Seimo komisija: yra pagrindas pradėti apkaltą Mindaugui Basčiui


Print

Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą tyrusi Seimo komisija mano, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procedūrą šiam parlamentarui.

„Mes pripažinome, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą yra pagrįstas, ir siūlome pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui“, – žurnalistams trečiadienį pranešė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.

Neoficialiais duomenimis, komisija konstatavo, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, „gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus“, „sąžiningai tarnauti Tėvynei“ ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Trečiadienį už tokias išvadas balsavo 8 komisijos nariai, 1 buvo prieš, 2 susilaikė.

Pasak apkaltos komisijos pirmininkės A. Širinskienės, komisijos sprendimą lėmė keli parlamentaro M. Basčio veiklos epizodai.

Seimo narys Mindaugas Bastys

„Vienas iš epizodų yra tas epizodas, kada Seimo narys M. Bastys, pildydamas klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija, nesąžiningai, mūsų nuomone, atsakė į 55 punktą, kuriame yra klausimas: ar pažįstate, pažinojote asmenų, dirbančių kitų valstybių žvalgybos tarnybose. Kaip žinoma, Seimo narys M. Bastys nenurodė P. Vojeikos. Vėliau komisija įžvelgė tam tikrų nesąžiningo liudijimo atvejų NSGK, kada bandant pridengti susitikimus, buvo tiesiog kuriamos įvairios versijos. Įžvelgiame problemų apkaltos požiūriu ir tame epizode, kada buvo vykdomas ir organizuojamas susitikimas su Seimo nariu Vydu Gedvilu. Po to susitikimo, ką mes nustatėme, buvo Seimo nario M. Basčio susitikimai su kai kuriais „Rosatom“ asmenimis, kuriuose buvo kuriamos susipažinimo legendos, kad būtų paaiškinama visuomenei, jei tas klausimas išeitų į viešumą, ir taip toliau. Tai matėme tikrai tam tikrą nesąžiningą Seimo nario veiklą, kuri sunkiai suderinama su Seimo nario statusu“, – aiškino A. Širinskienė.

Tvirtinant išvadas Seimo apkaltos komisijos posėdyje M. Bastys nedalyvavo. Politikas apgailestavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šitame baigiamajame posėdyje.

„Turiu apgailestauti, apkaltos komisija neleido man dalyvauti šitame apkaltos procese priimant galutinius sprendimus. (…) Man paklausus, ar reikia suprasti, kad jūs išvarote mane iš komisijos posėdžio, davė suprasti, kad mes jus išvarome iš šito komisijos posėdžio. Aš daugiau komentarų neturiu. Galutinis svarstymas man labai svarbus kaip asmeniui, bet man pasakyta, kad jūs esate nepageidaujamas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė M. Bastys.

Paprašytas įvertinti žiniasklaidoje pasirodžiusį išvadų projektą, M. Bastys dar kartą sakė, kad tai yra politinis susidorojimas. „Tai yra politinis susidorojimas, ir aš negaliu kitaip vertinti. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti tai, kas yra surašyta šitos komisijos išvadose“, – tvirtino M. Bastys. 

Paklaustas, kas, jo nuomone, nori su juo susidoroti, M. Bastys atsakė: „Pirmiausia puikiai organizavo šį procesą pačioje pradžioje konservatoriai, tam pritarė labai sėkmingai „valstiečiai – žalieji“ ir toliau tai vyksta sėkmingai“.

Neoficialiais žiniasklaidos duomenimis, tyrimą atlikusi komisija mano, kad M. Bastys savo veiksmais diskreditavo ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą.

Seimo komisija nustatė, kad M. Bastys, pretendavęs gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Išvadų projekte sakoma, kad jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindo nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Komisija mano, kad VSD apklausų metu bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių metu M. Bastys nesąžiningai teikė skirtingus paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P. Vojeikos darbą KGB.

Anot komisijos išvadų projekto, M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti Rusijos valstybės ir „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesą stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę. Komisijos nuomone, M. Bastys tokiais savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.

M. Basčiui priekaištaujama ir dėl to, kad jis, būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus.

Pasak komisijos išvadų projekto, elgdamasis nesąžiningai M. Bastys siekė paneigti ir sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais tuometiniu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu ir ekspremjeru Algirdu Butkevičiumi, neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais.

Komisijos vertinimu, M. Bastys elgėsi nesąžiningai, kai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Artimiausiu metu Seimo apkaltos komisija ketina įregistruoti oficialų išvadų projekto tekstą, kuriame bus nuasmeninti kai kurie neskelbtini duomenys. Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.

Seimas savo nutarimu yra įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

M. Basčio veiklą tyrė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Seimas pritarė jo išvadoms, kuriose sakoma, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 06:36