JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimas pernai vasarą įšaldyti karinę pagalbą Ukrainai, siekiant daryti politinį spaudimą Ukrainos vyriausybei, – buvo „įstatymo pažeidimas“, nurodoma JAV vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaitoje.
Ataskaita paskelbta artėjant D. Trumpo apkaltos teismui Senate ir suvokiama kaip dar vienas smūgis Baltųjų rūmų pastangoms pateisinti prezidento D. Trumpo veiksmus praėjusiais metais.
D. Trumpas kaltinamas spaudęs Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš jo politinį priešininką Joe Bideną, siekiant savo naudai paveikti 2020 metais vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Tai vertinama kaip piktnaudžiavimas valdžia. Be kita ko, JAV prezidentas kaltinamas trukdęs Atstovų rūmų vykdomam tyrimui dėl Ukrainos aferos.
„Baltųjų rūmų valdybos ir biudžeto komitetas (OMB) sustabdė finansavimą dėl politinės priežasties, o pagal įstatymą tai nėra leidžiama“, – teigiama GAO ataskaitoje.
Donald Trump. EPA-ELTA foto.
JAV Atstovų rūmams trečiadienį nubalsavus už apkaltos šalies prezidentui Donaldui Trumpui inicijavimą, į šį įvykį sureagavo ir Lietuvos politikai. Jų vieninga nuomone, apkaltos procesas atitolina Jungtines Valstijas nuo užsienio politikos strategijos įgyvendinimo, dėl to, kaip jie sako, Lietuvai kartu su sąjungininkėmis Europoje būtina priminti JAV apie save.
Diplomato, buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus JAV ir Meksikai, parlamentaro Žygimanto Pavilionio teigimu, demokratų daugumą turinčių Atstovų rūmų trečiadienį priimtas sprendimas inicijuoti apkaltą JAV prezidentui D. Trumpui nebuvo netikėtas.
Vis dėlto politikas tikina, kad apkalta žlugs balsuojant Senate, kuriame daugumą turi respublikonai.
„Visi mes ir tikėjomės, kad Atstovų rūmai taip nuspręs, matydami tą jėgų išsidėliojimą, tačiau niekas nesitiki, kad toks pat rezultatas bus Senate. Tiek daug senatorių perkalbėti tiesiog neįmanoma, tai reiškia – apkalta sužlugs, kaip sužlugo visos istorinės apkaltos“, – JAV Atstovų rūmų balsavimo rezultatus Eltai komentavo Ž. Pavilionis.
Jam antrino ir kitas parlamentaras, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
„Manęs labai nenustebino. Manyčiau, kad ir JAV prezidentas (D. Trumpas. – ELTA), toks įspūdis, čia neieškojo jokių kompromisų ir visą laiką buvo šiokioje tokioje konfrontacijoje, tai aš buvau beveik tikras, kad visa šita konfrontacija prie apkaltos ir prives. Taip ir atsitiko“, – konstatavo G. Kirkilas.
JAV susirūpinimas apkaltos reikalais atitolina ją nuo užsienio politikos strategijos?
Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad apkaltos JAV prezidentui D. Trumpui procesas nėra beveik niekam naudingas, ypač – užsienio politikos partneriams. Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai atsilieps demokratams, nes Trumpas paskelbs eilinį laimėjimą ir sieks būti perrinktas – ir aš manau, kad bus. Mes turime suprasti, kad Trumpas, tikėtina, liks prezidentu ir reikės aktyviai su juo dirbti, nes šitas procesas labai smarkiai atėmė Ameriką iš mūsų regiono.
Pavyzdžiui, neseniai vyko Normandijos ketvertukas, kur realiai nebuvo Amerikos – ji galėjo būti net tarp eilučių ar tarp durų, aktyviau dalyvauti procese“, – pastebėjo Ž. Pavilionis. Jis taip pat pabrėžė, jog Amerikos dėmesio stokojama ir Sakartvele, Moldovoje. Tendencijos mūsų regione, kaip tvirtina parlamentaras, yra blogos.
Tai, kad JAV vykstantis susiskaldymas dėl šalies vadovo apkaltos gali turėti neigiamų pasekmių, tvirtina ir G. Kirkilas. Jo teigimu, ypač blogai pasirinktas ir apkaltos laikas – priešrinkiminis, kada, pasak Lietuvos Seimo nario, sunkiausia išsiaiškinti realią teisybę dėl verdančių politinių aistrų.
„Manau, kad procesas bet kuriuo atveju, jeigu žiūrėti iš mūsų interesų taško, sukels didelę įtampą ir susipriešinimą Amerikoje, kuris greičiausia truks metus, iki pat rinkimų. Kažkokių mums labai gerų žinių dėl to nėra, nes neabejotinai sumažės Amerikos dėmesys ir NATO aljansui, ir apskritai Europos užsienio politikai, neduok, Dieve, – ir gynybai“, – apmaudo neslėpė G. Kirkilas.
Lietuvai ir šalims sąjungininkėms reikia priminti apie save
Abu politikai teigė, kad Lietuvai būtų labai naudinga surengti susitikimą su JAV prezidentu D. Trumpu ir priminti apie savo partnerystę.
„Labai viliuosi, kad ši apkalta kuo greičiau baigsis, kad Amerika atlaisvinų rankas veikti šiame regione visu svoriu. Aš taip pat labai tikiuosi, ir apie tai kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad artimiausiu įmanomu metu būtina siekti to dvišalio susitikimo su Trumpu, panaudojant kortą būtent mūsų didžiulio piliečių skaičiaus Amerikoje. Ne tik piliečių – apie 700 tūkst. amerikiečių kildina save iš lietuvių.
Kalbu tą patį ir Seimo pirmininkui – kad laikas būtų nuvažiuoti, galbūt su lenkais ir ukrainiečiais bei priminti JAV apie save, kad tose vidaus politikos dulkėse neužmirštų ir strateginių interesų“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Seimo Europos komiteto pirmininkas G. Kirkilas pritarė šiai idėjai ir tikino, jog pokalbis dėl susitikimo su JAV vadovu jau vyksta kartu su kaimyninėmis šalimis. Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Iš tikrųjų tokių planų yra, mes praėjusiais metais tokį turėjome ir jis pasisekė – buvo su latviais, estais parlamentarų delegacijomis ir gavome didesnį dėmesį. Dabar mes taip pat galvojame, kad reikėtų, tuo labiau, kad greitai keičiasi to paties Kongreso sudėtis – kai kurie mūsų draugai, pavyzdžiui, tautietis Jonas Šimkus jau nebedalyvaus. Reikalingi nauji ryšiai, taigi tuo požiūriu tas vizitas tikrai yra labai aktualus, mes šiuo metu derinam su latviais ir estais“, – teigė G. Kirkilas.
Diplomatas Ž. Pavilionis atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikia pripažinti, jog D. Trumpas toliau vadovaus JAV, tad, kaip sako politikas, ryšių stiprinimas yra būtinas.
„Niekas nieko nepakeis, Amerikos prezidentas liks Amerikos prezidentu. Mes – myli-nemyli – turime suprasti, kad tai yra Amerikos prezidentas. Čia ne apie meilę asmenybei – čia apie tvirtą ryšį su svarbiausia sąjungininke, kurį turime stiprinti visais būdais“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad JAV Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė D. Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trijų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
Atstovų rūmai trečiadienį balsavimu pritarė Donaldo Trumpo apkaltos dėl piktnaudžiavimo valdžia straipsniams. Po trejų neramių prezidentavimo metų dabar D. Trumpui teks stoti prieš Senato teismą, kuris nuspręs, ar jį pašalinti iš pareigų.
Demokratų daugumą turinčiuose Atstovų rūmuose už apkaltos straipsnį dėl piktnaudžiavimo valdžia balsavo 230 įstatymų leidėjų, 197 buvo nusiteikę prieš. 45-asis JAV prezidentas tapo trečiuoju prezidentu JAV istorijoje, prieš kurį rengiama apkalta.
Demokratai teigė „neturėję kitos išeities“, kaip tik pareikšti oficialius kaltinimus 73 metų respublikonui, kurio apkalta palieka sunkiai nuplaunamą dėmę ir plečia JAV politinį susiskaldymą tarp partijų.
„Kyla pavojus pačiai Amerikos idėjai“, – prieš balsavimą sakė įstatymų leidėjas, vadovavęs apkaltos tyrimui, Adamas Shiffas.
D. Trumpas dabar stos prieš respublikonų daugumą turinčio Senato teismą, kur, kaip manoma, prezidentas gali būti išteisintas.
Balsavimas Atstovų rūmuose surengtas, praėjus keturiems mėnesiams po to, kai informatoriaus pranešimas apie D. Trumpo spaudimą Ukrainos prezidentui sukėlė didžiulį skandalą. Prezidentas buvo apkaltintas spaudęs Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl D. Trumpo varžovo 2020 m. prezidento rinkimuose demokrato Joe Bideno.
Po 10 valandų trukusių debatų Atstovų rūmai patvirtino ir antrąjį apkaltos straipsnį, kuriuo prezidentas kaltinamas trukdymu Kongresui vykdyti tyrimą dėl jo susitarimų su Ukraina. Už šį straipsnį balsavo 229 atstovai, prieš – 198.
Pirmąją dienos pusę D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose rašė žinutes tviterio paskyroje, tačiau trečiadienio vakarą prezidentas praleido palankesnėje aplinkoje. Atstovų rūmams balsuojant dėl apkaltos straipsnių, tūkstančiai ištikimų prezidento rėmėjų, susirinkusių į rinkimų kampanijos renginį Mičigano valstijoje, palaikė D. Trumpo komentarus apie „radikalią kairiąją“, „naikinamą neapykantos“.
„Demokratai demonstruoja gilią savo neapykantą ir panieką amerikiečiui rinkėjui“, – sakė D. Trumpas ir sulaukė minios ovacijų.
Mūšis dėl Senato teismo
Abi pusės jau ruošiasi mūšiui dėl Senato teismo, o respublikonų daugumos Senate lyderis Mitchas McConnellis veiksmus pažadėjo koordinuoti su D. Trumpo komanda. Manoma, kad teismas gali ir netrukti ilgiau nei dvi savaites. Tad jei prezidentas būtų išteisintas, apkalta gali virsti politiniu laimėjimu prieš 2020 m. lapkričio mėnesį vyksiančius rinkimus.
Demokratai po trečiadienį įvykusio balsavimo teigė, kad paliudyti turės ir keturi dabartiniai bei buvę Baltųjų rūmų padėjėjai, kuriems liudyti Atstovų rūmuose neleido M. McConnellis, – jie esą apie D. Trumpo spaudimą Ukrainai žino tiesiogiai.
„Kyla klausimas, ar senatorius M. McConnellis leis įvykti sąžiningam teismui Senate, ar daugumos lyderis leis vykdyti teismą, kuriame dalyvaus liudytojai, (bus pasitelkiami) parodymai bei dokumentai“, – sakė A. Shiffas.
Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi užsiminė, kad Atstovų rūmai gali delsti perduoti apkaltos straipsnius Senatui ir tokiu būdu spausti M. McConnellį dėl liudininkų klausimo.
„Kol kas nematome nieko, kas mums atrodytų sąžininga, – sakė ji. – Tačiau kol kas – prezidentui paskelbta apkalta.
JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi laiko „nustatytu faktu“ tai, kad prezidentas Donaldas Trumpas pažeidė šalies konstituciją. Ji tai pareiškė trečiadienį prasidedant šešias valandas truksiantiems debatams dėl apkaltos Amerikos parlamento žemuosiuose rūmuose.
„Tai, apie ką mes šiandien diskutuojame, yra nustatytas faktas, kad prezidentas pažeidė konstituciją“, – pabrėžė politikė. Pasak jos, D. Trumpas kelia nuolatinę grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
Anot N. Pelosi, Baltųjų rūmų šeimininkas nepaliko įstatymų leidėjams kito pasirinkimo kaip tik pradėti jo apkaltos procedūrą.
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepatvirtino, ar bendradarbiaus su tyrimą dėl galimos jo paties apkaltos pradėjusiu Kongresu.
„Nežinau, tai priklauso nuo teisininkų“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis.
Atstovų Rūmų demokratai šiuo metu tiria, ar D. Trumpas piktnaudžiavo valdžia, kai jis bandė spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą dėl demokratų kandidato į JAV prezidentus Joe Bideno ir jo sūnaus Hunterio veiklos Ukrainoje.
Amerikiečių žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Baltieji rūmai Kongresui praneš nevykdysiantys parlamentarų reikalavimų pateikti įrodymus ir liudyti apkaltos tyrime.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų lyderė demokratė Nancy Pelosi pranešė pradedanti oficialų prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimą.
Ji teigė, kad prezidentas sulaužė priesaiką, kai siekė užsienio valstybės paramos pakenkti savo varžovui, demokratų atstovui Joe’ui Bidenui.
Šis dramatiškas žingsnis – tai pirmasis sudėtingo apkaltos proceso etapas, nors vargu ar D. Trumpas galiausiai bus išstumtas iš posto.
JAV politika žengia į naują neramų laikotarpį – apie apkaltos procesą paskelbta likus 14 mėnesių iki naujų rinkimų, kuriuose respublikonai ir demokratai varžysis dėl Baltųjų rūmų ir Kongreso kontrolės.
D. Trumpas teigė, kad sprendimas rengti apkaltos tyrimą yra „raganų medžioklės nesąmonė“ ir kad tai vis dėlto padidins jo perrinkimo 2020 metais galimybes.
„Prezidento D. Trumpo veiksmai atskleidė negarbingus faktus apie prezidento priesaikos išdavystę, nacionalinio saugumo ir mūsų sąžiningų rinkimų išdavystę, – per ilgai lauktą spaudos konferenciją JAV sostinėje teigė N. Pelosi. – Todėl šiandien skelbiu, kad Atstovų rūmai žengia į priekį su oficialiu apkaltos tyrimu“.
N. Pelosi ir kiti demokratų partijos lyderiai jau kelis mėnesius vengė žengti panašų žingsnį – jie siekė koncentruotis į artėjančius rinkimus.
Tačiau naujausi kaltinimai, kad D. Trumpas Ukrainai siūlęs pagalbą mainais už tai, kad ši padėtų kenkti demokratų kandidatui kovoje dėl prezidento posto J. Bidenui, gerokai pakeitė situaciją. Prie apkaltą remiančių demokratų dabar prisidėjo ir daugiau šio akibrokšto nustebintų šalininkų.
„Prezidentas turėtų atsakyti už savo veiksmus. Niekas nėra aukščiau teisės principų“, – sakė N. Pelosi.
D. Trumpas siekęs spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio, kurie Rytų Europoje turėjo verslų, korupcinės veiklos. Pranešta, kad apie tai liepos 25 dieną D. Trumpas su V. Zelenskiu kalbėjosi telefonu.
Norėdamas išvengti apkaltos proceso, D. Trumpas antradienį paskelbė išleisiantis pokalbio telefonu transkripciją. „Pamatysite, kad tai buvo labai draugiškas ir visiškai tinkamas pokalbis. Nebuvo jokio spaudimo ir, skirtingai nei yra linkę elgtis J. Bidenas ir jo sūnus, neskelbiau nieko, ką galima būtų pavadinti „paslauga už paslaugą“, D. Trumpas rašė savo tviterio paskyroje.
Irina Rozova. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) imtis parlamentinio tyrimo dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gautos informacijos netinkamo panaudojimo.
Komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko trečiadienį įregistruotame patobulintame nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK atsakyti į 5 klausimus. Tarp jų neliko anksčiau keltos iniciatyvos svarstyti apkaltos galimybę. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad atsisakyta ieškoti kaltų ir spręsti dėl galimos parlamentarų apkaltos.
Projekte siūloma įpareigoti NSGK nustatyti, kokią informaciją apie Seimo narės I. Rozovos veiklą ar ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais VSD perdavė Seimo pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija.
NSGK siūloma išsiaiškinti, ar Seimo narės I. Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Jei Seimas pritartų, per parlamentinį tyrimą būtų aiškinamasi, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie.
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkamai siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“,– toks klausimas pateikiamas nutarimo projekte.
Lietuvos saugumas (VSD)
NSGK turėtų taip pat ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai. „Ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių“, – rašoma naujame nutarimo projekto variante.
Už patobulintą nutarimo projektą dėl naujo parlamentinio tyrimo trečiadienį balsavo 6 NSGK nariai, 5 susilaikė.
Anksčiau buvo planuojama tyrimą atlikti iki šių metų lapkričio 6 d. Patobulintame projekte siūlomas ilgesnis tyrimo terminas – iki šių metų gruodžio 1 d.
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma pavesti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikti parlamentinį tyrimą „dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą, suteikiant komitetui laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus“.
Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto nariai.
Jame kalbama ir apie galimybę inicijuoti apkaltą Seimo narei I. Rozovai ir kitiems parlamentarams.
Seimo NSGK turės atsakyti į klausimą, „ar Valstybės saugumo departamento (VSD) sukauptos ir parlamentinio tyrimo metu papildomai pateiktos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą, taip pat, to fakto, kad Seimo narė galimai bandė nuslėpti ryšius su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais ir šių ryšių pobūdį, suklaidinti Valstybės saugumo departamento pareigūnus, siekdama gauti teigiamą Valstybės saugumo departamento išvadą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakanka inicijuoti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą“.
NSGK aiškinsis, ar „šio parlamentinio tyrimo metu gautos informacijos pakanka siekiant inicijuoti Seimo narių, kurie susipažino ar nesusipažino su gauta įslaptinta VSD informacija ir galimai netinkamai, siekiant asmeninių ar kitų tikslų ją naudojo/nenaudojo, ar pagal kompetenciją nepriėmė reikiamų sprendimų, apkaltos procesą“.
NSGK siūloma išsiaiškinti, „kokią informaciją, susijusią su Seimo narės I. Rozovos veikla, ar palaikomais ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais Valstybės saugumo departamentas perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai gavo šią informaciją, kokie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija“.
„Ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai, palaikomi su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, taip pat žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) Seimo narės siekis nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė arba nesukelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui“,- klausiama nutarimo projekte, kuriame formuluojami 7 klausimai.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK turės aiškintis, kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare I. Rozova siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, ir jei taip – kokie?
„Kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo pirmininkas ir Seimo nariai, pagal kompetenciją susipažinę su pateikta informacija; ar priimti sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I. Rozovos komandiruočių, buvo savalaikiai ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą“, – klausiama nutarimo projekte.
Nutarimo projekte siekiama ištirti, ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių arba kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui. Jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal paskirtį atvejų, siūloma išsiaiškinti, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų priemonių galimoms rizikoms ar grėsmėms pašalinti.
Nutarimo projekte siūloma pavesti NSGK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 6 d.
Buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys apskundė Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), penktadienį pranešė Lietuvos ryto televizija.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Tai buvo politinis šou, politinis susidorojimas, man nebuvo sudaryta galimybių ginti reputaciją“, – televizijai sakė M. Bastys.
Konstituciniam Teismui pripažinus politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nuslėpus ryšius su buvusiu KGB pareigūnu, Seime buvo pradėtas apkaltos procesas. Buvęs socialdemokratas sprendimą trauktis iš Seimo priėmė po nesėkmingos apkaltos, kai po to prie parlamento buvo surengtas tūkstantinis mitingas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia nebijąs apkaltos. „Sunku inicijuoti apkaltą tam, kas nepadarė nieko blogo (…), – sakė D. Trumpas agentūrai „Reuters“. – Aš nebijau, ne. Aš manau, kad žmonės sukiltų, jei taip nutiktų“.
Donaldas ir Melanija Trampai. EPA – ELTA nuotr.
Po naujausių kaltinimų D. Trumpui dėl „pinigų už tylą“ tariamoms meilužėms virtinė aukštų demokratų mato prezidento apkaltos ir net jo arešto galimybę. D. Trumpas tuo tarpu teigia, kad buvęs jo advokatas Michaelis Cohenas, prieš 2016-ųjų rinkimus sumokėdamas pinigus, nenusižengė rinkimų kampanijos finansavimo įstatymams.
Ginče dėl jo forsuojamos sienos su Meksika statybos D. Trumpas dar kartą pagrasino vyriausybės darbo paralyžiumi (Government Shutdown).
„Jei mes vienaip ar kitaip negausime to, ko norime, aš paralyžiuosiu vyriausybės darbą“, – grasino D. Trumpas antradienį susitikime su aukštais opozicijoje esančiais abiejų Kongreso rūmų demokratais.
Svarbių vyriausybės darbo sričių finansavimas JAV užtikrintas tik iki gruodžio 21 dienos. Jei iki tada nepavyks kompromisas su demokratais, institucijos ir kitos valstybės tarnybos bus priverstos nutraukti darbą.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ketvirtadienio rytą savo feisbuko paskyroje paviešino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių pokalbio išklotinę. Pasak R. Karbauskio, tai visiškai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Frakcijos seniūnas ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti P. Urbšio apkaltos procesą.
„Dalinuosi garso įrašo išklotine, kuri atsako į klausimus, kodėl neįsivaizduojamas tolesnis dabartinės sudėties Valstybinės tarnybinės etikos komisijos darbas. Paaiškina, kodėl Seimo narys Povilas Urbšys kaltina mane kerštu, o ne bando neigti ar interpretuoti įvykių aplinkybes. Tampa aišku, kodėl Seimo nariai norės gauti atsakymus iš Seimo pirmininko“, – feisbuke rašo frakcijos seniūnas.
Pasak R. Karbauskio, yra būtinas ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasiaiškinimas dėl jo galimo poveikio VTEK veiklai. Tada taps aiški ir jo atsakomybė.
„Pokalbio tarp VTEK narių išklotinė pilnai atskleidžia galimą poveikį, kurį VTEK nariams darė Seimo narys Povilas Urbšys, tuo metu vadovavęs VTEK kuravusiam Seimo komitetui. Manytina, jog tokia veikla yra nusikalstama, traktuotina kaip priesaikos sulaužymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Po Seimo pirmininko pasiaiškinimo dėl jo galimo dalyvavimo darant poveikį VTEK veiklai taps aiški jo galima atsakomybė.
Mane galima kaltinti viskuo, kurti įvairias istorijas, kurias bandoma pateikti kaip tikras, bet tai nepakeis fakto, fiksuoto garso įrašuose, kuris tampa nepasitikėjimo VTEK ir apkaltos Seimo nariui Povilui Urbšiui pagrindu“, – rašo R. Karbauskis. R. Karbauskis ketvirtadienį taip pat pateikė prašymą Seimui pradėti apkaltos procesą P. Urbšiui bei prieduose pateikia visas VTEK narių pokalbių išklotines. V. Pranckietis ketvirtadienį po pietų ketina dalyvauti Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie VTEK darbo užkulisius, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis prakalbo apie galimą apkaltą Seimo nariui P. Urbšiui, Seimo pirmininko V. Pranckiečio atsakomybę, o VTEK narius paragino pasitraukti.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad būtų nesaugu deklaruoti paramą konservatorei Irenai Hassei Zanavykų apygardoje vykstančiuose Seimo rinkimuose, tačiau kartu kreipiasi į žmones ir ragina antrajame ture nebalsuoti už Konstituciją sulaužiusį Mindaugą Bastį.
„Gerbiami rinkėjai, nesiųskite mums Mindaugo Basčio į Seimą“, – į visuomenę „Žinių radijuje“ kreipėsi Seimo vadovas.
Seimo vadovas tvirtina, kad nenorėtų situacijos, kada Konstituciją sulaužęs M. Bastys duotų priesaiką Seime. Tačiau kartu jis aiškino, kad atstovus į Seimą išrenka žmones, o ne atvirkščiai.
„Jeigu bus tokia žmonių valia, mes turėsime priimti tą žmonių valią, mes neturime kito pasirinkimo ir kitos galimybės“, – aiškino V. Pranckietis. Tačiau Seimo pirmininkas prisipažino, kad jaustųsi labai nepatogiai, jei reikėtų priimti M. Basčio priesaiką.
„Aš nežinau, kaip man reikės priimti tą priesaiką. Aš taip pat nesijausiu labai patogiai. Nesijausčiau labai patogiai, jeigu būtų išrinktas Mindaugas Bastys“, – sakė „Žinių radijui“ V. Pranckietis.
Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tačiau „valstiečiams“ priklausantis Seimo vadovas sakė nematantis galimybių Zanavykų apygardoje vyksiančiame antrajame Seimo rinkimų ture remti M. Basčio oponentę konservatorę I. Haasę.
„Skatinti balsuoti už opozicijos didinimą irgi lyg ir nesaugu“, – pabrėžė V. Pranckietis ir sukritikavo rinkimuose dalyvavusį bendrapartietį Giedrių Surplį už jo viešai deklaruotą paramą I. Hassei.
Poreikis organizuoti rinkimus Zanavykų apygardoje į tuščią vietą parlamente atsirado M. Basčiui atsisakius Seimo nario mandato. Buvęs socialdemokratas sprendimą trauktis priėmė po nesėkmingos apkaltos prieš jį Seime. Prieš tai Konstitucinis Teismas pripažino politiką šiurkščiai pažeidus Konstituciją, nuslėpus ryšius su buvusiu KGB pareigūnu.
VRK praneša, kad konservatorių atstovė sulaukė 34,99 proc. rinkėjų palaikymo, tuo tarpu išvengusį apkaltos ir Seimą savanoriškai palikusį M. Bastį palaikė 20,09 proc. balsavusiųjų Zanavykų apygardoje.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.
Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.
„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.
Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.
Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.
Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.
ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.
M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.
Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras siūlo nepritarti parlamentarui Artūrui Skardžiui palankioms apkaltos komisijos išvadoms, paviešinti tyrimo medžiagą ir pratęsti tyrimą.
„Seimo Apkaltos komisija, teigdama, kad Seimo nario A. Skardžiaus padaryti pažeidimai yra nevertinti kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, ir taip užkirsdama kelią Konstituciniam Teismui vertinti tokių pažeidimų santykį su Konstitucija, iš esmės padarė faktais ir tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nepagrįstą politinį sprendimą, kuriuo buvo siekiama tiesiog nepagrįstai išteisinti Seimo narį A. Skardžių“, – sakoma trijų konservatorių Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame pasiūlyme.
A. Kubilius, A. Anušauskas ir S. Šedbaras mano, kad tokiomis aplinkybėmis Seimas turėtų nepritarti apkaltos komisijos išvadai; priimti sprendimą paviešinti tyrimo metu gautus liudininkų parodymus, komisijos posėdžių stenogramas bei kitą jos sukauptą medžiagą; taip pat spręsti klausimą dėl tyrimo pratęsimo, sudarant naują objektyvią komisiją.
„Apkaltos komisijos išvada, kad nėra pagrindo apkaltai, nėra objektyvi, nes išvadoje nėra objektyviai atspindėtos esminės tyrimo metu tirtos versijos, nėra atspindėti esminiai liudijimai, kurie pagrindžia kai kurias versijas, taip pat yra padaryta nepagrįsta išvada, kad Seimo nario veiksmai, kuriais buvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, nėra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, – sako A. Anušauskas, A. Kubilius ir S. Šedbaras.
Jie taip pat siūlo pripažinti, kad specialioji tyrimo komisija „nepajėgė pateikti objektyvios išvados, todėl tyrimas turi būti pratęstas, sudarant naują specialiąją tyrimo komisiją“.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo sudaryta specialioji tyrimo komisija nemato pagrindo Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltai. „Komisija (….) daro išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pradėti Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos procesą Seime“, – sakoma komisijos išvadoje, kurią apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.
Konservatoriai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas ir Stasys Šedbaras. ELTA nuotr.
Už ją balsavo 8 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 1 parlamentaras.
Komisija nemano, kad A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
„Teigti, kad Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje, pateikė savo kandidatūrą ir veikė nuolatinio interesų konflikto sąlygomis Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete, nėra pagrindo, nes, komisijos įsitikinimu, Seimo nario veikloje pasitaikantys pavieniai etikos pažeidimai, atsirandantys laiku nedeklaravus interesų, nevertintini kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, tad negali būti traktuojami kaip priesaikos sulaužymas, nes kitoks traktavimas pažeistų proporcingumo principą“, – sakoma komisijos išvadose.
Planuojama, kad jos bus pateiktos Seimui dar šią savaitę.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nepritariantis naujam parlamentiniam tyrimui Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Justas Džiugelis turi pasiūlymą frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui pagalvoti, „ar jam svarbiau asmeniniai interesai susidoroti su prezidente, konservatoriais ir su visais kitais ar išsaugoti frakcijos vienybę“.
„Iš tiesų yra kolegos, kurie tam priešinasi ir Ramūnas tegul deda tai ant svarstyklių ir sveria“, – žurnalistams sakė J. Džiugelis, palikęs Seimo „valstiečių“ frakcijos posėdį, kuriame buvo svarstoma naujo parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Į klausimą, kiek yra tokių žmonių, svarstančių palikti frakciją, J. Džiugelis atsakė: „Tikrai yra ne vienas žmogus. Kaip ir buvo pasakyta frakcijos posėdyje, gali susiformuoti frakcija, pasižiūrėsime, ar mes eisime tuo keliu ar ne, mes dar nuspręsime“.
Politikas sakė norįs kompromiso, todėl siūlė nukelti šį klausimą iki rudens. „Siūlyčiau parlamentui iš viso pavasario sesijoje neeskaluoti tokių rimtų klausimų su tyrimais, komisijomis, keršto intencijomis ir pan. Siūlau asmenines ambicijas nuryti, pamąstyti ir rudenį galbūt pratęsti tas diskusijas. Bet ne dabar eiti buldozerio keliu, kai frakcijoje yra nepritariančių stumti šitą dalyką“,- sakė J. Džiugelis.
Jis aiškino, kad asmeniškai nepalaiko šito tyrimo, kuris yra neaiškus.
„Tirti kažką vardan kažko – aš nesutinku su tokiu tyrimu. (…) Tyrimas iš esmės peržiūrėjus klausimus yra selektyvus, konservatorių skandinimo planas, kuriame aš nenoriu dalyvauti“, – sakė J. Džiugelis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Parlamentaras kelia klausimą, kodėl planuojama tirti 2008-2012 metų laikotarpį, o kodėl netirti pvz. nuo 2004 metų?
J. Džiugelis taip pat sakė, kad nepalaikys Seimo nariui Artūrui Skardžiui palankių apkaltos komisijos išvadų.
„Manau, kad komisija veikė nekonstruktyviai nuo tada, kada iš ten išėjo opozicija, opozicija iš ten kartu su Andriumi Kubiliumi buvo išvaryta. Aš pasisakau už demokratinius parlamento principus, todėl aš asmeniškai nepalaikysiu A. Skardžiaus apkaltos komisijos išvadų“, – sakė J. Džiugelis.
Kaip jau skelbta, Seimo „valstiečiai“ pritarė naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvai. Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis sako, kad nutarimo projektą dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo planuojama įregistruoti dar šioje besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje, bet dėl jo balsuoti numatoma rugsėjį prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė „valstiečių“ lyderiui parlamentarui Ramūnui Karbauskiui Seimo komitete kartu „išsitirti dėl ryšių su Rusija“.
„Aš, Ramūnai, kviečiu jus būti vyru ir nebijoti, eikime ir išsitirkime. Aš tikrai nebijau, juk tirtų jūsų daugumos komitetas. Ramūnai, parodykime abu skaidrumo standartus ne vien kalbomis. Jeigu jūs ir po šio mano kvietimo neišdrįsite tokiame tyrime atsakyti į klausimus, aš prižadu: iki rinkimų į jūsų komitetą kojos nekelsiu“, – iš Seimo tribūnos pareiškė A. Kubilius, svarstant klausimą dėl jo pašalinimo iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos.
Po pasirodžiusios informacijos apie A. Kubiliaus sūnaus ryšius su Baltarusijoje plėtojamu verslu, ketvirtadienį Seimui buvo pateiktas siūlymas pašalinti A. Kubilių iš komisijos sudėties. Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės pristatytą nutarimo projektą po pateikimo ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 37, susilaikė 3 Seimo nariai. Konservatoriams paprašius, šio klausimo svarstyme padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
A.Širinskienės nuomone, būtų buvęs geriausias sprendimas A. Kubiliui pačiam nusišalinti nuo tyrimo, tačiau „deja, jis to vakar nepadarė“. A. Širinskienė paprašė Seimo, kad jis „įvertinęs aplinkybes, galimus interesus ir labai negerą šešėlį, kuris krenta ant tos komisijos tyrimo, tiesiog ryžtųsi pakeisti A. Kubilių kitu konservatorių frakcijos atstovu“.
Konservatorius Jurgis Razma ragino nepriiminėti šio sprendimo, nes reikėtų sulaukti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ar Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kurie pasakytų, ar yra interesų konfliktas, ar ne.
Pats A. Kubilius tvirtino, kad didžiuojasi savo sūnumis.
„Aš sūnumi tikiu ir pasitikiu, jis nėra akcininkas, stebėtojų taryba renkasi porą kartų per metus“, – iš Seimo tribūnos aiškino A. Kubilius.
Jis tvirtino, kad dėl savo sūnaus Vytauto veiklos neturįs jokių interesų konfliktų. Beje, politikas pastebėjo, kad sūnus kenčia nuo jo politinės veiklos. „Kitaip kaip antikonstituciniu persekiojimu už kritiką to pavadinti negaliu“, – piktinosi A. Kubilius.
Laikraštyje „Kauno diena“ buvo publikuota informacija, kad A. Kubiliaus sūnus Vytautas Kubilius yra įmonės „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, o grupei priklausanti įmonė „Modus energy“ plėtoja saulės ir biodujų energetikos verslą Baltarusijoje. Dalis verslo – biodujų jėgainės – yra vystomos agrokombinate, kuris tiesiogiai pavaldus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius kreipėsi į Seimo specialiosios komisijos, tiriančios, ar pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, pirmininkę Agnę Širinskienę, prašydamas pagrįsti arba paneigti jos trečiadienį viešai paskleistą informaciją, kad kažkas iš į komisijos posėdį iškviestų liudininkų tariamai atsisakė liudyti, nes komisijoje dirba A. Kubilius.
A.Širinskienė trečiadienį Eltai sakė, kad komisija išklausė liudininkus, tačiau „kai kurie atsisako liudyti, nes nenori atskleisti duomenų konkuruojančiam verslui“.
„Žiniasklaida spėja, kad tai yra liudytojas Romualdas Patalavičius. Tačiau vakar jis liudijo, ir aš pats jį klausinėjau apie žemės sklypų nuomą Šilutės rajone. Kiek žinau iš kitų komisijos narių, net ir man išėjus iš posėdžio, jokių R. Patalavičiaus pareiškimų, kad jis atsisako ką nors komisijai liudyti, nebuvo, – komentavo A. Kubilius. – Tokia situacija verčia abejoti, ar vakar Jūs viešai paskelbėte teisingą informaciją. Todėl prašau nedelsiant viešai paaiškinti, kuris iš liudininkų yra atsisakęs liudyti komisijai dėl to, kad joje dirba Seimo narys A. Kubilius. Taip pat prašau nedelsiant pateikti raštu Jūsų turimus tokio atsisakymo įrodymus“.
Pasak parlamentaro, jeigu per šią dieną tokia informacija nebus viešai paskelbta, teks pripažinti, kad Seimo narė A. Širinskienė dar kartą melavo.
A.Kubilius Seimo narės taip pat prašo pagrįsti, kodėl ji „Modus Group“ grupės savininką Kęstutį Martinkėną laiko ištikimu TS-LKD bičiuliu.
„Aš asmeniškai jo nepažįstu. Mano kolegos TS-LKD vadovybėje taip pat jo nepažįsta. Todėl prašau nedelsiant viešai paskelbti Jūsų turimus įrodymus, kad „Modus Group“ grupės savininkas yra TS-LKD bičiulis. Nesulaukęs tokio Jūsų viešo paaiškinimo, ir šiuo atveju turėsiu skelbti, kad Jūs ir čia skleidėte melagingą informaciją“, – sako A. Kubilius.
Kaip ELTA jau skelbė, ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriame siūloma dėl nuslėptų interesų ir galimų sąsajų su Aliaksandro Lukašenkos režimu pašalinti konservatorių Andrių Kubilių iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos narių.
Apkaltos komisijai vadovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ketvirtadienį sakė, kad A. Kubiliaus galimas interesų konfliktas sukelia didelę grėsmę ir komisijos darbui, nes ji negali surinkti visos reikiamos informacijos. Anot jos, kai kurie liudytojai atsisako liudyti komisijai, nes nenori atskleisti duomenų konkuruojančiam verslui.
Pats A. Kubilius pareiškė, kad tai, jo nuomone, asmeninė A. Širinskienės iniciatyva, neparemta jokiais argumentais. „Tai pats grubiausias Konstitucijos pažeidimas, tai yra persekiojimas už kritiką“, – tvirtinant darbotvarkę Seime pareiškė A. Kubilius.
Jis teigė, kad A. Širinskienė „bando advokatauti A. Skardžiui“. A. Kubilius paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kad jis apsvarstytų jo šalinimo iš apkaltos komisijos iniciatyvą ir įvertintų, ar tai neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti, ar Andrius Kubilius nepažeidė įstatymų, nuslėpdamas nuo visuomenės ir kolegų Seimo narių duomenis apie sūnaus Vytauto Kubiliaus atstovaujamą verslą, kuris siejamas su artima Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinka.
R. Karbauskis taip pat prašo VTEK įvertinti, ar konservatorius nepasinaudojo savo tarnybine padėtimi, siekdamas gauti sūnaus verslui naudingą informaciją, kuri yra įslaptinta ir pasiekiama tik Seimo nariams, kurie su tokia informacija gali dirbti tik Artūro Skardžiaus apkaltos komisijoje.
„Šiandien ryškėjant politinės korupcijos apraiškoms, turime kalbėti apie nulinę toleranciją asmenims, kurie akivaizdžiai naudojasi tarnybine padėtimi, nes yra pratę būti nebaudžiami, dangstomi politinių jėgų ir rėmėjų. Įstatymai visiems galioja, konservatoriams taip pat“, – sako R. Karbauskis.
Prieš porą dienų dienraštyje „Kauno diena“ paskelbta informacija, kad A. Kubiliaus sūnus V. Kubilius yra UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys. Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos patvirtina, kad stebėtojų tarybos nariui yra prieinama visa informacija apie bendrovę bei suteikti platūs įgaliojimai.
A. Kubiliaus sūnus V.Kubilius UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos nariu tapo 2016 m. rugsėjo 13 d. Informacija apie sūnaus pareigas šioje bendrovėje, anot dienraščio „Kauno diena“, A. Kubiliaus privačių interesų deklaracijoje buvo nurodyta tik 2018 m. balandžio 19 d.
A. Kubilius yra apkaltos A. Skardžiui komisijos narys. Pasak R. Karbauskio, nėra duomenų, kad A. Kubilius iki nutarimo dėl Apkaltos komisijos sudarymo priėmimo būtų atskleidęs informaciją, kad jo sūnus V. Kubilius yra įmonės „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narys, o grupei priklausanti įmonė „Modus energy“ plėtoja saulės ir biodujų energetikos verslą Baltarusijoje, kurio dalis (biodujų jėgainės) yra vystomos agrokombinate, pavaldžiame Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.
Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pasak R. Karbauskio, A. Kubilius aktyviai dalyvavo ir domėjosi A. Skardžiaus šeimos verslu Baltarusijoje, S. Skardžiuvienės turimomis akcijomis Baltarusijoje veikiančioje saulės energiją plėtojančioje įmonėje, kai tuo metu jo sūnaus privatūs interesai Baltarusijoje (V. Kubiliui einant UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos nario pareigas) siejasi su ta pačia – saulės energetikos – sritimi.
„A. Kubiliui galėjo tapti žinoma ir įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į sužinotą informaciją apie jo sūnaus privačius interesus, kuriuos sudarant Apkaltos komisiją A. Kubilius nuslėpė, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad A. Kubilius pažeidė įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus – vengti interesų konflikto, tinkamai atlikti tarnybines pareigas“, – sako R. Karbauskis.
Dienraščio „Kauno diena“ teigimu, bendrovė, kurios stebėtojų tarybos narys yra A. Kubiliaus sūnus, šiuo metu turi dešimt elektrinių. „Modus grupei“ priklausanti UAB „Modus Energy“ veikia ir saulės energetikos nišoje. Bendrovei priklauso 19 saulės elektrinių. UAB „Modus grupė“ prieš kelerius metus plačiai įžengė ir į Baltarusiją, kur plečia veiklą saulės energetikos bei biodujų elektrinių statybos bei eksploatacijos versle.
Dienraštyje pateikiama informacija, kad 2016 m. vasarą „Modus Energy“ Baltarusijoje, Minsko apskrityje, greta Rudošanų kaimo, vietoj apleisto smėlio karjero pastatė 5,8 MW galingumo saulės energijos elektrinę, į kurią investavo 10,6 mln. JAV dolerių. Pusę lėšų skyrė patys, kitą pusę suteikė Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.
„Modus Energy“ ketina baigti projektą biodujų elektrinių, kurių bendras pajėgumas bus 25 MW srityje, investicijos turėtų siekti maždaug 100 mln. eurų. Baltarusijoje yra registruotos dvi antrinės bendrovės – „Kobylovka biodujos“ ir „Porochonskoje biodujos“. Elektrinės veiks trijuose kolūkiuose: „Tėvynės“ (Pružanų rajone), „Parohonskoje“ (Pinsko rajonas) ir „Vosyliškės“ (Ščiučino rajonas). Visi šie kolūkiai priklauso agrokombinatui „Mačiulišči“, kuris tiesiogiai pavaldus Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracijai.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui prabilus apie galimą apkaltą konservatoriui Andriui Kubiliui, Seimo Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis mano, kad „valstiečių“ lyderis priartėja prie savo tikslo – pakalbėti apie apkaltą kiekvienam konservatorių frakcijos nariui.
„Manau, kad Ramūnas Karbauskis po truputėlį artėja prie savo tikslo – pakalbėti apie apkaltą kiekvienam konservatorių frakcijos nariui. Tai, matyt, žmogus tokią mato savo misiją, tebūnie. Tą žodį tikrai visiems įkalė į galvas, tas žodis nieko greit nebereikš apskritai“, – mano G. Landsbergis.
Jis ragina nedramatizuoti to, kad A. Kubilius nedeklaravo sūnaus verslo ryšių, nes dėl deklaravimo kartais politikai atsiduria keblioje situacijoje.
„Matote, iš tikrųjų mes esame šiek tiek keblioje situacijoje dėl to, kad giminės ir giminaičiai, kurie ypatingai tolimesni ar rečiau su jais bendraujame, kurie yra versle ar atidaro naujas įmones, natūralu, kad politikai kartais būna neinformuojami, kad tokie pokyčiai yra. Kai apie tai sužino, reikia deklaruoti.
Aš galbūt žiūrėčiau į tai šiek tiek su mažiau dramatizmu tokiu. Kitokia situacija yra, kaip, pvz., kažkoks politikas, pavadinkime jį Ramūnu, nusprendžia nedeklaruoti savo kokio nors sandorio, kuris šimtai tūkstančių eurų yra su jo artimiausiais žmonėmis, ir tai yra daroma piktybiškai. (…) Tai čia aš matyčiau problemą, nes akivaizdu, kad žmogus slepia sandorius“, – sakė G. Landsbergis.
Ironizuodamas jis kreipėsi į savo gimines ir paprašė informuoti, jeigu bus, pvz., kokioje nors stebėtojų taryboje. „Tikrai informuokite mane, nes Ramūnas Karbauskis man pradės apkaltą“, – pastebėjo G. Landsbergis.
Seimo narys Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kaip ELTA jau skelbė, viešumoje pasirodžius faktams apie konservatoriaus A. Kubiliaus sūnaus verslo ryšius Baltarusijoje, R. Karbauskis įžvelgia labai rimtą pagrindą galimai šio politiko apkaltai.
Dėl nuslėptų interesų ir galimų sąsajų su Aliaksandro Lukašenkos režimu, Seimui siūloma šalinti konservatorių A. Kubilių iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos narių.
R. Karbauskis ketina kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl A. Kubiliaus sūnaus atstovaujamo verslo, kuris, anot „Kauno dienos“, glaudžiai susijęs su Baltarusija ir Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos administracija bei šiuo metu sukuria Seimo nariui interesų konfliktą.
