Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Seime vėl sustojo iniciatyva surengti apkaltos procesą galimai šiurkščiai Konstituciją pažeidusiai ir duotą priesaiką sulaužiusiai parlamentarei Irinai Rozovai.
 
Vienas iš apkaltos iniciatorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tikriausiai tai buvo paskutinis teisinis šansas pradėti apkaltos procedūras I. Rozovai, bet, pasak jo, valdančiųjų sąmokslas su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS) bei didelis noras išsaugoti koaliciją tam sutrukdė.
 
L. Kasčiūnas apgailėtinu pavadino valdančiųjų lyderių sprendimą nepalaikyti apkaltos klausimo. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad patys „valstiečių“ lyderiai pasirašė, kai buvo renkami parlamentarų parašai dėl apkaltos procedūrų pradėjimo.
 
„Tai vertinu kaip visišką valdančiųjų veidmainiavimą. Žmonės po balsavimo dėl Mindaugo Basčio išėjo į gatves. Nežinau, keičiasi gal visuomenė. I. Rozovos istorija niekuo nenusileidžianti M. Basčio klausimui. Visiškai. Visa situacija ir I. Rozovos bendravimo voratinkliai su Rusijos diplomatais buvo akivaizdūs ir tai tikrai buvo klausimas, vertas išviešinimo ir analizės, bet tapo politiniu farsu. Seimas tapo neatsparus šiai (Rusijos – ELTA) įtakai. Per žmogų gali būti Seime daroma įtaka ir tai tampa niekam nebeįdomu. Tai tampa politinių susitarimų dalimi ir į tai niekas nereaguoja. Nebereaguojama į grėsmes, kaip, pavyzdžiui, galimų politinių junginių formavime dalyvauti, kurti politines sistemas, kurti sau palankias politines jėgas. Tai dabar viskas galima, taip išeina. Visiškas Rusijos grėsmės devalvavimas“ , – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaras taip pat nemano, kad Seimo kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją pajudins ledus I. Rozovos apkaltos klausime.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Valdantieji grubiu būdu pridengė koalicijos partnerius. Tai buvo valdančiųjų siekis I. Rozovą išsaugoti dėl koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Šansas, taip, yra tik vienas – Seimas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Visų pirma klausimas komisijai: ar I. Rozova galėjo pati šiandien balsuoti ir nenusišalinti nuo procedūros. Tai lauksime, kitą savaitę komisijos atsakymas turėtų būti (…) Vėlgi tai bus tik Etikos ir procedūrų komisijos rekomendacija. Man atrodo, klausimas, deja, jau yra „uždarytas“. Ir didelių šansų, galimybių teisiškai ką nors pakeisti, aš nematau“, – sakė jis.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo vakariniame posėdyje siūlymas pradėti apkaltos procedūroms būtinus žingsnius po svarstymo nesusilaukė reikiamos paramos. Už balsavo 49 parlamentarai, prieš pasisakė 28, o susilaikė 26 Seimo nariai.
 
Seime kilus šurmuliui dėl posėdžiui pirmininkavusios Irenos Degutienės pareiškimo, esą parlamentarų atmestą projektą būtina grąžinti iniciatoriams tobulinti, nes komisijos sudarymas yra imperatyvus, tarp politikų kilo aštrios diskusijos. I. Degutienė pareiškė, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją išsiaiškinti, kaip reikėtų toliau elgtis.
 
Tuo metu rytiniame posėdyje siūlymas tęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės I. Rozovos nesulaukė taip pat Seimo paramos. Šią Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą Seimas atmetė.
 
Klausimas dėl I. Rozovos apkaltos kurį laiko strigo Seime. Balandžio pabaigoje parlamentas turėjęs svarstyti klausimą dėl specialiosios komisijos sudarymo, jį iš darbotvarkės išbraukė. Taip nuspręsta pasiūlius Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovui Zbignevui Jedinskiui. Politikas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši išaiškintų, ar Seimas turi teisę pradėti svarstymą, posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Tai buvo jau antras kartas, kai apkaltos iniciatyvos klausimas I. Rozovai buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Kovo 12 d. klausimas buvo išbrauktas LLRA-KŠS frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu, nes, esą I. Rozova dėl ligos negalėjo dalyvauti posėdyje.
 
Teikime pradėti apkaltą parlamentarai teigia, jog yra pagrindas manyti, jog LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausanti I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.22; 06:00

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko iniciatyvą pratęsti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos.
 
Nutarimo projektas, kuriame siūloma pavesti NSGK iki šių metų birželio 1 d. baigti šį tyrimą, po pateikimo gegužės 14 d. sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo.
 
„Reikia dar laiko, porą savaičių, ir mes parašysime išvadą ir pateiksime visuomenei įvertinimą“, – iš Seimo tribūnos yra sakęs  D. Gaižauskas.
Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
NSGK pirmininkas pripažino, kad tai yra tas pats tyrimas ir tas pats objektas, bet dėl opozicijos trukdymo išvadų iki šiol nepavyko pateikti.
 
„Taip, tai tas pats tyrimas, tie patys klausimai, tie patys tyrimo objektai, po kurio atlikimo šių metų balandžio 30 d. turėjau pateikti jums išvadą. Tačiau išvados pateikti nepavyko, todėl prašau naujo tyrimo“, – sakė D. Gaižauskas.
 
Pasak jo, tyrimas nebuvo sudėtingas, surengta 14 posėdžių, apklausta nemažai žmonių, informacija buvo išnagrinėta ir praktiškai tyrimas buvo baigtas.
 
Tačiau, anot D. Gaižausko, tyrimo dalis dėl galimo žvalgybinės informacijos manipuliavimo sustabdė visą tyrimą. NSGK pirmininkas D. Gaižauskas priekaištavo opozicijai dėl kvorumo griovimo.
 
Tuo metu opozicija tvirtino, kad D. Gaižauskas uždelsė tyrimą, kuris pavirto į politikavimą.
Rusijos konsulatas uostamiestyje – Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA jau skelbė, gegužės 20 d. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė aiškintis, ar nebuvo pažeistos Seimo Statute numatytos procedūros, kai buvusiam parlamentiniam tyrimui dėl Seimo narės Irinos Rozovos dar nesuformulavus išvadų, inicijuojamas naujas tyrimas.
 
Etikos sargų įvertinti galimus procedūrinius pažeidimus paprašė Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok.
 
Už tai, kad būtų pradėtas tyrimas trečiadienį balsavo 5 Etikos ir procedūrų komisijos nariai, 3 buvo prieš.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nepavyko patvirtinti galutinių tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais. Nesutikę su išvadų projektu opozicinių frakcijų atstovai paruošė savo išvadų projektą.
 
Seime taip pat „klaidžioja“ 44 parlamentarų iniciatyva dėl apkaltos I. Rozovai, tačiau jos realizuoti iki šiol nepavyko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.21; 07:00

Seimo narys Povilas Urbšys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nors Seimas ketvirtadienį pritarė „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovautos laikinosios komisijos išvadoms, aistros ir pasipiktinimas tarp politikų tebekyla. Į galimai neteisėtą poveikį politiniams procesams tyrusios vadinamosios A. Širinskienės komisijos akiratį patekęs mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys toliau kelia klausimus ir sako nesuprantąs, kodėl ištarusi A, valdančiųjų iniciatyva atsiradusi komisija nenori pasakyti ir B.
 
Kurį laiką nuo Seimo kadencijos pradžios kartu su „valstiečiais“ frakcijoje veikęs politikas tvirtina matąs itin keistą situaciją, kai vienoje A. Širisnkienės komisijos pateiktų išvadų jam tarsi ir inkriminuojamas priesaikos sulaužymas, tačiau adekvačių ir reaguojančių į deklaruotus nusižengimus veiksmų nebėra imamasi. Politikas stebisi, kodėl Seime sprendžiant dėl A. Širinskienės pateiktų išvadų, jam net pačiam pareiškus norą būti ištirtam, ar jis nesulaužė priesaikos ir ar nėra vertas apkaltos, patys valdantieji tokį sumanymą atmetė.
 
„Aš siūliau savo atžvilgiu pradėti tyrimą, nes, kaip išdėstė A. Širinskienė, yra priesaikos sulaužymo požymių“, – Eltai teigė P. Urbšys, akcentuodamas, kad pakliūta į absurdišką situaciją, kai ilgą laiką Seime veikusi ir savo svarbą bei objektyvumą akcentavusi komisija dabą nori užbaigti tik pranešdama apie esą padarytus didelius politikų pažeidimus.
 
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad yra duotos priesaikos sulaužymo požymių. Tokiu atveju komisija turi būti sudaryta, kad būtų ištirta, ar tikrai tų požymių yra. Tad aš dėl to ir siūliau, kad nutarime, kuris buvo formuluojamas dėl (A. Širinskienės vadovautos komisijos – ELTA) išvadų, atsirastų dar vienas punktas. Aš siekiau, kad būtų inicijuotas tolesnis tyrimas, ar mano veiksmai atitinka Konstitucijos nuostatas dėl duotos priesaikos“, – tęsė P. Urbšys.
 
„Labai keista, jei komisija, padariusi grėsmingas išvadas, pati siekia jas nugesinti“, – pridūrė politikas.
 
P. Urbšio teigimu, žvelgiant į logiką, kurios laikėsi komisija tyrimo metu ir kurios laikosi Seimui patvirtinus išvadas dabar, nelieka nieko kito kaip sakyti, kad pagrindinis tikslas buvo tiesiog „valstiečių“ lyderių nemalonėje atsidūrusius asmenis apdrabstyti purvais.
 
„Man atrodo, kad ši komisija atliko tiesiog „Grigeo vamzdžio funkciją“. Jos tikslas buvo ne išsiaiškinti tiesą, bet kiek įmanoma apdrabstyti žmones įvairiais prasimanymais. Kaip kitaip paaiškinti?“, – apibendrino P. Urbšys.
 
A. Širinskienė teigia, kad apkaltą inicijuoti nėra prasmės: tikisi, kad P. Urbšį ir V. Pranckietį nubaus rinkėjas
 
A. Širinskienės komisijoje teigiama, kad atlikus tyrimą, negalima paneigti surinktų duomenų apie tai, kad tuometis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys bei Seimo vadovas Viktoras Pranckietis darė įtaką neteisėtam Mindaugo Siaurio atleidimui iš tuomet eitų pareigų Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK). Nepaisant tokios suformuluotos išvados, P. Urbšio išreikšta iniciatyva papildyti Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos išvadų, siūlant iš esmės formuoti apkaltos komisiją jam pačiam, daugiausiai valdančiųjų pastangomis buvo atmesta.
 
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Valstietės“ A. Širinskienės teigimu, nors, jos giliu įsitikinimu, tiek P. Urbšys, tiek tame pačiame laikinosios komisijos epizode figūravęs Seimo pirmininkas yra verti apkaltos, tokios prabangos kaip sudaryti apkaltos komisiją, kai iki rinkimų liko nedaug laiko, tikrai neleis. Tad išvadose surašyti kaltinimai ir liks tiesiog popieriuje deklaruotais teiginiais. Politikės manymu, tai, ką pasiūlė P. Urbšys, yra ne kas kita kaip nesąmonė, skirta prisitraukti papildomo dėmesio.
 
„Aš manau, kad ponas Urbšys kartais ne visai adekvačiai vertina aplinką ir situaciją. Jis politikuoja prieš rinkimus, jis tyčiojasi iš Seimo ir valdančiųjų. Tai yra akivaizdu pažiūrėjus jo elgesį ir pasisakymus. Labai gaila, kad politikas, registruodamas visokias nesąmones – o jos yra nesąmonės, jei žiūrėsime į statutą – bando ieškoti populiarumo. Ponas Urbšys turėtų puikiai suprasti, kad apkaltos komisija yra neregistruojama vieno Seimo nario. Statutas labai aiškiai pasako, kad, berods, penktadalis Seimo narių tą gali padaryti“, – Eltai aiškino A. Širinskienė.
 
„Suvokiant, kad tai yra nestatutinis pasiūlymas, mes, kaip valdantieji, atitinkamai, ir balsavome“, – pridūrė ji.
 
Pasak politikės, procedūros reikalingos surengti apkaltą trunka per ilgai, todėl net esant įsitikinus, jog politikai yra verti apkaltos ir sulaužę priesaiką, nėra reikalo ieškoti teisingumo.
 
„Situacija yra tokia, kad artėja kadencijos pabaiga. Visi puikiai žinome, kiek trunka apkaltos veiksmai. Mano manymu, po to ką aš mačiau tyrimo metu, tiek ponas Urbšys, tiek Seimo pirmininkas tikrai būtų nusipelnę apkaltos“, – teigė politikė.
 
Ji aiškino, kad kadencijos pabaigoje apkalta apskritai yra beprasmis reikalas, net įvertinus faktą, kad įtarimų dėl galimai sulaužytos priesaikos sulaukę politikai vienos kadencijos metu, kitame Seime jau gali jaustis ramūs. Po kone dvejus metus trukusios komisijos darbo, A. Širinskienė teigė turinti viltį, kad tyrimo radare atsidūrę buvę kolegos bus įvertinti ne aktyvavus numatytas procedūras, bet rudenį vyksiančių rinkimų metu.
 
„Kadencijos pabaigoje apkalta tampa beprasmė kaip procedūra. Kelis mėnesius truks apkaltos komisija, kreipiamasis į Konstitucinį Teismą, o po to Konstitucinis Teismas 6 mėnesius – tiek maždaug skubos tvarka trunka – svarstys. Kai visas ratas apsisuks, situacija bus jau po rinkimų. Aš tiesiog labai linkiu kad nei Seimo pirmininkas, nei ponas Urbšys nebūtų kitos kadencijos Seime. Bet jei jie bus – tai tada mes turėsime konstitucinę nuostatą, kad nusižengimas, padarytas prieš Konstituciją praėjusąe kadenciją, (nebegalios – ELTA). Tada kitos kadencijos Seimas nebegalės svarstyti. Tad dėl šių teisinių ypatumų dabar kažką daryti dėl šių dviejų ponų būtų tiesiog reklama“, – apibendrino A. Širinskienė.
 
 Klausimus dėl tyrimo objektyvumo kelia opozicija ir prokuratūra
 
Seimas ketvirtadienį pritarė A. Širinskienės vadovaujamos komisijos, kuri nuo 2018 m. rugsėjo atliko parlamentinį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams, išvadoms.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Opozicijos itin kritikuotų parlamentinio tyrimo išvadų projektą palaikė 55 Seimo nariai, 40 buvo prieš, 9 susilaikė.
 
Opozicijos teigimu, atliktas parlamentinis tyrimas ir jo metu suformuluotos išvados yra neobjektyvios, o ir komisijos darbo principai nedera su standartais, keliamais demokratinėms valstybėms. Pasipiktinimą išvadomis yra pareiškusi ir į komisijos darbo akiratį pakliuvusi Generalinė prokuratūra. Pasak jos, komisijos išvados dėl prokuratūros darbo yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir nešališkais duomenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.17; 18:24

Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis teigia, kad Seime kol kas stringantis parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos klausimas vargu ar bus realizuotas. Politiko teigimu, susipažinęs su visa informacija jis gali tvirtinti, kad I. Rozova nieko blogo nepadarė, o opozicija, tiesiog siekdama matomumo, šį klausimą kelia dirbtinai.
 
„Tai yra budintis opozicijos klausimas. Idėjų pas juos per daug nėra, nėra įdirbio, per krizę jie atiminėjo pinigus iš žmonių. Todėl jie kelia dirbtinius klausimus: kaip pratęstas kelias, dirbtina apkalta“, – „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras.
 
Pasak V. Tomaševskio kalbos apie galimybę reorganizuoti apkaltą I. Rozovai yra tiesiog niekai.
 
„Manau, kad iš to nieko nebus, kadangi pats susipažinau su šia situacija. Jei kažkas susitiko su konsulu ir kalbėjo apie visuomeninius reikalus – tai yra parlamentaro ar kito valdžios atstovo pareiga, reikia rūpintis savo išeivija“, – Lietuvos žvalgybos akiratyje atsidūrusius I. Rozovos veiksmus teisindamas teigė politikas.
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Todėl, pasak jo, dar kyla klausimas, ar atidėliojamas balsavimas dėl apkaltos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos politikei bus apskritai iškeltas.
 
„Jeigu prieisime prie balsavimo, nežinia ar jis bus, tai parlamentarai apsispręs. Šiandien tai yra naudinga opozicijai – apie tai kalbėti kiekvieną dieną, kaip ir apie premjero kelią“, – apibendrino V. Tomaševskis.
 
Apkalta I. Rozovai ėmė grėsti paaiškėjus, kad politikė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija nenurodė turėtų kontaktų su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Valstybės saugumo departamentas (VSD) atskleidė, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė. VSD teigimu, I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.06; 10:24

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad valdančioji dauguma, jau antrą kartą išbraukdama iš darbotvarkės parlamentarės Irinos Rozovos apkaltos iniciatyvą, vilkina apkaltos procesą, kad tik išsaugotų koaliciją su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LLRA-KŠS).
 
„Čia kažkas šį procesą įvardino vilkinimu, aš manau, kad tai yra valdančiųjų suokalbis su koalicijos partneriais Lietuvos lenkų rinkimų akcija, išsaugojant I. Rozovą. Tai yra tąsa viso šio suokalbio kiek įmanoma nustumti šitą klausimą, tai tegul visuomenė vertina. Bet čia labai paprasta, tai suokalbis ir susitarimas, taip bandoma paskandinti šį klausimą detalėse. Tai yra I. Rozovos gelbėjimo operacija“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
„Čia dvigubų standartų taikymas, lyginant su M. Basčio atveju ir jos atveju. Tik šiuo atveju yra koaliciniai susitarimai ir dėl to saugojamas žmogus“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimas antradienį pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovo Zbignevo Jedinskio siūlymui išbraukti iš Seimo darbotvarkės apkaltos iniciatyvą Seimo narei Irinai Rozovai. Pasak Z. Jedinskio, LLRA-KŠS kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, ar Seimas turėjo teisę pradėti svarstymą dėl apkaltos proceso posėdyje nedalyvaujant pačiai I. Rozovai.
 
Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, opozicijos inicijuotame Seimo posėdyje po pateikimo buvo pritarta apkaltos iniciatyvai Seimo narei I. Rozovai. Pateikimui pritarta iš esmės vien opozicijos, susirinkusios ketvirtadienį į neeilinį posėdį, balsais. Šiame posėdyje su visa valdančiąja dauguma nedalyvavo ir I. Rozova.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
L. Kasčiūnas primena, kad kovo 12 dieną jau vieną kartą Seimas išbraukė apkaltos iniciatyvą, nes į Seimą dėl ligos neatvyko pati I. Rozova. Pasak jo, tokie argumentai, kad nedalyvaujant parlamentarui negalima pradėti apkaltos proceso – visiškas absurdas.
 
„Seimo statute reikalavimo tokio nėra, kad jai būtina dalyvauti Seimo posėdyje. Tai jei mes turėtume tokią nuostatą, žmogus, žinodamas, kad tuo metu jam inicijuojama apkalta, nepasirodo posėdyje ir apkalta nepradedama. Mes čia galime prisižaisti iki to, kad mes niekam negalėtume pradėti apkaltų tokiu būdu, tai čia būtų absurdo teatras. Apgailėtina“ , – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
„Po Seimo etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, mes, be abejonės, grįšime prie klausimo ir jo nepaleisime. Mes nuolat to klausimo reikalausime darbotvarkėje“, – Eltai tvirtino L. Kasčiūnas.
 
Seimui pritarus būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą. Seimo specialioji tyrimo komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, turėtų parengti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei I. Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas.
 
Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės I. Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 07:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą tiriančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) dar kartą sieks išsiaiškinti, kokius sprendimus, susipažinę su žvalgybos medžiaga apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančią Seimo narę, priėmė opozicijai priklausantys NSGK nariai.
 
„Pasižiūrėsime, gal pavyks. Jeigu nepavyks, turėsime priimti kitą sprendimą, bet išvadas tikrai pateiksim, remdamiesi surinktais įrodymais ir faktiniais duomenimis. Mums tos apklausos nėra svarbiausios (…) Kadangi opozicija atsisako visuomenei paaiškinti savo aplinkybes, tai mes pagal faktines aplinkybes pateiksim išvadas. Na žinote, įtariamieji gali prieš save atsisakyti parodymus duoti, bet baudžiamosios bylos vis tiek nueina į teismą“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
 
Kaip teigia NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas, po nesėkmingo bandymo tą padaryti pastarąją savaitę, bus prašoma konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno, mišriai Seimo narių grupei priklausančio Vytauto Bako bei liberalo Virgilijaus Aleknos pateikti liudijimus.
 
Šie tvirtina, kad kol į analogiškus klausimus neatsakys premjeras Saulius Skvernelis, tol jie komitetui apie disponuotą informaciją neliudysią. Šią poziciją jie deklaravo ir praėjusią savaitę vykusiame NSGK posėdyje.
 
Kaip ELTA jau skelbė, įvertindamas, kad kompromiso surasti nepavyks, NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas užsiminė apie galimybę, kad Seimui būtų pateikta išvada, neatsakius opozicijos atstovams į  suplanuotus klausimus.
 
Apkalta I. Rozovai keliauja ir kitu būdu
 
Ketvirtadienį opozicijos inicijuojamo nenumatyto Seimo posėdžio darbotvarkėje bus įtraukta ir apkaltos iniciatyva Seimo narei Irinai Rozovai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad opozicija buvo priversta grąžinti klausimą į Seimo darbotvarkę, nes nuogąstaujama, jog apkaltos procesas parlamentarei gali būti tyčia vilkinamas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Ketvirtadienį neeiliniame posėdyje įtraukėme apkaltos procesą dėl I. Rozovos. Mes priversti tai daryti, nes tiesiog vilkinamas procesas ir netraukiama į darbotvarkę. Klausimas į posėdį bus įtrauktas, tam nereikia absoliučios daugumos, reikia paprastos daugumos, todėl bus inicijuojama apkaltos tyrimų komisija“, – Eltai patvirtino L. Kasčiūnas.
 
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
 
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo buvo surinkti dar sausio mėnesį. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad dar praėjusių metų vasarą tyrimą dėl I. Rozovos iš pradžių buvo pavesta atlikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar jai gali būti pradėtas apkaltos procesas. Dėl I. Rozovos į nepatogius politinius ginčus buvo įtraukti tiek Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas.
 
NSGK nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, sausį nusprendė rinkti Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.22; 00:30

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Vandos Kravčionok siūlymu,  Seimas  išbraukė iš  darbotvarkės apkaltos Irinai Rozovai iniciatyvą.
 
 „I. Rozova serga ir negali dalyvauti posėdyje, būtų neetiška svarstyti, turint  mintyje Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl šitos procedūros“,- sakė V. Kravčionok.
 
Už šio klausimo išbraukimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 30, susilaikė 8 parlamentarai.
 
Ketvirtadienį Seimą turėjo pasiekti  apkaltos iniciatyva Seimo narei I. Rozovai. Šią 44 parlamentarų iniciatyvą ketino pateikti Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
 
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos  seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad rems Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudarymą dėl  apkaltos Seimo narei I.Rozovai.
 
„Aš pasirašiau kartu su kolegomis, kad komisija būtų sudaroma. Balsuosiu taip, kaip pasirašiau“, ketvirtadienį  žurnalistams sakė R. Karbauskis.
 
Jei Seimas pritartų, būtų sudaryta Seimo specialioji tyrimo komisija, kuri ištirtų ir įvertintų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai pagrįstumą.
 
Ši komisija, kurią siūloma sudaryti iš 12 parlamentarų, taip pat parengtų išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą.
 
Apkaltos iniciatoriai deklaruoja, kad sieks objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 04:30

Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas atleido du jo apkaltoje liudijusius aukšto rango valstybės pareigūnus, taip paskatindamas kalbas, kad jis ėmėsi keršto, praneša naujienų agentūra AFP.
 
D. Trumpas atšaukė JAV ambasadorių Europos Sąjungai Gordoną Sondlandą ir atleido Nacionalinio saugumo taryboje dirbusį pulkininką leitenantą Alexanderį Vindmaną.
 
Abu jie neteko darbo praėjus dviem dienoms po to, kai Senatas, kuriame daugumą turi respublikonai, išteisino prezidentą dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais, ir dienai po to, kai savo pergalės kalboje D. Trumpas oponentus pavadino „piktadariais“.
 
„Šiandien man buvo pranešta, kad prezidentas ketina atšaukti mane iš pareigų, o sprendimas įsigalios nedelsiant“, – G. Sondlandas sakė išplatintame pranešime.
 
Politinio pasitikėjimo pareigūnas į ambasadoriaus postą buvo paskirtas po to, kai paaukojo 1 mln. JAV dolerių D. Trumpo inauguracijai.
 
Tuo metu A. Vindmano atleidimas buvo dar staigesnis. Daugelio gerbiamam karininkui, kuris buvo sužeistas Irake, buvo nurodyta palikti savo darbo vietą Nacionalinio saugumo taryboje Baltuosiuose rūmuose.
 
Jo advokatas Davidas Pressmanas sakė, kad A. Vindmanas „buvo išlydėtas iš Baltųjų rūmų, kur pareigingai tarnavo šaliai ir prezidentui“.
Pasak advokato, „A. Vindmanas buvo atleistas už tai, kad sakė teisybę“.
 
Paklaustas, kodėl atleido A. Vindmaną, JAV prezidentas teigė esąs juo nepatenkintas.
 
„Ar manote, kad turėčiau būti juo patenkintas?“ – retoriškai klausė D. Trumpas.
 
Pasak JAV žiniasklaidos, tuo pačiu metu buvo atleistas ir jo brolis dvynys Yevgenyjus Vindmanas, taip pat pulkininkas leitenantas, Nacionalinio saugumo taryboje dirbęs teisininku.
 
D. Trumpas apkaltos procesą vadino apgaulingu ir aiškino nepadaręs nieko bloga, kuomet spaudė Ukrainą pradėti tyrimą prieš Demokratų partijos kandidato į prezidentus Joe Bideno šeimą.
 
JAV prezidentas žurnalistams sakė, kad jis norėtų, jog Respublikonų partiją susigrąžintų daugumą Atstovų rūmuose ir „ištrintų“ jo apkaltą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.09; 07:00

Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose sakydamas padriką ir emocionalią kalbą, džiaugėsi savo išteisinimu Senate.
 
Per trečiadienį įvykusią apkaltos procedūrą Senatas išteisino D. Trumpą pagal abu kaltinimo straipsnius – dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo Kongreso veiklai.
 
JAV vadovas ketvirtadienį sukvietė į Baltųjų rūmų Rytinį kambarį daugybę respublikonų įstatymų leidėjų, savo teisininkų komandą, žmoną Melaniją ir Baltųjų rūmų patarėjus.
 
Susirinkusių žmonių akivaizdoje D. Trumpas išrėžė emocionalią kalbą ir mosikavo „The Washington Post“ laikraščio numeriu, kurio pirmajame puslapyje buvo parašyta: „Trumpas išteisintas“.
 
„Štai koks galutinis rezultatas“, – mosuodamas laikraščiu pareiškė D. Trumpas.
 
Kalbėdamas JAV prezidentas teigė, kad „mums teko praeiti pragarą“, tačiau pridūrė, kad „galiausiai mes laimėjome prieš pagiežingus demokratus“. Pasak JAV vadovo, jis nepadarė nieko bloga ir visas šis procesas buvo „blogis“.
 
JAV Senatas, kuriame D. Trumpo respublikonai turi daugumą, trečiadienį išteisino prezidentą nuo visų apkaltos proceso kaltinimų. Tai reiškia, kad apkaltos procesas baigėsi. Tačiau abiejų politinių stovyklų ginčas tęsiasi: demokratų nuomone, išteisinimas yra bevertis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.07; 00:55

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį buvo išteisintas Senate – taip pasibaigė istorinis apkaltos procesas, atskleidęs politinės bendruomenės pasidalijimą ir Kongreso narių ištikimybę savo grupei.
 
D. Trumpas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.
 
Senatoriams išteisinus, D. Trumpas nedelsdamas paskelbė „pergalę“, o Baltieji rūmai teigė, kad tai visiška „reabilitacija“. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu.
 
Tačiau balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai buvusį nekilnojamojo turto magnatą remia respublikonai, – likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D. Trumpas sieks antros prezidento kadencijos.
 
Nors kai kurie respublikonai pripažino, kad D. Trumpo elgesys buvo netinkamas, balsavimo metu visi jam liko ištikimi. Prezidentui demokratai pareiškė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, prieš pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D. Trumpui būtų paskelbtas nuosprendis, palankiai jam mestus kaltinimus turėjo įvertinti dviejų trečdalių dauguma.
 
„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Johną Trumpą nuspręsta išteisinti“, – teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas.
 
Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitt Romney, ilgametis D. Trumpo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M. Romney teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.
 
JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Andrew Johnsonui 1868 m. ir Billui Clintonui 1998 m. Nors nuo pat apkaltos proceso pradžios prognozuota, kad respublikonų kontroliuojamame Senate demokratų kaltinimams nebus pritarta, D. Trumpo apkaltos dėmė vis dėlto išliks žmonių atmintyje – kaip ir kitų dviejų apkaltintų prezidentų atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 12:00

Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Parašai dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo surinkti. Pasirašė 44 parlamentarai, tarp kurių ir „valstiečių“ frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas.
 
Eltai tai patvirtino Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS–LKD) narys Laurynas Kasčiūnas.
 
Anot parlamentaro, apkaltos procesas pradedamas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) pareikštą prieštaravimą išduoti Seimo narei I. Rozovai leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, VSD išdėstytus faktus Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui bei vadovaujantis Konstitucijos 63 straipsnio 5 punktu, 74 straipsniu ir Seimo statuto 227, 228, 229 ir 230 straipsniais ir siekiant visapusiškai, objektyviai ištirti bei teisiškai įvertinti, ar savo veiksmais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narė I. Rozova šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė Seimo nario priesaikos.
 
„VSD išdėstė reikšmingas aplinkybes ir faktus, dėl kurių Seimo narei I. Rozovai negali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be kita ko, tikrinimo metu Seimo narė I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga su VSD pareigūnais, galimai siekė suklaidinti ir sąmoningai nuslėpti tikrinimui reikšmingą informaciją apie savo neformalius asmeninius ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, neigė palaikiusi tokius asmeninius ryšius, nors pati galimai teikė asmeninio pobūdžio prašymus Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovams – VSD nurodė, kad Seimo narė I. Rozova ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, o jos sprendžiamų klausimų pobūdis, VSD vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Seimo narės kontaktai su Rusijos Federacijos diplomatais neapsiribojo vien tik oficialiais formatais“, – teigė TS-LKD frakcijos narys L. Kasčiūnas.
 
Komisijai sudaryti reikėjo ketvirtadalio Seimo narių parašų.
 
ELTA primena, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, organizuoja Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Šios asamblėjos posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
 
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
 
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
 
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 13:30

Ketvirtadienį apkaltos teismo metu demokratų komandai vadovaujantis Adamas Schiffas kreipėsi į Senatą, reikalaudamas pašalinti prezidentą Donaldą Trumpą iš pareigų. Jis tvirtino, kad prezidentu negalima pasikliauti, nes asmeniniai interesai jam yra svarbesni nei valstybės interesai.
 
„Amerikos žmonės nusipelnė patikimo prezidento, kuris prioritetą teiks jų interesams“, – sakė A. Schiffas.
 
Šia fraze jis baigė visą dieną vykusį teismo Senate procesą. Ketvirtadienį demokratai pateikė informaciją apie prezidento spaudimą Ukrainai, kad ši pradėtų tyrimą dėl jo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose ir tokiu būdu padėtų D. Trumpui laimėti rinkimus.
 
„Negalima tikėtis, kad šis prezidentas padarys tai, kas reikalinga šaliai. Visiškai aišku, kad jis imsis to, kas reikalinga D. Trumpui, – sakė A. Schiffas. – Tai jis daro dabar. Tai jis yra daręs ir anksčiau. Jei bus leista, tai jis darys ir ateinančius kelis mėnesius. Štai kodėl, jei pripažinsite jį kaltu, turėsime jį pašalinti.“
 
Vykstant teismo procesui Atstovų rūmų kaltintojų komanda pristatė daugybę vaizdo įrašų, dokumentų ir išsamių liudininkų parodymų, kuriais parėmė kaltinimą, kad D. Trumpas piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Apkaltos teisme prisiekusiųjų vaidmenį atliko 100 salėje susirinkusių senatorių. Televizijos transliuojamą procesą stebėjo milijonai JAV gyventojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 00:30

Seimo narė Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis sprendimą, ar pasirašyti dėl apkaltos tyrimų komisijos parlamentarei Irinai Rozovai sudarymo, teigia priimsiąs, kai susipažins su argumentais, kuriais grindžiamas Seimo narės atleidimas.
 
„Aš tikrai norėčiau susipažinti su tais siūlymais ir argumentais, kuriais yra teikiamas vienoks ar kitoks pasiūlymas, tai paskaitysiu, susipažinsiu ir priimsiu sprendimą – pasirašyti ar ne. Kol kas nematau ant ko pasirašyti“, – teigė S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis taip pat akcentuoja, kad pirmiausia turi atsirasti teisiniai argumentai parlamentarės atleidimui, nes istorija, sako V. Tomaševskis, primena susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus atvejį.
 
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, organizuoja Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
 
Rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę. Šios asamblėjos posėdžiuose dalyvavo ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova.
 
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
 
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
 
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
 
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 00:30

JAV prezidento Donaldo Trumpo teisininkų komanda šeštadienį pristatė gynybos argumentus, kuriuos žada pasitelkti apkaltos teisme Senate.
 
Tai pirmas kartas, kai D. Trumpo teisininkų komanda atskleidė kontrapuolimo priemones. Jie teigia, kad apkaltos procesas pažeidžia Konstituciją ir yra bandymas anuliuoti 2016 m. rinkimų rezultatus bei kišimasis į šių metų rinkimus.
 
D. Trumpo advokatų komandai vadovaus prezidento patarėjas Patas Cipollone’as, jį parems asmeninis D. Trumpo advokatas Jay’us Sekulowas. Prie jų prisijungs ir Billo Clintono apkaltoje dalyvavęs Kenas Starras bei įžymus advokatas Alanas Dershowitzas.
 
P.  Cipollone’o ir J. Sekulowo gynybos pareiškime teigiama, kad demokratų vadovaujamuose Atstovų rūmuose patvirtinti apkaltos straipsniai „yra pavojingas išpuolis prieš Amerikos žmonių teisę laisvai rinkti prezidentą“.
 
„Tai įžūlus ir neteisėtas bandymas anuliuoti 2016 m. rinkimų rezultatus ir kištis į 2020 m. rinkimus“, – pareiškime teigia D. Trumpo komanda.
 
Atstovų rūmuose D. Trumpui pateikti kaltinimai dėl dviejų straipsnių pažeidimų.
 
Pirmiausia jis kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia – D. Trumpas, kaip teigiama, grasino Kijevui neteikti karinės paramos, jei Ukrainos vyriausybė nepradės tyrimo, kuriuo prezidentas siekęs apšmeižti savo varžovą šių metų JAV prezidento rinkimuose. D. Trumpas taip pat kaltinamas trukdymu dirbti Kongresui, Baltiesiems rūmams atsisakius leisti liudytojams dalytis informacija su demokratų tyrėjais.
 
„Remiantis Konstitucija, apkaltos straipsniai negalioja. Nėra jokio nusikaltimo, jokių teisės principų pažeidimų“, – teigė teisininkų komanda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.19; 00:30

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
 
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
 
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
 
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 06:09

Donald Trump. EPA-ELTA foto.

JAV Atstovų rūmams trečiadienį nubalsavus už apkaltos šalies prezidentui Donaldui Trumpui inicijavimą, į šį įvykį sureagavo ir Lietuvos politikai. Jų vieninga nuomone, apkaltos procesas atitolina Jungtines Valstijas nuo užsienio politikos strategijos įgyvendinimo, dėl to, kaip jie sako, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis Europoje būtina priminti JAV apie save.
 
Diplomato, buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai, parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, demokratų daugumą turinčių Atstovų rūmų trečiadienį priimtas sprendimas inicijuoti apkaltą JAV prezidentui D. Trumpui nebuvo netikėtas.
 
Vis dėlto politikas tikina, kad apkalta žlugs balsuojant Senate, kuriame daugumą turi respublikonai.
 
„Visi mes ir tikėjomės, kad Atstovų rūmai taip nuspręs, matydami tą jėgų išsidėliojimą, tačiau niekas nesitiki, kad toks pat rezultatas bus Senate. Tiek daug senatorių perkalbėti tiesiog neįmanoma, tai reiškia – apkalta sužlugs, kaip sužlugo visos istorinės apkaltos“, – JAV Atstovų rūmų balsavimo rezultatus Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
 
Jam antrino ir kitas parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
 
„Manęs labai nenustebino. Manyčiau, kad ir JAV prezidentas (D. Trumpas. – ELTA), toks įspūdis, čia neieškojo jokių kompromisų ir visą laiką buvo šiokioje tokioje konfrontacijoje, tai aš buvau beveik tikras, kad visa šita konfrontacija prie apkaltos ir prives. Taip ir atsitiko“, – konstatavo G. Kirkilas.
 
JAV susirūpinimas apkaltos reikalais atitolina ją nuo užsienio politikos strategijos?
 
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad apkaltos JAV prezidentui D. Trumpui procesas nėra beveik niekam naudingas, ypač – užsienio politikos partneriams.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Tai atsilieps demokratams, nes Trumpas paskelbs eilinį laimėjimą ir sieks būti perrinktas – ir aš manau, kad bus. Mes turime suprasti, kad Trumpas, tikėtina, liks prezidentu ir reikės aktyviai su juo dirbti, nes šitas procesas labai smarkiai atėmė Ameriką iš mūsų regiono.
 
Pavyzdžiui, neseniai vyko Normandijos ketvertukas, kur realiai nebuvo Amerikos – ji galėjo būti net tarp eilučių ar tarp durų, aktyviau dalyvauti procese“, – pastebėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat pabrėžė, jog Amerikos dėmesio stokojama ir Sakartvele, Moldovoje. Tendencijos mūsų regione, kaip tvirtina parlamentaras, yra blogos.
 
Tai, kad JAV vykstantis susiskaldymas dėl šalies vadovo apkaltos gali turėti neigiamų pasekmių, tvirtina ir G. Kirkilas. Jo teigimu, ypač blogai pasirinktas ir apkaltos laikas – priešrinkiminis, kada, pasak Lietuvos Seimo nario, sunkiausia išsiaiškinti realią teisybę dėl verdančių politinių aistrų.
 
„Manau, kad procesas bet kuriuo atveju, jeigu žiūrėti iš mūsų interesų taško, sukels didelę įtampą ir susipriešinimą Amerikoje, kuris greičiausia truks metus, iki pat rinkimų. Kažkokių mums labai gerų žinių dėl to nėra, nes neabejotinai sumažės Amerikos dėmesys ir NATO aljansui, ir apskritai Europos užsienio politikai, neduok, Dieve, – ir gynybai“, – apmaudo neslėpė G. Kirkilas.
 
Lietuvai ir šalims sąjungininkėms reikia priminti apie save
 
Abu politikai teigė, kad Lietuvai būtų labai naudinga surengti susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu ir priminti apie savo partnerystę.
 
„Labai viliuosi, kad ši apkalta kuo greičiau baigsis, kad Amerika atlaisvinų rankas veikti šiame regione visu svoriu. Aš taip pat labai tikiuosi, ir apie tai kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad artimiausiu įmanomu metu būtina siekti to dvišalio susitikimo su Trumpu, panaudojant kortą būtent mūsų didžiulio piliečių skaičiaus Amerikoje. Ne tik piliečių – apie 700 tūkst. amerikiečių kildina save iš lietuvių.
 
Kalbu tą patį ir Seimo pirmininkui – kad laikas būtų nuvažiuoti, galbūt su lenkais ir ukrainiečiais bei priminti JAV apie save, kad tose vidaus politikos dulkėse neužmirštų ir strateginių interesų“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
Seimo Europos komiteto pirmininkas G. Kirkilas pritarė šiai idėjai ir tikino, jog pokalbis dėl susitikimo su JAV vadovu jau vyksta kartu su kaimyninėmis šalimis.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Iš tikrųjų tokių planų yra, mes praėjusiais metais tokį turėjome ir jis pasisekė – buvo su latviais, estais parlamentarų delegacijomis ir gavome didesnį dėmesį. Dabar mes taip pat galvojame, kad reikėtų, tuo labiau, kad greitai keičiasi to paties Kongreso sudėtis – kai kurie mūsų draugai, pavyzdžiui, tautietis Jonas Šimkus jau nebedalyvaus. Reikalingi nauji ryšiai, taigi tuo požiūriu tas vizitas tikrai yra labai aktualus, mes šiuo metu derinam su latviais ir estais“, – teigė G. Kirkilas.
 
Diplomatas Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikia pripažinti, jog D. Trumpas toliau vadovaus JAV, tad, kaip sako politikas, ryšių stiprinimas yra būtinas.
 
„Niekas nieko nepakeis, Amerikos prezidentas liks Amerikos prezidentu. Mes – myli-nemyli – turime suprasti, kad tai yra Amerikos prezidentas. Čia ne apie meilę asmenybei – čia apie tvirtą ryšį su svarbiausia sąjungininke, kurį turime stiprinti visais būdais“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
 
ELTA primena, kad JAV Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė D. Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trijų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
 
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
 
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.20; 003:00

Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė Donaldo Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trejų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
 
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
 
Demokratai teigė „neturėję kitos išeities“, kaip tik pareikšti oficialius kaltinimus 73 metų respublikonui, kurio apkalta palieka sunkiai nuplaunamą dėmę ir plečia JAV politinį susiskaldymą tarp partijų.
 
„Kyla pavojus pačiai Amerikos idėjai“, – prieš balsavimą sakė įstatymų leidėjas, vadovavęs apkaltos tyrimui, Adamas Shiffas.
 
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
 
Balsavimas Atstovų rūmuose surengtas, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai informatoriaus pranešimas apie D. Trumpo spaudimą Ukrainos prezidentui sukėlė didžiulį skandalą. Prezidentas buvo apkaltintas spaudęs Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl D. Trumpo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose demokrato Joe Bideno.
 
Po 10 valandų trukusių debatų Atstovų rūmai patvirtino ir antrąjį apkaltos straipsnį, kuriuo prezidentas kaltinamas trukdymu Kongresui vykdyti tyrimą dėl jo susitarimų su Ukraina. Už šį straipsnį balsavo 229 atstovai, prieš – 198.
 
Pirmąją dienos pusę D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose rašė žinutes tviterio paskyroje, tačiau trečiadienio vakarą prezidentas praleido palankesnėje aplinkoje. Atstovų rūmams balsuojant dėl apkaltos straipsnių, tūkstančiai ištikimų prezidento rėmėjų, susirinkusių į rinkimų kampanijos renginį Mičigano valstijoje, palaikė D. Trumpo komentarus apie „radikalią kairiąją“, „naikinamą neapykantos“.
 
„Demokratai demonstruoja gilią savo neapykantą ir panieką amerikiečiui rinkėjui“, – sakė D. Trumpas ir sulaukė minios ovacijų.
 
Mūšis dėl Senato teismo
 
Abi pusės jau ruošiasi mūšiui dėl Senato teismo, o respublikonų daugumos Senate lyderis Mitchas McConnellis veiksmus pažadėjo koordinuoti su D. Trumpo komanda. Manoma, kad teismas gali ir netrukti ilgiau nei dvi savaites. Tad jei prezidentas būtų išteisintas, apkalta gali virsti politiniu laimėjimu prieš 2020 m. lapkričio mėnesį vyksiančius rinkimus.
 
Demokratai po trečiadienį įvykusio balsavimo teigė, kad paliudyti turės ir keturi dabartiniai bei buvę Baltųjų rūmų padėjėjai, kuriems liudyti Atstovų rūmuose neleido M. McConnellis, – jie esą apie D. Trumpo spaudimą Ukrainai žino tiesiogiai.
 
„Kyla klausimas, ar senatorius M. McConnellis leis įvykti sąžiningam teismui Senate, ar daugumos lyderis leis vykdyti teismą, kuriame dalyvaus liudytojai, (bus pasitelkiami) parodymai bei dokumentai“, – sakė A. Shiffas.
 
Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi užsiminė, kad Atstovų rūmai gali delsti perduoti apkaltos straipsnius Senatui ir tokiu būdu spausti M. McConnellį dėl liudininkų klausimo.
 
„Kol kas nematome nieko, kas mums atrodytų sąžininga, – sakė ji. – Tačiau kol kas – prezidentui paskelbta apkalta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 09:00

JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi laiko „nustatytu faktu“ tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė šalies konstituciją. Ji tai pareiškė trečiadienį prasidedant šešias valandas truksiantiems debatams dėl apkaltos Amerikos parlamento žemuosiuose rūmuose.
 
„Tai, apie ką mes šiandien diskutuojame, yra nustatytas faktas, kad prezidentas pažeidė konstituciją“, – pabrėžė politikė. Pasak jos, D. Trumpas kelia nuolatinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
 
Anot N. Pelosi, Baltųjų rūmų šeimininkas nepaliko įstatymų leidėjams kito pasirinkimo kaip tik pradėti jo apkaltos procedūrą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 00:30

D.Trump. EPA – ELTA nuotr.

JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
 
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
 
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
 
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
 
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
 
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
 
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 06:21

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, ar bendradarbiaus su tyrimą dėl galimos jo paties apkaltos pradėjusiu Kongresu.
 
„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
 
Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.
 
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.05; 06:15