Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmojoje dalyje padariau prielaidą, kad visą Garliavos istoriją kontroliavo Rusijos specialiosios tarnybos. Todėl tiek daug lavonų atsirado pradėjus lįsti viešumon pedofilijos skandalui.

Žinoma, galima, galbūt, būtų apsieiti ir be užsienio spec. tarnybų, visas žudynes paaiškinti ir tuo, kad vietiniai pedofilai kažkuo nepasidalino arba atsirado liudininkai šantažuotojai. Tik labai jau profesionaliai atliktos žmogžudystės ir jų daugoka. Vien pedofilija tai sunku paaiškinti. Juk kažkas kažkokiu tikslu turėjo fiksuoti pedofiliją. Jei verbavimui – suprantama. O dar kokiu tikslu? Šantažuota siekiant praturtėti? Tokie paprastai masinėmis žudynėmis nerizikuoja.

Atrodo, galutinai išsiaiškinau, kad 2013 m. rugpjūtį jokio teisinio pagrindo Laimutei Stankūnaitei ir mergaitei perkelti į kitą valstybę pagal liudytojų apsaugos programą nebuvo, kitaip tariant, įvyko arba nusikaltimas, arba kažkas kita.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ 2013 m. rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad valstybės saugoma liudytoja L. Stankūnaitė kartu su mažamete dukra išvyko iš Lietuvos, svetimoje valstybėje ji gyvens kita pavarde, dar Lietuvoje išmoko jai sukurtą naują biografiją.

2014 sausio 5 d. portalas 15min.lt rašė. „Premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino, jog valstybės saugomos Laimutė Stankūnaitė su dukterimi yra išvykusios iš šalies. „Kiek aš turiu informacijos, tikrai yra išvykusi, kur – atsakymo nebus. Buvo pasakyta, sveika, gyva, lanko mokyklą ir taip toliau“, – per Vyriausybės valandą sakė A.Butkevičius. Prieš išvykdama L.Stankūnaitė sakė, jog šiam žingsniui pasiryžo dėl to, jog nei ji, nei jos dukra Lietuvoje negalės normaliai gyventi. Beje, dar 2013 m. kovo 15 d. L.Stankūnaitė socialiniame tinkle „Facebook“ buvo išplatinusi vaizdo įrašą, kuriame pareiškė nepasitikėjimą savo apsauga ir paprašė žmonių pagalbos, nes baiminosi net dėl savo gyvybės.“

Saugomas žmogus gali bijoti dėl savo gyvybės tik vienu atveju: jei jis labai pavojingas saugotojus paskyrusiems ir jis tai žino. Ir jokia kita mintis neateina į galvą, išskyrus tai, kad jis buvo pedofilijos liudininkas. Čia – tarp kitko.

Kiek man žinoma (ačiū kolegai Leonui Merkevičiui), vienintelis daugiašalis susitarimas dėl eksteritorinės liudytojų apsaugos, prie kurio prisijungė ir Lietuva, buvo 2012 m. gegužės 24 d. Štiržine (Štiřín, Čekija) pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo liudytojų apsaugos srityje. Jį pasirašė 9 valstybės: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Rumunija,  Slovakija, Slovėnija, Lenkija.

Lietuva susitarimą ratifikavo 2014 m. spalio 21 d., taigi, praėjus daugiau nei metams po paskelbimo apie motinos ir mergaitės perkėlimą apsaugai į kitą šalį.

Tad 1993 m. rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje valstybės apsaugos saugomos liudytojos L. Stankūnaitės su dukterimi perkėlimas į kitą valstybę saugoti, kaip liudininkę, dar neturėjo jokio teisinio pagrindo. Bet pasiryžimas tokiam, atrodytų, neteisėtam veiksmui verčia galvoti, kaip pavojingos jos buvo Lietuvoje jų saugotojams.

Slaptieji agentai tamsiais akiniais

Be to, pagal paminėtą Susitarimą už jų apsaugą per penkerius metus nuo Susitarimo ratifikavimo pradžios Lietuvai tektų susimokėti apie 150 000 eurų.

Pagal mano versiją pirmojoje dalyje, didžiausia tikimybė, kad, padedant Rusijos spec. tarnyboms, jos buvo išgabentos į  Rusiją, kurioje, kaip rašė „Lietuvos rytas“, gyvens kita pavarde ir dar Lietuvoje išmokta nauja biografija. O gal dar ir plastinės veido operacijos joms bus padarytos.

Kita vertus, išgabenimas į Rusiją pats savaime nėra kriminalas. Žmogui, jo paties noru, gal net su pasirašytu raštišku prašymu, nuperkamas bilietas, jis įsodinamas į transporto priemonę, tarkime, į reisinį lėktuvą, Rusijoje aerouoste prie lėktuvo jį pasitinka draugiški vyrukai, jau sutarę dėl to, ką sakė „Lietuvos rytas“, ir – viso gero. Juk turi teisę Lietuvos pilietis, jei jis, kaip sakė L. Stankūnaitė prieš išvykdama, „negali Lietuvoje normaliai gyventi“, o kita šalis jį mielai priima, suteikia jam savo pilietybę, suranda normalų darbą ir t.t., amžiams palikti Lietuvą.

Tik kam buvo skirti visi tie vieši mūsų Temidės žaidimai su „liudytojų apsauga“ kitoje šalyje, man kol kas lieka mįsle arba kvailyste. Na, sakytų ji, Temidė, panoro išvykti ir išvyko, padėjome išvykti, net neminint šalies, į kurią išvyko, prievartos mes juk negalėjome pavartoti. Juk ji tėra liudytoja, ne įtariamoji.

Rusijos mafija

Kitas reikalas, kad Rusija yra šalis, kurioje, kaip sakė draugas Josifas Stalinas, „Есть человек — есть проблема, нет человека — нет проблемы“ („Yra žmogus, yra problema, nėra žmogaus, nėra problemos“). Kokia reali ateitis Rusijoje gali laukti tų žmonių, ar gyvi jie iki šiol, palieku skaitytojų fantazijai.

Man tik be galo gaila niekuo nekaltos Lietuvos mergaitės.

2019.11.14; 05:55

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje dresiruotas šuo – patikimas pareigūno pagalbininkas gaudant nusikaltėlius.
Ignalinoje antradienį prasidės XXI Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atvirasis tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. Jo metu paaiškės geriausias šių metų pasieniečių keturkojis.
 
Tris dienas vykstančiose varžybose sugebėjimus demonstruos savo padaliniuose atrankas laimėję geriausi pasieniečių šunys iš VSAT Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Pagėgių ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinių bei VSAT Užsieniečių registracijos centro. Bus kovojama individualioje ir komandinėje įskaitose.
 
Svečių teisėmis čempionate rungsis Lietuvos viešojo saugumo tarnybos bei policijos kinologai su savo augintiniais, taip pat gausus būrys kolegų iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos sienos apsaugos žinybų komandos bei pirmąsyk į tokias varžybas atvykstantys Ukrainos pasieniečiai su savo keturkojais talkininkais.
 
Kiekvieną komandą sudarys du pareigūnai su tarnybiniais šunimis ir jos vadovas.
Dar vienas epizodas iš tarnybinių šunų varžybų. VSAT nuotr.
 
Antradienį, birželio 4-ąją, miškuose ties Ignalina čempionato dalyviai savo sugebėjimus demonstruos vietovės apieškos ir žmogaus paieškos rungtyse.
 
Trečiadienį, kaip skelbiama VSAT pranešime, keturkojų lauks pėdsekystės rungtis. Ketvirtadienį, birželio 6 d., visi čempionato dalyviai persikels į Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos stadioną. Čia nuo ryto iki popietės tarnybinių keturkojų lauks elgsenos rungtis.
 
Ten pat vidurdienį pasieniečiai ir jų augintiniai Ignalinos gyventojams bei miesto svečiams pristatys savo veiklą bei pademonstruos parodomąją programą. Po jos progimnazijos stadione vyks iškilminga čempionato nugalėtojų bei prizininkų apdovanojimo ceremonija.
 
Geriausias pasieniečių šuo su savo kinologu įgis teisę atstovauti VSAT svarbiausiose užsienyje vyksiančiose varžybose.
 
Iš viso Lietuvos valstybės sienos apsaugoje, VSAT duomenimis, šiuo metu tarnauja 160 tarnybinių šunų. Jie yra nepamainomi pagalbininkai sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, taip pat aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių keturkojų pagalbos prireikia dingus žmonėms ar aiškinantis vagystes.
 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.04; 05:00

Siūloma numatyti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Europos Parlamento, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas arba kandidatuoja į šias pareigas.

Tokį Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo projektą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Šį projektą kartu su juo Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Saulius Skvernelis, Naglis Puteikis, Valentinas Bukauskas, Arvydas Anušauskas, Gabrielius Landsbergis ir Justas Džiugelis.

„Projekto tikslas – užtikrinti, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis, einančius nurodytas arba kandidatuojančius į nurodytas pareigas būtų išslaptinama ir viešai paskelbiama. Projektu siūloma į pareigų sąrašą įtraukti Europos Parlamento nario, mero ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas“, – sako projekto autoriai.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

Kaip ELTA jau skelbė, antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis pradėjo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisų pateikimo procedūrą.

Jis siūlo paskelbti visų – ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių – buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Šio klausimo pateikime padaryta pertrauka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 07:30

Eifelio bokštą apjuosė neperšaunamo stiklo siena. EPA-ELTA nuotr.

Neperšaunama stiklo siena ir metalinė tvora nuo šiol saugos Eifelio bokštą nuo išpuolių. Operatorė „Sete“ ketvirtadienį Paryžiuje pristatė naujas saugumo priemones. Trijų metrų aukščio ir 6,7 cm storio stiklo siena garantuos „visišką apsaugą“ nuo bet kokios rūšies amunicijos, sakė „Sete“ vadovas Bernard’as Gaudillere’as. Nauja saugumo koncepcija parengta drauge su policija.

Naujos neperšaunamo stiklo sienos stovės iš Senos bei Marso laukų pusės. Operatorė pabrėžė, kad jos netrukdys turistams stebėti garsiojo Paryžiaus simbolio.

Abiejose šoninėse Eifelio bokšto pusėse, be to, pastatyta 3,24 metro aukščio metalinė tvora.

Rudenį pradėti darbai atsiėjo beveik 35 mln. eurų. Galutinai juos baigti tikimasi iki rugsėjo vidurio. Jau dabar Eifelio bokšto lankytojai turėjo pereiti saugumo užtvarus, kad galėtų pakilti į bokštą.

Eifelio bokštas yra vienas labiausiai lankomų Europos statinių. Skaičiuojama, kad šiais metais jį aplankys iki 7 mln. žmonių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.15; 08:10

Lietuvoje vyks NATO pratybos „Steadfast Cobalt“ („Tvirtas kobaltas“) – kasmetinės NATO ryšių bataliono organizuojamos karinės pratybos.

Gegužės 21- birželio 2 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 1000 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Jų metu bus vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.

Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra yra dislokuojama Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdys naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis.

Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikia priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios pratybos Lietuvos teritorijoje rengti pasirenkamos jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.

Iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono perdislokuojamojo ryšių informacinių sistemų modulio kariai. Šis modulis yra pirmas Lietuvos kariuomenės, o kartu ir NATO padalinys, nuolat dislokuotas Lietuvos teritorijoje ir skirtas NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupės užduotims vykdyti. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdys kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.

NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupė yra operacinių pajėgumų struktūrinis vienetas, kuris užtikrina NATO greitojo reagavimo pajėgų vadovavimą ir valdymą operacijose visame pasaulyje. Šis vienetas yra pažangiausių informacijos kaitos sistemų ir technologijų junginys, kuriame tarnauja ypač aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovaujantys karininkai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.15; 01:10

Netrukus bus vėl rengiamos brandos egzaminų užduotys, todėl Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo Nacionaliniam egzaminų centrui imtis papildomų priemonių saugant šias užduotis.

Atlikę korupcijos rizikos analizę, STT specialistai nustatė, kad dar nėra pašalintos visos galimybės, leidžiančios neteisėtai anksčiau laiko paviešinti egzaminų užduotis.

Continue reading „STT: Būtina stiprinti brandos egzaminų užduočių apsaugą“

Sausio 7-osios rytą, kai visos Rusijos stačiatikiai šventė Kalėdas, Sočio gyventojai gavo iš šalies valdžios keistą dovaną: ruošiantis Olimpiadai miestas perėjo prie ypatingo saugumo režimo, kuris, iš esmės, mažai kuo skiriasi nuo akrinės padėties, perduoda Time žurnalistas Saimonas Šusteris.

Daugiau kaip 30 tūkst. policininkų ir VRM kariuomenės kariškių dviem mėnesiams užblokavo Sočį ir jo priemiesčius, siekiant užkardinti teroro aktus. Tačiau, uždariusi miestą, valstybė parodė, kad teroristams jau pavyko aptemdyti šventinę nuotaiką.

Continue reading „Sočis kaip tvirtovė: Rusijos saugumo priemonės gali sugniuždyti olimpinę dvasią“

Jų vadukas triumfuoja: vilniečiams padovanojom gražią šventę! Ką čia vilniečiams, visam „demokratiniam“ pasauliui! Šitiek filmuotojų ir fotografų sugužėjo į Gedimino prospektą ir Lenino aikštę!

Aš irgi pasiimu savo „kalašnikovą“ (taip bičiulis vadina mano Lumix’są) ir, išlipęs iš troleibuso ties Medicinos banku, pro Genocido aukų muziejų bandau patekti į Gedimino prospektą. Stop! Kelią pastoja nuo namo iki namo ištemptos plastmasinės juostos, o prie jų ir policininkai bei policininkės.

Noriu patekti į Gedimino prospektą, – sakau. Negalima, ten vyks gėjų paradas. Bet aš ne į paradą einu, – meluoju pareigūnei. Imu nervintis, kaip dabar madinga, reikalauju nepažeisti mano, kaip piliečio, teisių, jas gerbti. Pareigūnė klausia kito pareigūno: ką su juo daryti? Jis reikalauja piliečio teisių! Tegul eina, – girdžiu, matyt, vyresnio pareigūno atsakymą, ir pralendu pro plastmasinę juostą.

Prospektas dar beveik be žmonių, neskaitant policininkų. Ties Muzikos akademija – didžiulis policijos autobusas. Pagalvoju: aukščiausias lygis, naujausi technikos pasiekimai ten sukaupti. Matau daug mažesnių autobusiukų, keturi raiteliai ant šalmais apsaugotų žirgų. Iš tolo matau: du jaunuoliai stovi iškėlę rankas, o policininkai jiems tapšnoja per kišenes, trečias policininkas knaisiojasi jų krepšiuose.

Oho!  Šį kartą, atrodo, juokai menki. Tai gal ir fotografuoti negalima? – klausiu nuobodžiaujančio policininko ir rodau į savo „kalašnikovą“. Galima, – burbteli pareigūnas. Ačiū bent už tai. „Pašaudysiu“, bet nuotraukų neskelbsiu, bus kam tą padaryti ir be manęs.

Namie sprendžiau  nedidelę dilemą: eiti pasižiūrėti ar ignoruoti? Geriausia būtų ignoruoti. Tie žmonės, triukšmą keliantys jau ne vieną mėnesį, labiausiai būtų nubausti, jeigu prospekte, jiems žygiuojant, nesimatytų nė vieno žioplio. Didžiausia bausmė – kai tavęs nepastebi, į tave nekreipia jokio dėmesio.  Bet to pasiekti gali tik diktatoriai, ir tai ne šimtu procentų, o Lietuva juk demokratinė šalis, ir dar pirmininkaujanti Europos Sąjungai.

Vienu daugiau, vienu mažiau – eisiu pasižiūrėti, viską noriu pamatyti savo akimis, nes objektyvios žiniasklaidos tai juk nėra, rašo ir rodo kaip kam naudingiau.

Ties Vinco Kudirkos aikšte ir žioplių, ir žydrųjų jau nemažai, nors dar tik 12 valandų. „Šaudau“ į visas puses. Ir į balionus, ir į žioplius. Štai vienas apskuręs žmogelis prie dviračio prisitaisęs kartono gabalą, ant kurio užrašyta: „No pasaran“. Dvi pagyvenusios moterys spėlioja, ką tai galėtų reikšti, o policininkui rūpi, ką tas dviratininkas slepia savo krepšyje. Parodyk, rupūže,  ar tik kokio „Molotovo kokteilio“ nebūsi įsidėjęs?! Vedasi žmogelį į nuošalesnę vietą, nes per tuos filmuotojus negali rankų praskirti. Rastų pareigūnas kokią bombelę – iškart  paaukštinimas pareigose, didesnis atlyginimas, premija. Nerado.

Ir mano krepšyje nerado: „kalašnikovas“ – ant kaklo, o krepšys – tuščias, bet pareigūnas nepatiklus, pareigūno neapgausi. Atidarykit krepšį! Pats atsidaryk! Atsegė, patikrino, užsegė ir padėkojo. Mandagūs mūsų policininkai, nors ir basi. Kur nebus basi! Sraigtasparnis daugiau kaip dvi valandas virš prospekto orą drebino, beveik iš kosmoso filmavo ir fotografavo.

Užfiksavo jis, be abejo, ir ožkelę, kurią vienas Europos Sąjungos pilietis vedėsi prospektu , o ta spyriojosi ir nenorėjo eiti į Lenino aikštę žolės parupšnoti. Paskui, jau namie, televizijos ekrane mačiau tą pilietį, partrenktą ant žolės, policininkų kojomis prispaustą. Už ką?! Už ką Petrą Gražulį taip žiauriai? Ką jis jiems blogo padarė? Kai aš jį mačiau, parlamentaras kaip tik kalbėjo apie tą sraigtasparnį, ryjantį mūsų, mokesčių mokėtojų, milijonus.

Kas dedasi Europos Sąjungai vadovaujančioje valstybėje?! Jau nežinai, žmogus, nei ką galima kalbėti, nei ką savo krepšin įsidėti, nei kur galima eiti. Okupantas nė karto tiesiogine prasme nėra kišęs  rankų į mano kišenes, todėl tągien pasijutau labai nejaukiai. Paguodžia bent tai, kad aš, atrodo, nepanašus į tuos nelaiminguosius, kurių moralė „žemai“, kitaip laisvos Lietuvos policininkas nebūtų manęs sulaikęs. O visi tik ir klykia: gerbkime žmogaus teises, visi  – tradiciniai ir netradiciniai – esame lygūs! Tie, kurie važiavo atviruose autobusuose, ėjo švilpdami, vėlevėlėmis mosikuodami, buvo lygesni už tuos, kurie į juos žiopsojo. Žymiai lygesni.

Šį kartą jie laimėjo. Nes buvo gudresni už tuos, kurie į juos žiopsojo. Tradicinės orientacijos žiopliai (aš – taip pat) tikėjosi pamatyti bjauriai išsidažiusius, liemenėlėmis krūtines pasipuošusius vyrus, bjauriai viena kitą glebesčiuojančias moteris, bet nieko panašaus jie nepamatė. Prospektu ėjo, važiavo normalūs vyrai ir moterys. Jokių grimasų, jokio iškrypėliško kraipymosi, ką matome televizijos ekranuose, kai rodomos panašios eitynės Berlyne, Paryžiuje ar kitame tolerantiškame mieste.

Gudrus tas jų vadukas, neabejoju – įkurs gėjų partiją, pateks į Seimą. Nekvaila ir ta mūsų parlamentarė, gal  ir ta, kuri trečią kartą išvertė kailį. Jų taktika – elgtis santūriai, taip, kaip gatvėje elgiasi tradicionalistai, tradicinės orientacijos žmonės – buvo teisinga. Žiūrovai liko lyg musę kandę. Linksmieji vyrukai laimėjo. Kitąmet galės būti įžūlesni, panašesni į Berlyno, Paryžiaus , kitų Vakarų didmiesčių gėjus.  Jų apetitas augs, Vilniuje jie tuoksis ir kurs „šeimas“, augins vaikus, kaip „visame civilizuotame pasaulyje“.

Kvailio vietoje liko Vilniaus meras: Gedimino prospektas nuo šiol bus eitynių, muštynių vieta. Valstybinės įstaigos, kurių ramybę bandė saugoti Zuokas, turės keltis į paupį.

Jie laimėjo, bet ta pergalė mūsų nedžiugina, nieko gero nežada. Tik nuolat didėjančią įtampą Vakarų pasaulyje, griūtis ir sumaištis. O paskui  vėl vyrai mylės moteris, o moterys vyrus. Kitaip būti negali.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2013.07.28