Antrankiai

Didelės tarptautinės teisėsaugos operacijos metu Lietuvoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje), įtariant dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, prekyba žmonėmis, neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei pinigų plovimu, trečiadienį buvo sulaikyta 18 įtariamųjų, atliktos 65 kratos.
 
Prokuroro sprendimu apribotos nuosavybės teisės kratų metu rastoms pinigų sumoms bei įtariamųjų turtui – žemės sklypams, butams, automobiliams, kurių bendra vertė siekia apie 700 000 eurų. Taip pat atliekamas ir finansinis įtariamųjų turto tyrimas.
 
Iš 18 sulaikytųjų 10 buvo sulaikyti Lietuvoje. Tarp jų – ir 1983 m. gimęs Lietuvos pilietis, Lietuvoje neteistas, šio nusikalstamo susivienijimo lyderis.
 
Trijose valstybėse vienu metu koordinuotai vykę teisėsaugos pareigūnų veiksmai yra bendras ilgalaikio ir itin kruopštaus Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (KPONTV), Airijos, Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos), Eurojusto ir Europolo pareigūnų bendradarbiavimo rezultatas. Sulaikymo operacijos Lietuvoje vyko dalyvaujant Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras”, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus apskričių VPK pareigūnams.
 
2017 m. Klaipėdos apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnams pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, 2018 m. buvo sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kurią koordinavo bei finansavimą skyrė Eurojustas, organizavęs ir šešis pareigūnų koordinacinius susitikimus Hagoje. Šie Eurojuste vykę koordinaciniai pasitarimai leido užtikrinti glaudų ir efektyvų trijų šalių pareigūnų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.
 
„Ši byla yra puikus pavyzdys, kokių svarbių rezultatų galime pasiekti dirbdami tarptautiniu lygmeniu, laiku, koordinuotai keisdamiesi net ir itin jautria informacija, užtikrindami jos konfidencialumą bei bendrai planuodami labai skirtingų institucijų veiksmus. Šis tyrimas ir ne vienerius metus veikusios nusikalstamos grupuotės narių sulaikymas leidžia apsaugoti žmones, kad didelis kiekis narkotinių medžiagų nepatektų į gatves“, – teigia Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste Margarita Šniutytė-Daugėlienė.
 
Organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę heroiną Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje). Tyrėjai įtaria, jog nusikalstamo susivienijimo lyderis, padedamas kitų dviejų asmenų, taip pat verbavo asmenis Lietuvoje ir išnaudojo juos narkotinių medžiagų platinimui minėtose šalyse. Šiuo metu tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad prekybai narkotikais Airijos ir Jungtinės Karalystės (Šiaurės Airijos) gatvėse buvo išnaudojami mažiausiai 65 žmonės.
 
Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog dauguma žemiausiai nusikalstamo susivienijimo grandžiai priskiriamų gatvės prekeivių į minėtas užsienio šalis vykdavo žinodami, jog jie bus išnaudojami prekybai narkotinėmis medžiagomis. Dauguma jų – socialiai pažeidžiami ar priklausomybių turintys asmenys, Lietuvos piliečiai. Turimi duomenys leidžia įtarti, kad nuo 2015 m. prie šio nusikalstamo susivienijimo galėjo būti prisijungę arba pasitelkti atskiriems nusikaltimams daryti ne mažiau kaip 20 asmenų.
 
Minėto nusikalstamo susivienijimo dalyviai taip pat įtariami tarptautiniu mastu organizavę ir pinigų „plovimą“ didelėmis sumomis – nusikalstamu būdu gautas turtas buvo legalizuojamas įgyjant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, atliekant kitas finansines operacijas.
 
Šiuo metu priimami sprendimai dėl kardomųjų priemonių, įskaitant suėmimą, skyrimo vakar Lietuvoje sulaikytiems asmenims, skelbiama Lietuvos prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime.
 
Ikiteisminiam tyrimui Lietuvoje vadovauja, jį kontroliuoja ir koordinuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, atlieka – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 13:46

Policijos departamentas pranešė, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, prioriteto tvarka ištyrę iš įvykio vietos gautus mėginius, konstatavo, kad Mažeikių r., Viekšnių sen., Birbiliškės kaime gaisravietėje rasti palaikai yra Stasio Braso, kuris įtariamas šį rytą nušovęs ir sužeidęs policijos pareigūnus.
 
Speciali policijos operacija yra baigiama, apie ekspertizės rezultatus informuoti ir kolegos Latvijoje, kurie taip pat nutraukia vykdytas paieškos priemones.
 
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla dėkoja visiems operacijoje dalyvavusiems pareigūnams.
 
Kaip ELTA jau skelbė, tarnybos metu penktadienį sužaloti du Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai. Vienas jų, Saulius Žymantas, sužalotas sunkiai, mirė. Kita pareigūnė sužalota į koją, jos gyvybei pavojus negresia.
 
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, tikrindami gautą informaciją apie Mažeikių rajono Birbiliškės kaime smurtaujantį vyrą, į jo namus atvykusius patrulius įtariamasis pasitiko šūviais. Prieš tai, įtariama, jis buvo padegęs namą.
52-ejų įtariamasis S.Brasas anksčiau neteistas ir policijai nebuvo žinomas.
 
Birbiliškės kaime buvo įvestas specialus planas, į įvykio vietą išsiųstos gausios Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities pareigūnų pajėgos, policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
 
Policijos departamentas pranešė, kad atliekant tarnybinę pareigą žuvusio pareigūno S.Žymanto laidotuvės vyks pirmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 00:30

Tarnybos metu penktadienį sunkiai sužaloti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai.
 
Pasak Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio, tikrindami gautą informaciją apie Mažeikių rajono Birbiliškės kaime smurtaujantį vyrą, į jo namus atvykusius patrulius įtariamasis pasitiko šūviais. Pareigūnų sužalojimų pobūdis dar tikslinamas.
 
52-jų metų įtariamasis galimai pasišalino į šalia esantį mišką. Jis gali būti ginkluotas, todėl gyventojai raginami, pamačius šį asmenį, nesiartinti prie jo ir kuo skubiau informuoti policiją.
 
Įvestas specialus planas, į įvykio išsiųstos gausios Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskrities pareigūnų pajėgos, policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.
 
Policijos generalinis komisaras taip pat išvyko į įvykio vietą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.29; 14:18

Informacija dėl sprogmens Apeliacinio teismo pastate nepasitvirtino. 10 val. 43 min. planas „Skydas“ buvo atšauktas.
 
Kaip ELTA jau pranešė, antradienio rytą policija Vilniuje gavo pranešimą, kad užminuotas Apeliacinio teismo kiemas ir pastatas. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ pareigūnai priėmė sprendimą evakuoti žmones iš teismo pastato 3-iojo ir 4-ojo aukštų.
 
Pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, 8 val. 47 min. vyras telefonu pranešė, kad Apeliacinio teismo pastatas, esantis Gedimino pr. 40, užminuotas, ir padėjo ragelį, daugiau nesuteikęs informacijos. 9 val. 5 min. buvo įvestas planas „Skydas“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.10; 12:38; 

Turbūt net Hitleris ir Stalinas viešai diplomatų nestumdė. Mažų valstybių atstovams jie subtiliau parodydavo savo pranašumą ir galią: versdavo ilgai laukti priimamąjame, „nepastebėdavo“, nepaduodavo rankos. Bet nestumdė. Tiesa, užkariavę jie juos kalindavo koncentracijos stovyklose, gulaguose, žudydavo. 

Vytautas Visockas, straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Rusijos prezidentas Vokietijos kanclerę Angelą Merkel yra vertęs laukti, bauginęs šunimi, o su savo šalies opozicijos lyderiais ir žurnalistais jis elgiasi žymiai negailestingiau, beveik kaip Stalinas.

JAV prezidentas Donaldas Trampas įeis į istoriją kaip… Kaip kas? Silpnesnius stumdo chuliganai. Sovietmečiu mes panašiai braudavomės prie prekystalio, kai „išmesdavo“ kokią deficitinę prekę. Bet D.Trampas juk turtuolis. Jeigu mano šalies vadovas panašiai pasielgtų, aš jausčiau didžiausią gėdą. O Amerika?

Labai nesimpatiškas JAV prezidentas, negalėjome net įsivaizduoti, kad amerikiečiai kada nors išsirinks savo šustauską.

Tačiau ne tai svarbiausia. Žymiai svarbiau, kad pastaruoju metu jau negalima pasikliauti Amerika. Štai Vokietija jau nepasikliauja. Metas apie tai pagalvoti ir mums. Su kuo dabar eisime obuoliauti, kai D.Trampas taip neprognozuojamai elgiasi? Neseniai Briuselyje susitikime su kitų NATO šalių lyderiais jis neįsipareigojo, reikalui esant, besąlygiškai vykdyti 5-ojo straipsnio reikalavimą. Nes Europos didžiosios valstybės nevykdo įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP.

Dar neseniai JAV ragino Europą labiau spausti Rusiją, o dabar viskas tarsi atvirkščiai. Gal dėl to, kad Kremlius padėjo D.Trampui tapti prezidentu, gal su Putino valdoma Rusija buvo neleistinų ryšių, dėl kurių, jeigu jie bus atskleisti, gręsia apkalta. JAV prezidento rankos surištos?

A.Merkel tampa ne vien Vokietijos, bet ir visos Europos lydere (jeigu, žinoma, bus perrinkta Vokietijos kanclere), o mes iki šiol besąlygiškai pasikliaujame  didžiąja mūsų gynėja, nors D.Trampo asmenyje ji gali pamiršti buvusių prezidentų įsipareigojimus, užrašytus Vilniuje matomose vietose.

Tad ar ne laikas peržiūrėti užsienio politiką, nes ant dviejų kėdžių ilgai nepasėdėsi – ir A.Merkel, ir D.Trampui vienodai geras nebūsi, visi juk norime, kad mylėtų tik mus.

„Taigi, klausimas, ar Lietuvai tikrai verta ir toliau pasikliauti JAV, iš tiesų tampa nebe retorinis. Galbūt kol kas jį reikėtų formuluoti švelniau: ar Lietuvai tikrai ir toliau verta pasikliauti PIRMIAUSIA JAV. Ypač tai aktualu Europos gynybos iniciatyvų kontekste, kurias, beje, aktyviausiai remia ta pati A.Merkel“ (Marius Laurinavičius: „Ar Lietuva gali pasikliauti D.Trumpo Amerika“; 15min.lt).

Egzistuoja ir kitokia nuomonė. Abejojama ne D.Trumpo vadovaujamos Amerikos ištikimybe Europos Sąjungos NATO partnerių atžvilgiu, o pirmiausia kanclerės A. Merkel vadovaujamos Vokietijos pozicija ir ateityje nevykdyti įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. BVP. Ją remia Europos Komisijos prezidentas Žanas-Klodas Junkeris: „Europa neturi pasiduoti Amerikos spaudimui“. Kai kurie politologai tokią poziciją vadina parazitavimu, tūnojimu po stipresniojo sparneliu.

Amerikos prezidentas D.Trampas naujojoje Aljanso būstinėje Evere (atidengiant paminklą NATO 5 straipsniui) kalbėjo: „Ateities NATO turi skirti daug dėmesio kovai su terorizmu ir imigracija, taip pat – grėsmėms iš Rusijos NATO rytiniame ir pietiniame pasienyje“.  Jeigu tokie reikalavimai bus įgyvendinti – Baltijos valstybės, Ukraina – gali būti ramios.

Ką kalba A.Merkel? Kad „kiek tik įmanoma ir kur tik įmanoma reikia draugauti ir palaikyti gerą kaimynystę su Rusija ir kitomis valstybėmis“. Vokietija nemato būtinybės pirkti daugiau tankų ir skatinti ginklavimosi varžybas (Vokietijos diplomatijos vadovas Sigmaras Gabrielis).

„Trumpui Rusija – grėsmė, kurią reikia atremti, Merkel Rusija – kaimynė, su kuria reikia kaip galima labiau draugauti. Požiūrių skirtumas esminis ir vargiai suderinamas“ (Audrius Bačiulis: „Trumpas įvedinėja tvarką NATO, o ARAS – Nemenčinėje“; lzinios.lt).

Tai ar Lietuvai ir toliau verta pasikliauti JAV?  Jeigu klausimas ne retorinis, tai į jį atsakyti šiandien dar labai nelengva. Nepaprastai daug nežinomųjų.

Gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su JAV Kongreso delegacijos nariais, atvykusiais tiesiogiai susipažinti su saugumo situacija rytiniame NATO pasienyje. Prezidentės teigimu, JAV vaidmuo yra kertinis užtikrinant Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumą. Pasak šalies vadovės, Lietuva nuolat jaučia tvirtą Jungtinių Valstijų paramą, kurios labai konkrečiai – savo kariais, karine technika ir finansais prisideda, kad Baltijos šalių žmonės gyventų saugiai. Kongreso delegacijos nariai pabrėžė tvirtą JAV įsipareigojimą NATO kolektyvinei gynybai (Prezidentės spaudos tarnyba).

JAV prezidentas daug gali (ir pataisyti, ir pagadinti), bet ne viską. Jeigu jis nesistumdytų ir nesimaivytų, o visas Europos Sąjungos NATO partneres priverstų karinę naštą nešti pagal Aljanso įsipareigojimus, JAV ir artimiausioj ateity reikėtų pasikliauti labiau negu vis dar neaiškios ateities Europa. Amerika yra Amerika, ko nepasakysi apie neameriką. Ji, tikiu, sugebės sutramdyti savo prezidentą, ypač jeigu jis neteisėtais ryšiais susijęs su Putino Rusija.

2017-06-01; 19:17

Pirmadienio vakarą Vilniaus oro uoste rengiamos aviacijos saugumo ir specialiųjų tarnybų pratybos, kurių metu imituojamas sprogstamojo įtaiso aptikimas keleivių terminalo viešojoje vietoje bei tikrinami tarnybų veiksmai siekiant likviduoti žmonėms kilusią grėsmę.

Kaip pasakoja Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė, tokių sprogmens neutralizavimo pratybų tikslas – pasiruošti pačioms netikėčiausioms ir ekstremaliausioms situacijoms oro uoste.

„Turime būti visada pasiruošę užtikrinti žmonių saugumą ir neeilinių situacijų metu viską atlikti tinkamai. Tokios pratybos suteikia vertingą patirtį ir leidžia ne tik pasiruošti galimai nepaprastajai situacijai, bet ir parodo, ar sklandžiai veikia turimi nepaprastųjų situacijų valdymo planai, ar yra poreikis juos atnaujinti“, – sakė A. Mažeikytė.

Pratybų metu sostinės oro uosto aviacijos saugumo darbuotojas oro uosto viešojoje vietoje randa be priežiūros paliktą įtartiną lagaminą, kurį identifikuoja kaip galimai sprogstamąjį įtaisą. Apie tai Vilniaus oro uostas informuoja specialiąsias tarnybas, kurios įveda planą „Skydas“, t. y. atvyksta Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, kitų institucijų pareigūnai, gelbėjimo tarnybų atstovai.

Sprogmens neutralizavimo pratybos įprastinės Vilniaus oro uosto veiklos nesutrikdys.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.16; 05:30

pistolet_2

Vasario 23 dieną Vilniaus mieste bei rajone buvo sulaikyti 23 sostinėje ir jos apylinkėse veikusio nusikalstamo susivienijimo lyderiai ir aktyvūs nariai.

Operacijoje kartu su Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus ir Vilniaus miesto bei rajono apylinkių prokuratūrų prokurorais dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnais.

Pasitelkus Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos pareigūnus, buvo smogta Vilniuje veikusiai vienai pagrindinių ir pavojingiausių organizuotai nusikalstamai grupuotei.

Continue reading „Triuškinama viena pavojingiausių sostinės gaujų“