Reitingų agentūra Fitch praneša, kad šiuo metu Iranas, koordinuodamas savo veiksmus su Armėnija, gali surengti karinius išpuolius prieš Azerbaidžaną. Baku privalo būti budrus.
Kodėl šių eilučių autoriui taip pat atrodo, kad karinio konflikto tikimybė – didelė? 2023 metų sausio 27-ąją Irane ne šiaip sau buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (nužudytas ambasados apsaugos viršininkas Orchanas Askerovas, dar vienas pareigūnas – sužeistas). Nors oficialusis Teheranas savo žmonėms ir pasauliui perša nuomonę, esą iranietis į Azerbaidžano ambasadą Teherane veržėsi dėl „šeimyninių motyvų“, tik todėl, kad niekaip negalėjo susitikti su Azerbaidžane esančia žmona, todėl, apimtas sielvarto, neva griebėsi primityvaus keršto, Azerbaidžano slaptųjų tarnybų specialistai turi kitą versiją.
Upuolimo akimirka. Šis vaizdas užfiksuotas Azerbaidžano ambasados Teherane vidaus filmavimo kamera
Azerbaidžano analitikai išanalizavo visus išorės ir vidaus kameros vaizdus sekundžių tikslumu. Atidžiai peržiūrėjus nufilmuotą medžiagą akivaizdu, jog Azerbaidžano ambasadą saugojantis Irano pareigūnas praleidžia automatu „Kalašnikov“ ginkluotą žmogų visai netikrindamas nei jo dokumentų, nei apžiūrėdamas, ką jis slepia už striukės skvernų. Dar viena nuodėmė: nesiteikė pasiteirauti telefonu, ar Azerbaidžano diplomatinės atstovybės darbuotojai sutinka priimti atvykusįjį. Užfiksuoti kadrai byloja, jog prie Azerbaidžano ambasados budėjęs Irano jėgos struktūrų sargybinis derama neatliko savo pareigų. Jis elgėsi taip, tarsi pašalinio asmens mėginimas įsibrauti tądien – jam joks netikėtumas. Jis tarsi sutartą valandą laukė įsiveržėlio, tarsi buvo pasiruošęs jį praleisti.
Teroristo rankose – automatas. Veržiamasi į Azerbaidžano ambasadą Teherane.
O ir į azerbaidžaniečių diplomatinę atstovybę įsibrovęs vyriškis nesielgia taip, tarsi būtų pamišęs, apimtas efekto būsenos, nesusigaudytų, kur jis ir ką jis čia veikia. Jis nesiblaško. Užpuolikas veržiasi vidun taip, tarsi būtų žinojęs, kur bėgti, kas jį kur pasitiks, kokias duris jam pirmiausia atidaryti. Galima daryti net išvadą, jog jis treniravosi atlikti tuos žingsnius, kuriuos nuėjo Azerbaidžano diplomatinėje atstovybėje.
Beje, Iranas savo piliečiams neparodė visų išorės ir vidaus kamerų užfiksuotų vaizdų, kaip teroristas puola Azerbaidžano ambasados pareigūnus į juos šaudydamas iš automatinio ginklo. O tų vaizdų, kuriuos parodė, nelydėjo vertimai į svarbiausias Irane gyvenančių tautinių mažumų kalbas. Tad daugelis Irane nesuprato, kokie komentarai lydi nufilmuotą medžiagą.
Žodžiu, Iranas sausio 27-osios išpuoliu pirmiausia pamėgino atitraukti savo šalies piliečių dėmesį nuo vidaus problemų (infliacija, bedarbystė, įvairiausi draudimai, suvaržymai, korupcija, religinis fanatizmas). Teheranas baiminasi, kad visuotiniai, masiniai protestai, kilę po 22 metų kurdės Mashos Amini mirties dorovės policijos kalėjime 2022-ųjų rugsėjo 16-ąją (suimta buvo rugsėjo 13-ąją tik todėl, kad netinkamai dėvėjo drabužį), gali taip stipriai įsisiūbuoti, jog kris visa valdžios vertikalė (griebdamasi represijų Irano valdžia jau nužudė per 500 laisvių ir demokratijų reikalavusių protestuotojų, tūkstančiai permainų reikalavusiųjų – vis dar suimti ir kalinami itin žiauriomis sąlygomis). Ypač Iranas baiminasi, jog maišto nekeltų apie trisdešimt milijonų šalyje gyvenančių azerbaidžaniečių, matančių, kad Baku nei teheranas kur kas sėkmingiau tvarkosi ir politiškai, ir ekonomiškai.
Irano kariuomenė Persijos įlankoje. EPA-ELTA nuotr.Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas – Irano sostinėje Teherane
Tačiau esama ir kitų priežasčių, kodėl Iranas surengė išpuolį prieš Azerbaidžaną, – tai mėginimas patikrinti, kaip reaguos azerbaidžaniečiai. Iranui labai nepatinka 2020-ųjų Azerbaidžano karinė pergalė susigrąžinant beveik visą Karabachą.
Prisiminkime, Iranas – senas Armėnijos sąjungininkas. Tai byloja kad ir ši detalė: Irane gyvena kur kas mažiau armėnų nei azerbaidžaniečių (keliolika tūkstančių), bet armėnai turi armėniškų mokyklų, o 30-imt milijonų azerbaidžaniečių – nė vienos. Iranas nenori, kad ir Zangezuro koridorius priklausytų Azerbaidžanui, ir kad transporto koridorius „Šiaurė – Pietūs“ driektųsi Azerbaidžano žeme. Jei taip nutiks, tai reikštų, kad būtent Azerbaidžanas kontroliuoja ir visus svarbiausius transporto kelius į Europą. Teheranas visomis priemonėmis tam priešinasi. Tam priešinasi ir Armėnija. Azerbaidžano susigrąžintas Karabachas (pagal tarptautinę teisę Karabachas – Azerbaidžano žemė) tiek Jerevanui, tiek Teheranui – tarsi peilis po kaklu.
Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Todėl tikimybė, jog Iranas rengdamas karines provokacijas sieks ne vien atitraukti saviškių dėmesį nuo vidinių problemų, bet ir pakenkti vis ryškesnę įtaką regione įgyjančiam priešininkui Azerbaidžanui, – labai didelė.
Šiuos pavojus sustiprina Turkiją (taip pat ir Siriją) vasario 6 dieną sukrėtęs net 7,8 balų stiprumo žemės drebėjimas. Paskutiniaisiais duomenimis aukų – per 40 tūkst. žmonių. Azerbaidžano sąjungininkė Turkija šiuo metu turi rimtų humanitarinių bėdų: ištisi miestų kvartalai nušluoti nuo žemės paviršiaus, dešimtys tūkstančių – sužeistų, dingusių be žinios, tūkstančiai žmonių neturi stogo virš galvos. Todėl Iranas tikisi, jog, jei surengs karines provokacijas prieš Azerbaidžaną, Turkija galbūt nepajėgs suteikti azerbaidžaniečiams deramos pagalbos.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA – ELTA foto
Juolab kad vasario 14-ąją Irano prezidentas Ebrahimas Raisis viešėjo Kinijoje, ir sulaukė Kinijos prezidento Xi Jinpingo paramos.
Ši Irano vadovo E. Raisio viešnagė yra pirmasis Irano prezidento valstybinis vizitas Kinijoje per daugiau kaip 20 metų. Labai svarbus vizitas. Xi Jinpingas, anot valstybinės Kinijos stoties CCTV, pabrėžė, kad Kinija remia Iraną „saugant nacionalinį suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį integralumą ir nacionalinį orumą“. Pekinas taip pat pasisakė prieš „išorės jėgas, kurios kišasi į Irano vidaus reikalus“ ir „kenkia Irano saugumui bei stabilumui“. Pekinas toliau sieks, kad Irano branduoliniu klausimu būtų pasiektas greitas ir deramas sprendimas.
Tai reiškia, jog Iranas užsitikrinęs bent minimalią Kinijos paramą.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Dabar ypač svarbu išsiaiškinti Teherano ir Kremliaus karinio bendradarbiavimo tendencijas, nes į Rusiją siunčiami Irano dronai bei raketos kenkia Ukrainai. Kad Teheranas ir Maskva bendradarbiauja karinėje srityje, – įrodymų užtektinai. Tik kokie tai dydžiai? Kokios šio nusikalstamo bendradarbiavimo perspektyvos? Taigi: ar Vakarai užtektinai griežtai baudžia Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: JAV linkusios bausti tuos, kurie draugauja su šiandieniniu Iranu. Bet ar Vašingtonas baus Armėniją, kuri bent jau iki šiol bičiuliavosi su Teheranu pačiose įvairiausiose srityse – ekonomikoje, žvalgyboje, karo reikaluose?
Kita tema – kodėl lietuviškoje spaudoje vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Slaptai.lt skaitytojams pateikiama 5-oji dalis.
————————————————————————————————————-
Baltieji rūmai Vašingtone
Vašingtonas, sausio 6 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė dėl Irano paramos Rusijos pajėgoms įveda naujas sankcijas. Jos bus taikomos Irano technologijų gamintojos „Qods Aviation Industry“ vadovybei. Tai penktadienį pranešė JAV iždo departamentas.
Ši įmonė atsakinga už dronų kūrimą ir gamybą. Teheranas bepiločius tiekia Rusijai, kuri naudoja juos kare Ukrainoje.
Taip pat sankcijos įvestos Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (Aerospace Industries Organization) direktoriui. Anot JAV vyriausybės, tai „svarbiausia organizacija“, kontroliuojanti Irano balistinių raketų programas.
Toliau bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas negautų ginklų, „kuriuos naudoja savo barbariškame ir neišprovokuotame kare prieš Ukrainą“, sakė iždo kanclerė Janet Yellen. Tai, kad Kremlius naudojasi tokiais tiekėjais kaip Iranas, esą rodo jo desperaciją dėl narsaus ukrainiečių pasipriešinimo.
Įvedus baudžiamąsias priemones, bus įšaldytas galimas minėtų asmenų turtas JAV. Amerikiečiams draudžiama su jais turėti verslo ryšių. Dėl sankcijų paprastai šiems asmenims taip pat tampa daug sunkiau vykdyti tarptautinius sandorius.
Iranas, anot pranešimų, jau rugpjūtį perdavė Rusijai dronų, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami atakoms prieš karinius objektus, taip pat energetikos infrastruktūrą. Po kelių savaičių rusų pajėgos ne kartą taikinius Ukrainoje atakavo iranietiškais dronais kamikadzėmis „Shahed“, kurie padarė didelės žalos.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 7 d. (ELTA). Šeštadienį Irane buvo įvykdyta mirties bausmė dviem vyrams. Jie buvo kaltinami sukarintų pajėgų nario nužudymu per precedento neturinčius protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis, praneša AFP.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Tad įvykdytų mirties nuosprendžių, susijusių su protestais Irane, skaičius išaugo iki keturių. Dar du vyrai buvo nubausti mirtimi gruodžio mėnesį. Egzekucijos sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje ir paskatino Vakarus imtis naujų sankcijų prieš Iraną.
Teismų naujienų agentūra „Mizan Online“ šeštadienį pranešė, kad „šįryt buvo pakarti Mohammadas Mahdi Karami ir Seyyedas Mohammadas Hosseini, pagrindiniai nusikaltimo, dėl kurio mirė Ruhollah`a Ajamianas, kaltininkai“.
Pirmosios instancijos teismas dviem vyrams mirties bausmę skyrė gruodžio pradžioje. Antradienį Aukščiausiasis Teismas paliko ją galioti, pripažinęs juos kaltais dėl R. Ajamiano nužudymo lapkričio 3 d. Karadžo mieste, kuris yra į vakarus nuo Teherano.
R. Ajamianas priklausė provyriausybinei „Basij“ milicijai, susijusiai su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu.
Iraną tebekrečia protestai, kilę po 22 metų kurdės Mahsos Amini, suimtos už šalies moterų aprangos kodo pažeidimą, mirties rugsėjo 16 d. Irano pareigūnai protestus vadina „riaušėmis“ ir teigia, kad per neramumus visoje šalyje žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, tūkstančiai buvo suimti. Neramumų kurstymu Teheranas kaltina priešiškas užsienio jėgas ir opozicines grupes
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Irano valdžios institucijos trečiadienį už užstatą paleido žymią aktorę Taraneh Alidoosti, beveik tris savaites praleidusią areštinėje už paramą protestų judėjimui, pranešė jos advokatė.
T. Alidoosti yra viena iš labiausiai pripažintų Irano kino žvaigždžių, išgarsėjusi tarptautiniu mastu dėl vaidmenų daug apdovanojimų pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant 2016 metais „Oskarą“ laimėjusį filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“).
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Jos sulaikymas sukėlė pasipiktinimą kino pramonėje ir sustiprino susirūpinimą dėl valdžios institucijų susidorojimo su daugiau nei tris mėnesius trukusiais protestais, per kuriuos buvo suimta tūkstančiai žmonių.
„Mano klientė šiandien (trečiadienį) buvo paleista už užstatą“, – naujienų agentūrai ISNA sakė advokatė Zahra Minooee.
Irano žiniasklaidoje, įskaitant laikraštį „Shargh“, paskelbtose nuotraukose matyti, kaip ji išeina į laisvę iš Teherano Evino kalėjimo su gėlėmis rankose ir nedėvi islamiško galvos apdangalo, taip akivaizdžiai nepaisydama griežtų Irano aprangos įstatymų, o jos pasitikti atvyko vis dar esantys šalyje svarbiausi Irano kino pramonės atstovai.
Kitose nuotraukose, kuriose matyti išvažiuojanti automobiliu, ji pozuoja iškišusi liežuvį ir rodanti pergalės ženklą „V“.
„Irano aktorė Taraneh Alidoosti po trijų savaičių sulaikymo paleista – koks džiaugsmas ir palengvėjimas!“ – tviteryje rašė Kanų kino festivalis ir paragino: „Išlikime aktyvūs!“
38 metų T. Alidoosti buvo suimta gruodžio 17 dieną, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė keletą įrašų, kuriais palaikė protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Daugiau kaip 600 menininkų visame pasaulyje, tarp jų aktoriai Kate Winslet ir Markas Rylance‘as bei režisierius Pedro Almodovaras, pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino ją paleisti.
Buvusio Irano futbolininko dukra T. Alidoosti jau seniai laikoma moterų ir pilietinių teisių gynėja Irane. Lapkričio 9 dieną ji paskelbė savo nuotrauką be galvos apdangalo, laikydama popieriaus lapą su užrašu „Moteris, gyvenimas, laisvė“ – pagrindiniu protestų šūkiu.
T. Alidoosti socialiniame tinkle parašė priesaiką neišvykti iš Irano ir teigė esanti pasirengusi „sumokėti bet kokią kainą, kad apgintų savo teises“.
Jos „Instagram“ paskyra, kurią stebi daugiau nei aštuoni milijonai sekėjų, po suėmimo tapo nepasiekiama.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad prie savo namų Teherane buvo nušautas Irano revoliucinės gvardijos narys, ir pridūrė, kad jis galėjo būti nužudytas per apiplėšimą.
Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nežinomi asmenys keturis kartus šovė į Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) atstovą Qassamą Fathollahi vėlai antradienį priešais jo namus Pietų Teherane“. Policija pastebėjo „ženklų, kad butuose aplink šaudymo vietą įvykdyta vagystė“, priduriama pranešime.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 3 d. (dpa-ELTA). Irano prokurorai apkaltino du Prancūzijos piliečius šnipinėjimu, antradienį pranešė Teherano teisminių institucijų atstovas.
Abu asmenys, kurių tapatybė nebuvo paskelbta, taip pat kaltinami „sąmokslu prieš nacionalinį saugumą“, teigiama teisminių institucijų valdomame portale „Misan“. Teismo procesai vyks revoliuciniame teisme.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna patvirtino, kad du Prancūzijos piliečiai buvo suimti lapkričio mėnesį Irane visuotinių protestų metu.
Praeityje buvo sulaikyti ir apkaltinti keli Europos piliečiai, tarp jų – ir turistai. Irano teisėsaugos institucijų duomenimis, nuo rugsėjo vidurio, kai kilo pastaroji protestų banga, buvo sulaikyta mažiausiai 40 užsienio piliečių.
Šalies saugumo institucijos sulaikymus dažnai pateisina kaltinimais šnipinėjimu, o kritikai kaltina vyriausybę, kad ji užsienio piliečius naudoja kaip įkaitus.
Protestai kilo po to, kai rugsėjo 16 dieną policijos areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini. Kurdė buvo sulaikyta šalies moralės policijos už tai, kad pažeidė šalies moterų aprangos kodą.
Živilė Aleškaitienė (DPA)
XXX
Teheranas/Kyjivas, sausio 3 d. (ELTA). Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Iranas nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos „konflikte“, ir atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus Teheranui, praneša „Ukrinform“.
„Iranas nėra konflikto Ukrainoje šalis, o nepagrįsti kaltinimai Iranui nepadės išspręsti problemos“, – per spaudos konferenciją sakė Nasseras Kanaani.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Anot jo, Irano ir Ukrainos atstovai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu ir išdėstė savo pozicijas.
„Irano bendradarbiavimas gynybos srityje su kitomis šalimis grindžiamas bendrais interesais ir vykdomas laikantis tarptautinių įstatymų ir taisyklių“, – teigė N. Kanaani. Jis pridūrė, jog Iranas ir Rusija bendradarbiavo gynybos srityje dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje.
Kaip pažymi „Ukrinform“, nors surinkta daug įrodymų, kad Rusija naudoja Irane pagamintus dronus prieš civilinius ir karinius taikinius Ukrainoje, oficialusis Teheranas iki šiol neigia pardavęs jų Maskvai.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Aukščiausiasis teismas Irane patvirtino mirties nuosprendį dar vienam demonstrantui. Teisėsaugos portalas „Misan“ pranešė, kad Mohammedas B. nuteistas, nes ginklu sužalojo saugumo pajėgų atstovus.
Žmogaus teisių aktyvistai skubius procesus kritikuoja kaip „fiktyvius teismus“. Aukščiausiajam teismui patvirtinus nuosprendį, jo skųsti nebegalima.
Iki šiol Irane dėl dalyvavimo protestuose mirties bausmė įvykdyta dviem demonstrantams. Pasak šalies žiniasklaidos, teisėsaugos mirtininkų sąraše yra dar per 20 demonstrantų. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 500 demonstrantų žuvo. Smurtiniai veiksmai prieš demonstrantus ir ypač egzekucijos sulaukė pasmerkimo šalyje ir užsienyje.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Maskva, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmąją naujųjų metų dieną Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus.
Visus Irane pagamintus kovinius bepiločius orlaivius „Shahed-136“, vadinamus „kamikadzėmis“, Ukrainos oro gynyba sunaikino, pranešė ginkluotosios pajėgos.
Rusija, kad nuslėptų Irano dalyvavimą, apsimeta, kad tai jos dronai, pervadinusi juos į „Geran“. Rusija ir Iranas seniai bendradarbiauja karinėje srityje.
Dronai. Slaptai.lt foto
„Ukrainos oro pajėgų kariai sveikina savo nepalaužiamą tautą su naujaisiais 2023 metais! Kartu į pergalę!”, – toliau sakoma sekmadienį paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinutėje.
Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija paleido į taikinius Ukrainoje 20 raketų. Dauguma jų buvo numuštos.
Vakarams teikiant didžiulę karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai jos oro gynyba pagerėjo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Baltarusijoje pastebėta grupė instruktorių iš Irano, kurie moko Rusijos kariškius ir koordinuoja iranietiškų dronų kamikadzių paleidimą.
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.
Centro duomenimis, iraniečiai, tarp kurių yra Islamo revoliucijos sargybinių korpuso karininkų, buvo pastebėti Gomelio srities Mikuličių kaime. Pasak Baltarusijos partizanų, būtent jie koordinuoja iranietiškų dronų atakas prieš Kyjivo ir kitų šiaurinių bei vakarinių Ukrainos sričių objektus.
Pažymima, kad Irano kariškius griežtai saugo Rusijos nacionaliniai gvardiečiai ir FSB karininkai.
Be to, kaip praneša Baltarusijos pogrindininkai, Rusijos kariškiai visiškai kontroliuoja aviacijos bazes ir aerodromus Baranovičiuose ir Lydoje, iš kur raketomis ir dronais atakuojama Ukrainos teritorija.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Parengta remiantis ELTA, rbc.ua, DPA, slaptai.lt, Ukrinform, AFP, ISNA, Sharg informacija
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Mūsų dėmesio centre – kur link krypsta karinis Teherano ir Kremliaus bendradarbiavimas. Ar Rusijai siunčiami Irano dronai ir raketos labai pakenks nuo Maskvos agresijos besiginančiai Ukrainai? Ar Vakarai planuoja bausti Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Taip pat mus domina Irane kilę protestai dėl Dorovės policijos nužudytos merginos, neva neteisingai dėvėjusios moteriškus drabužius. Ar dabartiniai neramumai pajėgūs išklibinti Irano valdžią?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: Irano ir Armėnijos draugystes tiek ekonomikos, tiek karybos srityse. Kas sieja Jerevaną ir Teheraną? Kodėl lietuviškoje spaudoje iki šiol vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Šiandien slaptai.lt skaitytojams pateikiama 4-oji dalį.
—————————————————————————
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas paragino likviduoti Irane esančias gamyklas, gaminančias Rusijai siunčiamus dronus ir raketas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kaip praneša „Sky News“, tai M. Podoliakas šeštadienį parašė savo tviterio paskyroje. Įraše jis apkaltino Iraną nepagarba tarptautinėms sankcijoms.
Be gamyklų naikinimo, prezidento patarėjas taip pat ragino sulaikyti už minėtos ginkluotės perdavimą atsakingus asmenis.
Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną perdavus Rusijai 1,7 tūkst. dronų „Shahed-136“, kurie pastaruoju metu yra pasitelkiami atakuojant Ukrainos infrastruktūrą. Būta pranešimų, kad Iranas galimai planuoja patiekti Maskvai dar daugiau šių dronų ir raketų.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Ankstų ketvirtadienio rytą Irano Širazo mieste Adelio Abado kalėjime buvo pakarti trys nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pranešė laikraštis „Etemad“.
Pasak pranešimo, nuosprendis jau buvo paskelbtas vasarą. Nustatyta, kad praėjusiais metais pagal Irano kalendorių vyrai išžagino ir apiplėšė kelias moteris.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja Iraną, kad įvykdytų mirties nuosprendžių skaičius šalyje labai padidėjo, kai prezidentas Ebrahimas Raisi daugiau nei prieš metus pradėjo eiti pareigas. „Amnesty International“ duomenimis, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 250 žmonių, daugiausia už nusikaltimus, susijusius su narkotikais.
Neseniai įvykdytos dvi egzekucijos visoje šalyje vykstančių protesto demonstracijų dalyviams sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Briuselis, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis paragino Iraną nutraukti demonstracijų malšinimą šalyje, taip pat karinę paramą Rusijai. Jis antradienį tviteryje pareiškė, kad jo pokalbis su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru Abdollahianu viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose, blogėjant santykiams tarp Irano ir ES, buvo „būtinas“.
Abi pusės susitarė išlaikyti atvirus ryšio kanalus ir atkurti branduolinį susitarimą derybų Vienoje pagrindu, toliau teigė J. Borrellis.
Irano naujienų agentūros „Irna“ informacija, susitikime taip pat dalyvavo ES įgaliotinis Irano klausimais Enrique Mora ir Irano vyriausiasis derybininkas Ali Bagheris. Tai buvo pirmasis pokalbis tarp abiejų pusių šiuo lygiu nuo rugpjūčio. Pastaruoju metu ES koordinuojami pokalbiai dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo yra įstrigę.
Praėjusią savaitę ES įvedė tolesnes sankcijas Iranui. Tai padaryta dėl Teherano vykdomo protestų šalyje malšinimo, taip pat dėl karinės paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
Iraną jau kelis mėnesius drebina smarkūs protestai. Juos sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė po to, kai buvo sulaikyta moralės policijos už neva neteisingai dėvėtą galvos apdangalą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Ryga, gruodžio 19 d. (ELTA). Naktį iš gruodžio 18 d. į 19 d. Rusijos kariuomenė į taikius Ukrainos miestus paleido 34 iranietiškus dronus kamikadzes „Shahed“ iš naujai gautos partijos, kurią iš viso sudaro 250 šių skraidyklių.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Jungtinių ekspedicinių pajėgų valstybių narių vadovų susitikimą Rygoje.
„Praėjusią naktį Ukraina vėl buvo užpulta iranietiškais dronais. 34 bepiločiai „Shahed“. Konkrečiai įvardiju tiek skaičių, tiek pavadinimą. Šie dronai yra iš naujos partijos, kurią Rusija gavo iš Irano. 250 – tiek „Shahed“ dronų gavo teroristinė valstybė“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, šios skraidyklės atakoms pasitelkiamos nuolat ir yra dažnai naudojamos smūgiuojant energetikos infrastruktūrai. V. Zelenskis nurodė, kad per vieną neseniai surengtą ataką buvo paveikta daugiau kaip 20 mln. ukrainiečių. „Gruodžio 16 d. vakarą nuo elektros tinklų buvo atjungta 22,408 mln. ukrainiečių. Be vandens ir šildymo liko per 10 mln. žmonių“, – pabrėžė prezidentas.
Kaip skelbta anksčiau, naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusija prieš Ukrainą surengė dar vieną masinę dronų kamikadzių ataką. Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė didžiąją daugumą šių skraidyklių.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 19 d. (dpa-ELTA). Protestų purtomame Irane pirmadienį užfiksuoti masiniai interneto sutrikimai.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Anot pranešimų, nors šalyje buvo galima lengvai pasiekti iranietiškus domenus, tarptautiniai buvo visiškai neprieinami. Kai kurie vartotojai būgštauja, kad po jau tris mėnesius trunkančių protesto akcijų šalyje galimai buvo visam laikui užblokuota prieiga prie plačiojo žiniatinklio.
Prasidėjus protestams, šalyje jau būta masinių interneto ryšio išjungimų. Manoma, kad taip šalies valdžia siekė pažaboti demonstracijas.
Parlamentas Teherane jau daugelį metų diskutuoja apie galimybę sukurti išskirtinai nacionalinį žiniatinklį.
Pastaruoju metu į šalies gatves eina vis mažiau protestuotojų. Daugelį jų galimai šokiravo neseniai dviem protestuotojams įvykdytos mirties bausmės.
Šias demonstracijas pakurstė 22 m. kurdės Mahsos Amini mirtis. Moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta. Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
Lina Linkevičiūtė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). Garsenybės ir žmogaus teisių gynimo organizacijos sekmadienį paragino Iraną paleisti aktorę Taraneh Alidoosti, vieną žymiausių asmenybių, suimtų per tris mėnesius trunkantį protestų malšinimą.
Oficialioji žiniasklaida pranešė, kad 38 metų T. Alidoosti buvo suimta šeštadienį, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė seriją įrašų, palaikančių protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Neramumus įžiebė 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirtis po to, kai moralės policija ją apkaltino pažeidus griežtą islamo respublikos moterų aprangos kodą ir uždarė į areštinę.
Iranas kaltina JAV ir kitus „priešus“, kad šie, kurstydami demonstracijas, bando destabilizuoti šalį.
Dėl protestų buvo sulaikyti ir kiti Irano aktoriai bei žinomi veikėjai, įskaitant futbolininkus.
T. Alidoosti gana gerai žinoma tarptautiniu mastu, nes vaidino apdovanojimus pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant „Oskarą“ pelniusį 2016 metų filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“). Taip pat ji dalyvavo šių metų Kanų kino festivalyje reklamuodama filmą „Leila‘s Brothers“ („Leilos broliai“), kuriame atliko pagrindinį vaidmenį.
Irano kariuomenė. EPA – ELTA nuotr.
Jos kolegė aktorė Golšifteh Farahani, pavadinusi ją „drąsia Irano aktore“, atkreipė dėmesį į jos areštą „Instagram“ įraše, įdėjusi jųdviejų bendrą nuotrauką ir persišką grotažymę „Išlaisvinkite Taraneh Alidoosti“. Po nesutarimų su valdžios institucijomis G. Farahani šiuo metu gyvena išeivijoje.
Toronto tarptautinio kino festivalio vadovas Cameronas Bailey pavadino T. Alidoosti „viena talentingiausių ir labiausiai pripažintų Irano aktorių“. „Tikiuosi, kad netrukus ji bus laisva ir toliau atstovaus Irano kino stiprybei“, – rašė C. Bailey tviteryje.
Žymi iraniečių kilmės britų aktorė Nazanin Boniadi socialinėje žiniasklaidoje taip pat palaikė T. Alidoosti, sakydama, kad ji buvo suimta už tai, kad „solidarizuodamasi su protestuotojais paskelbė savo nuotrauką be privalomo hidžabo“.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Rusijos ir Irano bepilotėse skraidyklėse yra užsienyje pagamintų detalių, todėl reikia dėti visas pastangas, kad būtų nutrauktos jų tiekimo grandinės.
Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Trofėjinės ir perspektyvios ginkluotės ir karinės technikos tyrimų centro atstovas pulkininkas Oleksandras Zaruba, praneša „Ukrinform“.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
„Pastarojo meto atakoms prieš Odesos kritinės infrastruktūros objektus, vakarykštei atakai prieš Kyjivą buvo naudojamos bepilotės skraidyklės „Shahed-136“, gaminamos Irane. Nupirktos Rusijos armijai vadinamos „Geran-2“. Šiuos dronus specialistai identifikuoja pagal būdingą sparno formą, variklį ir kitas detales. Mes konstatavome, kad juose yra užsienyje pagamintų komponentų“, – pažymėjo kariškis.
Centro ekspozicijoje buvo demonstruojami keli trofėjiniai Rusijoje ir Irane pagamintų bepiločių skraidyklių ir jų elementų pavyzdžiai. Šiuos dronus Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.
Pasak O. Zarubos, beveik visi Rusijos dronų komponentai, užtikrinantys fotografavimą ir filmavimą, aparato valdymą ore, duomenų perdavimą įvairiais kanalais ir GPS navigaciją, yra užsienietiškos kilmės.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Niujorkas, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Tautos (JT) dėl brutalių veiksmų prieš protesto judėjimą šalyje iš JT Moterų teisių komisijos pašalino Iraną. Už tai trečiadienį balsavo 29 JT Ekonominės ir Socialinės Tarybos (ECOSOC) narės. Aštuonios valstybės, įskaitant Kiniją ir Rusiją, buvo prieš, o 16 susilaikė.
Pašalinti Iraną iš Moterų teisių komisijos pasiūlė JAV, tam reikėjo paprastos balsų daugumos. Atitinkamoje rezoliucijoje teigiama, kad vadovybė Teherane vis labiau pažeidinėja „moterų ir mergaičių teises, įskaitant teisę laisvai reikšti nuomonę – ir tai daro naudodama perdėtą smurtą“.
Po jaunos kurdės Mahsos Amini mirties rugsėjo 16-ąją Iraną drebina protestų banga. Jauna moteris mirė, kai buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkama dėvėjo galvos apdangalą.
Kamala Harris. EPA – ELTA nuotr.
Moterys protestuose prieš vadovybę Teherane vaidina svarbų vaidmenį.
Lapkričio pradžioje JAV viceprezidentė Kamala Harris pareiškė, jog JAV su kitomis šalimis sieks, kad Iranas būtų pašalintas iš JT Moterų teisių komisijos. Iranas į šią instituciją, kuri kovoja už lyčių lygybę ir moterų teisių skatinimą, buvo išrinktas laikotarpiui nuo 2022 iki 2026 metų.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė (JK) antradienį pranešė, kad skelbia naujas sankcijas Rusijai ir Iranui.
Anot Londono, į sankcijų sąrašus įtraukiama 12 Rusijos aukšto rango kariuomenės pareigūnų, įskaitant generolą majorą Robertą Baranovą, kuris, kaip manoma, vadovauja kare prieš Ukrainą dalyvaujančiam padaliniui, programuojančiam sparnuotųjų raketų trajektorijas, ir keturi iraniečiai, susiję su dronų gamyba ir tiekimu Rusijai, kuri šiuos įrenginius pasitelkia Ukrainoje.
JK Užsienio reikalų, Sandraugos ir plėtros biuro (FCDO) teigimu, nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 6 tūkst. civilių, o jų žūtis daugiausiai lėmė Maskvos raketų ir artilerijos smūgiai. Biuras kalbėjo apie tyčines atakas prieš civilius asmenis ir civilinius objektus, kuriose, anot jo, svarbų vaidmenį taip pat vaidina ir Rusijai tiekiami Irano gamybos dronai.
Dėl karo Ukrainoje JK sankcijų sąrašuose iki šiol jau yra atsidūrę šimtai fizinių ir juridinių asmenų.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Parengta remiantis DPA, ELTA, AFP, Slaptai.lt informacija
Ką mes žinome apie Iraną? Pranešimų lietuviškoje žiniasklaidoje – esama.
Pirma, Irano režimas perduoda Rusijai dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“, kad Kremlius vėliau galėtų atakuoti Ukrainą. Taigi Iranas šiandien – Rusijos sąjungininkas.
Antra: Irane siautėte siautėja vadinamoji dorovės policija, kuri už neva neteisingai dėvimą galvos apdangalą turi teisę suimti kiekvieną moterį. Taip nutiko ir kurdei Mahsai Amini. Tačiau moters areštas sukėlė didžiulius protestus Irane, nes moteris – mirė. Tarptautinė bendruomenė nė neabejoja – ją kalėjime nukankino. Brutalus Irano dorovės policijos pareigūnų elgesys sukėlė iraniečių protestus.
Kokios būta valdžios reakcijos? Oficialusis Teheranas itin žiauriomis priemonėmis malšina mitingus ir demonstracijas. Daugeliui suimtųjų skiriamos pačios griežčiausios bausmės: kalėjimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė. Tai būtų trečiasis rimtas priekaištas Iranui.
Apie šias Irano nuodėmes mūsų žiniasklaida rašo daug ir noriai. Bet tai – ne viskas, ką mums derėtų žinoti. Rimčiau analizuojant Irano elgesį aiškėja, kad oficialusis Teheranas rimtai bendradarbiauja ne tik su Rusija, bet ir su Armėnija. O štai su Azerbaidžanui oficialusis Teheranas – pykstasi. Iranas – mirtinas Azerbaidžano priešas. Mums, lietuviams, atrodo, jog viskas turėtų klostytis atvirkščiai, bet yra būtent taip: Iranas – Armėnijos draugas ir Azerbaidžano priešas. Kodėl? Kas sieja Teheraną ir Jerevaną?
Slaptai.lt skelbia pirmąją straipsnių ciklo „Iranas – didysis Armėnijos draugas“ dalį. Artimiausiu metu sulauksite naujų publikacijų iranetiška tema.
Šiandienėje apžvalgoje – apie Rusijai perduodamus iranietiškus dronus, apie dorovės policijos brutalumą ir iraniečių protestus.
Gintaras Visockas
XXXXXXXXXXXXXXX
Briuselis, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES), pasak informuotų diplomatų, ketina išplėsti sankcijų Iranui sąrašą dėl šioje šalyje vykdomo susidorojimo su protestais ir dronų tiekimo Rusijai.
Diplomatų teigimu, naujų baudžiamųjų priemonių taikinyje iš viso bus beveik 30 fizinių ir juridinių asmenų. Sankcijas ketinama patvirtinti pirmadienį Briuselyje vyksiančioje bloko užsienio reikalų taryboje.
ES dėl minėtų priežasčių jau yra paskelbusi sankcijas kone pusšimčiui Irano subjektų. Be kita ko, nubaustos dvi dronų gamybos įmonės, šalies vidaus reikalų ministras ir vadinamoji dorovės policija.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
XXX
Londonas, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, nukreiptas į 30 taikinių visame pasaulyje, įskaitant Irano pareigūnus, kaltinamus „žiaurių bausmių“ vykdymu su režimu kovojantiems protestuotojams.
Sankcijos dešimčiai asmenų, susijusių su Irano teismų ir kalėjimų sistemomis, įvestos po dvasininkų režimo įvykdytos pirmosios protestuotojo egzekucijos. Tarp jų yra „šeši asmenys, susiję su revoliuciniais teismais, atsakingais už protestuotojų persekiojimą žiauriomis bausmėmis, įskaitant mirties bausmę“, pranešė vyriausybė Londone. Du iraniečiai, kuriems uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę ir įšaldytas jų turtas, yra buvę liūdnai pagarsėjusio Evino kalėjimo Teherane direktoriai.
Sankcijos paskelbtos asmenims iš vienuolikos šalių, ir tai, Užsienio reikalų ministerijos teigimu, didžiausias toks JK skelbiamas paketas.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Londonas, gruodžio 9 d. (ELTA). Rusija galimai papildė savo iranietiškų dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ atsargas, nes prieš kelias dienas pirmą kartą per tris savaites Ukrainoje vėl buvo užfiksuotos šių skraidyklių atakos. Tai savo naujausioje, penktadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
Kaip teigiama suvestinėje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gruodžio 6 d. pranešė, kad tądien iš viso buvo numušta 17 dronų, įskaitant 14 skraidyklių „Shahed-136“. Tuo metu gruodžio 7 d., pasak Ukrainos pareigūnų, iranietiškais bepiločiais buvo užpultos Zaporižios ir Dnipro sritys. Prieš tai paskutinį kartą Irano siųstas dronas Ukrainoje buvo numuštas lapkričio 17 d.
Tad, kaip pažymi ministerija, jei naujausi duomenys bus patvirtinti, tai reikš, kad Rusija atnaujino atakas su naujai pristatytomis iranietiškomis skraidyklėmis.
JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Irane ketvirtadienį įvykdyta pirmoji žinoma egzekucija dėl protestų, kurie nuo rugsėjo mėnesio drebina režimą, ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo bei teisių gynimo organizacijų įspėjimų, kad netrukus jų bus įvykdyta dar daugiau.
23 metų Mohsenas Šekaris buvo pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme už gatvės blokavimą ir sukarintų pajėgų nario sužeidimą per ankstyvąjį protestų etapą rugsėjo viduryje. Jo teismo procesą žmogaus teisių organizacijos pasmerkė kaip parodomąjį.
Dar mažiausiai dešimčiai žmonių, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo nuteisti mirties bausmėmis dėl protestų, šiuo metu gresia kartuvės, įspėjo žmogaus teisių organizacijos.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Irane jau beveik tris mėnesius vyksta demonstracijos po 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirties. Ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą hidžabo aprangos kodą.
Protestai, kuriuos valdžia vadina riaušėmis, yra didžiausias iššūkis islamo respublikai nuo pat jos įkūrimo 1979 metais po šacho nuvertimo.
Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad yra „pasibaisėjusi“ dėl M. Šekario egzekucijos, kuri, pasak jos, įvykdyta praėjus vos trims savaitėms po „labai nesąžiningo fiktyvaus teismo proceso“.
„Jo egzekucija atskleidžia Irano vadinamosios teisingumo sistemos nežmoniškumą, nes dešimčių kitų žmonių laukia toks pat likimas“, – sakė ji.
Informacijos šaltinis – ELTA
XXX
„Begalinė panieka“
Vakarų šalių vyriausybės pritarė teisių gynimo organizacijų pykčiui. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tviteryje parašė: „Irano režimo panieka žmogaus gyvybei yra begalinė“, o teismo procesą pavadino „klastingu susidorojimu“.
Tačiau ji pridūrė: „Egzekucijos grėsmė neuždusins laisvės troškimo“.
„Ši egzekucija yra kitų rimtų ir nepriimtinų pažeidimų viršūnė“, – žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre, „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkusi egzekuciją.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Pirmą kartą po rugsėjį prasidėjusių masinių antivyriausybinių protestų Irane įvykdyta mirties bausmė protesto dalyviui, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Vyras buvo sulaikytas Teherane rugsėjo pabaigoje, pranešė agentūra. Irano revoliucinis teismas sostinėje nuteisė jį pagal islamo įstatymus už „karą prieš Dievą“. Jis buvo apkaltintas ginklu užpuolęs apsaugos darbuotoją ir kurstęs terorą.
Teismai laikosi griežtos pozicijos protestuotojų atžvilgiu, pastarosiomis savaitėmis mirties bausmė skirta keliems demonstracijų dalyviams, pirmasis jau pakartas. Parlamento nariai taip pat dažnai reikalauja griežtai bausti, įskaitant ir myriop, tūkstančius įkalintų protestuotojų.
Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, per protestus, drebinančius šalį nuo rugsėjo vidurio, žuvo mažiausiai 470 protestuotojų, daugiau nei 18 tūkst. buvo suimti. Protestus išprovokavo Irano kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė policijos areštinėje, suimta už islamo aprangos taisyklių pažeidimą.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 7 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis padėkojo studentams, kad jie neleido universitetuose išplisti „neramumas“. „Dėkoju įžvalgiems studentams, kurie neleido, kad universitete įsivyrautų neramumų atmosfera“, – sakė jis trečiadienį lankydamasis Teherano universitete. Prezidentas naudojo institucijų vartojamą žodį protestams apibūdinti.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Irane nuo rugsėjo vidurio žmonės protestuoja prieš vadovybę Teherane. Demonstracijas sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis. Jauna moteris mirė po to, kai dėl esą nederamo galvos apdangalo dėvėjimo buvo sulaikyta dorovės policijos. Aktyvistai kaltina policiją kankinus jauną moterį. Studentai visoje šalyje parėmė protestus.
E. Raisis lankėsi universitete gruodžio 7-ąją minimos „Studento dienos“ proga. Ši diena skirta prisiminti tris šacho saugumo pajėgų 1953 metais nužudytus studentus.
„Tie, kurie brutaliai žudo mūsų artimuosius, yra neramumų kurstytojai, – kalbėjo prezidentas. – Mūsų tauta ir studentai supranta skirtumą tarp protestų ir neramumų“.
Nuo protestų pradžios institucijos kaltina Irano „priešus“, pirmiausiai – JAV, norint destabilizuoti šalį. JAV nori susilpninti Iraną, pabrėžė E. Raisis. Jos esą nori, kad Iranas taptų antra Sirija ar Afganistanu – tačiau jos apsiskaičiavo.
E. Raisis susitikime su studentais taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Iranui, dėl kurių, jo teigimu, Irano gyventojai „negauna gyvybiškai svarbių medikamentų“.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Niujorkas, gruodžio 7 d. (dpa-ELTA). Pasak diplomatinio šaltinio Jungtinėse Tautose, Rusija užsakė iš Irano šimtus bepiločių orlaivių ir balistinių raketų. „Žinome, kad Iranas planuoja padidinti nepilotuojamų orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – dpa sakė anonimu likti norėjęs šaltinis.
Maskva tai daro siekdama išspręsti didžiulio karinių atsargų trūkumo problemą. „Nemanau, kad ši įranga jau išsiųsta, bet akivaizdu, kad ji jau užsakyta“, – sakė šaltinis.
Rusija jau panaudojo šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus dronus, tačiau Iranas lapkritį pripažino, kad tiekė Rusijai bepiločius orlaivius. Dėl to Europos Sąjungos šalys įvedė papildomas sankcijas Iranui, kuriam jau ir taip taikomos įvairios baudžiamosios priemonės.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta po 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu, draudžia Iranui tokius ginklų sandorius. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija spalį paragino Jungtines Tautas pradėti tyrimą dėl Irano ginklų panaudojimo puolant Ukrainą.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ketvirtadienį apsilankė Kurdistano provincijoje – protestų prieš Mahsos Amini mirtį epicentre. Čia jis ragino gyventojus priešintis „priešui“, kuris, anot Teherano, kursto masinius protestus šalyje. „Per pastaruosius protestus priešai apsiskaičiavo, kai manė, kad galės sukelti chaosą, nesaugumą ir riaušes“, – sakė prezidentas televizijos transliuotoje kalboje.
Irane jau daug savaičių vyksta protestai. Juos sukėlė 22 metų kurdės M. Amini mirtis – ji rugsėjo viduryje buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkamai dėvėjo galvos apdangalą. Iranas dėl smurtinių susirėmimų, per kuriuos, vieno generolo duomenimis, žuvo daugiau kaip 300 žmonių, kaltina mirtiną savo priešę JAV bei jų sąjungininkes, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Izraelį.
E. Raisis apsilankė Sanandadžo mieste Kurdistane, M. Amini gimtojoje provincijoje ir protestų epicentre, kur davė pradžią geriamojo vandens projektui. Turėdamas omenyje 1980-1988 metų Irano karą, prezidentas pabrėžė, jog „priešas“ nežinojo, kad Kurdistanas paaukojo tūkstančių kankinių kraują ir kad jo gyventojai praeityje įveikė priešą“.
Žmonės turi „ekonominių ir socialinių problemų, tačiau jie žino, kaip savo solidarumu pasipriešinti priešui“, toliau kalbėjo E. Raisis. Regione gyvenanti naujoji karta esą padarys tą patį, kaip ir jų motinos bei tėvai, „kurie sužlugdė prieš planą, ir įrodys, kad jie nevykdys priešo, pirmiausiai Jungtinių Valstijų, valios“, – tęsė prezidentas.
Nuo protestų pradžios Irano vyriausybės atstovai kurstant neramumus kaltino Irano kurdų opozicines grupuotes, veikiančias egzilyje Irake.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 5 d. (ELTA). Irano valstybinis televizijos kanalas „Al Alam“, transliuojantis laidas arabų kalba, pakomentavo šalies generalinio prokuroro Mohammado Jafaro Montazeri pareiškimą, kuris buvo suprastas kaip didelė nuolaida opozicijai.
Pareigūnas pranešė, kad valdžia pasirengusi peržiūrėti nuostatas, susijusias su hidžabo dėvėjimu, taip pat pareiškė, kad dorovės policija neturi nieko bendra su juridine sistema, ir leido suprasti, jog ji bus likviduota. Tiek Irane, tiek užsienyje šie žodžiai buvo sutikti su entuziazmu.
Bet valstybinė televizija informavo, jog generalinis prokuroras pasakė būtent tai, ką norėjo: dorovės policija yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys ir nepriklauso teismų sistemai, o apie jos likvidavimą nebuvo kalbos.
Naujienų agentūra ISNA cituoja Isfahano provincijos dievobaimingumo rėmimo ir kovos su nuodėme skyriaus vadovą (toks oficialus dorovės policijos viršininko titulas) Mohseną Mozaheri, kuris pareiškė, kad privalu laikytis įstatymų, tuo labiau „dieviškos kilmės“. „Kitaip kils anarchija“, – sakė jis.
„Islamo įstatymai leidžia žmonėms mėgautis tuo gėriu, kurį teikia gyvenimas, ir apsaugo nuo blogio. Jie užtikriną religinį Islamo Respublikos pobūdį“, – pareiškė pareigūnas, pažymėdamas, kad ir Vakaruose įstatymais siekiama palaikyti tvarką.
Pasak apžvalgininkų, Irano valdžios atstovų pareiškimai apie pasirengimą kompromisui yra taktinė gudrybė, kuria siekiama suskaldyti ir susilpninti opoziciją. Religinis elitas būgštauja, kad net mažiausios nuolaidos gali sukelti grėsmę fundamentalistiniam teologiniam režimui.
Rugsėjo 16 d., kai Iraną apskriejo žinia apie 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtį, šalyje prasidėjo masinės demonstracijos. Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų sulaikė dorovės policija. Po sulaikymo komos ištikta M. Amini buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, jog moters gyvybė užgeso todėl, kad ji buvo žiauriai sumušta.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 6 d. (ELTA). Pasak britų leidinio „The Guardian“, kuris remiasi Vakarų pareigūnais, Rusijai jau prieš kelias savaites baigėsi Irano dronai ir dabar ji laukia papildymo. Tačiau esą kol kas nėra požymių, kad Teheranas ketina perduoti daugiau bepiločių skraidyklių. Anot duomenų, tarp šalių derybos dar vyksta.
Iranas yra pripažinęs, kad perdavė Rusijai dronų, tačiau pažymėjo, kad tai padarė dar prieš invaziją į Ukrainą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 4 d. (ELTA). Irane, valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, dėl šnipinėjimo Izraeliui įvykdyta mirties bausmė keturiems asmenims. Jie buvo Izraelio žvalgybos „Mossad“ tinklo nariai, sekmadienį pranešė IRNA.
Izraelio žvalgybos MOSSAD ženklas
Minėti asmenys esą taip pat susijęs su viešojo turto gadinimu bei pagrobimais. Daugiau detalių nepateikiama.
Islamo Respublika jau seniai kaltina mirtiną savo priešą Izraelį jos žemėje vykdant slaptas operacijas. Neseniai Teheranas pareiškė, kad Izraelio ir Vakarų žvalgybos planuoja pilietinį karą Irane, kuriame šiuo metu neslūgsta didžiausi antivyriausybiniai protestai nuo 1979-ųjų Islamo revoliucijos.
Trečiadienį pusiau valstybinė naujienų agentūra MEHR pranešė, kad keturi vyrai „dėl bendradarbiavimo su sionistinio režimo slaptosiomis tarnybomis ir dėl pagrobimų“ nuteisti mirties bausme. Dar keturiems vyrams skirtos 5-10 metų laisvės atėmimo bausmės.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Irano generolas pirmą kartą pripažino šimtus aukų per besitęsiančius antivyriausybinius protestus šalyje. „Tabnak“ portale paskelbtame įraše Irano revoliucinės gvardijos generolas Amiras Ali Hadjisadehas kalbėjo apie mažiausiai 300 žuvusiųjų. Jis paminėjo ir „kankinius“ – žuvusius saugumo pajėgų atstovus ir policininkus. Revoliucinė gvardija Irane yra ginkluotųjų pajėgų elitinis dalinys.
Iki šiol apie aukas skelbė pirmiausiai žmogaus teisių aktyvistai. JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) pastarąjį kartą kalbėjo apie mažiausiai 450 malšinant protestus žuvusių demonstrantų, tarp kurių esą yra ir 64 vaikai. Be to, žuvo 60 saugumo pajėgų pareigūnų.
Generolas A. A. Hadjisadehas dėl protestų vėl kaltino Irano priešus. Jis paminėjo JAV, Vokietiją ir Prancūziją.
Jau praėjusiomis savaitėmis kariškiai ir politikai kaltę dėl protestų vertė užsieniui. Stebėtojai tame įžvelgia bandymą nukreipti dėmesį nuo tikrųjų protesto priežasčių.
Protestus visoje šalyje sukėlė kurdės Mahsos Amini mirtis. Ji mirė rugsėjo 16-ąją po to, kai buvo sulaikyta dorovės policijos dėl esą neteisingai dėvėto galvos apdangalo.
Šiandien, kai, regis, Azerbaidžanui pavyksta susigrąžinti visas jam priklausančias Karabacho teritorijas, kai iki taikos Pietų Kaukaze – taip netoli, deja, Armėnija griebiasi naujų klastų.
Pirmiausia priminsiu, ką šių metų spalio 13-ąją rašė armėniškas leidinys lragir.am, cituodamas Reuters agentūrą. Ogi citavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris šaukė, esą „Prancūzija nepaliks Armėnijos likimo valiai, neleis skriausti armėnų“.
Taip pat krenta į akis leidinyje „Jewish Press“ paskelbta informacija, kad šių metų lapkričio 15 dieną Prancūzijos Senate buvo aptariama rezoliucija, kuri įpareigotų oficialųjį Paryžių įvesti ekonomines sankcijas Azerbaidžanui dėl neva „nepagrįstos agresijos prieš Armėniją“. Šio pareiškimo iniciatoriai ragino ir kitas Europos Sąjungos šalis boikotuoti azerbaidžanietišką naftą bei dujas, nes azerbaidžaniečiai neva skriaudžia armėnus.
Oficialiojo Paryžiaus elgesys – visiškai nesuprantamas. Taip, puikiai žinome, jog Prancūzijoje įsikūrusi įtakinga armėnų diaspora. Ne sykį rašyta, kaip Prancūzijoje gyvenantys turtingi armėnai daro spaudimą Prancūzijos prezidentui: „jei per rinkimus norite sulaukti mūsų balsų, elkitės taip, kaip mes pasakysime“.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Bet taip elgtis, kaip elgiasi ponas E. Macronas, – vis tik negalima. Prancūzijos vadovo elgesys – apgailėtinas. Prancūzijos prezidentas atvirai pataikauja armėnų diasporai nusispjaudamas į visus padorumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Principingas prezidentas pirmiausia žiūrėtų, kas teisus, o kas – kaltas. Ir tik tuomet pultų brėžti išvadas. Tuo tarpu Prancūzijos prezidentui nė motais, kad būtent Armėnija buvo okupavusi Azerbaidžanui priklausantį Karabachą, o ne atvirkščiai. Prancūzijos prezidentas nenori prisiminti, kiek dešimtmečių oficialusis Baku kantriai prašė tarptautinės paramos grąžinant jam Karabachą taikiomis priemonėmis.
Galų gale Prancūzijos prezidentas nemato, kokia Armėnija panaši į Rusiją. Lyg du vandens lašai. Skirtumas tik toks, kad agresyvioji Rusija puldinėja daug kaimyninių šalių (omenyje turiu Čečėniją, Moldovą, Gruziją, Ukrainą). O Armėnija kardus sukryžiavusi šiuo metu tik su Azerbaidžanu. Bet jei žvelgsime giliau, puikiai matysime: tiek Rusija, tiek Armėnija – abi agresorės, kurios nevengia net pačių bjauriausių puldinėjimų ir intrigų.
Armėnai prie Rusijos ambasados Jerevane surengė prorusišką mitingą
Ypač Rusijos ir Armėnijos panašumus išryškina Kremliaus agresija prieš Ukrainą. Štai tik keletas palyginimų.
2014 – 2022 metais Rusija okupavo apie 20 proc. Ukrainos teritorijos (Donbasas ir Krymas).
1991-1993 metais armėnų karinės pajėgos, padedamos Rusijos 366-ojo pulko ir Rusijos 622-ojo atskirojo bataliono, okupavo apie 20 proc. Azerbaidžano teritorijos (Karabachas ir septynetas gretimų rajonų). Kad Armėnija anuomet okupavo dalį Azerbaidžano, byloja Europos komisijos 1995.05.31 metais paskelbta rezoliucija: Armėnija – agresorė, Armėnija – okupantė.
Kaip Rusija dabar iš okupuotų Ukrainos teritorijų prievarta išveža į savo teritoriją gyventojus (arba juos išžudo, arba priverčia bėgti), taip Armėnija elgėsi su Karabache ir gretimuose 7-iuose rajonuose gyvenusiais azerbaidžaniečiais. Dėl Armėnijos agresijos pabėgėliais tapo apie milijonas Azerbaidžaniečių. Tai – oficiali Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucija, pasirašyta 1994 metų kovo 23 dieną.
1991 – 1993 metais (pirmasis karas dėl Karabacho) nužudyta 17 tūkst. civilių azerbaidžaniečių. Antrojos Karabacho karo metu (2020-ieji) – žuvo 93 civiliai azerbaidžaniečiai.
Nuo armėnų paliktų minų sužaloti 3345 civiliai azerbaidžaniečiai (omenyje turimas 30-ies metų laikotarpis). Per tuos tris dešimtmečius Armėnija, kaip dabar Rusija apšaudo Ukrainą, apšaudė per 80 azerbaidžanietiškų miestų ir gyvenviečių. Kaip rusų kariai Bučoje, taip 1992-aisiais metais armėnai žiauriai žudė Hodžaly miesto gyventojus (nužudyta, nukankinta, dingo be žinios apie 500 azerbaidžaniečių civilių).
Taigi faktorių, kurie leidžia agresyviąją Rusiją lyginti su agresyviąja Armėnija, – kiek tik nori. Deja, Prancūzijos vadovas jų nemato.
Armėnijos karinė ataka prieš civilius Azerbaidžano miestus 2020-ųjų rudenį
Nenori matyti ir šiandieninės armėnų separatistų klastos – neva Karabachą būtina prijungti prie Rusijos. Šių metų balandžio 14 dieną leidiniui News.am buvęs Armėnijos premjeras Bagratianas pranešė, esą separatistinis anklavas siekia prisijungti prie Rusijos ir tapti pilnateise Rusijos dalimi. Kitą dieną atsargos pulkininkas Naapetianas pabrėžė kanale Live News, jog vienintelė išeitis šį anklavą išlaikyti savo rankose – prilipinti jį prie Rusijos. Gegužės 10 dieną buvęs Armėnijos Nacionalinio susirinkimo delegacijos vadovas Europos Parlamentinėje asamblėjoje ponas Geganianas kanale Hayeli AM (youtube.com) reikalavo, kad Karabacho armėnai oficialiai kreiptųsi į Rusiją prašydami oficialiai įtraukti į Rusijos Federacijos sudėtį.
Hodžaly tragediją primenantis plakatas
Armėnijos separatistai net neslepia, jog, mėgindami įgyvendinti šį klastingą planą, pavyzdį ima iš Rusijos, 2014-aisiais okupavusios Krymą. Taip, Karabacho (ir ne tik Karabacho) armėnams masiškai peršami Rusijos pasai. Lygiai taip pat, kaip kadaise – separatistams Donbase ir Kryme. Kad galėtų dalyvauti referendumuose (tegul ir neteisėtuose), kad formaliai turėtų teisę pasirašyti peticijas (tegul ir niekines).
Tikiuosi, ši paskutinioji Jerevano klasta žlugs kaip ir visi ankstesnieji Armėnijos gudravimai bei išsisukinėjimai. O primityviai Armėnijai pataikaujantis Prancūzijos prezidentas E.Macronas vieną sykį dėl amoralaus elgesio atsidurs kvailio vietoje.
Taip, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kompromituoja Prancūziją. Būtų galima dar aštriau tarti: Prancūzijos lyderis kompromituoja tiek Europos Sąjungą, tiek NATO, nes šios organizacijos gerbia šalių teritorinio vientisumo principus, jų laikosi, o štai Prancūzijos vadovas demonstratyviai nusispjauna į pasaulio pripažintas teritorinio vientisumo taisykles, kai kalbama apie Azerbaidžano – Armėnijos konfliktą dėl Karabacho.
Taigi: tarptautinė bendruomenė visuose savo dokumentuose teigia, jog Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija. Ką tai reiškia? Aiškiau nė nebūna: visi armėnų kariškiai privalo kuo greičiau nešdintis iš šių teritorijų. Nebent oficialusis Baku jiems būtų leidęs pasilikti. Bet Azerbaidžanas niekad nesutiko padovanoti Armėnijai nė vieno Karabacho žemės centimetro. Be kita ko, Azerbaidžanas beveik tris dešimtmečius prašė, kad Europa padėtų jam taikiai susigrąžinti Karabachą. Derybinė Minsko grupė turėjo užtektinai laiko (tiksliai kalbant, – 28-erius metus), kad įtikintų oficialųjį Jerevaną atiduoti tai, kas jam nepriklauso. Deja, Minsko grupė, kuriai didelės įtakos turėjo oficialusis Paryžius, elgėsi keistai, nesuprantamai – nespaudė agresorės Armėnijos, kad ši paliktų svetimas žemes. Greičiau spaudė Azerbaidžaną, kad šis susitaikytų su teritoriniais praradimais.
2020-ųjų rudenį, nusivylęs Minsko grupės tūpčiojimais vietoje, Azerbaidžanas panaudojo karinę jėgą – susigrąžino beveik visą Karabachą. Azerbaidžanas pasielgė teisingai – kiek gi galima laukti? Juk mes nesmerkiame Ukrainos, kai ši jėga vaduoja savo žemes. Mes nesmerksime ir Gruzijos (Sakartvelo), kai jis karinėmis priemonėmis sumanys susigrąžinti Pietų Osetiją su Abchazija, nepriekaištausime ir Moldovai, kai ji ims jėga vaduoti Padniestrę! Nes šalių teritorinis vientisumas – vertybė, kurią reikia gerbti, puoselėti ir ginti. Tad kodėl Azerbaidžano pastangų Prancūzija nelaiko teisėtomis?
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Deja, tenka konstatuoti, kad po sėkmingos 44 paras trukusios azerbaidžaniečių karinės operacijos 2020-ųjų rudenį Prancūzija griebėsi bjaurių gudrybių, kad tik pakenktų sėkmingai savas žemes vaduojančiam Azerbaidžanui. Sąžiningai kalbant, Prancūzija atvirai stojo rūpintis ne aukos, o agresoriaus interesais. Kiek tuomet prancūziškai išlieta purvo, esą Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą, esą kaltas dėl naujų įtampų Pietų Kaukaze, esą nesirūpina civilių saugumu! Įsidėmėtina ir tai, kad tais metais Prancūzijoje prieš Azerbaidžano diplomatines ir kultūrines atstovybes Armėnijos atstovai surengė kruvinų išpuolių, tačiau nei Prancūzijos žvalgyba, nei Prancūzijos policija nesulaikė riaušininkų, niekas iš armėniškąjį separatizmą remiančiųjų nebuvo nuteistas.
Šiandien – 2022-ųjų rudenis. Per pastaruosius dvejus metus Prancūzijos elgesys nepasikeitė. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, viena vertus, tvirtina norįs kuo greičiau pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu pripažindamas Karabachą esant azerbaidžanietiška teritorija, antra vertus, ieško bent menkiausio preteksto nepasitraukti iš Karabacho. Viena iš pamėgtų N. Pašiniano taktikų – rengti karines provokacijas prieš azerbaidžaniečių karius ir šaukti, esą tai azerbaidžaniečiai pyškina į „vargšus armėnus“. Arba slapta minuoti teritorijas, kurias anksčiau ar vėliau privalės grąžinti Azerbaidžanui.
Kita taktika – ieškoti užtarimo Paryžiuje. O Prancūzijos prezidentas, tarsi būtų ne Prancūzijos, bet Armėnijos pastumdėlis, vėl šaukia, esą tai Azerbaidžanas sukėlė siaubingą karą.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Ne veltui Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Alijevui pritrūko kantrybės ir jis viešai pareiškė: Azerbaidžanui nebereikia Minsko grupės paslaugų, Azerbaidžanui nepriimtini tendencingojo Paryžiaus tarpininkavimai. Neoficialiuose diplomatiniuose pokalbiuose oficialusis Baku net juokavo: jei ponas E. Macronas taip atkakliai siekia išplėsti Armėnijos teritoriją, tegul armėnams atiduoda, pavyzdžiui, pietų Prancūziją. Teisingas pastebėjimas: kas Prancūzijos prezidentui suteikė teisę dalinti svetimas teritorijas? Jei jau sąžiningai ieškome kaltųjų dėl 2020-ųjų rudens karo, turime pripažinti, jog, vaizdžiai tariant, dėl 2020-ųjų karo kalta … ir bedantė Minsko grupė, nesugebėjusi padėti Azerbaidžanui, ir Paryžius, visąlaik slapta kurstęs separatistines Jerevano viltis.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidento dar būtų galima pasiteirauti, kodėl prancūzų slaptosios tarnybos taip ir nesučiupo nė vieno šių metų spalio mėnesį riaušes prie Azerbaidžano atstovybių Paryžiuje rengusio armėnų separatisto? Bjaurių išpuolių 2022-ųjų spalio mėnesį būta dviejų. Po pirmojo, kuomet susirūpinęs Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas paskambino į Paryžių, E. Macronas pažadėjo: daugiau nepasikartos. Bet – pasikartojo.
Prancūzijos lyderio žodis – nevertas nė sudilusio skatiko?
Beje, šių metų spalio 10-osios vakarą Vašingtone nežinomi asmenys iš automatinių ginklų apšaudė Azerbaidžano diplomatų automobilį. JAV slaptosios tarnybos kaltininkų dar nerado. Greičiausiai ir nesučiups, mat JAV, kaip ir Prancūzijoje, gyvena gausios armėnų bendruomenės. Oficialusis Vašingtonas, kuomet iškyla Karabacho tema, taip pat nėra iki galo nuoseklus.
Namikas Alijevas, profesorius, teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
Po Friedricho Eberto fondo atstovybės Armėnijos Respublikoje projektų koordinatoriaus Nareko Sukiasiano ir Friedricho Eberto fondo atstovybės Pietų Kaukaze vadovo Felikso Heto (Felix Hett) provokacinių straipsnių, išspausdintų Fondo žurnale „IPJ-jurnal“ (atitinkamai „Smūgis į Achilo kulną“ 2021 metų lapkričio 18 dieną ir „Suskaldytas Kaukazas. Rusijos karas prieš Ukrainą sukrėtė Azerbaidžaną, Armėniją ir Gruziją, bet nepakeitė jų raidos kelio“ 2022 metų kovo 14 dieną) ir man po jų paskelbus atsakymus interneto svetainėje blacksea-caspia.eu (prie Sukiasiano straipsnio IPJ-journal (demaskuojam melą) / BLACKSEA CASPIA (blacksea-caspia.eu) ir Friedricho Eberto fondas tarnauja Armėnijos Respublikai (arba armėnų diasporai) / BLACSEA CASPIA (blaksea-caspia.eu), Fondas pusmetį liovėsi užsiiminėti provokacijomis, ir atrodė, kad iš atsakymų pasidarė išvadas.
Tačiau rugsėjo 14 d. Fridricho Eberto fondas vėl griebėsi senų darbų ir išspausdino to paties Nareko Sukiasiano angažuotą straipsnį, pavadintą „Precedento neturinti eskalacija“ (Nauja eskalacija tarp Azerbaidžano ir Armėnijos – Užsienio politika ir saugumas / IPG Journal (ipg-journal.io)). Juo buvo pratęsta tendencinga neobjektyvi Fondo politika, suteikianti tribūną vienai šaliai ir išsauganti sau tarnaujančius asmenis, nepripažįstančius tarptautinės teisės ir objektyvios tiesos. Netuščiažodžiausime ir dar kartą parodysime, kaip toli pažengė Fridricho Eberto fondas, tarnaudamas Armėnijos Respublikos interesams Pietų Kaukaze.
Karabachas – tai Azerbaidžanas. Slaptai.lt fotografija
2020 lapkritį per 44-ių dienų Karabacho karą Azerbaidžanas išlaisvino pasaulio bendruomenės ir JTO pripažintas savo teritorijas, kurios 30 metų buvo okupuotos Armėnijos Respublikos. Beje, okupuotos teritorijos buvo atkariaujamos šiuolaikiškais labai tiksliais ginklais, todėl civilinė infrastruktūra ir taikūs gyventojai Azerbaidžano teritorijoje, kur gyvena armėnų tautybės Azerbaidžano piliečiai, nenukentėjo.
Ir priešingai, Armėnijos Respublika šaudė balistinėmis raketomis iš savo teritorijos į taikius Azerbaidžano miestus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. Buvo daugybė taikių Azerbaidžano gyventojų aukų. Armėnijos Respublika šiurkščiai pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės normas. Tam nesunku rasti patvirtinimų: visas internetas pilnas patvirtintos foto bei vaizdo medžiagos. Tie faktai patvirtinti ir teisėsaugos nevyriausybinių organizacijų.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė
Tai kodėl mes apie visa tai absoliučiai nieko nerandame Friedricho Eberto fondo internetinėje svetainėje „IPJ-jurnal“? Būtų neblogai, jei Fondas paaiškintų tą klausimą. Kitaip vertėtų jo paklausti, kuo gi jis užsiima Pietų Kaukaze?
Pralaimėjus karą, supratus, kad Armėnijos Respublika turės išlaisvinti okupuotas teritorijas, be to, suprantant Azerbaidžano teisę pribaigti pagal tarptautinę teisę Armėnijos karinę mašiną (agresoriaus ginkluotąsias pajėgas) Armėnijos teritorijoje, naktį iš lapkričio 9 į 10 dieną Nikola Pašinianas kartu su Azerbaidžano ir Rusijos lyderiais pasirašė Trišalį pareiškimą, taip išsigelbėdamas nuo sutriuškinimo.
Azerbaidžanas taip pasielgė iš žmoniškumo, kad išvengtų bereikalingų žmonių aukų, nors buvo už 5 kilometrų nuo Hankendžio (Stepanakerto, kaip jis buvo vadinamas sovietiniais laikais bolševiko komisaro ir teroristo Stepano Šaumiano garbei). Trišalis pareiškimas iš esmės – tai kelio į taiką Pietų Kaukaze žemėlapis.
Po karo išaiškėjo, kad visa Armėnijos Respublikos okupuota teritorija, iš kur išvaryti visi gyventojai azerbaidžaniečiai, visiškai sugriauta, išgrobstyta ir užminuota. Neužminuota liko teritorija, kur gyveno etniniai armėnai. Per trisdešimt okupacijos metų Azerbaidžano miestai ir kaimai, išsidėstę šių laikų Libano teritorijai prilygstančiame plote, buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, o kultūrinis, dvasinis, religinis ir istorinis to regiono paveldas be skrupulų sunaikintas arba rimtai sužlugdytas.
Tų, kas globojo Armėnijos Respubliką agresijoje, melas tris dešimtmečius laikė okupacijoje Azerbaidžano teritorijas, privedė jas iki totalios griūties. Dabar tuo melu stengiamasi sutrukdyti taikiam procesui, neleisti sudaryti taikos sutarties, nustatyti sienas.
Azerbaidžanas pradėjo tų teritorijų išminavimą ir atkūrimą. Azerbaidžano įtvirtinimų inžinerijos padaliniai iki šiol išlaisvintose teritorijose aptiko ir sunaikino viso 7559 priešpėstines, 2348 prieštankines minas ir 10052 nesprogusius šaudmenis, įmontuotus Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų. Gi mūsų šalis suteikė visiems galimybę susipažinti su okupantų barbarizmu ir nusikaltimais. Daugybė diplomatų, tarptautinės žiniasklaidos atstovų, politinių ir valstybės veikėjų vizitų į išlaisvintas teritorijas, informacija apie juos tarptautinėje žiniasklaidoje – visa tai liudija apie armėnų įvykdytus nusikaltimus. Įdomu, kodėl Fondas tais klausimais nesikonsultavo su Vokietijos ambasados Baku bendradarbiais (kurie lankėsi tose teritorijose), jeigu pats nežinojo, kad toks yra didžiausioje Pietų Kaukazo šalyje, kur Fondas veikia?
Azerbaidžano vėliava plaikstosi Karabache. EPA-ELTA nuotr.
Atstatydamas tas teritorijas Azerbaidžanas kuria Karabache socialinę infrastruktūrą (tiesia šiuolaikiškus kelius, stato elektrines, įmones, atlieka agrarinius darbus ir t. t.), tvarko gyvenvietes, naudojant šiuolaikiškas skaitmenines technologijas urbanistikoje (statomi išmanieji kaimai ir miestai). Baigiamas statyti antras tarptautinis oro uostas, kurį numatoma atidaryti jau spalį. Trumpiau sakant, investuojamos milžiniškos lėšos į armėnų sugriauto regiono atstatymą.
Be to, Azerbaidžanas įvykdė visas Trišalio pareiškimo sąlygas, taip pat užtikrino ir Lačino koridoriaus nekliudomą funkcionavimą, – pastarasis užtikrina Armėnijos Respublikos komunikaciją su armėnų kompaktiškai gyvenama Azerbaidžano teritorija, kuri yra Rusijos taikdarių kontingento atsakomybės zona. Rusija prisiėmė užtikrinti armėnų saugumą Karabacho regione pagal minėtą pareiškimą.
Armėnijos Respublika, priešingai, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Trišalį pareiškimą: iš Karabacho teritorijos neišvestos Armėnijos ginkluotosios pajėgos ir neužtikrintas susisiekimas transportu tarp Azerbaidžano Respublikos vakarinių rajonų ir Nachičevanės Autonominės Respublikos, kad piliečiai, transporto priemonės ir kroviniai galėtų nekliudomai judėti abiem kryptimis.
Nesinori kartoti Sukiasiano kliedesių straipsnyje, bet pateiksiu tik vieną citatą: „bekompromisiai Azerbaidžano reikalavimai toli peržengia Armėnijos „raudonąsias linijas“, būtent: visiškai atsisakyti armėnų saugumo garantijų Karabache (nekalbant jau apie jų statusą), nuginkluoti armėnų vietines pajėgas Karabache ir suteikti suverenius koridorius į savo eksklavą Nachičevanę per Armėnijos teritoriją (faktiškai – tiesioginį susisiekimo kelią sausuma su Turkija)“. Bet juk tai įsipareigojimai, kuriuos Armėnijos Respublika prisiėmė pagal Trišalio pareiškimo 4 ir 9 punktus! Armėnai Karabache – Azerbaidžano piliečiai, ir jų saugumą valstybė garantuoja taip pat, kaip ir visų kitų piliečių, lygiai taip, kaip ir visiems kitiems 30–40-čiai tūkstančių armėnų, gyvenančių kitose Azerbaidžano teritorijose. Tam nereikia palikti Azerbaidžano teritorijoje okupacinės kariuomenės, kurios Azerbaidžanas nesunaikino humaniškais sumetimais, kad išvengtų taikių gyventojų aukų.
Azerbaidžanas pasiūlė Armėnijos Respublikai sudaryti taikos sutartį, remiantis penkiais punktais, įtvirtintais JTO Įstatuose ir ESBO 1975 metų Helsinkio Baigiamajame akte, o taip pat delimituoti ir demarkuoti sieną. Tai tikslus kelias į taiką. Tačiau visos tos Azerbaidžano iniciatyvos blokuojamos melagingais pažadais, nepatvirtinamos konkrečiais žingsniais ir nerealizuojamos.
Norėčiau pasiteirauti Fondo, kuris Pietų Kaukaze (kaip jau aiškėja) užsiima ne tik humanitariniais klausimais, kaip čia jo nesudomino klausimas, kodėl Armėnijos Respublika boikotavo kelio į taiką žemėlapį – Trišalį pareiškimą? Juk kas gali būti humaniškiau už talkinimą taikos procesui karo iškankintame regione?
Gana ilga įžanga į atsakymą būtina, kad skaitytojas suprastų visą angažuotos Friedricho Eberto fondo pozicijos amoralumą.
Po Europos Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio, Azerbaidžano Prezidento Ilhamo Alijevo ir Armėnijos Respublikos premjero Nikolo Pašiniano ketvirto susitikimo 2022 m. rugpjūčio 31 dieną N. Pašinianas kelintą kartą atsidūrė zutzvango (priverstinėje, – vert. past.) situacijoje: tarp tarpininkams duotų pažadų ir tam tikrų jėgų Rusijoje remiamo Kočariano ir Sargsiano klano. Baigėsi tuo, kad jis viešai atsisakė tame susitikime pasiektų susitarimų.
Nepaisant viso šito, Azerbaidžanas, parodydamas gerą valią, perduoda armėnams penkis armėnų kariškius, sulaikytus Azerbaidžano teritorijoje jau po 44 dienų karo.
Tuo pačiu laikotarpiu, Pašinianui grįžus į Irevaną, Armėnijos Respublikos ginkluotosios pajėgos suaktyvina ankstesnius reguliarius Azerbaidžano teritorijos apšaudymus, ypač Kalbadžaro, Lačino, Daškesano ir kai kurių kitų rajonų. Suaktyvindami ir ankstesnius reguliarius Azerbaidžano pozicijų apšaudymus minėtomis kryptimis armėnai siekia vilkinti taikos susitarimo pasirašymą, taip pat trukdyti stambius atstatymus bei statybas išvaduotose nuo okupacijos teritorijose.
Ir dar vienas klausimas Fondui: ar Azerbaidžanas provokuos Armėniją artilerijos apšaudymams, tiek investavęs į išvaduotas ir pasienio teritorijas? Ar jis sieks tęsti karą ir skirti tiek išteklių teritorijoms, kurios virs mūšio lauku? Atsakymas aiškus.
Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų diversijų grupės rugsėjo 12 naktį užminavo Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų padalinių aprūpinimo kelius ir teritorijas tarp pozicijų. Naktį iš rugsėjo 12 į 13 Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų padaliniai apšaudė Azerbaidžano armijos pozicijas, 80 azerbaidžaniečių kareivių bei karininkų žuvo, 282 buvo sužeisti, padaryta žalos karinei infrastruktūrai. Azerbaidžano armijos kontrveiksmai rugsėjo 13-14 sunaikino Armėnijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų karinę infrastruktūrą, pozicijas, kurios kėlė pavojų Azerbaidžano pasienio regionams.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Azerbaidžanas atsakydamas siekia užtikrinti savo ginkluotųjų pajėgų padalinių, o taip pat ir civilių asmenų, įtrauktų į atstatymo darbus bei statybas išvaduotose teritorijose, saugumą. Buvo nustelbta armėnų priešlėktuvinės gynybos sistema, išvestos iš rikiuotės radioelektroninės kovos priemonės, sunaikinta dešimtys artilerijos pabūklų ir kitokios technikos, subombarduotos 538-osios atskirosios kalnų šaulių brigados pozicijos link Zodo kaimo ties siena su Kalbadžaro rajonu, sunaikinti dviejų divizionų paleidimo įrenginiai C-300, tiek pat – C-125. Apie jokią žalą civilinei infrastruktūrai, taikiems gyventojams negali būti nė kalbos. Neatsitiktinai Armėnija negalėjo pateikti nė vieno patvirtinančio fakto.
Kur ir kokioje vietoje Azerbaidžanas peržengė sieną? Ar gali Sukiasianas ar koks nors kitas Fondo atstovas parodyti tą vietą? Apie tai bus galima kalbėti tik po sienos delimitacijos ir demarkacijos, kurių vengia Armėnijos Respublika, ir dabar jau aiškėja, kodėl.
Barda po Armėnijos artilerijos apšaudymo 2020-ųjų rudenį
Azerbaidžanas laikosi įsipareigojimo 2020 metų lapkričio 9/10 Trišaliam pareiškimui, suinteresuotas, kad būtų pasitikėjimas regione pradėjus sienų delimitavimą ir demarkavimą, o taip pat, kad tarp dviejų šalių būtų pasirašyta taikos sutartis. Priešinga šalis, atvirkščiai, demonstruoja Pareiškimui prieštaraujantį elgesį, minuodama Azerbaidžano teritorijas, AR ginkluotųjų pajėgų padalinių aprūpinimo kelius. Ir tai akivaizdus įrodymas, kad Armėnijos Respublika laikosi karinės avantiūros ir revanšizmo pozicijos.
Armėnijos ataka prieš Terterio rajono civilius
Šiuo metu laikomasi ugnies nutraukimo režimo, tad svarbu, kad Armėnijos Respublika susilaikytų nuo provokacijų ir klausimus tarp dviejų valstybių spręstų derybomis. Azerbaidžanas suinteresuotas normalizuoti santykius su Armėnijos Respublika politiniu ir diplomatiniu lygiu kaip šalis, siūlanti taikos darbotvarkę ir vykdanti atstatymo darbus regione.
Tokio pobūdžio publikacijos liudija, kad esama jėgų, trukdančių įvesti ilgalaikę taiką Pietų Kaukaze. Fondo globėjams nekenktų išsinagrinėti, kaip galima laikyti Fondo atstovu šalyje žmogų, proteguojantį jo supratimu savus etninius interesus, Fondo, iš kurio jis gauna algą, įvaizdžio sąskaita.
Straipsnio autorius – Namikas Alijevas, prof., teisės mokslų daktaras, nepaprastasis ir įgaliotasis Azerbaidžano ambasadorius
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Saulius Kizelavičius
Siūlau atkreipti dėmesį į Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, profesoriaus Vytauto Landsbergio komentarą, rugsėjo 18-ąją paskelbtą LRT.lt portale. Tekstas pavadintas: „Armėnų klaida“.
Verta perskaityti. Kas ten rašoma? Siekdama išplėsti savas teritorijas Armėnija kadaise susidėjo su velniu. Sakant „velnias“, omenyje turimas, žinoma, Kremlius.
Kas nutiko vėliau? Armėnija tarsi gavo trokštamų teritorijų. Bet tai buvo netikra pergalė. Nes susipykta su artimiausiais kaimynais – Azerbaidžanu ir Gruzija. Nes įsipainiota į Kremliaus priklausomybę. Nes žlugo galimybė žingsniuoti tikrų reformų keliu.
Prof. V.Landsbergis mano, jog Armėnija šiandien moka „skaudžią kainą už buvusių trumparegių vadovų klaidas“. Bet ir dabar oficialusis Jerevanas dar neskuba taisyti prarajon jį stumiančių klaidų. Jerevanas vis dar nenori pasirašyti taikos sutarčių su Baku, kurios leistų Armėnijai žingsniuoti priekin. Visos reikalingos sutartys normaliai bendrauti su kaimynais azerbaidžaniečiais jau seniai parengtos. Tereikia suraityti parašą. Tereikia grąžinti tai, kas ne tavo. Tereikia liautis rengti provokacijas, išpuolius, kurpti revanšistinius planus.
Prof. V.landsbergis pastebi, jog dabar susiklostė itin palankios aplinkybės. Taikos sutarties projektas seniai parengtas. Deja, Armėnija, užuot atsikračiusi Kremliaus pinklių visiems laikams, vis dar mėtosi į šalis, dvejoja, gudrauja, manydama išsėdėsianti ant dviejų kėdžių.
Kaip pasirinkti Armėnijai tikrąjį kelią? Prof. V.Landsbergis įsitikinęs, jog „Galą tam padarys tik pačių armėnų išmintis“.
Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pranešė, kad šeštadienį vyks į Armėniją.
Apie tai paskelbta po to, kai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano kilo nauji susirėmimai, dėl kurių abi pusės kaltina viena kitą. Per naujausias kovas jau žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
„Lankysimės Armėnijoje, sulaukę atitinkamo armėnų kvietimo“, – prieš Didžiojo septyneto (G7) šalių parlamentų pirmininkų susitikimą Vokietijoje teigė N. Pelosi.
Ji nedetalizavo, tačiau nurodė, kad jos vizito dėmesio centre bus „žmogaus teisės ir pagarba kiekvieno žmogaus orumui ir vertei“.
Azerbaidžano vėliava plaikstosi Karabache. EPA-ELTA nuotr.
Baku, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas antradienį apkaltino Armėniją pažeidus paliaubas, kurioms tarpininkavo Rusija, po naktį vykusių susirėmimų, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių ir kurie vėl sukėlė baimę, kad tarp istorinių priešų gali kilti naujas konfliktas.
Armėnija paskelbė, kad per naktinius susirėmimus žuvo beveik 50 jos karių – tai didžiausias dešimtmečius trunkančio konflikto paūmėjimas nuo trumpo, bet žiauraus karo 2020 metais.
Rusija pareiškė tarpininkavusi dėl ugnies nutraukimo tarp kariaujančių šalių, po kurio kelias valandas tvyrojo santykinė ramybė, tačiau vėliau Azerbaidžanas apkaltino Armėnijos pajėgas „intensyviai“ pažeidinėjant susitarimą.
„Nepaisant to, kad nuo 9.00 val. (6.00 val. Grinvičo laiku) paskelbtos paliaubos, Armėnija intensyviai pažeidinėja paliaubas palei sieną, naudodama artileriją ir kitus sunkiuosius ginklus“, – pareiškė Baku kariuomenės atstovai.
Prasidėjus susirėmimams Armėnija kreipėsi į pasaulio lyderius prašydama pagalbos ir kaltindama Azerbaidžaną bandymu įsiveržti į jos teritoriją.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį paskambino abiejų šalių vadovams, o jo atstovas spaudai pareiškė, kad Vašingtonas „sieks, kad nedelsiant būtų nutrauktos kovos ir pasiektas taikos susitarimas“ tarp kaimynių.
Šie susirėmimai buvo didžiausi nuo 2020 metų, kai įsiplieskė karas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, per kurį žuvo daugiau kaip 6 500 žmonių abiejose pusėse.
Jie kilo tuo metu, kai artimiausia Jerevano sąjungininkė Maskva, po karo regione dislokavusi tūkstančius taikdarių, dabar priversta visą dėmesį nukreipti į pusmetį trunkantį karą Ukrainoje.
Armėnijos gynybos ministerija teigė, kad po paliaubų susirėmimai nurimo, tačiau padėtis pasienyje tebėra „itin įtempta“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskambino Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir A. Blinkenui, reikalaudamas atsako į „agresyvius Azerbaidžano veiksmus“.
Azerbaidžanas pranešė, kad per susirėmimus Armėnijos pasienyje žuvo 50 jo karių.
Filipas Ekozjancas mūsų skaitytojams jau pažįstamas. Mes ne kartą rėmėmės jo komentarais, kuriuose analizuojami sudėtingi buvusios Osmanų imperijos tautų santykiai. Juolab kad šiuos F. Ekozjanco vaizdo interviu nesudėtinga peržiūrėti. Jie įkelti į „YouTube“ socialinį tinklą. Be to, šis istorijos tyrinėtojas yra išleidęs itin vertingą knygą „Israelis Ori. Pandoros skrynia” (apie ją taip pat rašėme). O štai jo pastebėjimai dėl 1914-ųjų tragedijos paskelbtas Gintaro Visocko knygoje „Juodojo Sodo byla”.
Šiandien mes vėl remiamės F. Ekozjancu. Tiksliau tariant, pateikiame išskirtinį videointerviu, kurį F. Ekozjancas davė mūsų portalui.
Pirmoji dalis – apie istorinius tyrinėjimus, istorines falsifikacijas, cenzūrą, bandymus ignoruoti akivaizdžiausias tiesas…
Agresyvusis armėnų mitinguotojas. Slaptai.lt foto
Jerevanas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Armėnijoje per protestus prieš vyriausybės vadovą Nikolą Pašinianą yra sužeistųjų. Keli demonstrantai buvo sulaikyti.
Sostinėje Jerevane penktadienio vakarą vyko vyriausybės priešininkų susirėmimai su policija. Apie 20 žmonių, tarp kurių yra pareigūnų, buvo sužaloti, jiems prireikė medikų pagalbos, pranešė universitetinės klinikos atstovė.
Protestuotojai susirinko prie N. Pašiniano rezidencijos. Jie vadino premjerą „išdaviku“ ir reikalavo jo atsistatydinimo.
Demonstracijos Jerevane vyksta jau nuo balandžio vidurio. Jos nukreiptos prieš N. Pašiniano politiką, susijusią su ginčijamu Karabacho regionu. Demonstrantai kaltina jį ketinant atiduoti Azerbaidžanui dalį Karabacho teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja armėnai.
Didelė dalis prieš tai Armėnijos kontroliuoto Karabacho po abiejų šalių karo 2020 metų rudenį atiteko Azerbaidžanui. Tai sukėlė didelę politinę krizę Armėnijoje. Nors N. Pašinianas pernai laimėjo naujus rinkimus, šalis nerimsta. Daugelis armėnų ir toliau kaltina jį pralaimėjus karą. Stebėtojai prognozuoja, kad galimi nauji rinkimai.
Armėnijos opozicija. EPA-ELTA nuotr.
Jerevanas, birželio 3 d. (ELTA). Penktadienio vakarą Jerevane, prie vyriausybinių vilų komplekso, kur gyvena Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, prasidėjo opozicijos šalininkų ir policijos susirėmimai. Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, pareigūnai naudoja kurtinamąsias granatas, specialiąsias priemones, sulaiko protestuotojus.
Anksčiau Armėnijos parlamento pirmininko pavaduotojo Išchano Sagateliano vadovaujama eisena atžygiavo nuo Vyriausybės rūmų prie N.Pašiniano rezidencijos, kad susitiktų su juo ir perduotų opozicijos reikalavimus.
Jerevane nuo balandžio 17 d. vyksta opozicijos rengiamos antivyriausybinės akcijos, eitynės ir mitingai. Protestų bangą Armėnijoje sukėlė ministro pirmininko N. Pašiniano kalba parlamente, kurioje jis pasiūlė „nuleisti kartelę Karabacho statuso klausimu“ ir paragino pasirašyti taikos sutartį su Azerbaidžanu.
Opozicinės partijos kaltina N. Pašinianą ketinant atiduoti Azerbaidžanui dalį Kalnų Karabacho teritorijos, kurią vis dar kontroliuoja armėnai.
Prezidento Gitano Nausėdos vizitas Armėnijoje. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Vilnius/Jerevanas, gegužės 19 d. (ELTA). Prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo oficialų vizitą Armėnijoje ir ketvirtadienio vakarą susitiko su Armėnijos lietuvių bendruomene.
Susitikime šalies vadovas teigė, kad tvirtas ryšys su diaspora yra vienas pagrindinių Lietuvos valstybės prioritetų.
„Lietuvių diasporos paramą jautėme kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės ir stiprinant demokratines vertybes, reikia diasporos paramos Lietuvai ir dabar, kai kovojame su nedemokratinių valstybių keliamais iššūkiais, hibridinėmis atakomis, propagandinėmis kampanijomis prieš Lietuvos valstybingumą”, – Jerevane sakė prezidentas.
Susitikime su Armėnijos lietuviais prezidentas teigė, kad šiandieninių saugumo grėsmių akivaizdoje ypač svarbu branginti ir puoselėti mūsų tautą vienijančią kalbą ir tradicijas, dalyvauti kuriant mūsų Tėvynės ateitį.
G. Nausėda susitikime įteikė valstybės apdovanojimą žinomam Armėnijos literatūros kritikui, vertėjui ir rašytojui Feliksui Bakhchinyanui.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi F. Bakhchinyanas apdovanotas už Lietuvos ir Armėnijos kultūros ryšių stiprinimą, lietuvių literatūros klasikų kūrinių – Kristijono Donelaičio „Metų”, Antano Baranausko „Anykščių šilelio”, Maironio „Pavasario balsų”, Jono Biliūno „Laimės žiburio”, Juozo Grušo antologijos „Laimingasis – tai aš”, Sigito Gedos rinkinio „Varnėnas po mėnuliu” – vertimus į armėnų kalbą.
Armėnijos lietuvių bendruomenė įkurta 2017 metais. Bendruomenės nariai inicijuoja įvairius renginius, bendradarbiauja su vietos švietimo, sporto, kultūros ir meno įstaigomis bei veikėjais. Jerevane veikia bendruomenės įsteigta lituanistinė mokykla.
Gegužės 18 dieną šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Valstybių Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume. Lietuvos Prezidentas Azerbaidžane taip pat susitiks su Ministru Pirmininku Ali Asadovu, Baku gyvenančiais lietuviais, padės vainiką Kankinių alėjoje 1990 m. Kruvinojo sausio aukoms.
Gegužės 19–20 dienomis šalies vadovas Jerevane susitiks su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu, Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu, Parlamento Pirmininku Alenu Simonianu. Susitikimuose bus aptarta saugumo situacija Kaukazo regione, demokratinės reformos šalyje, ES ir Armėnijos bendradarbiavimas Rytų partnerystės formatu, taip pat dvišaliai Lietuvos ir Armėnijos santykiai. Prezidentas taip pat susitiks su Armėnijos Patriarchu Karkinu II, lietuvių bendruomene, padės vainiką armėnų Genocido aukoms.
Kartu su Prezidentu į Armėniją ir Azerbaidžaną vyks pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji susitiks su šių šalių vadovų sutuoktinėmis, dalyvaus socialinių ir kultūrinių projektų pristatyme.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Maskva, gegužės 14 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šaukia Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių lyderius į susitikimą Maskvoje gegužės 16 d.
Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos administracijos tinklalapiu.
Jame sakoma, kad gegužės 16 d. Maskvoje įvyks KSSO šalių lyderių susitikimas, skirtas Kolektyvinio saugumo sutarties pasirašymo 30-osioms metinėms ir organizacijos įkūrimo 20-osioms metinėms.
„Be jubiliejinės tematikos, šalių lyderiai keisis nuomonėmis aktualiais dabartinės padėties regione ir pasaulyje klausimais, aptars bendro reagavimo į įvairius iššūkius ir grėsmes priemones“, – pažymima pranešime.
Taip pat pranešama, kad planuojamos dvišalės V. Putino ir A. Lukašenkos derybos.
KSSO priklauso Rusija, Baltarusija, Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas. Pastaroji bendra šios organizacijos operacija vyko šių metų pradžioje Kazachstane.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba pranešė, kad KSSO šalys atsisakė dalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą.
Vėliau Kazachstano gynybos ministerija patvirtino nesiųsianti savo kariuomenės į Ukrainą.
Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas – Azerbaidžano televizijos laidoje
Youtube.com erdvėje teko matyti Azerbaidžano televizijos CBC.az laidą, kurioje Anastasija Lavrina kalbino Latvijos gynybos ministrą, Latvijos Vyriausybės vadovo pavaduotoją Artį Pabriksą.
Pasirodo, gegužės pradžioje šis aukšto rango Latvijos politikas ne tik dalyvavo svarbiuose susitikimuose su Azerbaidžano valdžia sostinėje Baku, bet ir aplankė keletą teritorijų, kurias 2020-ųjų rudenį per 44 dienų karą Azerbaidžanas sugebėjo išvaduoti iš Armėnijos okupacijos gniaužtų.
Remiantis šiuo videointerviu galima brėžti išvadą, kad Latvija labai principingai remia Azerbaidžaną, atkuriantį savo teritorinį vientisumą, palaiko su šia šalimi dalykiškus, pragmatiškus santykius, ieškodama bendrų ekonominių, finansinių projektų tiek energetikos, tiek transporto srityse, tiek atkuriant iš armėnų atkovotą Karabachą. Ponas A. Pabriksas aiškiai pabrėžė, jog Latvija vertianti ir branginanti draugystę su Azerbaidžanu, Azerbaidžaną laiko patikima, įtakinga valstybe.
Latvijos gynybos ministras A. Pabriksas neslėpė, jog Latvija palaiko draugiškus santykius ir su Turkija, su kuria taip pat bendradarbiauja pačiose įvairiausiose srityse, įskaitant karinę ginkluotę.
Klausydamasis šio beveik 25 minutes trukusio pokalbio svarsčiau, o kaip su Azerbaidžanu ir Turkija sekasi bendrauti Lietuvai? Pavyzdžiui, kiek aukšto rango Lietuvos politikų ir pareigūnų jau viešėje iš Armėnijos išvaduotoje Šušoje? O gal vis dar mūsų valdžia mano, jog Azerbaidžanas pasielgė netinkamai, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžinęs jam pagal visas tarptautines teises priklausantį Karabacho regioną? Gal vis dar gaila Armėnijos, kuri šiandien draskoma į dvi priešingas puses: vieni armėnai supranta, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas, todėl nusikalstama dėl jo kariauti su Baku; kiti rėkia, esą būtinas naujas karas su Azerbaidžanu dėl šio neva armėnams priklausančio regiono. Taigi dar nežinia, kas laimės Jerevane – sveikas protas ir pagarba tarptautinėms taisyklės ar barbariškumas, agresyvumas ir žiaurumas.
Žodžiu, Latvijos gynybos ministro vizitas į Baku svarbus dar ir dėl to, kad ši Baltijos šalis aiškiai demonstruoja savo poziciją: Azerbaidžanas turėjo teisę susigrąžinti Karabachą (iš beveik tris dešimtmečius trukusių taikos derybų nebuvo jokios naudos), o armėnų pretenzijos į šias žemes – neteisėtos.
Beje, internetinėje erdvėje gausu armėnų blogerių, kurie nūnai atvirai pasakoja, kas dėjosi Karabache 1994- 2020 metais, kai šias žemes kontroliavo vadinamasis Karabacho klanas.
Štai – keletas ištraukų: „Kiek daug provokatorių šiandien šaukia, esą Šušą reikia armėnams susigrąžinti bet kokia kaina, nes šis miestas armėnams – šventas. Šie pareiškimai demagogiški, juokingi. Mes, armėnai, puikiai prisimename, kaip Karabacho klanas elgėsi Šušoje 1994-2020 metais.
Šuša. Kalnų Karabachas. Štai kas liko po armėnų valdymo iš Chano rūmų
Tiek armėnų generolai, tiek armėnų bažnyčios tarnai, tiek armėnų politikai pirmiausia puolė dalinti azerbaidžaniečių namus ir butus. Ne už dyką, o už pinigus. Pardavinėjo svetimą turtą tarsi savąjį. Butą ar nedidelį namuką Šušoje buvo galima įsigyti tik už 2 tūkst. JAV dolerių. Nė vieno buto dykai nedavė net armėnų pabėgėliams iš Šaumiano rajono. Vienas garsus armėnų šventikas Šušoje į kairę ir dešinę taip sėkmingai pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, kad tapo milijonieriumi ir šiandien sočiai gyvena JAV.
Armėnai šaukia, kad jiems Šuša labai brangi, vertinga. Tačiau per 26-erius metus į šį miestą atsikėlė gyventi tik 2965 armėnai. Pasaulyje – net 11 milijonų armėnų, bet Šušoje per paskutiniuosius tris dešimtmečius apsigyventi panoro mažiau nei trys tūkstančiai armėnų. Argi tai nėra iškalbingi skaičiai?
Per 26 metus Šušoje nebvo įkurta nė vieno restorano. Tiesiog gėda – nebuvo kur normaliau papietauti. Nebuvo nė vieno baseino, kur galėtum paplaukioti. Niekas niekad čia nerengė nemokamų, labdaringų koncertų. Nesugebėta organizuoti viešojo transporto, jungiančio Šušą su Karabacho sostine, nors abu miestus teskyrė vos 8 kilometrai. Čia nepastatyta nė vienos naujos gamyklos, neįrengta nė vienos vaikų žaidimo aikštelės.
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
Užtat čia veikė prabangus viešnamis, kuriame linksminosi ne tik Karabacho klano bosai, bet ir žinomi Armėnijos politikai. Užtat Šušoje veikė kalėjimas, kuriame kalinti niekuo nenusidėję kariai ir niekuo neprasikaltę verslininkai. Jie ten buvo kankinami tol, kol už juos būdavo sumokama išpirka arba šie sutikdavo perleisti savo verslą.
Tiesa, Karabacho klano atstovų dėka į Šušą buvo perkelta Kultūros ministerija. Daug šiam projektui skirtų pinigėlių atsidūrė ne tose piniginėse ir kišenėse, kur jie turėjo atsidurti. Be to, klano žmonės šioje įstaigoje įdarbino savo žmonas, vaikus, meilužes, seseris.
Šušos cerkvės tapo pinigų plovimo įstaigomis…“
Tokių komentarų viešojoje erdvėje – vis daugiau, vis gausiau. Baisieji Karabacho klano nusikaltimai, kuriuos Armėnijos valdžia kruopščiai slėpė, iškyla į paviršių. Tampa žinomi plačiąjai Armėnijos visuomenei.
Azerbaidžano Mokslų Akademija. Kalba istorikas Algimantas Liekis, knygos „Tautų kraustymai Kaukaze” autorius
Apie tai, kas iš tiesų dėjosi Karabache, kai jį valdė okupacinės Armėnijos pajėgos, derėtų rimčiau susidomėti ir Lietuvos politikams, diplomatams. Nes karts nuo karto Lietuvoje vis dar daromos grubios politinės klaidos bet kokia proga teisinant Armėniją ir nepagrįstai priekaištaujant Azerbaidžanui.
Sakykim, 2017-ųjų metų kovo 3 dieną Azerbaidžano Mokslų Akademijoje istorikas prof. Algimantas Liekis pristatė savo veikalą „Tautų kraustymai Kaukaze XX amžiuje“. Į šį renginį atvyko per penkiasdešimt žinomų Azerbaidžano politikų, istorikų, žurnalistų. Šiame renginyje nebuvo tik Azerbaidžane reziduojančių Lietuvos diplomatų. Nebuvo ne todė, kad jų neinformavo ar jie neturėjo laiko. Lietuvos diplomatai ignoravo renginį greičiausiai tik todėl, kad istorikas palaikė Azerbaidžano teisę į Karabachą. Tiksliau tariant, nebuvo palankus Armėnijai.
Tokių lietuviškų nesusipratimų, deja, vis dar gausu.
Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai
Jerevanas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Per naujus protestus prieš ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą Pietų Kaukazo Armėnijos Respublikos sostinėje Jerevane suimta 250 žmonių.
Policija itin griežtai elgiasi su demonstrantais, tarp kurių yra parlamento narių, pirmadienį Armėnijos žiniasklaidai sakė opozicijai priklausantis parlamento vadovo pavaduotojas Išchanas Sagatelianas. Sulaikytieji kaltinami pasipriešinimu valdžiai.
Demonstracijos prieš vyriausybę visiškai nuskurdusioje buvusioje sovietinėje respublikoje vyksta jau kelias dienas. Sekmadienį opozicija centrinėje aikštėje priešais Jerevano operos ir baleto teatrą įkūrė nuolatinę stovyklą, kurią ketina išardyti tik atsistatydinus ministrui pirmininkui N. Pašinianui. Demonstrantai užblokavo daugybę sostinės gatvių. Nauji protestai paskelbti pirmadienio vakarą.
Protestai nukreipti prieš N. Pašiniano politiką Kalnų Karabacho regione, dėl kurio nesutaria Armėnija ir Azerbaidžanas. Didžioji dalis anksčiau Jerevano kontroliuotos teritorijos atiteko Baku po 2020 m. rudenį kilusio karo tarp abiejų šalių. Tai sukėlė rimtą politinę krizę Armėnijoje.
Nors pernai N. Pašinianas laimėjo naujus rinkimus, daugelis armėnų vis dar kaltina jį pralaimėjus karą. Armėnija dabar siekia taikos susitarimo su savo nedraugišku kaimynu Azerbaidžanu, tarpininkaujant tarptautiniu mastu, įskaitant Rusiją. Kol kas paliaubas tarp azerbaidžaniečių ir armėnų kalnuotame regione stebi Rusijos kariai. Ginkluoti susirėmimai pasienyje nuolat kartojasi.
Vis daugiau ženklų, jog Vakarų civilizacija tampa išties padoria, sąžininga, principinga. Ką turiu omenyje, tardamas šiuos žodžius?
Tiek JAV, tiek kitos NATO bei Europos Sąjungos šalys vis drąsiau ir gausiau tiekia rimtos ginkluotės nuo agresoriaus narsiai besiginančiai Ukrainai. Net vokiečiai, dar visai neseniai gėdingai tūpčioję vietoj ir bejėgiškai skėsčioję rankomis (iš pradžių žadėjo Kijevui atsiųsti tik šalmų ir medicininės įrangos), dabar jau prabilo net apie sunkiosios ginkluotės siuntas. Ne tik pažadėjo, bet jau siunčia.
Džiugu, kad vis daugiau Vokietijos politikų kritikuoja buvusios kanclerės Angelos Merkel politiką nuolaidžiavus Kremliaus diktatoriui, kad vis daugiau vokiečių mano, jog šalis turėtų bausti su Vladimiro Putino naftos ir dujų kompanijomis bendradarbiavusius vokiečius, įskaitant buvusį kanclerį Gerhardą Šrioderį. Kliūna ir dabartiniam kancleriui Olafui Šolcui, kad pirmosiomis valandomis, vos tik Rusija užpuolė Ukrainą, šis politikas apsiribojo dviprasmiškais pareiškimais, nė nemanydamas Ukrainai duoti nė vieno šovinio. Vokietija pritarė Ukrainai ir tuomet, kai ši nepageidaujamu savo žemėje paskelbė Vokietijos prezidentą Franką – Valterį Štaimajerį (Frank-Walter Steinmeir), pagarsėjusį tuo, kad Kijevo ir Maskvos derybų metu Ukrainai brukte bruko pražūtingas, tik V. Putinui naudingas formules.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
JAV politika taip pat pasikeitė. Kardinaliai pasikeitė. Vasario 24-ąją oficialusis Vašingtonas pasielgė itin šlykščiai, siūlydamas Ukrainos prezidentui Volodymirui Zelenskiui sprukti iš šalies. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas) garantavo V. Zelenskiui politinį prieglobstį. Žvelgiant giliau, J. Bidenas kvietė V. Zelenskį išduoti Ukrainą. Kvietė bėgti – tapti iš skęstančio laivo sprunkančia žiurke. J. Bidenas pasižymėjo ir tuo, kad karo išvakarėse nedavė Ukrainai ginklų, skūpiai dalino finansinę paramą, neskubėjo į Ukrainą atsiųsti JAV ambasadoriaus. Vašingtonas netikėjo, jog ukrainiečiai išsilaikys bent keletą parų? Manė, kad įvykiai klostysis panašiai, kaip Krymo okupacijos dienomis?
Kaip ten bebūtų, šiandien J. Bideno neįmanoma atpažinti. JAV pagalba Ukrainai – neįkainuojama. Jau ko vertas vien 40-ies valstybių gynybos ministrų pasitarimas JAV karinėje bazėje Ramšteine (Vokietija).
Taigi neprabėgo nė kelios karo savaitės, ir Vakarai išvydo, kaip narsiai ir sėkmingai ukrainiečiai gina savo laisvę. Vakarams tapo gėda, kad taip ilgai pataikavo V. Putinui, kad taip paniškai bijojo jo „popierinės kariuomenės“. Vakarai atsikvošėjo. Vakarai ėmė išties ginti laisvę ir demokratiją. Ne žodžiais, o konkrečiais darbais.
Kaip sako Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas, karinės žvalgybos darbuotojas Aleksejus Arestovičius (Marko Feigino internetinė televizija), Vakarai dabar jau lenktyniauja, kas Ukrainai greičiau ir daugiau atveš sunkiųjų artilerijos pabūklų, tankų, priešlėktuvinių ginklų. Šis karinės žvalgybos ekspertas mano, kad Vakarų pasikeitimai po Ukrainos sėkmingo pasipriešinimo agresoriui, – ne vienadieniai. Jie – giluminiai. Vakarai – sukrėsti, kaip pasielgė Kremlius, ir Vakarai daugiau nepuls ant kelių prieš V. Putiną. Vakarai taip pat susigėdę, kaip jie bjauriai egoistiškai elgėsi pastaruoius kelis dešimtmečius, nuolaidžiaudami V. Putinui.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Įsidėmėtinas ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio interviu, kurį jis prieš keliolika dienų davė Kijevo požeminiame metropolitene. Klausantis Ukrainos prezidento raginimų, jog Vakarai, jei jiems tikrai rūpi demokratija, padorumas, teisė ir sąžiningumas, privalo siųsti Ukrainai rimtų ginklų dar sparčiau, dar gausiau. Nes kiekviena uždelsta valanda – tai naujos mirtys.
Svarbu tai, kad kalbėdamasis su Vakarų žurnalistais V. Zelenskis išskyrė Azerbaidžaną, kuris, jo žodžiais tariant, elgiasi labai garbingai ir principingai. Ukraina dėkinga Azerbaidžanui už humanitarinę pagalbą. Oficialusis Kijevas puikiai supranta, jog azerbaidžaniečiams tiekti ginklus Ukrainai kol kas sudėtinga, nes patys turi panašių bėdų kaip Ukraina (Armėnijos karinės pajėgos išvytos dar ne iš visų Karabacho vietovių, nors, remiantis tarptautine teise, Karabachas – neatskiriama Azerbaidžano teritorija).
Įsidėmėkime – Ukrainos prezidentas aiškiai, nedviprasmiškai padėkojo Azerbaidžanui už pagalbą. O Armėnijai – nė menkiausio „ačiū“. Kodėl – akivaizdu. Prisiminkime istoriją, kai Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas atidavė Rusijos kariuomenei keletą savo modernių naikintuvų, puikiai žinodamas, jog Maskva juos siųs į Ukrainos frontą. Prisiminkime tuos prie Rusijos ambasados Jerevane surengtus mitingus, kurių dalyviai smerkė „fašistinę Ukrainą“ ir liaupsino „taikdariškąją Rusiją“. Mitinguotojai net prašė, kad nedelsiant būtų pasiųsti kariauti prieš ukrainiečius. Galų gale prisiminkime ir akimirkas, kaip oficialusis Jerevanas elgėsi, kai buvo užpulta Gruzija, okupuojamas Krymas…
Tikrasis Armėnijos veidas. Jerevanas. Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys mitinguotojai
Negarbingo Armėnijos elgiasio pavyzdžių – vis daugiau. Štai Kazachstanas pareiškė, jog gegužės 9-ąją nesiruošia švęsti jokių pergalių, rengti karinių paradų. Taip kazachai nusprendė palaikyti Ukrainą, o ne Rusiją. Kazachstanas remia ukrainiečių kovą, o Rusijos agresiją – smerkia. Ir štai neiškentęs Rusijos TV žurnalistas Tigranas Keosajanas youtube.com kanale paskelbė kupiną pagiežos ir pykčio komentarą, esą kazachai – ir šiokie, ir tokie. Ofciali Kazachstano valdžia pasmerkė T. Keosajaną. Ypač įdomus kazachų žurnalisto Armano Šurajevo atkirtis. Žurnalistas pabėžė, jog kazachai – padori tauta, todėl gins tuos, kurie teisūs.
Nikolas Pašinianas ir rusiški naikintuvai
Jūs klausiate, kuo čia dėta Armėnija, jei T. Keosajanas – Rusijos žurnalistas? Taip, oficialiai jis – Rusijos pilietis. Kaip ir jo žmona Margarita Simonian, liūdnai pagarsėjusi Rusijos propagandistė, stojusi Kremliaus pusėn. Peržiūrėjus pastaruosius jų abiejų viešus pareiškimus viešojoje erdvėje, tampa akivaizdu, kad jie – ne tik mirtini Azerbaidžano priešai. Jie – dar ir Ukrainos, Moldovos, Gruzijos (Sakartvelo) priešai. Jie – fanatiški Kremliaus ruporai, kuriems tiesa ir teisingumas – nė motais. Jie senų seniausiai nusispjovę į valstybių teritorinį vientisumą apibėžiančias tarptautines taisykles. Jie nepasmerkė Kremliaus išpuolių prieš Moldovą, Gruziją (Sakartvelas). Jie net užkimę neigia, jog, remiantis tarptautine teise, Karabachas priklauso Azerbaidžanui, ir azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo žemes arba derybų, arba karo keliu. Žodžiu, jie – agresyviai besielgiančios Armėnijos šalininkai.
Tigranas Keosajanas
Šį komentarą parašiau todėl, kad mūsų politikai, politologai, žurnalistai atkreiptų dėmesį į dviprasmišką Jerevano elgseną bent jau dabar. Oficialusis Vilnius smerkia Vengriją ir Bulgariją, kai šios neskuba paremti Ukrainos, o štai Armėnijos – nekritikuoja net už kur kas bjauresnius žingsnius. Žiūrėk, dar pakvies dalyvauti Rytų partnerystės programose…
Kodėl? Lietuvoje pilna savų simonianų ir keosajanų? Lietuviai jau protestavo Vilniuje prie Rusijos, Vengrijos, Vokietijos ambasadų. O prie Armėnijos ambasados dar nebuvo nė vienos protesto akcijos, nors Armėnija taip pat verta pasmerkimo.
Armėnija ir Azerbaidžanas ruošiasi taikos deryboms. EPA-ELTA nuotr.
Jerevanas, balandžio 7 d. (AFP-ELTA). Armėnija ir Azerbaidžanas, Jerevano duomenimis, ruošiasi taikos deryboms besitęsiančiame konflikte dėl Karabacho. Dėl to per ES tarpininkaujamus pokalbius trečiadienį Briuselyje susitarė Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinjanas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, ketvirtadienį pranešė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.
Rengtis deryboms patikėta abiejų šalių užsienio reikalų ministrams.
Abiejų šalių vyriausybės prieš tai pareiškė esančios iš principo pasirengusios taikos pokalbiams. Armėnija ir Azerbaidžanas dešimtmečius ginčijasi dėl Karabacho kontrolės. 2020 metų rudenį tarp šalių kelias savaites vyko nuožmūs mūšiai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 6 500 žmonių. Susirėmimai 2020 metų lapkritį baigėsi paliaubų susitarimu, kurį pasiekiant tarpininkavo Rusija. Nuo tada būta pavienių mūšių, per kuriuos neišvengta žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Kovą Rusija pirmą kartą apkaltino Azerbaidžaną pažeidus paliaubas. Maskva po šešių savaičių susirėmimų 2020-aisiais Kaukazo regione dislokavo karius. Jei įtampa čia vėl paaštrėtų, tai gali būti našta Rusijai, nes dešimtys tūkstančių rusų kareivių jau kariauja Ukrainoje.
