Bulgarijos kariuomenė
Sofija, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Penkiems žinomiems Bulgarijos politikams dėl Rusijos grasinimų paskirta Nacionalinio saugumo tarnybos apsauga. Tai trečiadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis televizijos kanalu „Nova TV“. Apie grasinimus politikams, kurių pavardės neskelbiamos, buvo sužinota praėjusią savaitę.
Sprendimas skirti apsaugą buvo priimtas Tarpžinybinės komisijos, kuriai priklauso Nacionalinio saugumo tarnybos ir kontržvalgybos vadovai bei Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius, posėdyje. Nacionalinio saugumo tarnyba šios informacijos oficialiai nekomentuoja.
Portalas primena, kad liepos mėnesį rusų programišiai iš grupės „Noname057“ atakavo Bulgarijos parlamento svetainę dėl pagalbos Ukrainai.
Be to, Bulgarijos sostinėje Sofijoje buvo sulaikytas 39 metų vyras, kuris kaltinamas grasinimu nužudyti Bulgarijos gynybos ministrą Todorą Tagarevą dėl jo proukrainietiškos pozicijos.
KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS KRAŠTO APSAUGOS FINANSAVIMO ĮVEDANT KOMERCINIŲ BANKŲ SOLIDARUMO MOKESTĮ
Skaičiuojama, kad šiais 2023 m. komerciniai bankai Lietuvoje gaus rekordinius pelnus, apie 1 milijardą eurų, kai daug metų Lietuvos komercinių bankų pelnai per metus siekė apie 300 milijonų eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat mokesčius už bankines paslaugas. Taip pat Lietuvos gyventojai mano, kad Lietuvos komerciniai bankai elgiasi nesąžiningai, didėjant palūkanoms už paskolas, patys nemoka palūkanų už indėlius.
Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kaip atsirado tokie milžiniški komercinių bankų pelnai. Europos Centrinis bankas kovojo su defliacija, po to su kovidu, o tada prasidėjo karas Ukrainoje. Dėl to Europos Centrinis bankas išleido daug pinigų supirkinėdamas įvairių valstybių, net privačių korporacijų obligacijas. To pasėkoje, komerciniai bankai, kaip atsiskaitymo sistemos dalyviai gavo trilijonus eurų perteklinių rezervų, už kuriuos Europos Centrinis bankas moka teigiamas palūkanas. Tuo metu, kai vyksta karas, žmonės skundžiasi aukštomis energijos ir maisto kainomis, komerciniai bankai pradeda gauti milijardinius pelnus tarsi iš dangaus. Apie tai kalba ir žymiausi pasaulio ekonomistai, įskaitant Nobelio premijos laureatą Josephą Stiglitzą, kad tai yra neteisinga ir patys bankai suvokia, kodėl tai yra neteisinga.
Viso to pasėkoje Lietuvos Finansų ministerija pasiūlė dvejus metus Lietuvos komerciniams bankams taikyti solidarumo mokestį, kuris būtų taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 ir 2024 m. pelno mokestį ir galiotų iki 2025 m. birželio 15 d. Vyriausybė šių metų balandžio 5 d. pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Dar šių metų kovo mėn. buvo skelbiama, kad toks mokestis sugeneruotų apie 500 mln. eurų, bet pastaruoju metu skelbiama, kad būtų surinkta apie 410 mln. eurų mokesčių.
Solidarumo įnašas sudarytų 60 proc. grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių 4-ių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį. Visos šios lėšos tikslingai būtų skirtos Lietuvos krašto apsaugai finansuoti – praplėsti oro uostų, jūros uosto pajėgumus, rekonstruoti kariniam transportui reikalingus kelius, statyti naują infrastruktūrą.
Tai be galo svarbus siūlymas. Agresiją Ukrainoje vykdanti Rusija ir šią agresiją remianti Baltarusija turi sienas su Lietuva. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys aiškiai sako, kad turime ruošis Rusijos revanšui, jei ji pralaimės karą Ukrainoje. Lietuvos komerciniai bankai šiemet gaus vietoje įprastų 300 mln. – 1 milijardą eurų pelno, t. y. 700 mln. daugiau nei įprasta, numatoma, kad kitais metais būtų panašiai. Vadinasi per du metus iš 1 milijardo 400 mln. papildomo viršpelnio būtų surinkta apie 410 mln. solidarumo mokesčio. Dar apie 1 milijardas, anot ekonomistų, nepelnytų pelnų liktų komerciniams bankams.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Dabar svarstymai dėl to persikėlė į viešą erdvę, gegužės 9 dieną numatomas dėl šio įstatymo projekto galutinis balsavimas Seime. Labai neramina tai, kad žiniasklaidoje iš karto pasipylė „ekspertų“ komentarai, kad neteisinga, kad tai bus taikoma tik vienam bankų sektoriui, kad tai bus diskriminacija. Ypač aštriai LRT komentare „Vok pavogtą!“ prieš tokį solidarumo mokestį pasisakė vienas pagrindinių Lietuvos visuomenės nuomonės formuotojų Rimvydas Valatka, šiame komentare meistriškai priešinama politinė kairė su politine dešine, „žmonės iš gatvės“ su premjere Ingrida Šimonyte ir panašiai. Į tokius komentarus galima atsakyti tik tai, kad verta atkreipti dėmesį, ar dėl karo Ukrainoje ženkliai neišaugo kitų sektorių pelnai. Jei atsirastų tokių sektorių, kur pelnai išaugo ne procentais, o kartais, tai tikrai būtų verta planuoti ir iš šių sektorių paimti solidarumo įnašus.
Didžiojoje Britanijoje jau taip daroma su energetikos bendrovėmis, kai dėl karo pakyla naftos kainos. Kaip senoje demokratijoje, Didžiosios Britanijos visuomenė labai palankiai vertina tokius solidarumo įnašus paimamus iš energetikos bendrovių. Ne naujiena tai ir Europos Sąjungoje. Šiuo metu solidarumo mokesčiai jau taikomi Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje.
Lietuvos komerciniai bankai iš karto parodė, kad priešinsis šiam solidarumo įnašui. Lietuvos bankų asociacija pareiškė, kad tai griauna Lietuvos patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Konkurencijos taryba pareiškė, kad solidarumo mokestis gali iškreipti konkurenciją. Patys Lietuvos komerciniai bankai nenori dalytis pelnais – skundžia galimą solidarumo mokestį Europos Komisijai.
Kai godumas yra vienas pagrindinių žmonijos variklių, tai nieko nuostabaus, kad komerciniai bankai nenori mokėti solidarumo įnašo. Esant Lietuvai didžiulei egzistencinei grėsmei, komercinių bankų akcininkai visomis jėgomis siekia šių nepelnytai uždirbtų milijonų. Tai jau atrodo, kaip puota maro metu.
Labiausiai neramina kai kurių Lietuvos politikų reakcija. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, Liberalų sąjūdis siūlomą bankų solidarumo mokestį vertina skeptiškai, sako, kad juo būtų siunčiamas signalas apie galimą Lietuvoje sėkmingai veikiančio verslo „netikėtą“ apmokestinimą. Valdančios koalicijos partnerių lyderis Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad Vyriausybės planuojamas bankų solidarumo mokestis gali pakenkti šalies investiciniam klimatui. Seime per pirminius balsavimus dėl šio įstatymo projekto Lietuvos liberalų sąjūdis ir Laisvės partija balsavo prieš.
Tačiau ministrė Gintarė Skaistė mano visiškai priešingai. Ji teigia, kad diskutuojant su investuotojais, ypač su tais, kurie perka valstybės vertybinius popierius, jų pirmi klausimai apie investicinę aplinką Lietuvoje yra ne apie mokestinę sistemą, o apie mūsų krašto ir energetinį saugumą, Lietuvos atsparumą esamiems iššūkiams. G. Skaistė įsitikinusi, kad krašto apsaugos stiprinimas, pasirengimas gintis, pasirengimas priimti sąjungininkus stiprina Lietuvos investicinę aplinką.
Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visumoje labai neramu, kad Seime priešinantis Liberalų sąjūdžiui, Laisvės partijai ir galimai kitoms politinėms partijoms, Seime šiam Finansų ministerijos ir Vyriausybės pasiūlymui nebus pritarta. Lietuvos komerciniai bankai siekdami išsaugoti tuos 410 mln., gali kad ir milijoną išleisti „viešiesiems ryšiams“ ir kaip cunamio banga nušluoti bet kokius mėginimus įvesti šį solidarumo mokestį. Bus įdomu stebėti, kaip Seime bus priešinamasi šiam solidarumo mokesčiui, kaip nukris visos kaukės, tų, kurie vaidina, kad remia Ukrainą ir kad jiems rūpi Lietuvos ateitis grėsmės akivaizdoje. Jei Seime bus sužlugdytas šis solidarumo mokestis, tai tuomet ponai ir ponios, tikrai bus sunku patikėti, kad esant reikalui jaunimas su tokia pat pasišventimu stos ginti Lietuvos nepriklausomybės ir jūsų nuosavybės. Dėl viso to kas išdėstyta šieme kreipimesi yra labai susirūpinę NOKT organizacijų nariai.
Atsižvelgiant į visa tai, prašome:
Lietuvos Respublikos valstybės gynimo tarybai, kaip svarstančiai ir koordinuojančiai valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, apsvarstyti tai artimiausiame posėdyje.
Seime susitelkti visoms politinėms partijoms ir priimti Finansų ministerijos ir Vyriausybės teikiamą įstatymo projektą dėl komercinių bankų solidarumo mokesčio.
Visuomeninę LRT televiziją ir radiją organizuoti diskusijas, kuo plačiau supažindinant Lietuvos visuomenę su visomis priežastimis, dėl bankų solidarumo mokesčio idėjos, taip pat prašome šį NOKT kreipimąsi paskelbti visuomeniniame LRT portale.
Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas – Arnoldas Kulikauskis
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, PADEDANČIŲ STIPRINTI LIETUVOS VALSTYBĖS GYNYBINIUS PAJĖGUMUS, KOORDINACINĖ TARYBA
Šis pareiškimas buvo išsiųstas:
Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo valdybai
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei–Nielsen
Lietuvos Respublikos Ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei
Lietuvos Respublikos Finansų ministrei Gintarei Skaistei
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui
Londonas, rugsėjo 19 d. (PA Media/dpa-ELTA). Karalienės Elžbietos II laidotuvių dieną vyks didžiausia saugumo operacija, kokią Jungtinė Karalystė kada nors yra mačiusi.
Didžiulės minios, karališkosios šeimos nariai, daugybė pasaulio lyderių ir kitų aukštų asmenų – visi jie turės būti saugūs, ir tai bus milžiniškas darbas, kurį turės atlikti tūkstančiai policijos pareigūnų.
Londono policijos komisaro pavaduotojas Stuartas Cundy sakė, kad „niekas neprilygsta“ šiai „nepaprastai sudėtingai“ užduočiai, ir pavadino ją „didžiausia policijos operacija“ per visą Metropoliteno policijos tarnybos istoriją.
Pagal mastą ši operacija pranoksta tas, kurios buvo vykdomos karalienės Platininio jubiliejaus savaitgalį ir 2012 metų Londono olimpinių žaidynių metu, kai per dieną budėjo iki 10 tūkst. policijos pareigūnų.
Be to, tai yra didžiausia pasaulinė saugumo užtikrinimo operacija – valstybinėse laidotuvėse dalyvauja pasaulio lyderiai, aukšti pareigūnai ir kiti itin svarbūs asmenys.
Buvęs kovos su terorizmu policijos vadovas Nickas Aldworthas sakė, kad tai „turbūt didžiausia operacija, kokią mums tenka rengti Jungtinėje Karalystėje“. Ji vyksta tuo metu, kai terorizmo grėsmės lygis šalyje yra „didelis“, o tai reiškia, kad koks nors išpuolis yra „tikėtinas“.
Policija ir saugumo tarnybos bus pasirengusios atremti galimus išpuolius peiliais, bombų sprogdinimus ir visas kitas teroro grėsmes ar incidentus.
Pagrindine grėsme dabar laikomas vadinamasis pavienių asmenų terorizmas, ypač išpuoliai peiliais. Tačiau policija, sauganti naująjį karalių ir vyresniuosius karališkosios šeimos narius, taip pat turi atsižvelgti į pavojų, kurį kelia žmonės, turintys įkyrių polinkių lįsti prie viešų asmenų.
Visuomenė raginama pranešti apie bet kokį įtartiną elgesį, o saugumo ekspertai potencialius teroristus minioje apibūdina kaip žmones, kurie atrodo „akivaizdžiai ne savo vietoje“ ir nesidomi iškilmingais renginiais.
Pasak karališkojo saugumo eksperto, grėsmės rizika yra „gana didelė“, ypač kai naujasis karalius Karolis III eina pabendrauti su susirinkusia minia.
Moteriškės kavinėje. Slaptai.lt nuotr.
Seimas svarstys Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.
Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.
„Tikrai apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių. Reikia konkrečiai vertinti situaciją. Jeigu yra grėsmė, tai, žinoma, į tai turi būti atsižvelgiama“,– mano premjerė.
Jis akcentavo, kad projektas nėra susijęs su asmeniniu patogumu, o jame siūloma įteisinti lankstesnę vadovų apsaugos tvarką.
„Kokia galiausiai formuluotė galėtų atsirasti įstatyme, kad apsaugos protokoluose atsirastų lankstumo, matyt, tai yra diskusijų komitetuose klausimas. Nėra čia bravūros ar kažkokio populizmo. Yra tiesiog praktiniai dalykai, kada, mano nuomone, yra ir nepagarba patiems tarnybos darbuotojams. Aš ne viską galiu gyvenime suplanuoti. Oficialią darbotvarkę aš galiu suplanuoti, o tai, kad galbūt norėčiau vakare nuvažiuoti nusipirkti burgerį, tai to suplanuoti negaliu. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų ir kitiems žmonėms“,– sakė ji.
Premjerė I. Šimonytė pridūrė, kad apsaugos tarnybos pareigūnų patogumo vardan ji išsikėlė iš savo asmeninės gyvenamosios vietos, ko nedarė kai kurie anksčiau tokias pareigas ėję pareigūnai.
Jos nuomone, dabar taikomas apsaugos režimas yra stipriai perteklinis ir turėtų orientuotis į didesnį lankstumą.
Opozicija: apsauga saugo ir nuo noro pasukti į kairę, dovanėlių ir žolės rūkymo
Seimo opozicija kritikavo įstatymo pataisas, teigdama, kad apsauga gali padėti užkardyti ir galimas neteisėtas vadovų veikas, pavyzdžiui, priimti dovanėles. Moteriškos figūros. Slaptai.lt foto
„Žmogiškai jus suprantu, nes Seimo pirmininkė ir jūs, ministre pirmininke, irgi žmonės ir kartais kyla noras pasukti į kairę. Tai nevalia, kad maklinėtų iš paskos kažkokie apsauginiai“,– svarstė Seimo narys Artūras Skardžius.
Jis taip pat klausė, ar ir kiti valstybės pareigūnai, premjerės nuomone, turėtų atsisakyti apsaugos, ypač buvę prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. „Jiems tikrai grėsmė juk negresia“,– mano politikas.
I. Šimonytė į tai atsakė, kad dėl valstybės vadovo ir buvusių valstybės vadovų jokių pakeitimų nėra siūloma.
Seimo narys Dainius Gaižauskas irgi mano, kad apsauga ne tik dėl saugumo skiriama. „Apsauga skiriama tam, kad mus visus, tai yra valstybę, piliečius taip pat apsaugotų nuo galimai jūsų neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, kad prieitų prie jūsų su dežute, kad nesugalvotume žolės parūkyti“,– svarstė politikas.
Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kad vadovybes apsauga man yra skirta tam, kad mane sektų, tai tikrai man labai labai didelė naujiena, nes aš niekada taip negalvojau“,– atsakė premjerė.
Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, gal reikėtų peržiūrėti pačios apsaugos režimą, kad „paskui jus nesekiotų papildomi automobiliai“. Ji taip pat pastebėjo, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje yra puikių moterų pareigūnių, kurios galėtų saugoti valstybės vadoves, kad tai nesukeltų nepatogių situacijų.
Seimo narei Astai Kubilienei susidarė įspūdis, kad premjerės ir Seimo pirmininkės privatumas yra svarbesnis už atsakomybę valstybės piliečiams.
Ji svarstė, kad galbūt ieškoma galimybių „su kažkuo slapčiomis susitikti, o gal ir priimti dovanų kokią nors dėžutę“.
„Jūs puikai žinote, kad žmonės, kurie nori daryti tam tikrą nedorą, tą nedorą darbą sugeba padaryti labai labai įvairiomis aplinkybėmis“,– atsakė I. Šimonytė.
D. Gaižausko pastebėjimai apie mergaites gali atsidurti etikos sargų akiratyje
Seime vykusioje diskusijoje daugiausia aistrų sukėlė Seimo nario Dainiaus Gaižausko pastebėjimai apie „mergaitiškus moterų pokalbius“.
„Kalbame apie rimtą įstatymo projektą, bet turinys gavosi nerimtas. Gerbiamos moterys, kreipiuosi į jūs Seimo pirmininke ir premjere. Gal jums ir atrodo moteriškai, kad jums nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti, kaip ten sako, tarp mūsų mergaičių.
Neįsižeiskite, apsauga reikalinga tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, išties reikalinga dėl skaidrumo tam, kad negalėtų jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos, lobistai paslapčia prieiti ir kažką pasiūlyti. Tai veikia ir prevenciškai. Nereikia rimtų dalykų sumenkinti, apsauga turi būti. Jeigu jums netinka tos pareigos, jūs galite jų atsisakyti vardan laisvės“,– pasiūlė D. Gaižauskas.
Dėl tokio kolegos pasisakymo apgailestavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę, ir tai visiškai su tuo nesusiję. Keista girdėti XXI amžiaus ES valstybės parlamente tokius pasisakymus apie moteriškumą, apie mergaitiškus pasikalbėjimus“,– sakė parlamento vadovė.
Seimo narės MonikOS Navickienės nuomone, tokia kalba yra žeminamos moterys, ir tai yra gėdinga šitame parlamente.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad tokios kalbos nusipelno etikos sargų dėmesio.
„Manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat tikiuosi, kad sureaguos Valstybes apsaugos tarnyba, nes ponas D. Gaižauskas priskyrė jai labai keistą funkciją – saugomų valstybės vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją“,– teigė J. Razma.
Rasti balansą tarp asmeninio patogumo ir apsaugos lygio, tinkamai sudėliojant režimus ragino Seimo narys Audrius Petrošius.
„Keistinų dalykų apsaugos protokoluose ir režimuose išties yra. Tai yra puiki proga pradėti diskusiją, nes problemų, akivaizdu, yra“,– įsitikinęs politikas.
Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 37 parlamentarai. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. VAD. Facebook foto
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 17 d. (ELTA). Švedijos policija tiria neatpažintų dronų skrydžius virš Kirunos ir Liuleo oro uostų šalies šiaurėje atitinkamai sausio 13-ąją ir 14-ąją. Tai pirmadienį pranešė žinybos atstovai.
„Pradėtas tyrimas, kol kas įtariamųjų nėra“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu nežinoma, kam priklauso bepilotės skraidyklės, kol kas tiriamas Civilinės aviacijos įstatymo pažeidimas. Jei paaiškės, kad skraidymo aparatuose buvo kažkokios specialios įrangos, bus tiriamas ir Apsaugos (nuo sabotažo, teroro aktų, šnipinėjimo) įstatymo pažeidimas.
„Dronų skrydžiai oro uoste ir virš jo pažeidžia Civilinės aviacijos įstatymą, bet tai gali būti ir Apsaugos įstatymo pažeidimas, jeigu iš skraidyklių filmuojama“, – aiškinama pranešime.
Sausio 14 d. neatpažinti dronai taip pat buvo pastebėti virš Forsmarko, Oskarshamno ir Ringhalso atominių elektrinių, bet policija kol kas niekaip nesieja jų su bepilotėmis skraidyklėmis Kirunoje ir Liuleo. Kaip pranešė pirmadienį Švedijos saugumo policija (SÄPO), ji perėmė dronų skrydžių virš atominių jėgainių tyrimą.
Londonas, spalio 17 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Priti Patel teigia, kad parlamento narių saugumas bus sustiprintas po to, kai buvo mirtinai subadytas parlamentaras Davidas Amessas. Tai jau antras toks išpuolis per pastaruosius penkerius metus.
Policijos pareigūnai praneša, kad tiriamas „galimas motyvas, susijęs su islamiškuoju ekstremizmu“.
69 metų amžiaus konservatorių politikas žuvo penktadienį, per bažnyčioje surengtą susitikimą su rinkėjais nedideliame Leigh-on-Sea miestelyje į rytus nuo Londono.
Išpuolis išgąsdino britų įstatymų leidėjus. Kiek daugiau nei prieš penkerius metus, artėjant „Brexit“ referendumui, per panašią ataką žuvo leiboristų parlamentarė Jo Cox.
Vidaus reikalų ministrė patikslino, kad parlamento nariai tikriausiai bus prašomi policijai nurodyti savo buvimo vietą, taip pat svarstoma sustiprinti fizinę apsaugą politikams susitinkant su rinkėjais.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais, britų žiniasklaida skelbia, kad dėl penktadienio išpuolio įtariamas Alis Harbis Alis. Skelbiama, kad Jungtinės Karalystės pilietybę turintis vyras yra kilęs iš Somalio.
Policija ir saugumo tarnybos įtaria, kad užpuolikas veikė vienas ir radikalizavosi savarankiškai. Alio tėvas, įvardijamas kaip Harbis Alis Kullane, esą yra buvęs Somalio ministro pirmininko patarėjas.
Larsas Vilksas, karikatūristas. Vikipedijos nuotr.
Sekmadienį automobilio avarijoje žuvo švedų karikatūristas Larsas Vilksas, kuris nuo 2007 metų gyveno saugomas policijos, nes dėl savo pieštų pranašo Mahometo karikatūrų susilaukė grasinimų nužudyti.
75-erių metų vyras ir du policijos pareigūnai žuvo susidūrę su sunkvežimiu, naujienų agentūrai AFP patvirtino Švedijos policija.
„Šis įvykis tiriamas kaip ir bet kuris kitas eismo incidentas. Kadangi per jį žuvo du policininkai, tyrimas pavestas specialiam prokuratūros skyriui“, – AFP sakė policijos atstovas žiniasklaidai ir pridūrė, kad įtarimų dėl tyčinio nusikaltimo nėra.
Avarija įvyko netoli nedidelio Markariudo miestelio, kai automobilis, kuriuo važiavo L. Vilksas, atsitrenkė į atvažiuojantį sunkvežimį. Pasak policijos, abi transporto priemonės užsidegė, o sunkvežimio vairuotojas buvo paguldytas į ligoninę.
Policijos pranešime teigiama, kad avarijos priežastis nežinoma.
L. Vilksas buvo saugomas policijos nuo tada, kai 2007 metais jo karikatūra, vaizduojanti pranašo Mahometo galvą ant šuns kūno, sukėlė pasipiktinimą tarp tų, kurie musulmonų pranašo atvaizdus laiko giliai įžeidžiančiais ar šventvagiškais.
„Al Qaeda“ siūlė 100 tūkst. JAV dolerių atlygį už L. Vilkso nužudymą.
Ši karikatūra sukėlė ir diplomatinę trintį: tuometinis Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas susitiko su 22 musulmoniškų šalių ambasadoriais, kad sumažintų įtampą.
2015 metais L. Vilksas išgyveno užpuolimą šaunamuoju ginklu per laisvo žodžio konferenciją Kopenhagoje. Per šį išpuolį žuvo danų kino režisierius.
Sustiprinta Rusijos ambasados Prahoje apsauga. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos policija sustiprino Rusijos ambasados Prahoje apsaugą. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė policijos atstovė Eva Kropáčova.
„Policija sustiprino RF ambasados teritorijos apsaugą“, – sakė ji. Anot pareigūnės, šis sprendimas buvo priimtas pablogėjus Čekijos ir Rusijos santykiams.
Pastarosiomis dienomis prie RF ambasados Prahoje įvyko kelios protesto akcijos, kurių dalyviai pasmerkė Rusijos valdžios veiksmus. Pirmadienį surengtame mitinge prie diplomatinės atstovybės dalyvavo apie 100 žmonių.
Rusijos ambasados atstovai patvirtino, kad pastato apsauga sustiprinta. Čia budi kur kas daugiau Čekijos policininkų negu anksčiau, pastatyta atitvarų, situaciją stebi automobiliai su vaizdo kameromis.
Policijos duomenimis, kitos Rusijos įstaigos Čekijoje saugomos įprastu režimu.
Apsaugos sistemos naudojamos jau daug metų ir jų nauda tikrai pasiteisina. Nors kiekvienas žmogus turi skirtingą nuomonę, turbūt didžioji dalis sutiktų, jog apsaugos sistemos dirba efektyviai ir leidžia apsaugoti turtą. Visgi, nuomonių tiek, kiek žmonių, todėl gali būti, jog ne kiekvienas sutiks, jog apsaugos sistemos teikia naudą. Pasitaiko, jog žmonės turi ne kokią patirtį su nepatikimomis įmonėmis. Apsaugos sistemos neretai veikia efektyviai, tačiau paslaugas teikiantis komanda gali būti neatsakinga ir nesuteikti norimų rezultatų. Išpildyti klientų lūkesčius nesudėtinga. Jie tik nori, jog apsaugą siūlanti komandą būtų laiku pasiekiama ir siūlyti aukščiausios kokybės apsaugą. Kam mokėti pinigus, jeigu saugomi daiktai yra neapsimoka? Itin svarbu, jog paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, kadangi tuomet galima suteikti klientui reikiamą naudą. Ką jau kalbėti apie tai, jog sėkmingo verslo reklamuoti nereikia, kadangi tai padaro kiti.
Apsaugos sistemos reikalingos tuomet, kai yra brangių daiktų namuose, pastate ar bet kur kitur. Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, jog apsaugos sistemas gali pasirinkti net ir tie, kurie neturi namuose brangių daiktų. Kartais apsaugos sistemos naudojamos ne tam, jog daiktai būtų saugomi. Grėsmė kartais nekyla, tačiau žmonės yra paranojiški, todėl nori apsisaugoti. Turbūt geriau skirti nedidelę sumą ir įsigyti apsaugos sistemas nei kiekvieną dieną drebėti prie durų ir bijoti, jog kažkas gali įsibrauti. Svarbu atkreipti dėmesį, jog reikalinga ne tik įsigyti apsaugos sistemas, bet ir mokėti komandai, kuri užtikrins, jog bus reaguojama į tai, kas vyksta. Kas iš to, jog yra kameros ar signalizacija, jeigu nereaguojama į tai, kas užfiksuota? Pasidomėti svarbu, jog apsaugos sistemos veiktų efektyviai ir būtų galima išvengti nesklandumų.
Kiek kainuoja apsaugos sistemos?
Apsaugos sistemų kaina priklauso ne nuo to, kokios prekės pasirenkamos, kokių paslaugų reikia, o nuo įmonės įkainių. Kartais mokėti reikia gerokai brangiau, kadangi įmonė siūlo brangias kainas. Visgi, nereikėtų manyti, jog apsaugos sistemos veikia efektyviai, kai jos yra nekokybiškos. Svarbu atkreipti dėmesį, jog įmonė nesiūlytų per brangių kainų, tačiau svarbu ir kokybė. Iš esmės, geriausia rasti įmonę, kuri siūlo nei per brangias, nei per pigias kainas. Norite rasti aukso viduriuką? Tuomet pradėkite domėtis apsaugos sistemomis, jog rastumėte geriausią pasiūlymą ir galėtumėte sutaupyti. Kartais geriau skirti daugiau laiko tam, jog būtų galima sutaupyti nei pirkti bet ką ir paskui vėl rinktis naujas prekes ir paslaugas. Apsaugos sistemos kainuoja skirtingai, todėl svarbu pasidomėti kainomis, jog būtų galima rasti geriausią pasiūlymą.
Apsaugos sistemos itin naudingos, todėl įsigyti jas reikia net ir tiems, kurie turi nedaug sukaupto turto. Kuris nenorėtų gyventi saugiai? Naudinga pasidomėti ir įsigyti saugias apsaugos sistemas. Įsigykite apsaugos sistemas ir gyvenkite saugiai.
„Eurocash1” baigė saugos įmonių įsigijimą. „Eurocash1″ nuotr.
Apsaugos ir inkasavimo paslaugų bendrovė „Eurocash1“ kovo 1-ąją užbaigė sandorį, pagal kurį iš „Maxima LT“ įsigijo dvi saugos įmones „Akonkagva“ ir „Eigeris“. Nuo šiol daugiau kaip 1100 darbuotojų Lietuvoje vienijanti saugos bendrovė sustiprino pozicijas ne tik didmiesčiuose, bet ir šalies regionuose. Šiais metais „Eurocash1“ planuoja auginti pajamas daugiau kaip 30 proc.
Naujai įsigytų įmonių integraciją, sujungiant informacines sistemas ir darbo kolektyvus, bendrovė „Eurocash1“ planuoja atlikti antrą šių metų ketvirtį. Visiems įmonių darbuotojams bus užtikrintos darbo sąlygos, kuriomis jie dirbo iki šiol.
„Naujų įmonių įsigijimas – tai bendrovės pozicijų įtvirtinimas mažesniuose Lietuvos regionų miesteliuose, – sako Vilius Makauskas, „Eurocash1“ direktorius. – Mūsų veiklą taip pat sustiprins šių įmonių patirtis mažmeninės prekybos apsaugos organizavime, o „Eurocash1“ turima infrastruktūra ir patirtis padės teikti efektyvius sprendimus saugomuose objektuose.“
Nors pandemija pakoregavo saugos įmonės teikiamų paslaugų apimtis, su naujų įmonių įsigijimu siejami tolesni augimo planai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.
„Dėl sumenkusio atsiskaitymo grynaisiais ir daugelio įmonių prekybos ribojimų sumažėjo inkasavimo paslaugų apimtys, tačiau išaugo apsaugos paslaugų poreikis kitose organizacijose – maisto prekybos tinkluose, vaistinėse, ligoninėse, – pasakoja įmonės vadovas. – Prognozuojame, kad atslūgus pandemijai, smarkiai augs ir inkasavimo paslaugų poreikis“.
Įsigijusi dvi įmones, šiemet „Eurocash1” planuoja auginti pajamas daugiau kaip 30 proc. ir pasiekti 15,5 –16 mln. Eur pajamų kartelę. V. Makausko teigimu, šie tikslai buvo numatyti darant prielaidą, kad švelnėjant karantino sąlygoms kas ketvirtį augs pajamos iš inkasavimo paslaugų, tačiau galutinį finansinį rezultatą gali pakoreguoti Vyriausybės taikomi griežtesni ribojimai ir jų nulemtas lėtesnis atsigavimo tempas. Pernai saugos bendrovės pajamos augo 8,3 proc. ir apyvarta sudarė 11,78 mln. Eur – tai daugiau nei buvo prognozuojama metams besibaigiant (buvo numatyta augti 7,5 proc.).
V. Makausko teigimu, nepaisant to, kad koronaviruso plitimаs privertė keisti planus ir darbo organizavimą, saugos bendrovė pristatė naujovių – Lietuvos didmiesčiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atidarė modernias individualių seifų nuomos saugyklas, kuriomis klientai privačiai gali naudotis bet kuriuo paros metu. Visos seifų saugyklos įrengtos miestų centruose ir aprūpintos naujausiomis saugos technologijomis, gyventojai bei verslas paslaugomis gali naudotis 24/7 režimu visiškai autonomiškai, net nedalyvaujant saugos įmonių darbuotojams. Taip pat buvo skaitmenizuojamos tos veiklos, kurias saugos bendrovės darbuotojai gali atlikti nuotoliniu būdu.
„Pernai tęsėme investicijas į paslaugų kokybę, naują įrangą ir paslaugų automatizavimą – bendra investicijų suma 2019–2020 metais Lietuvoje ir Latvijoje viršijo 1 mln. eurų, – teigia V. Makauskas. – Į mūsų bendrovę priėmę daugiau kaip 420 naujų darbuotojų toliau investuosime į paslaugų kokybę ir klientų patirties gerinimą.“
2000 m. įsteigta „Eurocash1“ yra viena iš lyderiaujančių apsaugos ir inkasavimo bendrovių Lietuvoje ir Latvijoje. Įmonė teikia privačių ir juridinių asmenų, jų turto elektroninę ir fizinę apsaugą, diegia išmanius apsaugos sprendimus gyvenamuosiuose ir administracinės paskirties objektuose, teikia individualių seifų nuomos paslaugas. Iš viso „Eurocash1“ saugo daugiau kaip 10 tūkst. objektų, Lietuvoje ir Latvijoje dirba daugiau kaip 1800 darbuotojų.
FTB tarnybos automobilis
JAV slaptoji tarnyba, anot „The Washington Post“, stiprina demokratų kandidato į prezidentus Joe Bideno apsaugą. Į Vilmingtoną Delavero valstijoje, kur J. Bidenas bus dar mažiausiai dieną, nusiųsta papildomai pareigūnų.
Laikraštis, remdamasis dviem neįvardytais šaltiniais, rašo, jog gali būti, kad J. Bidenas čia penktadienį pasakys didelę kalbą.
Anot pranešimo, dešimtys slaptosios tarnybos pareigūnų budi Vilmingtono kongresų centre „Chase Center“, kur apsistojęs J. Bidenas su savo komanda.
„The Washington Post“ duomenimis, jų skaičius kol kas neatitinka to, kuris priklauso išrinktajam prezidentui. Saugumo tarnybos atstovė sakė, kad viešai informacija nebus komentuojama.
Teksaso policija. EPA-ELTA nuotr.
JAV vidaus saugumo departamentas ketina liepos 4-ąją, Nepriklausomybės dieną, nusiųsti specialiuosius būrius saugoti paminklų nuo vandalų. Tai trečiadienį pranešė laikinasis žinybos vadovas Chadas Wolfas.
„Artėjant liepos 4-ajai aš daviau nurodymą iš anksto komandiruoti greitojo dislokavimo grupes, kad visoje šalyje per Nepriklausomybės šventę būtų apsaugoti monumentai ir statulos“, – sakė pareigūnas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Spartan. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad sekmadienio vakarą į Lietuvą atgabentų 5 tūkstančių reagentų užteks 10 dienų.
Anot jo, norint suvaldyti koronavirusą (COVID-19) Lietuvai jų reikės gerokai daugiau.
„Pagaliau Lukas Savickas reikalą sutvarkė kylančios bangos pradžiai – 10 dienų turėsime atokvėpį. Galėsime tirti. Bet mums prireiks daugiau. Daug daugiau norint suvaldyti COVID-19. Ir mums teks vietoj saviizoliacijos žaidimų imtis rimtos izoliacijos ir karantino visiems atvykstantiems į Lietuvą, lengviems ligos atvejams, kurie nebus gydomi ligoninėje. 14 parų. Ir nutraukti parūkymus prie automobilio su kaimynais. Čia rimtas karas. Patikėkit. Ir laukiame apsaugos priemonių. Gal Vyriausybė pagaliau ir tai imsis spręsti? Nes be medikų apsaugos nieko neįveiksime. Bus tik neįgalios kariuomenės likučiai“, – savo feisbuko paskyroje teigia profesorius.
Sekmadienio vakarą Vilniaus oro uoste nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis C-27J „Spartan“, pargabenęs iš Belgijos į Lietuvą koronaviruso tyrimams reikalingus reagentus. Šiuo reisu jų pargabenta 5 tūkstančiai. Tai – dalis užsakymo, kiti daugiau nei 25 tūkst. reagentų taip pat, planuojama, netrukus pasieks Lietuvą.
ELTA primena, kad šiuo metu SAM yra užsakiusi beveik 200 tūkst. reagentų. Taip pat užsakyti greitieji testai medikams ir pareigūnams. Tikimasi, kad jie taip pat bus pristatyti be trikdžių.
Donald Trump. EPA-ELTA foto
Policija penktadienį sulaikė du žmones, mėginusius visureigiu įvažiuoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo užmiesčio rezidencijos Mar a Lago vietovėje (Floridos valstija) teritoriją. Tai pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis Palm Bičo miesto šerifo biuro atstovais.
Pasak jų, FTB pareigūnai persekiojo juodą visureigį, kuris „artėjo prie dviejų kontrolės punktų, esančių prie Mar a Lago“. Automobilis prasiveržė pro kontrolės punktus ir pasuko prie pagrindinio įėjimo į rezidenciją. „Pareigūnai apšaudė mašiną, kuri mėgino pasprukti, – cituoja CNN šerifo biuro atstovų pranešimą. – Automobilis buvo aptiktas, du žmonės sulaikyti“.
D. Trumpas su žmona Melania turėjo atvykti į Mar a Lago dvarą penktadienį antroje dienos pusėje.
Pasak televizijos kanalo ABC, iš sraigtasparnio darytame vaizdo įraše buvo matyti daug policininkų keliuose, vedančiuose į Mar a Lagą.
Tai jau ne pirmas panašus incidentas Mar a Lage. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Palm Bičo policija sulaikė Kinijos pilietę, neteisėtai įsigavusią į D. Trumpo dvaro teritoriją. Paaiškėjo, kad 56 metų amžiaus Jing Lu vizos galiojimas jau pasibaigęs.
Tų pačių metų lapkritį Floridos valstijos Pietų apygardos federalinis teismas nuteisė aštuonis mėnesius kalėti kitą Kinijos pilietę, kuri neteisėtai pateko į Mar a Lago teritoriją ir pateikė melagingą informaciją JAV slaptosios tarnybos darbuotojams, į kurių funkcijas įeina ir prezidento apsauga.
Pirmojoje dalyje padariau prielaidą, kad visą Garliavos istoriją kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos. Todėl tiek daug lavonų atsirado pradėjus lįsti viešumon pedofilijos skandalui.
Žinoma, galima, galbūt, būtų apsieiti ir be užsienio spec. tarnybų, visas žudynes paaiškinti ir tuo, kad vietiniai pedofilai kažkuo nepasidalino arba atsirado liudininkai šantažuotojai. Tik labai jau profesionaliai atliktos žmogžudystės ir jų daugoka. Vien pedofilija tai sunku paaiškinti. Juk kažkas kažkokiu tikslu turėjo fiksuoti pedofiliją. Jei verbavimui – suprantama. O dar kokiu tikslu? Šantažuota siekiant praturtėti? Tokie paprastai masinėmis žudynėmis nerizikuoja.
Atrodo, galutinai išsiaiškinau, kad 2013 m. rugpjūtį jokio teisinio pagrindo Laimutei Stankūnaitei ir mergaitei perkelti į kitą valstybę pagal liudytojų apsaugos programą nebuvo, kitaip tariant, įvyko arba nusikaltimas, arba kažkas kita.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ 2013 m. rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad valstybės saugoma liudytoja L. Stankūnaitė kartu su mažamete dukra išvyko iš Lietuvos, svetimoje valstybėje ji gyvens kita pavarde, dar Lietuvoje išmoko jai sukurtą naują biografiją.
2014 sausio 5 d. portalas 15min.lt rašė. „Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, jog valstybės saugomos Laimutė Stankūnaitė su dukterimi yra išvykusios iš šalies. „Kiek aš turiu informacijos, tikrai yra išvykusi, kur – atsakymo nebus. Buvo pasakyta, sveika, gyva, lanko mokyklą ir taip toliau“, – per Vyriausybės valandą sakė A.Butkevičius. Prieš išvykdama L.Stankūnaitė sakė, jog šiam žingsniui pasiryžo dėl to, jog nei ji, nei jos dukra Lietuvoje negalės normaliai gyventi. Beje, dar 2013 m. kovo 15 d. L.Stankūnaitė socialiniame tinkle „Facebook“ buvo išplatinusi vaizdo įrašą, kuriame pareiškė nepasitikėjimą savo apsauga ir paprašė žmonių pagalbos, nes baiminosi net dėl savo gyvybės.“
Saugomas žmogus gali bijoti dėl savo gyvybės tik vienu atveju: jei jis labai pavojingas saugotojus paskyrusiems ir jis tai žino. Ir jokia kita mintis neateina į galvą, išskyrus tai, kad jis buvo pedofilijos liudininkas. Čia – tarp kitko.
Kiek man žinoma (ačiū kolegai Leonui Merkevičiui), vienintelis daugiašalis susitarimas dėl eksteritorinės liudytojų apsaugos, prie kurio prisijungė ir Lietuva, buvo 2012 m. gegužės 24 d. Štiržine (Štiřín, Čekija) pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo liudytojų apsaugos srityje. Jį pasirašė 9 valstybės: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija.
Lietuva susitarimą ratifikavo 2014 m. spalio 21 d., taigi, praėjus daugiau nei metams po paskelbimo apie motinos ir mergaitės perkėlimą apsaugai į kitą šalį.
Tad 1993 m. rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje valstybės apsaugos saugomos liudytojos L. Stankūnaitės su dukterimi perkėlimas į kitą valstybę saugoti, kaip liudininkę, dar neturėjo jokio teisinio pagrindo. Bet pasiryžimas tokiam, atrodytų, neteisėtam veiksmui verčia galvoti, kaip pavojingos jos buvo Lietuvoje jų saugotojams.
Slaptieji agentai tamsiais akiniais
Be to, pagal paminėtą Susitarimą už jų apsaugą per penkerius metus nuo Susitarimo ratifikavimo pradžios Lietuvai tektų susimokėti apie 150 000 eurų.
Pagal mano versiją pirmojoje dalyje, didžiausia tikimybė, kad, padedant Rusijos spec. tarnyboms, jos buvo išgabentos į Rusiją, kurioje, kaip rašė „Lietuvos rytas“, gyvens kita pavarde ir dar Lietuvoje išmokta nauja biografija. O gal dar ir plastinės veido operacijos joms bus padarytos.
Kita vertus, išgabenimas į Rusiją pats savaime nėra kriminalas. Žmogui, jo paties noru, gal net su pasirašytu raštišku prašymu, nuperkamas bilietas, jis įsodinamas į transporto priemonę, tarkime, į reisinį lėktuvą, Rusijoje aerouoste prie lėktuvo jį pasitinka draugiški vyrukai, jau sutarę dėl to, ką sakė „Lietuvos rytas“, ir – viso gero. Juk turi teisę Lietuvos pilietis, jei jis, kaip sakė L. Stankūnaitė prieš išvykdama, „negali Lietuvoje normaliai gyventi“, o kita šalis jį mielai priima, suteikia jam savo pilietybę, suranda normalų darbą ir t.t., amžiams palikti Lietuvą.
Tik kam buvo skirti visi tie vieši mūsų Temidės žaidimai su „liudytojų apsauga“ kitoje šalyje, man kol kas lieka mįsle arba kvailyste. Na, sakytų ji, Temidė, panoro išvykti ir išvyko, padėjome išvykti, net neminint šalies, į kurią išvyko, prievartos mes juk negalėjome pavartoti. Juk ji tėra liudytoja, ne įtariamoji.
Rusijos mafija
Kitas reikalas, kad Rusija yra šalis, kurioje, kaip sakė draugas Josifas Stalinas, „Есть человек — есть проблема, нет человека — нет проблемы“ („Yra žmogus, yra problema, nėra žmogaus, nėra problemos“). Kokia reali ateitis Rusijoje gali laukti tų žmonių, ar gyvi jie iki šiol, palieku skaitytojų fantazijai.
Man tik be galo gaila niekuo nekaltos Lietuvos mergaitės.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje dresiruotas šuo – patikimas pareigūno pagalbininkas gaudant nusikaltėlius.
Ignalinoje antradienį prasidės XXI Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atvirasis tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. Jo metu paaiškės geriausias šių metų pasieniečių keturkojis.
Tris dienas vykstančiose varžybose sugebėjimus demonstruos savo padaliniuose atrankas laimėję geriausi pasieniečių šunys iš VSAT Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Pagėgių ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinių bei VSAT Užsieniečių registracijos centro. Bus kovojama individualioje ir komandinėje įskaitose.
Svečių teisėmis čempionate rungsis Lietuvos viešojo saugumo tarnybos bei policijos kinologai su savo augintiniais, taip pat gausus būrys kolegų iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos sienos apsaugos žinybų komandos bei pirmąsyk į tokias varžybas atvykstantys Ukrainos pasieniečiai su savo keturkojais talkininkais.
Kiekvieną komandą sudarys du pareigūnai su tarnybiniais šunimis ir jos vadovas.
Dar vienas epizodas iš tarnybinių šunų varžybų. VSAT nuotr.
Antradienį, birželio 4-ąją, miškuose ties Ignalina čempionato dalyviai savo sugebėjimus demonstruos vietovės apieškos ir žmogaus paieškos rungtyse.
Trečiadienį, kaip skelbiama VSAT pranešime, keturkojų lauks pėdsekystės rungtis. Ketvirtadienį, birželio 6 d., visi čempionato dalyviai persikels į Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos stadioną. Čia nuo ryto iki popietės tarnybinių keturkojų lauks elgsenos rungtis.
Ten pat vidurdienį pasieniečiai ir jų augintiniai Ignalinos gyventojams bei miesto svečiams pristatys savo veiklą bei pademonstruos parodomąją programą. Po jos progimnazijos stadione vyks iškilminga čempionato nugalėtojų bei prizininkų apdovanojimo ceremonija.
Geriausias pasieniečių šuo su savo kinologu įgis teisę atstovauti VSAT svarbiausiose užsienyje vyksiančiose varžybose.
Iš viso Lietuvos valstybės sienos apsaugoje, VSAT duomenimis, šiuo metu tarnauja 160 tarnybinių šunų. Jie yra nepamainomi pagalbininkai sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, taip pat aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių keturkojų pagalbos prireikia dingus žmonėms ar aiškinantis vagystes.
Siūloma numatyti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Europos Parlamento, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas arba kandidatuoja į šias pareigas.
Tokį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Šį projektą kartu su juo Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Saulius Skvernelis, Naglis Puteikis, Valentinas Bukauskas, Arvydas Anušauskas, Gabrielius Landsbergis ir Justas Džiugelis.
„Projekto tikslas – užtikrinti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis, einančius nurodytas arba kandidatuojančius į nurodytas pareigas būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama. Projektu siūloma į pareigų sąrašą įtraukti Europos Parlamento nario, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas“, – sako projekto autoriai.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
Kaip ELTA jau skelbė, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.
Jis siūlo paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Eifelio bokštą apjuosė neperšaunamo stiklo siena. EPA-ELTA nuotr.
Neperšaunama stiklo siena ir metalinė tvora nuo šiol saugos Eifelio bokštą nuo išpuolių. Operatorė „Sete“ ketvirtadienį Paryžiuje pristatė naujas saugumo priemones. Trijų metrų aukščio ir 6,7 cm storio stiklo siena garantuos „visišką apsaugą“ nuo bet kokios rūšies amunicijos, sakė „Sete“ vadovas Bernard’as Gaudillere’as. Nauja saugumo koncepcija parengta drauge su policija.
Naujos neperšaunamo stiklo sienos stovės iš Senos bei Marso laukų pusės. Operatorė pabrėžė, kad jos netrukdys turistams stebėti garsiojo Paryžiaus simbolio.
Abiejose šoninėse Eifelio bokšto pusėse, be to, pastatyta 3,24 metro aukščio metalinė tvora.
Rudenį pradėti darbai atsiėjo beveik 35 mln. eurų. Galutinai juos baigti tikimasi iki rugsėjo vidurio. Jau dabar Eifelio bokšto lankytojai turėjo pereiti saugumo užtvarus, kad galėtų pakilti į bokštą.
Eifelio bokštas yra vienas labiausiai lankomų Europos statinių. Skaičiuojama, kad šiais metais jį aplankys iki 7 mln. žmonių.
Lietuvoje vyks NATO pratybos „Steadfast Cobalt“ („Tvirtas kobaltas“) – kasmetinės NATO ryšių bataliono organizuojamos karinės pratybos.
Gegužės 21- birželio 2 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 1000 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Jų metu bus vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.
Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra yra dislokuojama Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdys naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis.
Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikia priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios pratybos Lietuvos teritorijoje rengti pasirenkamos jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.
Iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono perdislokuojamojo ryšių informacinių sistemų modulio kariai. Šis modulis yra pirmas Lietuvos kariuomenės, o kartu ir NATO padalinys, nuolat dislokuotas Lietuvos teritorijoje ir skirtas NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupės užduotims vykdyti. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdys kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.
NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupė yra operacinių pajėgumų struktūrinis vienetas, kuris užtikrina NATO greitojo reagavimo pajėgų vadovavimą ir valdymą operacijose visame pasaulyje. Šis vienetas yra pažangiausių informacijos kaitos sistemų ir technologijų junginys, kuriame tarnauja ypač aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovaujantys karininkai.
Netrukus bus vėl rengiamos brandos egzaminų užduotys, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo Nacionaliniam egzaminų centrui imtis papildomų priemonių saugant šias užduotis.
Atlikę korupcijos rizikos analizę, STT specialistai nustatė, kad dar nėra pašalintos visos galimybės, leidžiančios neteisėtai anksčiau laiko paviešinti egzaminų užduotis.
