Arabų šalių kosmoso misija į Marsą. EPA-ELTA nuotr.

Pirmadienį iš Japonijos sėkmingai pakilo pirmoji arabų šalių kosmoso misija į Marsą, pavadinta „Viltis“ (angl. „Hope“) ir praėjus valandai po pakilimo nepilotuojamas kosminis zondas sėkmingai atsiskyrė nuo nešančiosios raketos.
 
Raketa su zondu, arabiškai vadinamu „Al-Amal“, pakilo iš Tanegašimos kosmoso centro pietinėje Japonijoje 6.58 val. vietos laiku (0.58 val. Lietuvos laiku).
 
Praėjus beveik valandai zondas sėkmingai atsiskyrė nuo raketos.
 
Tuo tarpu Dubajuje pakilimas suteikė daug džiaugsmo, o Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Marso misijos projektų vadovo pavaduotoja Sarah Al-Amiri teigė, kad zondo pakilimas sukėlė „nenusakomą jausmą“.
 
„Tai yra JAE ateitis“, – Dubajaus televizijai sakė S. Al-Amiri, taip pat einanti pažangių mokslų ministrės pareigas.
 
JAE projektas yra vienas iš trijų šiuo metu vykdomų misijų į Marsą. Artimiausioje ateityje zondus ketina paleisti Kinija su „Tianwen-1“ projektu ir JAV su „Mars 2020“. Šalys taip siekia pasinaudoti tuo, kad šiemet Žemės ir Marso planetos bus labai arti viena kitos.
 
NASA duomenimis, spalį Marsas nuo Žemės bus nutolęs vos per 62,07 mln. km.
 
Tikimasi, kad JAE zondas Marso orbitą pasieks 2021 m. vasarį, taip pažymint 50-ąsias JAE suvienijimo metines.
 
Kitaip nei Kinijos ir JAV misijos, JAE zondas nesileis ant Raudonosios planetos paviršiaus. „Viltis“ skries aplink Marsą lygiai vienerius Marso metus, kurie sudaro 687 Žemės dienas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.20; 10:00

Vokietijoje vis daugiau palaikymo susilaukia vadinamasis „mečečių mokestis“, kuris leistų surinktomis lėšomis paremti islamo išpažinėjų maldos namus ir taip sumažinti musulmonų dvasininkų priklausomybę nuo galimai antidemokratinių ir radikalių lėšų šaltinių iš užsienio.

Federalinė Vokietijos vyriausybė tokį mokestį mato kaip „galimą kelią“, remdamasis Vyriausybės atsakymu į parlamento užklausą, praneša laikraštis „Welt am Sonntag“.

Pasak leidinio, kelios iš 16-os Vokietijos federalinių žemių taip pat parėmė tokią idėją, kuri būtų tarsi veidrodinis Vokietijos savanoriško krikščionių „bažnyčios mokesčio“ atspindys.

Vokietijoje jau kurį laiką yra kilęs nerimas dėl užsienio lėšų šaltinių įtakos, daromos mečetėms, o per jas – ir 5 mln. šalyje gyvenančių musulmonų, atvykusių daugiausia iš Turkijos ir arabų šalių.

Apie 900 mečečių Vokietijoje prižiūri Religijos instituto Turkijos ir islamo sąjunga, kuri yra tiesiogiai pavaldi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Šių mečečių imamai yra išlaikomi Turkijos valstybės, o mečetes prižiūrinti sąjunga sukėlė įtarimą, kad kai kurie jos nariai gali šnipinėti į Vokietiją pabėgusius Turkijos disidentus.

2017 m. viduryje, kai įtampa tarp Vokietijos ir Turkijos buvo ypač paaštrėjusi, du vokiečių ministrai portale „Spiegel Online“ įspėjo, kad R. T. Erdogano „pavojingos ideologijos neturi būti atneštos į Vokietiją per tam tikras mečetes“.

Kitais atvejais atskiros mečetės buvo apieškomos policijos arba uždarytos, nes dvasininkai jose skleidė radikalias islamistines idėjas.

„Welt am Sonntag“ teigimu, kelios federalinės žemės patvirtino, kad musulmonų bendruomenėms Vokietijoje reikia leisti pačioms finansuoti mečečių išlaikymą.

Meklenburgo-Pomeranijos žemės Vidaus reikalų ministerijos atstovai tikino, kad ministerija yra atvira „mečečių finansavimo pagal bažnyčių modelį“ idėjai. Pasak atstovų, tai galėtų sumažinti musulmonų maldos namų priklausomybę nuo užsienio, įskaitant ir „galimos radikalizacijos pavojų“.

Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministro atstovas pabrėžė grėsmę, kurią kelia išorės poveikis „tikybos turiniui ir politinėms nuomonėms“.

„Blogiausiu atveju, tai gali būti radikalus islamizmas arba antidemokratiniai siekiai“, – sakė atstovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 08:06

JAV paskelbus apie amerikiečių karių išvedimą iš Sirijos, valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareikalavo didesnio arabų šalių įsipareigojimo kovoje su teroru. „Mes prašome visų taiką mylinčių šalių Artimuosiuose Rytuose prisiimti naują atsakomybę, kad būtų įveiktas islamistinis ekstremizmas (…)“, – sakė M. Pompeo ketvirtadienį Kaire savo kalboje apie JAV politiką regione.

Anot jo, JAV neatsitrauks, kol kova su teroru nebus laimėta. „Tačiau kaip sakė prezidentas Trumpas: norėtume, kad mūsų sąjungininkai darytų daugiau“, – kalbėjo M. Pompeo Egipto sostinėje. D. Trumpo sprendimas esą nekeičia JAV pozicijos dėl antiteroristinės misijos prieš „Islamo valstybę“ (IS). 

Pasitraukus iš Sirijos, JAV vadovaujamos karinės koalicijos oro antskrydžiai esą bus tęsiami toliau. Ir ateityje JAV padės savo sąjungininkėms daugelyje kelių.

JAV sąjungininkai kurdai Šiaurės Sirijoje po amerikiečių pasitraukimo baiminasi Turkijos puolimo. Kol kas lieka neaišku, kada tiksliai 2 000 JAV kareivių bus išvesti iš Sirijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.11; 09:12

mossa_geltonas

Jakovas Karocas – Izraelio žvalgybos ŠAI (Šerut Iediot – informacijos tarnyba), o vėliau ir Mosado (Mossad – Izraelio specialiųjų užduočių tarnyba) agentas.

Kilęs iš Vengrijos, Jakovas Karocas (Yakov Karoc) iš pradžių dirbo britams Sirijoje, o paskui Šai (pogrindinės žydų armijos Hagana, veikusios Palestinoje iki Izraelio pasiskelbimo savarankišku, žvalgybos valdyboje).

J.Karocas taip pat prisidėjo prie žydų imigracijos į Izraelį iš Šiaurės Afrikos. 1949 metų liepą jis įsidarbino Izraelio kontržvalgybos tarnyboje Šin-Bet. Jis iškart buvo paskirtas įgaliotiniu Tel-Avivo rajone ir jam buvo pavesta stebėti daugybę ten įsikūrusių užsienio ambasadų bei užsienio agentus. Vėliau jis neilgai dirbo Jeruzalės rajono vadovu, o po to 1952 metais tapo svarbios – arabų šalių – valdybos Šin Bete vadovu.

Continue reading „Arabų slaptųjų tarnybų žinovas“

Eilinis “Neokono“ apžvalgos fragmentas šį kartą – laiku. Vienu iš pagrindinių pasaulinės ekonomikos vystymosi parametrų šiemet bus naftos kaina. Rusijai tai apskritai pats svarbiausias rodiklis: visos jos vystymosi prognozės grindžiamos būtent juo (kas, mūsų nuomone, ne visada teisinga). Bet ši aplinkybė ateities prognozes daro ypatingai sudėtingomis. Nes pasaulinė naftos kaina yra sutartinė – ne paprasta, rinkos prasme, kada pardavėjas ir vartotojas sutaria kainą. Ji sutartinė ta prasme, kad įtraukta į sudėtingų politinių susitarimų dėl pasaulinio finansų tinklo pusiausvyros palaikymo sistemą.

Continue reading „Kodėl Rusija demonstruoja įsitikinimą, jog žino, kokios bus naftos kainos“