Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis nuo apkaltos Prezidentei atsitraukia, tačiau neatsisako idėjos Seime tirti pastarąją savaitę paviešintus Prezidentės susirašinėjimus su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

R. Karbauskis mano, kad nusikalstama būtų netirti paviešinto Prezidentės susirašinėjimo fakto, kurį politikas gretina su priežastimis, dėl kurių apkalta buvo suorganizuota Konstituciją pamynusiam Rolandui Paksui.

R. Karbauskio antradienį paskelbti pareiškimai, kad D. Grybauskaitės veiklą bus siekiama tirti, tačiau nuo pačios apkaltos idėjos Prezidentei yra atsitraukiama, pečiais trūkčioti privertė vieną iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorių Vytautą Sinkevičių.

Jo nuomone, tokios R. Karbauskio kalbos rodo ne tik lakią politiko fantaziją, bet ir tai, kad yra bandoma, prisidengiant viešuoju interesu, daryti politinę įtaką Prezidentei.

Profesorius pabrėžia, kad parlamentinis tyrimas prezidentui negali būti savitikslis ir yra įmanomas tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad dėl prezidento veiksmų yra galima apkalta. V. Sinkevičius pabrėžia, kad valdantiesiems neužtenka tiesiog turėti norą kažką ištirti. Profesorius primena, kad teisėsaugos institucijos labai aiškiai pasakė, jog paviešintame susirašinėjime nėra nieko, kas galėtų būti interpretuojama kaip Konstitucijos pažeidimas. Todėl Seimo nariai, pabrėžė Konstitucijos ekspertas, akivaizdžiai pažeis pagrindinį šalies įstatymą, jei visgi nuspręs imtis parlamentinio tyrimo.

„Pats parlamentinis tyrimas negali būti savitikslis, nes Prezidento atžvilgiu tyrimą galima atlikti tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad už prezidento veiksmus yra galima apkalta. Tik tada įmanomas tyrimas. Kadangi nėra pagrindo apkaltai, parlamentiniai tyrimai Prezidentės atžvilgiu negali būti atliekami“, – aiškino MRU profesorius.

Todėl, pasak V. Sinkevičiaus, „valstiečių“ iniciatyva yra akivaizdus Konstitucijos nepaisymas ir parlamentinių tyrimų institucijų naudojimas ne pagal Konstitucijoje nustatytą paskirtį, o siekiant politinių tikslų. Tad, aiškino profesorius, jeigu nesant pagrindo apkaltai visgi bus nuspręsta inicijuoti parlamentinį tyrimą, Konstitucijos ribos bus peržengtos.

„Jei Seimas nuspręstų pradėti Prezidentės veiksmų parlamentinį tyrimą, manau, kad Seimas pats pažeistų Konstituciją, nes jokie parlamentiniai tyrimai, kol nėra pagrindo apkaltai, Prezidentės atžvilgiu negalimi“, – apibendrino V. Sinkevičius.

„Taip Konstitucija draudžia elgtis. Vien frakcijos ar komiteto noro čia nepakanka. Tyrimui turi būti teisinis pagrindas“, – pažymėjo Konstitucijos ekspertas.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

V. Sinkevičius aiškino, kad pagal Konstituciją Seimas gali atlikti įvairius tyrimus ir sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, tačiau tai nereiškia, kad Seimas gali bet kada sudaryti bet kokią komisiją ir ištirti bet kokius Respublikos Prezidentės veiksmus.

„Prisiminkime, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidentas turi ypatingą statusą, nes jis gali būti pašalintas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka ir tik tada, kai tam yra Konstitucijoje numatytų pagrindų. O jie yra trys: už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą ir paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo MRU profesorius.

Pasak profesoriaus, tai, kad „valstiečių“ lyderis nepaleidžia Konstitucijai prieštaraujančios idėjos rodo, kad siekiama tiesiog daryti politinį spaudimą Prezidentei.

„Kitaip tariant, tai yra noras tik prisidengiant viešuoju interesu daryti politinę įtaką Prezidentei, kai Konstitucija sudaryti tokių komisijų Seimui, nesant pagrindo apkaltai, tiesiog neleidžia“, – svarstė V. Sinkevičius ir pabrėžė, kad Seimas taip pat privalo paisyti to, ko reikalauja Konstitucija.

„Seimo nariai turėtų skaityti Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimus, kur Konstitucinis Teismas į visus šiuos klausimus jau yra atsakęs. Aš matau norą parodyti Prezidentei tariamą Seimo galią, užmirštant, kad Seimo galias riboja Konstitucija. Kitaip tariant, Seimas gali veikti tik pagal Konstituciją. O sudarydami norimą komisiją Seimo nariai tiesiog peržengtų nustatytas Seimo įgaliojimų ribas“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Profesoriaus nuomone, šioje paviešintų laiškų istorijoje Prezidentė nepadarė nieko, dėl ko būtų galima kalbėti apie parlamentinius tyrimus ir apkaltas.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Prezidentė paprašė Seimo nario, kuris palaikė glaudžius ryšius su verslo koncernu, perduoti, kad koncernas per jam priklausančią žiniasklaidą nesikištų į generalinio prokuroro kandidatūros parinkimą, kad į tai nesikištų ir koncerno valdomoje žiniasklaidoje dirbantis žurnalistas (Tomas Dapkus. – ELTA). Akivaizdu, kad Prezidentė nepažeidė nei Konstitucijos, nesulaužė priesaikos, nepadarė nusikaltimo, nepažeidė įstatymo. Čia nėra generalinio prokuroro kandidatūros derinimas su verslu, nėra nei Prezidentės ryšiai su verslu ar kišimasis į žiniasklaidą. Prezidentė tiesiog pasakė savo nuomonę ir paragino koncerną ir jo žurnalistus nesikišti į generalinio prokuroro paskyrimą“, – pabrėžė V. Sinkevičius. 

Pasak jo, reikia turėti lakią vaizduotę, kad galėtum kalbėti apie apkaltą D. Grybauskaitei ar paviešintų laiškų istoriją lyginti su priežastimis, dėl kurių buvo iš prezidento posto pašalintas R. Paksas.

„Lyginti D. Grybauskaitės ir R. Pakso istorijas nėra jokio pagrindo. Reikia turėti labai lakią fantaziją, kad galėtum šias dvi istorijas lyginti, inicijuoti tyrimus ir sakyti, kad už tai galima apkalta“, – apibendrino V. Sinkevičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.09; 07:09

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Specialioji tyrimo komisija, spręsianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, trečiadienį toliau domėsis parlamentaro veiksmais, kurie susiję su verslu Baltarusijoje.

Komisijos posėdyje planuojama apklausti Romualdą Patalavičių ir Snieguolę Skardžiuvienę. Taip pat laukiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkės Ritos Tamašunienės paaiškinimų.

Praeitame komisijos posėdyje informaciją pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo rezultatus pristatė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Komisijos nariai sulaukė ir paties Seimo nario A. Skardžiaus paaiškinimų.

Tyrimo komisija, spręsianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui, savo veiklą koncentruoja ties tais epizodais, kurie nesusiję su ikiteisminiais tyrimais.

Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti bei išvadą pateikti iki šių metų birželio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.18; 00:30

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad niekas neragina jo atsistatydinti ir apskritai nematąs jokios priežasties tai daryti. Priešingai, V. Pranckietis prabilo apie valdančiųjų pozicijų stiprinimą prisijungus prie koalicijos naujai politinei jėgai. Jos Seimo Pirmininkas neįvardino.

Seimo vadovo nuomone, jokios prasmės neturi ir kalbos apie pirmalaikius rinkimus. V. Pranckietis pabrėžė, kad siekiai paleisti Seimą yra ne kas kita kaip politikavimas ir politinės reklamos opozicijai darymasis.

V. Pranckietis sako, kad ketvirtadienį įvykęs apsižodžiavimas su „valstiečių“ lyderiu Ramūnu Karbauskiu yra nereikšmingas ir kilęs vien dėl emocijų.

Į klausimą, ar įmanoma po tokių pasisvaidymų dirbti kartu, V. Pranckietis atsakė: mes jau dirbame kartu“.

Seimo Pirmininkas aiškino, kad niekas iš opozicinių partijų nesiūlė jam trauktis iš Seimo vadovo posto. „Man dar niekas nesiūlė atsistatydinti. Aš pirmą kartą girdžiu tokį pasiūlymą“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Seimo Pirmininkas akcentavo, kad Seimas dirba gerai, o valdantieji artimiausiu metu ketina net sustiprėti. Pasak Pirmininko, yra politinių grupių, norinčių prie „valstiečių“ prisijungti.

„Seimas dirba, sprendimus priiminėja, kaip matote, dauguma yra. Ji, atrodo, dar sustiprės, nes yra daugiau norinčių dirbti drauge prie daugumos“, – kalbėjo V. Pranckietis, pridurdamas, kad negali būti net kalbos apie pirmalaikius rinkimus.

Apie būtinybę Seimo Pirmininkui trauktis yra prakalbusios opozicinės partijos.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį teigė, kad Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, ketvirtadienio mitinge kalbėjęs, jog jam yra gėda dėl Seimo sprendimų, turėtų atsakyti už savo žodžius.

„Jeigu pasakai ir matai, kad kažkas yra negerai, turi turėti labai aiškų planą, ryžtą ir įrankį tą netvarką pakeisti į tvarką“, – penktadienį interviu delfi.lt konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Premjeras pabrėžė, kad Seimo Pirmininko vienas iš svarbiausių uždavinių yra suburti visus Seimo narius konstruktyviam bendram darbui. Todėl, pabrėžė S. Skvernelis, jei V. Pranckietis mano galįs tai padaryti – turėtų tęsti darbus, o jei nemato galimybių konsoliduoti Seimą – tai, davė suprasti Premjeras, V. Pranckietis turėtų trauktis iš pareigų.

Ketvirtadienį prie Seimo vykusiame mitinge „Mes kaltinam“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos pirmininkas R. Karbauskis, užlipęs į sceną, pareiškė, kad prieš tai čia kalbėjusiam Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui trūksta politinės patirties.

„Liūdnai atrodė Seimo Pirmininkas scenoje“, – teigė R. Karbauskis. Jis taip reagavo į anksčiau mitinge išsakytus V. Pranckiečio teiginius, kad jam gėda dėl Mindaugo Basčio, Gretos Kildišienės ir kitų viešą ažiotažą sukėlusių istorijų. Anot R. Karbauskio, jei Seimo Pirmininkui gėda – jis turėtų atsistatydinti.

Po mitingo „Lietuvos ryto“ televizijai V. Pranckietis teigė, kad neketina atsistatydinti iš Seimo Pirmininko pareigų, nes, pasak jo, turi parlamento palaikymą. Jis akcentavo, kad, ne vien R. Karbauskis sprendžia tokius reikalus. Pasak V. Pranckiečio, R. Karbauskis, ragindamas jį atsistatydinti, tikriausiai pasikarščiavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.17; 05:00

Siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų, ar pagrįstas yra Seimo narių grupės teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui. Ši komisija, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, parengtų išvadą dėl pagrindo pradėti jam apkaltos procesą.

Tai numatantį nutarimo projektą įregistravo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Jame siūloma pavesti komisijai tyrimą atlikti bei išvadą pateikti Seimui iki šių metų gegužės 2 d.

„Seimo narys A. Skardžius galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“ ir „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai“, – sakoma nutarimo projekte.

Jame pažymima, kad A. Skardžius, vykdydamas savo pareigas 2009-2017 metų laikotarpiu, galimai „veikė su juo susijusių įmonių naudai ir pritarė apsimestinių sandorio sudarymui, galimai siekiant nuslėpti tikrąją jo asmeninių (šeimyninių) pajamų kilmę ir sąsajas su vėjo energetika“.

Anot nutarimo projekto, A. Skardžius veikė nuolatiniame interesų konflikte Seimo Energetikos komisijoje ir Ekonomikos komitete (įskaitant ir 2016-2020 metų kadencijos darbą Seime).

Parlamentarui priekaištaujama ir dėl to, kad jis veikė kaip Seimo parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininkas, egzistuojant akivaizdžiam jo asmeniniam (šeiminiam) interesui verslu Baltarusijoje. Apkaltos iniciatorių teigimu, A. Skardžius nedeklaravo savo asmeninių (šeiminių) interesų atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.15; 03:50

Konstituciją pažeidęs Seimo narys Mindaugas Bastys traukiasi iš Seimo. Jis tikina, kad antradienį nepavykusi apkalta įrodė jo tiesą, todėl gali „ramiai pasitraukti“.

„Tokioje situacijoje yra itin sudėtinga dirbti. (…) Garbingai pasitraukiu iš Seimo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį pareiškė M. Bastys.

„Siekis paaukoti teisinės valstybės pamatus ant politinių interesų ir spaudimo aukuro patyrė nesėkmę. Melas nelaimėjo, teisingumas triumfavo, mano sąžinė yra rami“, – teigė jis.

Jis teigia, kad prašymas Vyriausiajai rinkimų komisijai bus parašytas artimiausiu metu.

Spaudos konferencijoje M. Bastys tikino, kad tai, jog Seimui slaptu balsavimu nepavyko pašalinti iš parlamento, rodo, kad jis įrodė savo tiesą ir tikina, jog prieš jį „sukurpta politinė byla“.

„Man svarbu buvo įrodyti tai, kas buvo bandoma parodyti. Pasirinkau tą kelią sudėtingesnį, sunkesnį kaip žmogui. Tikiuosi, man pavyko tai įrodyti“, – sakė jis.

Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą. Jis tikino, kad liks kairiųjų pažiūrų ir toliau dalyvaus politikoje, tačiau kol kas nesako, ar dalyvaus po jo pasitraukimo iš Seimo būsimuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje Šakiuose.

„Šiandien turiu galimybę spręsti, ką daryti. (…) Iš tiesų į šį klausimą atsakyti dar negaliu, svarstysiu dar“, – sakė M. Bastys.

Konstituciją bei Seimo nario priesaiką sulaužęs M. Bastys kaltino opoziciją, kad ši žaidžia politinius žaidimus, dėl to jam tokiomis sąlygomis neįmanoma dirbti. Jis taip pat sakė, kad su demokratija nesuderinamas yra spaudimas fotografuoti slapto balsavimo balsalapius.

Per Seime vykusį slaptą balsavimą už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo, balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsalapių buvo sugadinta.

Opozicija dėl tokio balsavimo kaltina „valstiečius“, tačiau pastarieji atkerta neatmetantys galimybės, kad būtent opozicija tyčia nebalsavo už M. Basčio pašalinimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 19:00

Buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pradėjo bado streiką, protestuodamas prieš jo suėmimą bei kaltinimus Rusijos remiamo perversmo rengimu.

Kijevo policija penktadienį antrą kartą šią savaitę suėmė M. Saakašvilį – po pirmojo suėmimo politikas, padedamas savo šalininkų, sugebėjo pabėgti iš specialiųjų tarnybų automobilio.

„M. Saakašvilis skelbia neterminuotą bado streiką“, – „Facebook“ tinkle rašė žurnalistas ir artimas M. Saakašvilio bičiulis Vladimiras Fedorinas.

Panašią informaciją naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ skelbė ir buvusio Gruzijos prezidento advokatas Ruslanas Chornoluckis, pridėjęs, kad 49-erių politikas neigia jam mestus „melagingus kaltinimus“.

Po to, kai M. Saakašvilis sugebėjo pabėgti antradienį, jis toliau rengė ir vadovavo protestams prie parlamento, reikalaudamas apkaltos prezidentui Petro Porošenkai dėl šio nesėkmingų bandymų kovoti su korupcija.

M. Saakašvilis į dėmesio centrą grįžo per Maidano įvykius 2014-aisiais, kurių metu jis rėmė prorusišką valdžią nušalinti siekusius protestuotojus. Už jo nuopelnus sukilimo metu Ukrainos prezidentas P. Porošenka atsidėkojo M. Saakašviliui paskirdamas jį Odesos regiono gubernatoriumi.

Tačiau M. Saakašvilio ir P. Porošenkos santykiai greitai pašlijo, dėl ko iš gruzino buvo atimta Ukrainos pilietybė. Nepaisant to, šių metų rugsėjį M. Saakašviliui, su savo šalininkų pagalba, pavyko sugrįžti į Ukrainą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:01

A. Skardžius ir toliau lieka dirbti Ekonomikos komitete. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimas patvirtino Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadas dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklos.

Už jas antradienį balsavo 73 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.

Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose susidorojimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.

Tuo tarpu Seimo nario liberalo Eugenijaus Gentvilo nuomone, A. Skardžius vertas apkaltos.

„Nesusipykime dėl A. Skardžiaus, dabar yra pagrindas ir mechanizmai kalbėti apie tikrą politiko atsakomybę – apie apkaltą, siūlau susėsti ir aptarti“, – paragino kolegas E. Gentvilas.

Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.06; 00:02

Protestuotojai Kijeve reikalavo apkaltos Ukrainos prezidentui. EPA-ELTA nuotr.

Ukrainos sostinėje – skatlinga protesto akcija. Susirinkusieji reikalauja, kad Prezidentui Petro Porošenkai būtų pareikšta apkalta. Jei šito Ukrainos parlamentas nepadarys, protestuotojai grasina rengsią masinius protesto mitingus tol, kog P.Porošenko nebus atstatydintas.

Kol kas nėra iki galo aišku, kas ir kodėl organizuoja šią akciją. Ukrainoje užtektinai netvarkos, korupcijos, kyšininkavimo, menki atlyginimai, didelės būtiniausių maisto produktų kainos. taigi yra už ką kritikuoti valdžią.

Tačiau nereikia pamiršti, kad Rusijai būtų naudingi neramumai, peraugsiantys į riaušias ir dar didesnį visuomenės susiskaldymą. Rusijos specialiosios tarnybos tikrai ieško priežasčių šalyje kurstyti neramumus. Kremliui reikalingas nestabilumas Ukrainoje.

Tad reikia būti labai atidiems, kas gi iš tiesų yra tie protestuotojai. Kad bėgdami nuo vilko ukrainiečiai nepatektų į glėbį meškai.

EPA – ELTA nuotraukoje: protestuotojai Kijeve reikalavo apkaltos Ukrainos prezidentui. 

2017.12.05; 03:00

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą tyrusi Seimo Antikorupcijos komisija nustatė, kad A. Skardžius galėjo būti interesų konflikte, ir tą konfliktą komisija prašo įvertinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK). Siūlymo inicijuoti apkaltą A. Skardžiui komisijos išvadose nėra.

Ketvirtadienį už išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš ir 1 susilaikė.

„Komisija atsakė į visus 8 klausimus, diskusijų buvo daug. Kalbant apie teisės aktus, kurių priėmimo procedūrose dalyvavo Seimo narys Skardžius, komisija aiškiai pasisakė, kad jis galėjo būti interesų konflikte, kadangi jo šeima turi interesų energetikoje, jis veikė šioje srityje. Komisija kreipėsi į kompetentingą subjektą, kad būtų įvertintas šis konfliktas. Kitais atvejais komisija pasisakė, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, todėl tiek įslaptinta informacija, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti paskelbta, ir šie duomenys bus vertinami ikiteisminiame tyrime. Apie tai komisijos išvadose taip pat yra pasakyta“, – po balsavimo žurnalistams sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.

Svarstant išvadų projektą kai kurie komisijos nariai siūlė A. Skardžiui pasitraukti iš Seimo Energetikos komisijos narių.

„Manau, kad jis, būdamas šioje komisijoje, nuolat susidurs su galimu interesų konfliktu, bet tai yra Seimo, Seimo valdybos kompetencija ir jo paties apsisprendimo klausimas“, – sakė V. Gailius.

Kai kurie Antikorupcijos komisijos nariai, tarp jų Naglis Puteikis, mano, kad reikėtų rekomenduoti A. Skardžiui atsisakyti verslo Baltarusijoje, bet tam nebuvo pritarta.

„Komisijos nariai nesutiko siūlyti nutraukti verslo Baltarusijoje, nes tai yra šeimos verslas, ir mes neturime tokių teisinių svertų įsakyti jo šeimai nutraukti verslo ryšius Baltarusijoje, bet apie grėsmes visi čia kalbėjome“, – sakė V. Gailius.

Paklaustas, ar išvadose kalbama apie galimą apkaltą A. Skardžiui, V. Gailius sakė, kad „dėl apkaltos jokio siūlymo nėra“.

Pasak jo, penktadienį išvadas planuojama įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate.

Antikorupcijos komisija Seimo sprendimu turi pateikti išvadas iki šių metų lapkričio 10 d.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 04:36

Ketvirtadienio rytą darbo metu galimai neblaivus buvęs parlamentaras Linas Balsys šiuo metu yra savo namuose, tačiau tiesioginio kontakto užmegzti nepavyko – Seimo narys durų pareigūnams neatidaro, pranešė policija.

Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko Arūno Paulausko teigimu, vienas policijos ekipažas vis dar budi prie parlamentaro namų.

„Su pačiu L. Balsiu tiesioginio ryšio šiandien nebuvo – spėjame, kad parlamentaras spėjo grįžti namo iki policijai ten atvykstant. Durų pareigūnams L. Balsys neatidaro, bandėme stebėti vaizdą pro namo langą. Šiuo metu prie Seimo nario namų budi policijos ekipažas, sieksime užmegzti kontaktą”, – žurnalistams pranešė A. Paulauskas.

Ar automobilį galimai neblaivus L. Bastys vairavo pats, policijai kol kas išsiaiškinti nepavyko.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, ketvirtadienį žurnalistų atliktas patikrinimas alkotesteriu parodė parlamentaro L. Balsio galimą girtumą – darbo metu jis pripūtė 1,82 promilės. Iš ryto plenariniame posėdyje dalyvavęs L. Balsys po tokios žurnalistų „diagnozės“ galimai vėliau neblaivus išvyko iš Seimo rūmų.

„Policijai yra pranešta, jis yra ieškomas“, – žurnalistams po parlamentaro išvykimo sakė Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

Peržiūrėjus vaizdo kameras paaiškėjo, kad politikas išvyko automobiliu.

Pats L. Balsys iš ryto kalbėdamas su žurnalistais savo girtumą neigė.

„Nebuvau aš niekaip išgėręs, aš tiesiog geriu tam tikrus vaistus, nes turiu stuburo išvaržą, pasitempęs kojos sausgysles, turbūt truputėlį persisportavau, nes kasdien po 3 kilometrus nubėgu. Tie vaistai yra raminantys ir skausmą mažinantys, galbūt jie sukelia tam tikrą mieguistumą“, – žurnalistams sakė L. Balsys.

Jeigu faktas dėl L. Balsio girtumo būtų oficialiai patvirtintas policijos, būtų galima ir apkalta šiam Seimo nariui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 00:10

Antradienį Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios.

Už tokį apkaltos komisijos pirmininkės Agnės Širinskienės pateiktą nutarimo projektą antradienį balsavo 92 Seimo nariai, 13 buvo prieš, 17 parlamentarų susilaikė. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Tokiam nutarimui pritarė 100 Seimo narių, 1 buvo prieš, 7 parlamentarai susilaikė.

Pats M. Bastys iš Seimo tribūnos paneigė jam inkriminuojamus kaltinimus. „Nepadariau jokių veiksmų, kurie kenktų Lietuvai. Esu teisus ir savo tiesą ginsiu“, – tvirtino M. Bastys.

Parlamentaras aiškino, kad nenuslėpė pažinties fakto su Piotru Vojeika. Jo teigimu, bendravimas su juo buvo epizodinis, todėl negali būti vertinamas kaip priesaikos sulaužymas. M. Bastys taip pat mano, kad dabartinis Seimas nėra įgaliotas spręsti už ankstesnio Seimo veiklos laikotarpį.

Nepritardamas apkaltos komisijos išvadoms Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas pažymėjo, kad žmogus gali neliudyti prieš save, o „dabar kaltiname, kad jis pažeidė Konstituciją, jeigu jis neliudija prieš save“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pildant ilgą anketą žmogus gali suklysti, todėl vertinti, kad tai priesaikos sulaužymas, jo nuomone, būtų neteisinga.

„Šiandien mes nuteisiame prieš laiką“, – sakė J. Olekas, pažymėjęs, kad taip nedera „drabstytis purvais ant kolegos“.

Paminėjęs Prezidentui Rolandui Paksui surengtą apkaltą, socialdemokratas Artūras Skardžius sakė, kad turėsime „dar vieną beprecedentį atvejį“. „Dėl būsimų numanomų veikų mes kaltiname ir atimame mandatą“, – piktinosi A. Skardžius.

Konservatorius Arvydas Anušauskas ragino balsuoti už komisijos išvadas, nes, jo nuomone, jos yra svarbios šiam Seimui, svarbios politikams. „Tie veiksmai, kurie buvo įvertinti, ir ypatingai M. Basčio atsisakymas duoti parodymus komisijai, turi būti įvertinti šiame nutarime, balsuojant už jų priėmimą“, – sakė A. Anušauskas.

Seimo narys liberalas Arūnas Gelūnas kvietė Seimą balsuoti už apkaltą M. Basčiui dėl to, kad pasitiki teisėtvarka. „Tikiu, kad KT mums paaiškins, koks kaltės dydis, ar dera parlamentarui taip elgtis ir panaikins visas abejones“, – sakė A. Gelūnas.

Politikas sakė, kad M. Basčio elgesys jam sukėlė abejonių. „Aš nemanau, kad Seimo nariui tinka taip elgtis“, – sakė A. Gelūnas. M. Basčio veiklą tyrusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas pažymėjo, kad M. Bastys slapta sistemingai bendradarbiavo su Rusijos žvalgybomis ir veikė prieš Lietuvą.

Todėl jis ragino Seimą priimti sprendimus, kurie ateityje nuo to apsaugotų. V. Bakas taip pat kvietė kolegas nebūti „M. Basčio advokatais, o būti mūsų šalies advokatais“.

Apkaltos komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad M. Bastys 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimus nuslėpė savo ryšius su P. Vojeika.

Išvadoje pažymima, kad nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, M. Bastys kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Išvados rengėjai mano, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai Valstybės saugumo departamento (VSD) apklausų metu bei NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P. Vojeikos darbą KGB.

Parlamentarui inkriminuojama ir tai, kad jis organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.

„Tokiu būdu, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama komisijos patvirtintoje išvadoje.

Komisija nustatė, kad M. Bastys, „būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus“.

Komisijos nuomone, M. Bastys, elgdamasis nesąžiningai, siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, taip pat nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį ir teikė parodymus, kad rūpinosi Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu.

„Elgdamasis nesąžiningai, (…) NSGK posėdyje neigė gavęs Algirdo Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales“, – pažymima išvadoje.

Komisija konstatuoja, kad M. Bastys elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Seimas savo nutarimu buvo įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.06; 14:31

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusi Seimo komisija mano, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą šiam parlamentarui.

„Mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą yra pagrįstas, ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui“, – žurnalistams trečiadienį pranešė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Neoficialiais duomenimis, komisija konstatavo, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Trečiadienį už tokias išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė.

Pasak apkaltos komisijos pirmininkės A. Širinskienės, komisijos sprendimą lėmė keli parlamentaro M. Basčio veiklos epizodai.

Seimo narys Mindaugas Bastys

„Vienas iš epizodų yra tas epizodas, kada Seimo narys M. Bastys, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nesąžiningai, mūsų nuomone, atsakė į 55 punktą, kuriame yra klausimas: ar pažįstate, pažinojote asmenų, dirbančių kitų valstybių žvalgybos tarnybose. Kaip žinoma, Seimo narys M. Bastys nenurodė P. Vojeikos. Vėliau komisija įžvelgė tam tikrų nesąžiningo liudijimo atvejų NSGK, kada bandant pridengti susitikimus, buvo tiesiog kuriamos įvairios versijos. Įžvelgiame problemų apkaltos požiūriu ir tame epizode, kada buvo vykdomas ir organizuojamas susitikimas su Seimo nariu Vydu Gedvilu. Po to susitikimo, ką mes nustatėme, buvo Seimo nario M. Basčio susitikimai su kai kuriais „Rosatom“ asmenimis, kuriuose buvo kuriamos susipažinimo legendos, kad būtų paaiškinama visuomenei, jei tas klausimas išeitų į viešumą, ir taip toliau. Tai matėme tikrai tam tikrą nesąžiningą Seimo nario veiklą, kuri sunkiai suderinama su Seimo nario statusu“, – aiškino A. Širinskienė.

Tvirtinant išvadas Seimo apkaltos komisijos posėdyje M. Bastys nedalyvavo. Politikas apgailestavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šitame baigiamajame posėdyje.

„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. (…) Man paklausus, ar reikia suprasti, kad jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Galutinis svarstymas man labai svarbus kaip asmeniui, bet man pasakyta, kad jūs esate nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M. Bastys.

Paprašytas įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusį išvadų projektą, M. Bastys dar kartą sakė, kad tai yra politinis susidorojimas. „Tai yra politinis susidorojimas, ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas yra surašyta šitos komisijos išvadose“, – tvirtino M. Bastys. 

Paklaustas, kas, jo nuomone, nori su juo susidoroti, M. Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė labai sėkmingai „valstiečiai – žalieji“ ir toliau tai vyksta sėkmingai“.

Neoficialiais žiniasklaidos duomenimis, tyrimą atlikusi komisija mano, kad M. Bastys savo veiksmais diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Seimo komisija nustatė, kad M. Bastys, pretendavęs gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Išvadų projekte sakoma, kad jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Komisija mano, kad VSD apklausų metu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu M. Bastys nesąžiningai teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.

Anot komisijos išvadų projekto, M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti Rusijos valstybės ir „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesą stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Komisijos nuomone, M. Bastys tokiais savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

M. Basčiui priekaištaujama ir dėl to, kad jis, būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus.

Pasak komisijos išvadų projekto, elgdamasis nesąžiningai M. Bastys siekė paneigti ir sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir ekspremjeru Algirdu Butkevičiumi, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais.

Komisijos vertinimu, M. Bastys elgėsi nesąžiningai, kai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Artimiausiu metu Seimo apkaltos komisija ketina įregistruoti oficialų išvadų projekto tekstą, kuriame bus nuasmeninti kai kurie neskelbtini duomenys. Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.

Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

M. Basčio veiklą tyrė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas pritarė jo išvadoms, kuriose sakoma, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 06:36

Penktadienį apkaltos komisija ketina apklausti Seimo narį Mindaugą Bastį.

Trečiadienį planuota jo apklausa nukelta penktadieniui, nes kaip žurnalistams sakė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė, „Seimo narys M. Bastys atsisakė bendrauti su komisija, motyvuodamas tuo, kad jam reikėtų pasiruošti“.

„Mes suprantame, kad jam galbūt reikia pasiruošti, ir lauksime jo penktadienį“, – yra sakiusi A. Širinskienė.

Jos teigimu, komisija sulaukė labai daug – apie 16 – Seimo nario M. Basčio prašymų, kurie susiję su papildomais dokumentais ir įvairiomis apklausomis.

Todėl A. Širinskienei susidarė įspūdis, kad bandoma vilkinti procesą.

Tuo tarpu trečiadienį po apkaltos komisijos posėdžio Seimo narys M. Bastys pareiškė, kad buvo grubiai pažeistos jo teisės.

Jis tvirtino, kad komisija jam nesuteikė galimybės pateikti klausimų Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui. M. Bastys teigė, kad su juo yra bandoma susidoroti. „Tiesiog tendencingai suorganizuotas puikus politinis procesas, susidorojant su manimi kaip asmeniu“, – sakė M. Bastys.

Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.12; 04:04

 

Vienas iš gyvybiškai svarbių šios dienos klausimų: koks likimas laukia dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo?

Pirmąjį klausimą derėtų formuluoti šitaip: ar išsilaikys jis savo poste visą kadenciją? Antra: jei dirbs iki kadencijos pabaigos, tai bus blogas ar geras prezidentas žvelgiant Baltijos šalių akimis? Dar tiksliau klausiant, galima ir taip užrašyti – ar D.Trampo prezidentavimo metu Rusija bus pastatyta į jai deramą vietą? 

Miškas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Amerikiečių istorikas, knygos „The Case for Impeachment“ autorius, Vašingtone įsikūrusio Amerikos universiteto profesorius Alanas Lihtmanas įsitikinęs, kad aktualus tik pirmasis klausimas. Profesorius prognozuoja liūdną ateitį šiandieniniam Baltųjų rūmų šeimininkui. Profesorius mano, kad D.Trampo laukia apkalta, kurios metu jis bus išverstas iš savo posto. Taigi visi kiti svarstymai apie gerą ar blogą prezidentą netenka prasmės.

Dabar išsiaiškinkime, ar verta pasitikėti šio profesoriaus prognozėmis? Mūsų atsakymas – verta. Prof. A.Lihtmanas garsus savo gebėjimais atspėti, kas bus ateityje – po vienerių ar kelerių metų. Be kita ko, iki šiol jis nė sykio nesuklydo. Būtent jis Amerikos prezidento rinkimų kampanijos metu tvirtino, jog laimės ne Hilary Klinton, o Donaldas Trampas. Dabar prognozuoja, kad D.Trampas kris.

Didžiausią pavojų D.Trampui, pasak profesoriaus, kelia jis pats. Per mažiau nei 100 prezidentavimo dienų jis sugebėjo susipykti su ypač gausiu būriu patarėjų, žvalgybininkų, kongresmenų, senatorių, Vyriausybės narių ir žurnalistų. Iki D.Trampo niekas iš JAV prezidentų per tokį trumpą laikotarpį nebuvo įsigijęs tiek daug priešų. Kita bjauri D.Trampo savybė – nuolat kaitalioti savo nuomonę. Iki jo niekas iš Amerikos vadovų savo pozicijų taip dažnai nekeisdavo. Trečioji D.Trampo silpnoji vieta – jis neperneša nė menkiausios kritikos. Kiekvienas bent menkiausią pastabą pareiškęs politikas tampa jo mirtinu oponentu. Jis skelbia efektviai skambančius lozungus, bet reali jo politika – mažai efektyvi.

Apie šiuos D.Trampo fenomeną – įsigyti ypač daug oponentų – šveicariškame leidinyje „Tages anzeiger“ paskelbė įdomų straipsnį Žanas – Martinas Biutneris. Autorius teigia, kad D.Trampas turi daugiausiai vadinamųjų Achilo kulnų iš visų buvusių JAV prezidentų. Todėl negalės ilgai eiti prezidento pareigų – pridarys daug klaidų, kurių jam amerikiečiai neatleis.

Donaldas Trampas (Donald Trump).

Svarbu pabrėžti, kad prof. Lihtmanas ne tik iš anksto ir tiksliai nubrėžė visas D.Trampo išrinkimo JAV prezidentu detales, kai dauguma pergalę skyrė H.Klinton, bet ir teisingai atspėjo 1981-ųjų metų JAV prezidento rinkimų baigtį.

Tąsyk mažai kas tikėjo, kad JAV prezidentu taps Ronaldas Reiganas. Tuo tarpu prof. Lihtmanas tvirtino, kad prezidentu taps būtent R.Reiganas. Taip ir atsitiko.

Prof. Lihtmanas mano, kad D.Trampo padėtis tokia nestabili, kad jis tikrai neišsilaikys poste iki pirmosios kadencijos pabaigos.

Apie antrąją kadenciją negali būti nė kalbos. Prof. Lihtmano teigimu, esama aštuonių argumentų, bylojančių, kad D.Trampas žlugs kaip prezidentas. Štai tos priežastis – interesų konfliktas tarp politikos ir verslo, jo ankstesni ryšiai su Rusija bei teisiniai ginčai. Bet didžiausią pavojų D.Trampui kelia vis tik jo galimi susipainiojimai politiniuose ir ekonominiuose Rusijos spastuose.

Vis tik dėl ko D.Trampui bus keliama apkalta – dėl nuslėptų draugysčių su Kremliumi? Prof. Lihtmanas sako, kad pati originaliausia apkalta D.Trampui skambės šitaip – JAV prezidentas kaltinamas nusikaltimais žmoniškumui, nes neigė Žemėje susiformavusius globalius atšilimo procesus, keliančius pavojų daugeliui valstybių ir tautų.

Bet nereikia atmesti ir versijos, jog ateitį iki šiol teisingai numatantis prof. Lihtmanas kada nors suklys. Gal jo prognozės dėl D.Trampo prezidentavimo trukmės – pirmoji jo klaida?

2017.04.21; 06:54

Kauno Sąjūdžio Taryba reikalauja nesvarstyti LR Seime įregistruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes pirmąjame LR Paso puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis.

Tai prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui bei Vyriausiojo Administracinio Teismo nutarimui. Jokie Tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės konstitucijos ir kitų galiojančų teisės aktų.

Rinkėjai neįpareigojo teikti šį įstatymo projektą. LR Seimo nariai, pateikę šį įstatymo projektą, laužo Lietuvos Konstituciją, o kartu ir Seimo nario priesaiką, todėl verti apkaltos. Šis įstatymo projektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kursto nacionalinę nesantaiką.

Lietuvių kalbos norminimą pradėjo lietuvių kalbos patriarchas Jonas Jablonskis, sovietų okupacijos metais tęsė jo išugdyti kalbininkai, todėl mums būtina ją išsaugoti.

Reikalaujame svarstyti ir priimti TALKOS pasiūlytą įstatymo projektą, už kurį pasirašė daugiau kaip 69 tūkst. Lietuvos piliečių.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba.

2017.04.13; 10:17

copy_of_lenkai_veliavos

Lietuvos piliečiai jau pripratint prie to, kad, ką kalba ir ką net į vyriausybės programą įsirašo socialdemokratai (LSDP), nebus taip ir daroma.

Antai rinkiminės kampanijos metu socialdemokratai, norėdami savo pusėn patraukti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjus, žadėjo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose ne lietuvių raidyno rašmenimis, o gatvių ir vietovių pavadinimus – ir ne valstybine kalba.

Tokią nuostatą, atsilygindami už LLRA sutikimą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, įsirašė ir į šešioliktos Vyriausybės programą. Dabar tam pritaria premjeras A.Butkevičius, žadėdamas tai legalizuoti. Taigi panašu, kad šį kartą LSDP ruošiasi daryti ką žadėjo. Šis susitarimas Lietuvos visuomenei veidmainiškai pristatomas kaip Europos teisės normatyvų vykdymas.

Continue reading „Pavojingas kėslas”

sacharuk

Ketvirtadienis. Keturiolikta valanda. Sėdu prie kompiuterio tuo metu, kai Seimo pirmininkė Irena Degutienė prieš netrukus prasidėsiantį slaptą balsavimą dėl apkaltos Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui palinki visiems Seimo nariams skanių pietų.

Lietuvos televizijos transliacija iš tautos atstovybės būstinės, kur nuo pat ryto vyko aršūs debatai, išmesti lauk iš Seimo tuos du narius ar ne, laikinai nutraukiama.

Už savo daugiabučio lango matau prie konteinerio palinkusią senutę, ji, matyt, irgi ruošiasi pietauti, ir jai, dingojas, visai nesvarbu, kaip toji „korida”, anot prieš pietus ugningai kalbėjusiojo Seimo nario Jono Ramono, pasibaigs.

Continue reading „Skerstuvės Seime”

sacharuk

“Toks neteisėtas Seimo nario, Seimo frakcijos “Viena Lietuva” (dabar – Krikščionių frakcija) ir Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko elgesys, kai iš esmės sąmoningai, sistemingai ir tyčia naudojamasi kito Seimo nario pažymėjimu, o viešumoje pateikiama akivaizdžiai melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija apie savo veiksmus teigiant, kad LR Seimo elektroninė balsų skaičiavimo sistema yra netobula, – leidžia daryti išvadą, jog A.Sacharukas šiurkščiai pažeidė LR Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria A.Sacharukas įsipareigojo “gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus” ir prisiekė “visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei”.

Continue reading „Lemtinga Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko Aleksandro Sacharuko klaida”