eiti jam pareigas federaliniu lygiu. Tai sutrukdytų galimam D. Trumpo kandidatavimui 2024 metų prezidento rinkimuose.
 
Tačiau labai mažai tikėtina, kad Senate pavyktų surinkti D. Trumpo nuteisimui reikalingą dviejų trečdalių balsų daugumą. Už tai su 50 demokratų turėtų balsuoti ir 17 respublikonų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09; 03:00

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jo pirmtakas Donaldas Trumpas, kuris šiuo metu laukia Senato apkaltos teismo dėl kaltinimų kursčius Kapitolijaus šturmą, neturėtų gauti slaptų žvalgybos ataskaitų, kaip tai yra įprasta kadenciją baigusiems prezidentams.
 
„Manau, kad jam gauti žvalgybos ataskaitas nėra reikalo. Kokia nauda iš to, kad jam duosime žvalgybos ataskaitą? Kokią įtaką jis turi, išskyrus tai, kad jis gali paslysti ir kažką atskleisti?“ – interviu televizijos CBS laidai „Evening News“ penktadienį sakė J. Bidenas.
 
Naujasis prezidentas kalbėjo apie D. Trumpo „padriką elgesį, nesusijusį su sukilimu“ sausio 6 d. Buvęs JAV vadovas yra kaltinamas kurstęs savo šalininkus įsiveržti į Kongresą ir neleisti parlamentarams patvirtinti J. Bideno pergalės rinkimuose.
 
D. Trumpas kartojo, kad rinkimai iš jo buvo pavogti, nepaisant įrodymų, kad rinkimai vyko demokratiškai, ir dešimčių pralaimėtų bylų teismuose.
 
Būdamas prezidentu Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas ne kartą sukėlė nerimą dėl to, kaip jis naudojo ar kartais nekreipė dėmesio į žvalgybą.
 
2017 m. gegužę jis esą susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru ir ambasadoriumi pasidalijo slapta informacija. JAV žvalgybos teigimu, dėl to kilo grėsmė vienos iš JAV sąjungininkių operacijai.
 
D. Trumpas taip pat viešai abejojo JAV žvalgybos išvadomis, kad Rusija kišosi į 2016 m. prezidento rinkimus ir vykdė masinę kibernetinę ataką jo kadencijos pabaigoje.
 
Atstovų Rūmai jau surengė D. Trumpui apkaltą dėl Kapitolijaus šturmo, per kurį žuvo penki žmonės, kurstymo, o kitą savaitę jo laukia teismas Senate.
 
D. Trumpui jau buvo surengta apkalta dėl bandymo priversti Ukrainą įsikišti į lapkričio 3 d. rinkimus jo naudai.
 
Buvę prezidentai įprastai gauna žvalgybos ataskaitas, tačiau daugelis D. Trumpo kritikų išreiškė nerimą, kad jis dėl savo neprognozuojamumo gali atskleisti nacionaliniam saugumui itin svarbią informaciją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.07; 06:00

Donaldas Trampas atsisveikina. EPA – ELTA nuotr.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos straipsnis dėl įsiveržimo į Kapitolijų pirmadienį bus perduotas Senatui, kur vyks D. Trumpo apkaltos teismas, pranešė Senato demokratų frakcijos lyderis Chuckas Schumeris.
 
„Pasikalbėjau su (Atstovų Rūmų) pirmininke (Nancy) Pelosi, kuri mane informavo, kad straipsnis pirmadienį bus pristatytas Senatui“, – kalboje penktadienį teigėSenato daugumos lyderis Ch. Schumeris.
 
„Teismas vyks Jungtinių Valstijų Senate, bus balsuojama dėl to, ar nuteisti prezidentą“, – savo kolegoms senatoriams sakė Ch. Schumeris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 04:47

JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui. EPA-ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmai trečiadienį 232 balsais prieš 197 nubalsavo už apkaltą prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui dėl to, kad jis praėjusią savaitę pakurstė savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų. Per balsavimą 10 respublikonų stojo į demokratų pusę ir balsavo už apkaltą prezidentui.
 
Jis tapo vieninteliu istorijoje JAV prezidentu, kuriam per kadenciją antrą kartą pradėtas apkaltos procesas.
 
Iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo Joe Bideno inauguracijos liko vos septynios dienos.
 
Demokratų kontroliuojami Atstovų rūmai kaltina D. Trumpą pakursčius savo šalininkus įsiveržti į Kapitolijų ir surengti jame riaušes, kurių metu žuvo keli žmonės.
 
Praėjusį trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone, D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, neva JAV prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti, ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta J. Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
Dabar D. Trumpo laukia teismas Senate. Kad prezidentas būtų nuteistas, reikia dviejų trečdalių daugumos. Senatą vis dar kontroliuoja respublikonai. Tačiau teismas Senate greičiausiai įvyks tik po to, kai kitą savaitę demokratas J. Bidenas bus inauguruotas naujuoju JAV prezidentu.
 
Kadenciją baigiantis Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellis atmetė teismo procesą prieš J. Bideno inauguraciją ir demokratų raginimus sukviesti Senatą į skubų posėdį iki sausio 19-osios.
 
„Paprasčiausiai nėra jokių šansų, kad sąžiningas ar rimtas teismo procesas galėtų įvykti iki išrinktojo prezidento J. Bideno inauguracijos kitą savaitę“, – teigė jis.
 
Nors jau bus per vėlu pašalinti D. Trumpą iš pareigų, Senatas gali balsuoti už tai, kad iš D. Trumpo būtų atimta teisė dar kartą kandidatuoti į prezidento postą, tam reikėtų paprastos balsų daugumos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.14; 09:20

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.

JAV demokratai pirmadienį pradėjo antrąjį prezidento Donaldo Trumpo apkaltos procesą, jei viceprezidentas Mike’as Pence’as ir įstatymų leidėjai nenušalintų jo nuo pareigų.
 
Demokratai pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir nušalinti D. Trumpą iš Baltųjų rūmų, pripažįstant jį netinkamu eiti savo pareigas.
 
Respublikonai užblokavo skubų balsavimą dėl rezoliucijos, o demokratai tuomet pristatė D. Trumpo apkaltos straipsnį dėl „sukilimo kurstymo“ dėl jo vaidmens trečiadienį vykusiame jo rėmėjų šturme į Kapitolijaus pastatą.
 
Šio dramatiško žingsnio imtasi likus vos devynioms dienoms iki D. Trumpo kadencijos pabaigos ir išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos, kurioje jis bus prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu.
 
Demokratų kongresmenas Steny’is Hoyeris iš Merilendo valstijos pristatė rezoliuciją, raginančią M. Pence’ą pasinaudoti 25-ąja Konstitucijos pataisa ir pripažinti D. Trumpą „negalinčiu eiti savo pareigų.“
 
Savo ruožtu respublikonų kongresmenas Alexas Mooney’is iš Vakarų Virdžinijos užblokavo rezoliucijos pritarimą „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad dėl jos antradienį bus surengtas visų Atstovų rūmų narių balsavimas.
 
Respublikonams užblokavus rezoliuciją, demokratų kontroliuojamuose Atstovų rūmuose buvo pristatytas vienas apkaltos D. Trumpui straipsnis.
 
Atstovų rūmai jau buvo surengę apkaltą D. Trumpui 2019 m. ir jis gali tapti pirmuoju prezidentu JAV istorijoje, kuriam apkalta buvo surengta du kartus.
 
Ankstesniame apkaltos procese jį išteisino Senatas, ir lieka neaišku, ar šįkart aukštieji Kongreso rūmai apskritai surengs balsavimą dėl naujausių kaltinimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.12; 03:00

Donaldas Trampas – ar sulauks apkaltos. EPA – ELTA nuotr.

Demokratų partijos atstovas JAV Kongrese Tedas Lieu atskleidė, kad pirmadienį gali būti pristatyta JAV prezidento Donaldo Trumpo apkaltos rezoliucija, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Nors D. Trumpo kadencija baigsis mažiau nei po dviejų savaičių, kai kurie JAV politikai siekia pašalinti jį iš posto dėl „sukilimo Kapitolijuje kurstymo“.
 
„Visi, įskaitant JAV Atstovų rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, norėtume, kad Donaldas Trumpas pasielgtų teisingai ir tiesiog atsistatydintų. Arba, kad vicepresidentas Mike‘as Pence‘as „pademonstruotų stuburą“ bent jau dėl savęs ir savo šeimos, ir pritaikytų 25-ąjį Konstitucijos straipsnį“, – T. Lieu sakė CNN.
 
„Jei to neįvyks, tada pirmadienį mes pristatysime apkaltos projektą dėl sukilimo kurstymo ir tikimės, kad ateinančią savaitę įvyks balsavimas“, – pareiškė politikas.
 
T. Lieu, apkaltos projekto bendraautorius, sako, kad rezoliuciją remia 180 demokratų atstovų. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Twitter“ jis rašė, kad už apkaltą balsuotų ir dalis respublikonų, tačiau neįvardijo tikslaus skaičiaus.
 
Trečiadienį sakydamas kalbą Vašingtone D. Trumpas dar kartą paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius neva rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir paragino savo rėmėjus žygiuoti prie JAV Kapitolijaus, kur įsikūręs Kongresas.
 
Jo šalininkai įsiveržė į pastatą ir sutrikdė posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 m. prezidento rinkimuose. Tačiau posėdis sėkmingai įvyko po to, kai baigėsi neramumai.
 
D. Trumpo kadencija baigiasi sausio 20 d., kai prisieks išrinktasis prezidentas Joe Bidenas. Tačiau JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi mano, kad kiekviena diena, kai prezidento pareigas eina D. Trumpas, kelia pavojų.
 
Apkaltos rezoliucija būtų parengta Atstovų rūmuose, žemuosiuose Kongreso rūmuose, bet procesas vyktų Senate, aukštuosiuose Kongreso rūmuose. Tačiau beveik neįmanoma, kad apkaltos procedūra baigtųsi dar prieš J. Bideno inauguraciją.
 
Nepaisant to, demokratų tikslas Kongrese veikiausiai yra visai kitas – jei Senatas pripažintų D. Trumpą nusižengus jam jau nustojus eiti prezidento pareigas, jam būtų užkirsta galimybė užimti postą federalinėse institucijose, t. y. jis negalėtų kandidatuoti 2024 m. prezidento rinkimuose.
D. Trumpas turi teisinę neliečiamybę, kuri nebegalios jam nustojus eiti prezidento pareigas.
 
N. Pelosi mano, kad dėl neramumų Kapitolijuje D. Trumpas turėtų susilaukti teisinių pasekmių.
 
Duodama interviu, kurio anonsą rodė CBS, ji vadino D. Trumpą pamišusiu ir pavojingu JAV prezidentu. Ji taip pat pareiškė, kad D. Trumpo veiksmai buvo labai pavojingi ir jam turėtų būti pritaikytas baudžiamasis persekiojimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.11; 08:00

Donaldas Trampas (Trump). EPA-ELTA nuotr.

Po riaušių Vašingtone demokratų lyderis JAV Senate pareikalavo nedelsiant nušalinti prezidentą Donaldą Trumpą. „Tai, kas vakar vyko Kapitolijuje, buvo sukilimas prieš Jungtines Valstijas, pakurstytas prezidento, – ketvirtadienį pareiškė Chuckas Schumeris. – Šitas prezidentas nė dienos ilgiau negali likti poste“.
 
Anot Ch. Schumerio, greičiausias apkaltos kelias yra remtis JAV Konstitucijos 25 straipsnio priedu. Tam reikėtų, kad viceprezidentas Mike‘as Pence‘as ir D. Trumpo vyriausybė pasisakytų už prezidento atstatydinimą, o Senatas ir Atstovų Rūmai tam pritartų dviejų trečdalių balsų dauguma. Jei M. Pence‘as ir kabinetas tokio proceso neinicijuos, Kongresas turi pradėti įprastą apkaltos procedūrą, sakė Ch. Schumeris.
 
Anot JAV žiniasklaidos, atskiri kabineto nariai trečiadienio vakarą diskutavo apie prezidento nušalinimą pagal 25 straipsnį. Įprastas apkaltos procesas per likusias dvi D. Trumpo kadencijos savaites vargu ar galėtų būti baigtas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.08; 06:00

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad partija yra pasiruošusi ieškoti bendros kalbos su partijomis, kurios turės suderintą programą, tačiau skeptiškai pasisakė prieš bendrą darbą su Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
„Mes šiandien esame pasiruošę bendradarbiauti pagal programas, programų suderinimą tikrai su visomis partijomis, kurios yra už valstybę. Pažiūrėsime, ką lems rinkėjai. Naujasis Seimas gali būti labai įdomus. Kalbame apie nuo trijų iki aštuonių partijų“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Landsbergis.
 
Vis dėlto jis atskleidė, kad nemato galimybių kartu dirbti su LLRA-KŠS frakcija bei paminėjo Irinos Rozovos išvengtą apkaltą. Anot TS-LKD lyderio, „valstiečiai“ po rinkimų turėtų atrodyti kitokia partija.
 
„Po rinkimų turiu didelių abejonių, kad „socdarbiečiai“ bus stipriai atstovaujantys Seime, kol kas neatrodo tokia reali galimybė. „Valstiečiai“, manau, irgi bus kitokia partija. Nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas rinkėjų tęsis labai ilgai. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – sakė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Konservatorė Ingrida Šimonytė teigė, kad partijos programoje atsispindės panašūs aspektai kaip ir prieš praeitus Seimo rinkimus.
 
„Kaip bebūtų gaila, vėl programose reikia kalbėti daugiau mažiau tą patį, ką kalbėjome ir praėjusiuose, ir priešpraėjusiuose rinkimuose, tai ir vėl tą patį žodį – reformos. Kurių girdėjome daug, daug buvo pristatyta, bet, kai gerai pagalvoji, reformų taip ir neturime. Turime tuos pačius priekaištus iš tarptautinių institucijų, patys tą patį matome, turime vaikų ugdymo atsilikimą, turime problemas su sveikatos paslaugų pasiekiamumu, valstybės tarnyba, viešuoju administravimu“, – teigė ji.
 
Parlamentarė pakartojo G. Landsbergio žodžius, kad politines partijas bendradarbiavimui bus renkamasi pagal jų programines nuostatas.
 
„Raudonų linijų kampanijoje būna daugiau, nei kada būna realiai tariamasi dėl kažkokių sprendimų. Lengviausia bus sutarti su tomis politinėmis jėgomis, kurios turės iš tiesų programą ar turės kažkokį matymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Toliau galime diskutuoti, kuris sprendimas iš pasiūlytų yra optimalus ir greičiausiai įgyvendinimas su geriausiomis pasekmėmis“, – sakė I. Šimonytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.02; 10:47

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vėl sustojo iniciatyva surengti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiai ir duotą priesaiką sulaužiusiai parlamentarei Irinai Rozovai.
 
Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.
 
L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.
 
„Tai vertinu kaip visišką valdančiųjų veidmainiavimą. Žmonės po balsavimo dėl Mindaugo Basčio išėjo į gatves. Nežinau, keičiasi gal visuomenė. I. Rozovos istorija niekuo nenusileidžianti M. Basčio klausimui. Visiškai. Visa situacija ir I. Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai (Rusijos – ELTA) įtakai. Per žmogų gali būti Seime daroma įtaka ir tai tampa niekam nebeįdomu. Tai tampa politinių susitarimų dalimi ir į tai niekas nereaguoja. Nebereaguojama į grėsmes, kaip, pavyzdžiui, galimų politinių junginių formavime dalyvauti, kurti politines sistemas, kurti sau palankias politines jėgas. Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas“ , – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Valdantieji grubiu būdu pridengė koalicijos partnerius. Tai buvo valdančiųjų siekis I. Rozovą išsaugoti dėl koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šansas, taip, yra tik vienas – Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Visų pirma klausimas komisijai: ar I. Rozova galėjo pati šiandien balsuoti ir nenusišalinti nuo procedūros. Tai lauksime, kitą savaitę komisijos atsakymas turėtų būti (…) Vėlgi tai bus tik Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Man atrodo, klausimas, deja, jau yra „uždarytas“. Ir didelių šansų, galimybių teisiškai ką nors pakeisti, aš nematau“, – sakė jis.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo vakariniame posėdyje siūlymas pradėti apkaltos procedūroms būtinus žingsnius po svarstymo nesusilaukė reikiamos paramos. Už balsavo 49 parlamentarai, prieš pasisakė 28, o susilaikė 26 Seimo nariai.
 
Seime kilus šurmuliui dėl posėdžiui pirmininkavusios Irenos Degutienės pareiškimo, esą parlamentarų atmestą projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komisijos sudarymas yra imperatyvus, tarp politikų kilo aštrios diskusijos. I. Degutienė pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip reikėtų toliau elgtis.
 
Tuo metu rytiniame posėdyje siūlymas tęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nesulaukė taip pat Seimo paramos. Šią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą Seimas atmetė.
 
Klausimas dėl I. Rozovos apkaltos kurį laiko strigo Seime. Balandžio pabaigoje parlamentas turėjęs svarstyti klausimą dėl specialiosios komisijos sudarymo, jį iš darbotvarkės išbraukė. Taip nuspręsta pasiūlius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Zbignevui Jedinskiui. Politikas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Seimas turi teisę pradėti svarstymą, posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Tai buvo jau antras kartas, kai apkaltos iniciatyvos klausimas I. Rozovai buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Kovo 12 d. klausimas buvo išbrauktas LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, nes, esą I. Rozova dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje.
 
Teikime pradėti apkaltą parlamentarai teigia, jog yra pagrindas manyti, jog LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausanti I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 06:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projektas, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. baigti šį tyrimą, po pateikimo gegužės 14 d. sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – iš Seimo tribūnos yra sakęs  D. Gaižauskas.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.
 
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priekaištavo opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Rusijos konsulatas uostamiestyje – Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA jau skelbė, gegužės 20 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė aiškintis, ar nebuvo pažeistos Seimo Statute numatytos procedūros, kai buvusiam parlamentiniam tyrimui dėl Seimo narės Irinos Rozovos dar nesuformulavus išvadų, inicijuojamas naujas tyrimas.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3 buvo prieš.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.
 
Seime taip pat „klaidžioja“ 44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 07:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
 
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pradžios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė.
 
„Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra duotos priesaikos sulaužymo požymių. Tokiu atveju komisija turi būti sudaryta, kad būtų ištirta, ar tikrai tų požymių yra. Tad aš dėl to ir siūliau, kad nutarime, kuris buvo formuluojamas dėl (A. Širinskienės vadovautos komisijos – ELTA) išvadų, atsirastų dar vienas punktas. Aš siekiau, kad būtų inicijuotas tolesnis tyrimas, ar mano veiksmai atitinka Konstitucijos nuostatas dėl duotos priesaikos“, – tęsė P. Urbšys.
 
„Labai keista, jei komisija, padariusi grėsmingas išvadas, pati siekia jas nugesinti“, – pridūrė politikas.
 
P. Urbšio teigimu, žvelgiant į logiką, kurios laikėsi komisija tyrimo metu ir kurios laikosi Seimui patvirtinus išvadas dabar, nelieka nieko kito kaip sakyti, kad pagrindinis tikslas buvo tiesiog „valstiečių“ lyderių nemalonėje atsidūrusius asmenis apdrabstyti purvais.
 
„Man atrodo, kad ši komisija atliko tiesiog „Grigeo vamzdžio funkciją“. Jos tikslas buvo ne išsiaiškinti tiesą, bet kiek įmanoma apdrabstyti žmones įvairiais prasimanymais. Kaip kitaip paaiškinti?“, – apibendrino P. Urbšys.
 
A. Širinskienė teigia, kad apkaltą inicijuoti nėra prasmės: tikisi, kad P. Urbšį ir V. Pranckietį nubaus rinkėjas
 
A. Širinskienės komisijoje teigiama, kad atlikus tyrimą, negalima paneigti surinktų duomenų apie tai, kad tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis darė įtaką neteisėtam Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant tokios suformuluotos išvados, P. Urbšio išreikšta iniciatyva papildyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos išvadų, siūlant iš esmės formuoti apkaltos komisiją jam pačiam, daugiausiai valdančiųjų pastangomis buvo atmesta.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, nors, jos giliu įsitikinimu, tiek P. Urbšys, tiek tame pačiame laikinosios komisijos epizode figūravęs Seimo pirmininkas yra verti apkaltos, tokios prabangos kaip sudaryti apkaltos komisiją, kai iki rinkimų liko nedaug laiko, tikrai neleis. Tad išvadose surašyti kaltinimai ir liks tiesiog popieriuje deklaruotais teiginiais. Politikės manymu, tai, ką pasiūlė P. Urbšys, yra ne kas kita kaip nesąmonė, skirta prisitraukti papildomo dėmesio.
 
„Aš manau, kad ponas Urbšys kartais ne visai adekvačiai vertina aplinką ir situaciją. Jis politikuoja prieš rinkimus, jis tyčiojasi iš Seimo ir valdančiųjų. Tai yra akivaizdu pažiūrėjus jo elgesį ir pasisakymus. Labai gaila, kad politikas, registruodamas visokias nesąmones – o jos yra nesąmonės, jei žiūrėsime į statutą – bando ieškoti populiarumo. Ponas Urbšys turėtų puikiai suprasti, kad apkaltos komisija yra neregistruojama vieno Seimo nario. Statutas labai aiškiai pasako, kad, berods, penktadalis Seimo narių tą gali padaryti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
 
„Suvokiant, kad tai yra nestatutinis pasiūlymas, mes, kaip valdantieji, atitinkamai, ir balsavome“, – pridūrė ji.
 
Pasak politikės, procedūros reikalingos surengti apkaltą trunka per ilgai, todėl net esant įsitikinus, jog politikai yra verti apkaltos ir sulaužę priesaiką, nėra reikalo ieškoti teisingumo.
 
„Situacija yra tokia, kad artėja kadencijos pabaiga. Visi puikiai žinome, kiek trunka apkaltos veiksmai. Mano manymu, po to ką aš mačiau tyrimo metu, tiek ponas Urbšys, tiek Seimo pirmininkas tikrai būtų nusipelnę apkaltos“, – teigė politikė.
 
Ji aiškino, kad kadencijos pabaigoje apkalta apskritai yra beprasmis reikalas, net įvertinus faktą, kad įtarimų dėl galimai sulaužytos priesaikos sulaukę politikai vienos kadencijos metu, kitame Seime jau gali jaustis ramūs. Po kone dvejus metus trukusios komisijos darbo, A. Širinskienė teigė turinti viltį, kad tyrimo radare atsidūrę buvę kolegos bus įvertinti ne aktyvavus numatytas procedūras, bet rudenį vyksiančių rinkimų metu.
 
„Kadencijos pabaigoje apkalta tampa beprasmė kaip procedūra. Kelis mėnesius truks apkaltos komisija, kreipiamasis į Konstitucinį Teismą, o po to Konstitucinis Teismas 6 mėnesius – tiek maždaug skubos tvarka trunka – svarstys. Kai visas ratas apsisuks, situacija bus jau po rinkimų. Aš tiesiog labai linkiu kad nei Seimo pirmininkas, nei ponas Urbšys nebūtų kitos kadencijos Seime. Bet jei jie bus – tai tada mes turėsime konstitucinę nuostatą, kad nusižengimas, padarytas prieš Konstituciją praėjusąe kadenciją, (nebegalios – ELTA). Tada kitos kadencijos Seimas nebegalės svarstyti. Tad dėl šių teisinių ypatumų dabar kažką daryti dėl šių dviejų ponų būtų tiesiog reklama“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
 Klausimus dėl tyrimo objektyvumo kelia opozicija ir prokuratūra
 
Seimas ketvirtadienį pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra. Pasak jos, komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 18:24

Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis teigia, kad Seime kol kas stringantis parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos klausimas vargu ar bus realizuotas. Politiko teigimu, susipažinęs su visa informacija jis gali tvirtinti, kad I. Rozova nieko blogo nepadarė, o opozicija, tiesiog siekdama matomumo, šį klausimą kelia dirbtinai.
 
„Tai yra budintis opozicijos klausimas. Idėjų pas juos per daug nėra, nėra įdirbio, per krizę jie atiminėjo pinigus iš žmonių. Todėl jie kelia dirbtinius klausimus: kaip pratęstas kelias, dirbtina apkalta“, – „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras.
 
Pasak V. Tomaševskio kalbos apie galimybę reorganizuoti apkaltą I. Rozovai yra tiesiog niekai.
 
„Manau, kad iš to nieko nebus, kadangi pats susipažinau su šia situacija. Jei kažkas susitiko su konsulu ir kalbėjo apie visuomeninius reikalus – tai yra parlamentaro ar kito valdžios atstovo pareiga, reikia rūpintis savo išeivija“, – Lietuvos žvalgybos akiratyje atsidūrusius I. Rozovos veiksmus teisindamas teigė politikas.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Todėl, pasak jo, dar kyla klausimas, ar atidėliojamas balsavimas dėl apkaltos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos politikei bus apskritai iškeltas.
 
„Jeigu prieisime prie balsavimo, nežinia ar jis bus, tai parlamentarai apsispręs. Šiandien tai yra naudinga opozicijai – apie tai kalbėti kiekvieną dieną, kaip ir apie premjero kelią“, – apibendrino V. Tomaševskis.
 
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:24

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valdančioji dauguma, jau antrą kartą išbraukdama iš darbotvarkės parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos iniciatyvą, vilkina apkaltos procesą, kad tik išsaugotų koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS).
 
„Čia kažkas šį procesą įvardino vilkinimu, aš manau, kad tai yra valdančiųjų suokalbis su koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcija, išsaugojant I. Rozovą. Tai yra tąsa viso šio suokalbio kiek įmanoma nustumti šitą klausimą, tai tegul visuomenė vertina. Bet čia labai paprasta, tai suokalbis ir susitarimas, taip bandoma paskandinti šį klausimą detalėse. Tai yra I. Rozovos gelbėjimo operacija“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
„Čia dvigubų standartų taikymas, lyginant su M. Basčio atveju ir jos atveju. Tik šiuo atveju yra koaliciniai susitarimai ir dėl to saugojamas žmogus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimas antradienį pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Zbignevo Jedinskio siūlymui išbraukti iš Seimo darbotvarkės apkaltos iniciatyvą Seimo narei Irinai Rozovai. Pasak Z. Jedinskio, LLRA-KŠS kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar Seimas turėjo teisę pradėti svarstymą dėl apkaltos proceso posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, opozicijos inicijuotame Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai Seimo narei I. Rozovai. Pateikimui pritarta iš esmės vien opozicijos, susirinkusios ketvirtadienį į neeilinį posėdį, balsais. Šiame posėdyje su visa valdančiąja dauguma nedalyvavo ir I. Rozova.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
L. Kasčiūnas primena, kad kovo 12 dieną jau vieną kartą Seimas išbraukė apkaltos iniciatyvą, nes į Seimą dėl ligos neatvyko pati I. Rozova. Pasak jo, tokie argumentai, kad nedalyvaujant parlamentarui negalima pradėti apkaltos proceso – visiškas absurdas.
 
„Seimo statute reikalavimo tokio nėra, kad jai būtina dalyvauti Seimo posėdyje. Tai jei mes turėtume tokią nuostatą, žmogus, žinodamas, kad tuo metu jam inicijuojama apkalta, nepasirodo posėdyje ir apkalta nepradedama. Mes čia galime prisižaisti iki to, kad mes niekam negalėtume pradėti apkaltų tokiu būdu, tai čia būtų absurdo teatras. Apgailėtina“ , – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
„Po Seimo etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, mes, be abejonės, grįšime prie klausimo ir jo nepaleisime. Mes nuolat to klausimo reikalausime darbotvarkėje“, – Eltai tvirtino L. Kasčiūnas.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 07:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą tiriančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar kartą sieks išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su žvalgybos medžiaga apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančią Seimo narę, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.
 
„Pasižiūrėsime, gal pavyks. Jeigu nepavyks, turėsime priimti kitą sprendimą, bet išvadas tikrai pateiksim, remdamiesi surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Mums tos apklausos nėra svarbiausios (…) Kadangi opozicija atsisako visuomenei paaiškinti savo aplinkybes, tai mes pagal faktines aplinkybes pateiksim išvadas. Na žinote, įtariamieji gali prieš save atsisakyti parodymus duoti, bet baudžiamosios bylos vis tiek nueina į teismą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kaip teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, po nesėkmingo bandymo tą padaryti pastarąją savaitę, bus prašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos pateikti liudijimus.
 
Šie tvirtina, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią. Šią poziciją jie deklaravo ir praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje.
 
Kaip ELTA jau skelbė, įvertindamas, kad kompromiso surasti nepavyks, NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas užsiminė apie galimybę, kad Seimui būtų pateikta išvada, neatsakius opozicijos atstovams į  suplanuotus klausimus.
 
Apkalta I. Rozovai keliauja ir kitu būdu
 
Ketvirtadienį opozicijos inicijuojamo nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje bus įtraukta ir apkaltos iniciatyva Seimo narei Irinai Rozovai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad opozicija buvo priversta grąžinti klausimą į Seimo darbotvarkę, nes nuogąstaujama, jog apkaltos procesas parlamentarei gali būti tyčia vilkinamas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Ketvirtadienį neeiliniame posėdyje įtraukėme apkaltos procesą dėl I. Rozovos. Mes priversti tai daryti, nes tiesiog vilkinamas procesas ir netraukiama į darbotvarkę. Klausimas į posėdį bus įtrauktas, tam nereikia absoliučios daugumos, reikia paprastos daugumos, todėl bus inicijuojama apkaltos tyrimų komisija“, – Eltai patvirtino L. Kasčiūnas.
 
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
 
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu,  Seimas  išbraukė iš  darbotvarkės apkaltos Irinai Rozovai iniciatyvą.
 
 „I. Rozova serga ir negali dalyvauti posėdyje, būtų neetiška svarstyti, turint  mintyje Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šitos procedūros“,- sakė V. Kravčionok.
 
Už šio klausimo išbraukimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 30, susilaikė 8 parlamentarai.
 
Ketvirtadienį Seimą turėjo pasiekti  apkaltos iniciatyva Seimo narei I. Rozovai. Šią 44 parlamentarų iniciatyvą ketino pateikti Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
 
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos  seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad rems Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudarymą dėl  apkaltos Seimo narei I.Rozovai.
 
„Aš pasirašiau kartu su kolegomis, kad komisija būtų sudaroma. Balsuosiu taip, kaip pasirašiau“, ketvirtadienį  žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
 
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 04:30

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido du jo apkaltoje liudijusius aukšto rango valstybės pareigūnus, taip paskatindamas kalbas, kad jis ėmėsi keršto, praneša naujienų agentūra AFP.
 
D. Trumpas atšaukė JAV ambasadorių Europos Sąjungai Gordoną Sondlandą ir atleido Nacionalinio saugumo taryboje dirbusį pulkininką leitenantą Alexanderį Vindmaną.
 
Abu jie neteko darbo praėjus dviem dienoms po to, kai Senatas, kuriame daugumą turi respublikonai, išteisino prezidentą dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, ir dienai po to, kai savo pergalės kalboje D. Trumpas oponentus pavadino „piktadariais“.
 
„Šiandien man buvo pranešta, kad prezidentas ketina atšaukti mane iš pareigų, o sprendimas įsigalios nedelsiant“, – G. Sondlandas sakė išplatintame pranešime.
 
Politinio pasitikėjimo pareigūnas į ambasadoriaus postą buvo paskirtas po to, kai paaukojo 1 mln. JAV dolerių D. Trumpo inauguracijai.
 
Tuo metu A. Vindmano atleidimas buvo dar staigesnis. Daugelio gerbiamam karininkui, kuris buvo sužeistas Irake, buvo nurodyta palikti savo darbo vietą Nacionalinio saugumo taryboje Baltuosiuose rūmuose.
 
Jo advokatas Davidas Pressmanas sakė, kad A. Vindmanas „buvo išlydėtas iš Baltųjų rūmų, kur pareigingai tarnavo šaliai ir prezidentui“.
Pasak advokato, „A. Vindmanas buvo atleistas už tai, kad sakė teisybę“.
 
Paklaustas, kodėl atleido A. Vindmaną, JAV prezidentas teigė esąs juo nepatenkintas.
 
„Ar manote, kad turėčiau būti juo patenkintas?“ – retoriškai klausė D. Trumpas.
 
Pasak JAV žiniasklaidos, tuo pačiu metu buvo atleistas ir jo brolis dvynys Yevgenyjus Vindmanas, taip pat pulkininkas leitenantas, Nacionalinio saugumo taryboje dirbęs teisininku.
 
D. Trumpas apkaltos procesą vadino apgaulingu ir aiškino nepadaręs nieko bloga, kuomet spaudė Ukrainą pradėti tyrimą prieš Demokratų partijos kandidato į prezidentus Joe Bideno šeimą.
 
JAV prezidentas žurnalistams sakė, kad jis norėtų, jog Respublikonų partiją susigrąžintų daugumą Atstovų rūmuose ir „ištrintų“ jo apkaltą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 07:00